Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ patikslintą ieškinį atsakovui S. M., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „B“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas

13. 2019 m. kovo 26 d. UAB „B“ ir UAB „Rentsystems“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/03/26, pagal ją UAB „B“ įsipareigojo pagal UAB „Rentsystems“ pateiktą užsakymą parduoti prekių (metalinės konstrukcijos) už 32 721,89 Eur. Metalo konstrukcijas, įgytas iš UAB „A“ pagal nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/03/26, UAB „B“ pardavė UAB „Rentsystems“, kuri už gautą prekę su UAB „B“ neatsiskaitė. Tačiau UAB „B“ vadovė, nepaisydama bendrovės nemokumo, egzistuojančių piniginių prievolių kreditoriams, 2019 m. birželio 17 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi perleido UAB „Vordeta“ reikalavimo teisę į skolą, kurios suma 33 321,68 Eur, pagal 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/03/26, sudarytą tarp UAB „B“ ir UAB „Rentsystems“. UAB „Vordeta“ akcininke nuo 2018 m. vasario 14 d. buvo UAB „B“. UAB „Vordeta“ direktoriumi nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2019 m. birželio 27 d. buvo A. K., kuris tuo pačiu metu dirbo UAB „B“. UAB „B“ faktinis vadovas buvo atsakovas S. M., jis sandorio sudarymo metu atstovavo UAB „Vordeta“ interesams, nors jokie teisiniai santykiai su šia bendrove sandorio sudarymo metu nesiejo (Klaipėdos apygardos civilinės bylos Nr. eB2-447-524/2021 (proceso numeris Nr. 2-57-3-00016-2020-8) duomenys).

16. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-447-524/2021 pripažino likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „B“ bankrotą tyčiniu (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).

17. 2010 m. vasario 24 d. buvo įsteigta UAB „B“ jos akcininku iki 2019 m. birželio 4 d. buvo atsakovas S. M., kuris 2019 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė 100 proc. UAB „B“ akcijų Azerbaidžano piliečiui O. M. (O. M.). Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. birželio 4 d. UAB „B“ direktore buvo R. N., o nuo 2019 m. birželio 4 d. juo tapo O. M. (2022 m. gegužės 19 d. „Liteko“ duomenys).

18. 2021 m. liepos 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-745-563/2021 atsakovas S. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 2 dalyje (skolininko nesąžiningumas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 140 MGL (7000 eurų) dydžio bauda, nurodant baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Tuo pačiu baudžiamuoju teismo įsakymu R. N. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalyje skolininko nesąžiningumas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas), ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (5000 eurų) dydžio bauda, nurodant baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2021 m. rugpjūčio 9 d. į el. bylą pateiktas dok. Nr. DOK-32866).

19. 2021 m. gruodžio 2 d. teismas šioje byloje patvirtino ieškovės UAB „A“ ir atsakovės (pagal pradinį ieškinį) R. N. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią sutarties šalys susitarė, kad R. N. pripažįsta 10 000 Eur ieškovės reikalavimą, o likusioje dalyje ieškovė atsisako reikalavimų atsakovei R. N.. Likusi reikalavimų dalis pagal pareikštą patikslintą ieškinį yra 23 007,83 Eur ir 5 procentų procesinės palūkanos, kurių atsakovės R. N. atžvilgiu ieškovė yra atsisakiusi sudarius taikos sutartį.

20. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. eB2-138-524/2022 (proceso numeris Nr. 2-57-3-00016-2020-8) duomenimis UAB „B“ bankroto byla dar nėra užbaigta. 2022 m. balandžio 25 d. teismas įpareigojo įmonės bankroto administratorių informuoti teismą kokie procesiniai veiksmai yra atlikti ir planuojami atlikti likviduojant įmonę ir kada planuojama kreiptis dėl pripažinimo, kad UAB „B“ veikla pasibaigė. 2022 m. gegužės 5 d. nemokumo administratorius UAB „Reniva“ informavo teismą, kad iš buvusios UAB „B“ direktorės R. N. yra priteista 5 161,25 Eur skola ir 5 proc. metinių palūkanų BUAB „B“ naudai. Skolos išieškojimą iš R. N. vykdo antstolis Zenas Zenkevičius. Atsižvelgiant į priverstinio skolos išieškojimo proceso spartą, bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui svarstyti yra rengiamas klausimas dėl įmonės reikalavimo teisės į skolininkę R. N. pardavimo. Įmonės kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą dėl tolimesnio skolos realizavimo, numatoma kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pripažinti bankrutavusios įmonės veiklą pasibaigusia (teismų informacinės sistemos „Liteko“ civilinės bylos Nr. eB2-138-524/2022 duomenys).

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį

21. Ieškovė byloje reiškia tiesioginį patikslintą ieškinį atsakovui S. M. dėl 23 007,83 Eur žalos atlyginimo kaip bankrutavusios įmonės UAB „A“ vadovui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas).

23. Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis, Nr. e3K-3-540-469/2018, 25 punktas).

24. Kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 28 punktas). Tik tais atvejais, kai yra teismo pripažintas bankrotas tyčiniu, turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo; tyčinio bankroto atvejais priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos bankrutavusios įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. 3K-7-115-915/2017, 42, 48 punktai).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kai bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, tokiu atveju visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Tuo tarpu pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui. Tai neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, kad tiesioginio ieškinio pateikimo bankroto byloje momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis gali būti aiškus bei akivaizdus ir iki bendrovės likvidavimo, išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ir juo labiau po to. Todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas šiuo atveju sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiškumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 43 punktas).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „A“ bankroto byla dar nėra užbaigta (žr. šio sprendimo 19 punktą), tačiau ieškovei padarytos žalos dydis yra aiškus (33 007,83 Eur), žala yra kilusi 2018 m. sausio 17 d. UAB „K“ ir ieškovės UAB „A“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t.y. žalos pobūdis yra individualus ieškovės atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į kasacinės instancijos suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo sudaryta taikos sutartis su atsakove R. N. dėl 10 000 Eur žalos atlyginimo, nutartis yra įsiteisėjusi ir dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovės R. N. byla nutraukta, laikytina, kad ieškovė pagrįstai reiškia šioje byloje ieškinį atsakovui S. M. dėl 23 007,83 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl ieškovės reikalavimo

27. Ieškovė, būdama bankrutuojančios įmonės kreditore, patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo S. M. 23 007,83 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad kreditoriaus tiesioginio ieškinio įmonės vadovui, pareikšto CK 6.263 straipsnio pagrindu, įrodinėtinos aplinkybės ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu kylanti juridinio asmens dalyvio subsidiari atsakomybė, priklauso nuo to ar įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir dėl to ieškinys reiškiamas taip pat ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalies pagrindu. Tai lemia ir įrodinėjimo naštos paskirstymą.

28. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą kaip tyčinį, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis Nr. 3K-3-342/2012). Taigi jei įmonės dalyvis atlieka veiksmus, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, jis tuo pačiu atlieka nesąžiningus veiksmus, kurie CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali lemti jo civilinę atsakomybę, jei yra visos kitos šios normos taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 41 punktas).

29. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma būtent civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

30. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-447-524/2021 UAB „B“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalies pagrindu (teismas pripažino, kad UAB ,,B“ valdymo organai ir dalyviai, žinodami, jog įmonės nuostolingumas tęsėsi ilgą, laiką, bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kuriems įvykdyti neturėjo pakankamai lėšų, neinicijavo bendrovei bankroto bylos, o iš esmės sudarinėjo sandorius, kuriais blogino savo turtinę padėtį, t. y. UAB „B“ reikalavimo teisę į 33 321,68 Eur perleido savo dukterinei bendrovei UAB „Vordeta“. Taip pat įmonei esant nemokiai nuo 2017 metų, nemokant darbo užmokesčio laiku, 2018 m. sausio 17 d. buvo sudarytas su UAB ,,A“ sandoris, pagal kurį buvo pateiktas užsakymas ieškovei UAB ,,A“ už 79 874 Eur, iš kurių UAB „B“ nesumokėjo 44 869,46 Eur .Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje pažymėta, kad anksčiau galiojusiame ĮBĮ įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, nebuvo numatytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens.

31. Šioje byloje ieškovė, kreipdamasi į teismą, pradinį ieškinio reikalavimą reiškė dviem atsakovams t. y. atsakovui S. M. ir R. N., nurodydama, kad R. N. buvo įmonės direktorė, o atsakovas S. M. ėjo faktinio įmonės direktoriaus pareigas. Šios bylos nagrinėjimo metu R. N. apklausiama liudytoja byloje patvirtino, kad atsakovas S. M. buvo faktinis įmonės direktorius, o ji tik ėjo šias pareigas oficialiai (de jure - pagal įstatymą). Atsakovą S. M. pažinojo iš seniau, kuomet ji dirbo buhaltere UAB „Statnėja“, o atsakovas jai vadovavo. Atsakovas paprašė jos būti oficialia UAB „B“ direktore, nes jis įmonei oficialiai vadovauti negalėjo dėl galiojančios nuobaudos. Teismo posėdžio metu liudytoja paaiškino, kad apie UAB „B“ ir ieškovės UAB „A“ sudarytą sutartį, iš kurios kyla ieškovės reikalavimas sužinojo jau po šio sandorio sudarymo. Teigė, kad ji bandė įspėti atsakovą dėl sunkios UAB „B“ finansinės padėties, tačiau jis ir pats tai žinojo, nes turėjo įmonės dokumentus bei prisijungimo prie bankinių sistemų duomenis, o ji tvarkydavo įmonės buhalteriją bei įmonės darbuotojų migracijos dokumentus, kadangi įmonė įdarbindavo užsieniečius. Mano, kad atsakovas turėjo žinoti, jog įmonė 2018 m. apyvartinių lėšų tinkamai įvykdyti su ieškove UAB „A“ sudarytą sandorį neturėjo.

32. Kaip nurodyta šio sprendimo 15 punkte Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinės bylos Nr. eB2-447-524/2021 (proceso numeris Nr. 2-57-3-00016-2020-8) 2021 m. vasario 22 d. nutartimi likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „B“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad UAB „B“ faktinis vadovas buvo atsakovas S. M..

33. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

34. Taigi nurodytos civilinėje byloje Nr. eB2-447-524/2021 (proceso numeris Nr. 2-57-3-00016-2020-8) nustatytos aplinkybės ir išvados turi prejudicinę reikšmę šioje nagrinėjamoje byloje, todėl iš naujo teismo nenustatinėjamos. Atsakovas šioje byloje atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo paaiškinimų dėl ieškovės reikalavimo neteikė. Vadovaujantis aukščiau nurodytais kasacinės instancijos teismo išaiškinimais, pripažinus UAB „B“ bankrotą tyčiniu bei vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojos R. N. paaiškinimais, teismas pripažįsta įrodytu, kad S. M. buvo faktinis UAB „A“ vadovas. Pažymėtina, kad sudarydamas 2018 m. sausio 17 d. atsakovas buvo įmonės akcininkas ir faktinis vadovas, kas įpareigojo jį elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir vertinti įmonės finansinę padėtį sudaromo sandorio prisiimamų įsipareigojimų aspektu. Visumoje bendrovės vadovui bei akcininkui yra keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, nei eiliniam darbuotojui, nes dėl jiems suteiktų didesnių įgalinimų bendrovės vadovo ir akcininko veikla turi žymiai didesnę įtaką bendrovės veiklai.

35. Vadovaujantis šio sprendimo 22-23 punktuose nurodytais kasacinės instancijos teismo išaiškinimais, pripažįstama, kad šiuo atveju byloje nereikalaujama įrodyti prieš konkretų kreditorių (ieškovę) nukreiptų nesąžiningų atsakovo veiksmų atlikimo. Nagrinėjamu atveju taip pat yra aiškus ir reikalaujamos atlyginti žalos dydis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės kreditorinis reikalavimas 33 007,83 Eur sumai buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos civilinėje byloje Nr. eB2-138-524/2022, 2020 m. birželio 4 d. nutartimi, o R. N. šioje byloje sudarius taikos sutartį dėl 10 000 Eur žalos atlyginimo, ieškovės nepadengtų reikalavimų dydis 23 007,83 Eur ir sudaro patikslintu ieškiniu reikalaujamą priteisti žalos sumą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo užduotą klausimą, ar bankroto proceso metu buvo išieškota bent dalis ieškovės patvirtinto kreditorinio reikalavimo nurodė, jog to padaryta nebuvo, kadangi įmonė neturi jokio turto.

36. Esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens (atsakovo S. M.) neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus (ieškovės) reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 48 punktas). Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip jau minėta, šiuo atveju, atsakovas atsikirtimų į ieškovės reikalavimą ar savo paaiškinimų dėl ieškovės reikalavimo neteikė.

37. Įvertinęs nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes, ieškovės atstovo bei liudytojos paaiškinimus, teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės žala būtų kilusi ir jei nebūtų buvę jo neteisėtų veiksmų (privedimo prie bankroto tyčia). Taigi atsakovas nepaneigė šio sprendimo 22 punkte nurodytos prezumpcijos, todėl nustačius visus atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, numatytas CK 6.246–6.249 straipsniuose, konstatuotina, jog atsakovas yra atsakingas ieškovei tiek pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, tiek pagal CK 6.263 straipsnį už atsiradusią žalą dėl 2018 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „B“ ir UAB „A“ sudarymo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas kaip pagrįstas bei įrodytas ir iš atsakovo S. M. ieškovės naudai priteistina 23 007,83 Eur žalos atlyginimo (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

38. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą - 23 007,83 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

40. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog patyrė 2 000 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (2022 m. gegužės 5 d. į el. bylą pateikti dok. Nr. DOK-19950 ir DOK-19955) bei sumokėjo už ieškinį 720 Eur žyminio mokesčio.

41. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė, sudariusi taikos sutarti su R. N. tikslino savo reikalavimą, teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovei grąžino 75 procentus, t.y. 168,75 Eur žyminio mokesčio dalies dėl 10000 Eur reikalavimo priteisimo.

42. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovė į bylą pateikė 2019 m. lapkričio 22 d. sudarytą atstovavimo sutartį su advokatu. Į bylą yra pateikta ieškovę atstovaujančio advokato 2019 m. lapkričio 29 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. VŽ / 61-2019 2000 Eur sumai, kurioje nurodoma, kad ieškovei buvo suteiktos teisinės paslaugos: teisinė konsultacija, procesinių dokumentų parengimas. Byloje taip pat yra pateikti du nurodyto sąskaitos – faktūros apmokėjimo kvitai: 2020 m. sausio 7 d. mokėjimas - 1000 Eur (2022 m. gegužės 5 d. į el. bylą pateiktas DOK. Nr. 19950) ir 2020 m. vasario 14 d. mokėjimas -1000 Eur (2022 m. gegužės 5 d. į el. bylą pateiktas DOK. Nr. 19955). Tuo tarpu pažymėtina, kad ieškovės ieškinys šioje byloje teismui buvo pateiktas tik 2021 m. liepos 21 d. Be to, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 7 d. mokėjimas - 1000 Eur (2022 m. gegužės 5 d. į el. bylą pateiktas dok. Nr. 19950) 2020 m. sausio 21 d. taip pat buvo pateiktas ir į Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eB2-138-524/2022 dok. Nr. DOK-1264 su prašymu priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nurodyta 1 000 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, kuri ieškovės buvo apmokėta 2020 m. sausio 7 d. laikytina nesusijusia su šios bylos nagrinėjimu, todėl konstatuotina, kad šioje byloje ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 000 Eur. Šiuo atveju ieškovės ieškinys tenkintas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina patirtų bylinėjimosi išlaidų 1000 Eur sumoje (CPK 93, 98 straipsniai).

43. Žyminis mokestis taip pat priteistinas proporcingai pagal tenkintą ieškinio reikalavimų dalį ir iš atsakovo ieškovei priteistina 518 Eur teikiant patikslintą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ((23 007,83 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. M. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A“ 23 007,83 Eur (dvidešimt tris tūkstančius septynis eurus 83 centus) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 518 Eur (penkis šimtus aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.