- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- eB2-447-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00016-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- R. N., S. M., BUAB „ Krikesta „, „Rentsystems", "Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, „Vordeta"
- Pareiškėjas
- „ Aurometa „
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi UAB ,,Aurometa“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Krikesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. N., S. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas UAB,,Aurometa“ ieškinys, juo UAB ,,Krikesta“ bankroto byloje buvo prašoma: pripažinti 2019-06-17 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, sudarytą tarp UAB „Krikesta“, įmonės kodas 301535667, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ir UAB „Vordeta“, įmonės kodas 304722362 , adresas (duomenys neskelbtini), niekine ir panaikinti; pripažinti kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 19-002 KR niekine ir panaikinti; priteisti iš UAB „Rentsystems“, įmonės kodas 300584818, adresas (duomenys neskelbtini), BUAB „Krikesta“, įmonės kodas 301535667, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 33 321,68 Eur skolą, 2725,82 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020-06-04 nutartimi patvirtino UAB „Aurometa“ 33 007,83 Eur kreditinį reikalavimą ir įtraukė ją į BUAB „Krikesta“ kreditorių sąrašą. Pagal ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p. kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginčyti Įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų.
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota pašalinti iekinio trūkumus.
2. Ieškovei vykdant šią nutartį Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aurometa“ prašymas dėl UAB „Krikesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu dėl suinteresuotų asmenų R. N. ir S. M. veiksmų valdant BUAB „Krikesta“. Kitus savo prašymus UAB ,,Aurometa“ atsiėmė.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja mano, kad yra pagrindas pripažinti UAB „Krikesta“ bankrotą tyčiniu dėl šių aplinkybių: 2018-02-28 Valstybinė darbo inspekcija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nutarimu Nr. VDI-ANR_P-342-2018 UAB „Krikesta“ vadovę R. N. patraukė administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2017 m. neužtikrino, kad bendrovės darbuotojui atlyginimas būtų mokamas 2 kartus per mėnesį, ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje fiksavo netinkamus duomenis. R. N. pripažino, kad visi statybininkai nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017-03-20 realiai nedirbo, nes nebuvo užsakymų. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-3013-631/2018 pagal buvusio bendrovės darbuotojo R. Š. ieškinį darbdavei UAB „Krikesta“, 2019-02-05 sprendimu tenkino R. Š. ieškinį dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo. Šioje byloje ieškovas R. Š. nurodė, kad „piktybiškai vengė atsiskaityti, nemokėjo net darbo sutartimi nustatyto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio“. 2018 m. balandžio mėnesį atsakovė neturėjo piniginių lėšų darbų atlikimui būtinoms medžiagoms įsigyti, todėl pasakė ieškovui, kad jo paslaugų nebereikia. UAB „Krikesta“, nesutikusi su pirmosios instancijos teismo sprendimu, su apeliaciniu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir kartu pateikė prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio motyvuodama savo sunkia turtine padėtimi. Vilniaus apylinkės teismas su tokiu prašymu sutiko ir 2019-03-14 nutartyje nurodė, kad „teismas, patikrinęs informacinę sistemą LITEKO, nustatė, kad UAB ,,Krikesta“ turi civilinių bylų (išnagrinėtų ir nagrinėjamų), kuriose bendrove yra skolininkas, atsakovas“. Taip pat teismas nustatė, kad įmonė turi skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, ir dėl sunkios turtinės padėties atleido įmonę nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
4. Be to, pareiškėja mano, kad UAB „Krikesta“ pateikė teismui suklastotą 2018 m. balansą, kuris neatspindėjo realios bendrovės finansinės padėties. Tai pat spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo Klaipėdos apygardos teismas pažymėjo, kad „paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovė teikė už 2017 m. laikotarpį, iš kurio nustatyta, jog atsakovės turtą sudarė 80 352 Eur, o mokėtinos sumas ir įsipareigojimus sudarė 70 263 Eur, atsakovės veikla minėtu laikotarpiu nebuvo nuostolinga. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog finansinės atskaitomybės duomenys pateikti už 2017 metų laikotarpį, darytina išvada, jog minėti įrodymai neatskleidžia tikrosios atsakovės finansinės padėties šiuo laikotarpiu“.
Žemesnės instancijos teismas
5. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1532-204/2019 priteisė iš UAB „Krikesta“ IĮ „VX Baltic“ 4664,47 Eur skolą, 2394,25 Eur delspinigius, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 7058,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 11 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 278 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Pareiškime nurodoma, kad 2018 m. sausio 17 d. UAB „Krikesta“ ir UAB „Aurometa“ sudarė sutartį, pagal ją UAB „Aurometa“ įsipareigojo pagaminti UAB „Krikesta“ metalo gaminius pagal sutarties sąlygas, UAB „Aurometa“ perdavė gaminių UAB „Krikesta“ už 79 874 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2018-09-05 galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1319-479/2018 priteisė iš UAB „Krikesta“ UAB „Aurometa“ 44 869,46 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2019-06-26. Kadangi teismo sprendimas buvo įvykdytas iš dalies, UAB „Auromeda“ kreipėsi į antstolio A. S. kontorą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Susipažinus su vykdomąja byla Nr. 0010/19/02186 paaiškėjo, kad UAB „Krikesta“ neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos.
7. Be to, pareiškėja nurodo, kad 2019-03-26 UAB „Krikesta“ ir UAB „Rentsystems“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/03/26, pagal ją UAB „Krikesta“ įsipareigojo pagal UAB „Rentsystems“ pateiktą užsakymą parduoti prekių (metalinės konstrukcijos) už 32 721,89 Eur. Apmokėjimo terminas – 30 d. po PVM sąskaitos faktūros, serija K, Nr. 19005, išrašymo (iki 2019-04-26). Metalo konstrukcijas, įgytas iš UAB „Autometa“ pagal 2019-03-26 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/03/26, UAB „Krikesta“ pardavė UAB „Rentsystems“, kuri už gautą prekę su UAB „Krikesta“ neatsiskaitė. Tačiau UAB „Krikesta“ vadovė, nepaisydama bendrovės nemokumo, egzistuojančių piniginių prievolių kreditoriams, 2019-06-17 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi perleido UAB „Vordeta“ reikalavimo teisę į skolą, kurios suma 33 321,68 Eur, pagal 2019-03-26 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/03/26, sudarytą tarp UAB „Krikesta“ ir UAB „Rentsystems“. UAB „Vordeta“ buvo įsteigta 2017-11-24, jos akcininke nuo 2018-02-14 tapo UAB „Krikesta“. UAB „Vordeta“ direktoriumi nuo 2018-02-14 iki 2019-06-27 buvo A. K., kuris tuo pačiu metu dirbo UAB „Krikesta“. Pareiškėjos duomenimis, UAB „Krikesta“ faktinis vadovas buvo S. M., jis sandorio sudarymo metu atstovavo UAB „Vordeta“ interesams, nors jokie teisiniai santykiai su šia bendrove sandorio sudarymo metu nesiejo.
8. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad bendrovė yra patronuojanti, jei ji kitoje bendrovėje, kuri yra jos dukterinė bendrovė, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei. Pareiškėja nurodo, kad UAB „Krikesta“ buvo UAB „Vordeta“ patronuojanti įmonė, o UAB „Varonis“ buvo UAB „Krikesta“ dukterinė įmonė. Taigi UAB „Krikesta“ reikalavimo teisę į 33 321,68 Eur perleido savo dukterinei bendrovei UAB „Vordeta“.
9. 2019-04-05 UAB „Renstsystems“ ir UAB „Varonis“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal ją UAB „Renstsystems“ įgijo reikalavimo teisę į 17 787,92 Eur UAB „Krikesta“. 2019-04-26 UAB „Krikesta“ direktorė R. N. UAB „Rentsystems“ direktoriaus J. J. prašymu pasirašė J. J. paruoštą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 19-002 KR, kurios suma 12 000 Eur, ir tokiu būdu sumažino piniginį reikalavimą skolininkei UAB „Rentsystems“ 12 000 Eur iki 21 321,68 Eur. Apie tai, kad UAB „Krikesta“ turi kitų kreditorių, UAB „Rentsystems“ vadovas žinojo, nes nurodytu laikotarpiu aktyviai bendravo su UAB „Aurometa“ vadovu dėl UAB „Krikesta“ skolos sumokėjimo.
Šalies argumentai
10. Kadangi UAB „Rentsystems“ skolos pagal reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Vordeta“ nesumokėjo, naujoji kreditorė UAB „Vordeta“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė 2020 m. sausio 8 d. teismo įsakymą, juo nutarė išieškoti iš atsakovės UAB „Rentsystems“ 33 321,89 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas ir 219,00 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Vordeta“. Pareiškime UAB ,,Aurometa“ dėsto civilinės bylos Nr. eL2-4920-294/2020 aplinkybes.
11. VĮ Registrų centras kreditoriaus prašymu pateikė UAB „Krikesta“ finansinės atskaitomybės dokumentus, iš jų matyti, kad UAB „Krikesta“ 2018 m. informacijos apie įmonės finansinę būklę neteikė. Iš 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2017 m. pabaigoje įmonės pradelstų trumpalaikių įsipareigojimų vertė viršijo pusę įmonės turto vertės. Kadangi nurodyti įsiskolinimai atsirado dar 2017–2018 m., galima konstatuoti, kad UAB „Krikesta“ būklė 2017-12-31, 2018-12-31 ir 2019-12-31 atitiko nemokios įmonės sąvoką ir remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 str. bendrovės vadovai arba dalyviai turėjo prievolę spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
12. Bendrovės vadovai, nepaisydami bendrovės nemokumo, skolų turėjimo, ne tik nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o, maža to, sąmoningai siekė apsunkinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į UAB „Krikesta“ turtą ir sudarė sąlygas išvengti išieškojimo, taip pat sąmoningą išieškojimo pirmenybę atidavė vėlesniems kreditoriams, žinodami, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto.
13. UAB „Krikesta“ įsteigta 2010-02-24, jos akcininku iki 2019-06-04 buvo S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., jis 2019-06-04 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė 100 proc. UAB „Krikesta“ akcijų Azerbaidžano piliečiui O. M. (O. M.). Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2019-06-04 UAB „Krikesta“ direktore buvo R. N., o nuo 2019-06-04 juo tapo Azerbaidžano pilietis O. M..
14. Šis pareiškimas įteiktas 2020 m. rugsėjo 22 d. suinteresuotam asmeniui S. M., o suinteresuotam asmeniui R. N. įteiktas 2020 m. spalio 23 d. per darbovietę.
15. Suinteresuotų asmenų atsiliepimai į pareiškimą negauti.
Atsiliepimas
16. 2020 m. rugsėjo 30 d. UAB „Krikesta“ bankroto administratorius pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir jame nurodo, kad bankroto procedūros metu nepavyko susisiekti su naujuoju UAB „Krikesta“ akcininku ir direktoriumi Azerbaidžano piliečiui O. M., todėl UAB „Krikesta“ veiklos dokumentacija nėra perduota, tačiau, įvertinusi pareiškėjos / kreditorės prašyme pripažinti UAB „Krikesta“ bankrotą tyčiniu išdėstytas faktines aplinkybes bei įrodymus, nurodo, kad administratorė palaiko prašymą UAB „Krikesta“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
17. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodo, kad teismo 2020-02-21 nutartimi bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla. Nutartis įsiteisėjo 2020-03-21. Teismas 2020-06-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-698-524/2020 patvirtino kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinį 4 637,60 Eur sumos reikalavimą. Nurodė, kad dėl bendrovės Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2019-09-24–2019-11-21 buvo atliekamas operatyvus patikrinimas, jo pažymą teikia. Tikrintas mokesčių įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-08-31. Prašo sprendimą šioje civilinėje byloje dėl BUAB „Krikesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu priimti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (ne)taikymo
18. Civilinėje byloje Nr. eB2-314-524/2021 2020 m. vasario 21 d. nutartimi UAB ,,Krikesta“ buvo iškelta bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
19. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais neteko galios 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
20. Pažymėtina, kad suinteresuotų asmenų veiksmai (neveikimas), kuriais yra įrodinėjamas tyčinis bankrotas, buvo atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą. Sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas).
21. Šioje byloje taikytinos anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatos dėl tyčinio bankroto.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau galiojusiame ĮBĮ įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, nebuvo numatytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau, teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).
23. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Taigi teismui, nagrinėjančiam klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardyti asmenis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotą, atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus JANĮ, kurio 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas toks įpareigojimas. JANĮ 70 straipsnio 3 dalies norma yra materialioji, todėl jos atgalinis veikimas nėra galimas.
Dėl BUAB „Krikesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu
24. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018).
26. Pažymėtina, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę ir procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.
27. Šioje byloje suinteresuoti asmenys įrodymų ir atsiliepimų į pareiškimą neteikė.
28. UAB „Krikesta“ įsteigta 2010-02-24, jos akcininku iki 2019-06-04 buvo S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., jis 2019-06-04 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė 100 proc. UAB „Krikesta“ akcijų Azerbaidžano piliečiui O. M.. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2019-06-04 UAB „Krikesta“ direktore buvo R. N., o nuo 2019-06-04 juo tapo Azerbaidžano pilietis O. M., tačiau byloje iš 2020 m. spalio 6 d. Migracijos departamento pranešimo nustatyta, kad O. M. į Lietuvą atvyko 2018-09-13, o išvyko 2018-12-22, todėl byloje įrodyta, kad akcijų pasirašymo sutarties metu O. M. buvo išvykęs iš Lietuvos. Bankroto byla UAB „Krikesta“ buvo iškelta 2020-02-21, todėl darytina išvada, kad šis asmuo iš Lietuvos bankroto bylos iškėlimo metu buvo išvykęs ilgiau nei vienerius metus iki bankroto bylos iškėlimo ir nėra atsakingas už įmonės dokumentų perdavimą administratorei. Šios aplinkybės įrodo, jog R. N. kaip įmonės vadovei turėjo būti žinomos O. M. paskyrimo įmonės vadovu aplinkybės, nes ji privalėjo jam perduoti dokumentus, jo išvykimo iš Lietuvos aplinkybės. Byloje paminėtais įrodymais dėl Azerbaidžano piliečio O. M. paskyrimo įmonės vadovu jam nesant Lietuvoje įrodytas įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę.
29. 2019-06-04 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su Azerbaidžano piliečiu O. M., kuris, pagal 2020 m. spalio 6 d. Migracijos departamento pranešimo duomenis, sutarties pasirašymo metu buvo išvykęs iš Lietuvos, aplinkybės būtų ikiteisminio tyrimo objektas klausimą dėl tyčinio bankroto perdavus tirti prokurorui.
30. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje suinteresuotas asmuo yra S. M., gim. (duomenys neskelbtini) metais, o iš 2020 m. gruodžio 18 d. VMI teismui pateiktos informacijos nustatyta, kad S. M., gim. (duomenys neskelbtini) metais, buvo įmonės akcininkas nuo 2016-12-12 iki 2019-07-08, ir jis, Gyventojų registro duomenimis, mirė 2020 m. rugsėjo 11 d. Byloje nesant šios bylos suinteresuoto asmens S. M., gim. (duomenys neskelbtini) metais, atsiliepimo, nepaneigta pareiškėjos pozicija, jog šis asmuo ėjo faktinio įmonės direktoriaus pareigas. Šias aplinkybes įrodo pareiškime dėstomos aplinkybės dėl UAB ,,Krikesta“ reikalavimo teisės į 33 321,68 Eur skolos perleidimą UAB ,,Vordeta“. Prie ieškinio pridėta 2019-06-17 reikalavimo perleidimo sutartimi įrodyta, kad UAB ,,Vordeta“ šios sutarties sudarymo metu atstovavo laikinai einantis direktoriaus pareigas S. M., nors šios įmonės direktorius šios sutarties sudarymo metu buvo A. K., o UAB ,,Krikesta“ buvo UAB ,,Vordeta“ akcininkė. Byloje nenuginčyti elektroniniai laiškai, pridėti prie ieškinio, kuriais įrodyta, jog įmonės finansininkė nurodo, jog S. M. buvo UAB ,,Krikesta“ komercijos direktorius, todėl aplinkybė, jog jis, būdamas UAB ,,Krikesta“ komercijos direktoriumi, pasirašo kaip UAB ,,Vordeta“ atstovas, perduodamas UAB ,,Voredeta“ reikalavimo teisę į 33 321,68 Eur, sudaro vieną iš tyčinio bankroto pagrindų. Šiais įrodymais įrodyta, kad bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.
31. Įvertinus bylos įrodymus konstatuotinas UAB „Krikesta“ faktinio nemokumo momentas, t. y. 2017 m. gruodžio mėn., nes iš UAB ,,Krikesta“ bankroto bylos nustatyta, kad paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus įmonės vadovai teikė už 2017 m. laikotarpį, iš šio balanso nustatyta, kad įmonės turtą sudarė 80 352 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 70 263 Eur.. Nurodytai aplinkybei nuginčyti nepateikta jokių esminių argumentų, todėl laikytina, kad ji nustatyta. Iki nurodytos datos UAB „Krikesta“ valdė suinteresuotas asmenuo R. N., kuri nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2019-06-04 buvo UAB „Krikesta“ direktore. Kaip matyti, būtent šis asmenys vadovavo įmonei iki jos tapimo nemokia (faktinio bankroto). Tyčinio bankroto klausimui yra reikšmingas įmonės faktinio nemokumo momentas, o ne teismo nutarties iškelti bankroto byla priėmimo data. Bankroto bylos iškėlimo data neretai priklauso nuo asmenų, turinčių bankroto bylos iniciatyvos teisę (pareigą), aktyvumo, o ne nuo įmonės faktinio nemokumo momento. Atsakovės bankroto byla iškelta kreditorių iniciatyva, tačiau tik 2020 m. vasario 21 d. nutartimi, kai jau 2017 metais įmonė buvo nemoki.
32. Be to, šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-301-631/2018 sprendimu įrodyta, jog UAB ,,Krikesta“ vadovė nemokėjo darbo užmokesčio darbuotojui nuo 2018 m. balandžio mėnesio, ir tai įrodo, jog ji nevykdė pareigos privalomai inicijuoti įmonės bankroto bylą, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
33. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 20 punktą).
34. Minėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, todėl įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, tačiau kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 27 punktas).
35. Šioje byloje paminėtas kvalifikuojamas tyčinio bankroto požymis įrodytas, nes esant įmonei nemokiai nuo 2017 metų, nemokant darbo užmokesčio laiku, 2018 m. sausio 17 d. buvo sudarytas su UAB ,,Aurometa“ sandoris, pagal kurį buvo pateiktas užsakymas šios bylos pareiškėjai UAB ,,Aurometa“ už 79 874 Eur, iš kurių UAB ,,Krikesta“ nesumokėjo 44 869,46 Eur.
36. UAB ,,Krikesta“ valdymo organai ir dalyviai, žinodami, jog įmonės nuostolingumas tęsėsi ilgą laiką, bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kuriems įvykdyti neturėjo pakankamai lėšų, neinicijavo bendrovei bankroto bylos, o iš esmės sudarinėjo sandorius, kuriais blogino savo turtinę padėtį, t. y. UAB „Krikesta“ reikalavimo teisę į 33 321,68 Eur perleido savo dukterinei bendrovei UAB „Vordeta“.
37. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Šioje byloje yra įrodytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
Dėl kitų ieškinio reikalavimų
2020-09-09 ieškinyje pateiktus kitus ieškinio reikalavimus ieškovė atsiėmė, todėl pagal CPK 139 str. jie paliktini nenagrinėti. Ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Jeigu pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo gaunamas iki ieškinio priėmimo momento, teismas nutartimi ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui. Šioje dalyje nurodytos nutartys atskiruoju skundu neskundžiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pripažinti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Krikesta“, įmonės kodas 301535667, bankrotą tyčiniu ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją perduoti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Palikti nenagrinėtus UAB ,,Aurometa“ reikalavimus – pripažinti 2019-06-17 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, sudarytą tarp UAB „Krikesta“ ir UAB „Vordeta“, niekine ir panaikinti, pripažinti kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 19-002 KR niekine ir panaikinti, priteisti iš UAB „Rentsystems“ 33 321,68 Eur skolą, 2725,82 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nutarties dalis dėl likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Krikesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.