- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2-1738-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00016-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas perduotas nagrinėti I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka (pirm.)
- Ieškovas
- UAB „ Aurometa"
- Suinteresuotas asmuo
- „Vordeta", „Rentsystems", BUAB „ Krikesta „, "Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aurometa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Aurometa“ nustatytas terminas prašymo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Krikesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Krikesta“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“.
2. Atsakovės UAB „Krikesta“ kreditorė pareiškėja UAB „Aurometa“ pateikė teismui prašymą pripažinti UAB „Krikesta“ bankrotą tyčiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi įtraukė O. M. suinteresuotu asmeniu nagrinėjant pareiškimą dėl UAB ,,Krikesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu; pasiūlė šios bylos dalyvaujantiems asmenims pateikti teismui visus žinomus O. M. kontaktus, el. pašto adresą operatyviam susisiekimui; nustatė pareiškėjai UAB ,,Aurometa“ 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo datos išversti prašymą į rusų kalbą.
4. Teismas nustatė, kad Azerbaidžano pilietis O. M. nuo 2019 m. birželio 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Krikesta“ direktoriumi ir akcininku. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 71 straipsnio nuostatas buvęs administracijos vadovas privalo būti įtrauktas suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą.
5. Teismas pripažino, kad klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išsprendimas turės įtakos O. M. teisėms ir pareigoms ateityje, todėl yra pagrindas įtraukti jį suinteresuotu asmeniu, nes jis turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir privalo būti informuotas apie priimtą pareiškimą dėl UAB „Krikesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
6. Iš Migracijos departamento informacijos teismas nustatė, kad O. M. išvyko iš Lietuvos į Azerbaidžano Respubliką, todėl sprendė, kad pareiškėja įpareigotina išversti prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu į rusų kalbą. Šį įpareigojimą teismas vertintino kaip pareiškimo trūkumų šalinimą, nes pareiškime šis asmuo nebuvo nurodytas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėja UAB „Autorema“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šioje byloje tyčinio bankroto klausimas turi būti sprendžiamas remiantis JANĮ nuostatomis. Kadangi nemokumo (bankroto) procesas pradėtas 2019 m. spalio 10 d., kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2019 spalio 10 d. informavo UAB „Krikesta“ apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės tyčinio bankroto klausimas nagrinėtinas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas.
7.2. Iš bylos duomenų matyti, kad Azerbaidžiano pilietis O. M. nuo 2019 m. birželio 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Krikesta“ direktoriumi ir akcininku, tačiau per šį laikotarpį bendrovė jokios veiklos nevykdė, darbuotojų nebuvo. Nėra jokių duomenų, kad per nurodytą laikotarpį O. M. būtų priėmęs kokį nors sprendimą arba atliko kokius nors veiksmus, kurie buvo žalingi bendrovės bei jos kreditorių interesams.
7.3. Teismas nepagrįstai dokumentų vertimo į rusų kalbą naštą perkėlė pareiškėjai. Azerbaidžiano pilietis O. M. įtrauktas į bylą teismo iniciatyva, todėl būtent teismas turi užtikrinti jo informavimą apie procesą bei ginčo esmę.
7.4. Nėra aišku, kodėl teismas nutarė procesinius dokumentus išversti į rusų kalbą, jeigu O. M. yra Azerbaidžano pilietis ir šioje šalyje valstybinė kalba yra azerbaidžaniečių kalba.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Krikesta“ bankroto bylą. Atsakovės UAB „Krikesta“ kreditorė pareiškėja UAB „Aurometa“ pateikė teismui prašymą pripažinti UAB „Krikesta“ bankrotą tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuo 2019 m. birželio 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Krikesta“ direktoriumi ir akcininku buvo Azerbaidžano pilietis O. M., skundžiama nutartimi įtraukė jį suinteresuotu asmeniu į pareiškimo dėl UAB ,,Krikesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą; pasiūlė šios bylos dalyvaujantiems asmenims pateikti teismui visus žinomus O. M. kontaktus, el. pašto adresą operatyviam susisiekimui; nustatė pareiškėjai UAB ,,Aurometa“ 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo datos išversti prašymą į rusų kalbą.
10. Apeliantė atskiruoju skundu su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įtraukė buvusį bendrovės vadovą ir akcininką Azerbaidžiano pilietį O. M., kuris jokių sprendimų bendrovėje nepriėmė, į bylą suinteresuotu asmeniu.
11. CPK 47 straipsnio 1 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą savo iniciatyva arba gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu ar teismo iniciatyva. Teismo nutartis įtraukti į bylą trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo dėl pagrindinio ginčo neskundžiama, kadangi tokia galimybė nėra numatyta įstatyme (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o nutartis dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks CPK 334 straipsnio 1 dalies aiškinimas suformuotas ir teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje 2-988/2013).
12. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių su O. M. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų pagrįstumu, nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
13. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dokumentų vertimo į rusų kalbą naštą perkėlė jai, nors buvęs atsakovės direktorius ir akcininkas O. M. įtrauktas į bylą teismo iniciatyva, todėl būtent teismas turi užtikrinti jo informavimą apie procesą bei ginčo esmę. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo.
14. CPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatytas reguliavimas, pagal kurį dalyvaujantys byloje asmenys turi procesinę pareigą pateikti teismui tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims. Ši procesinė dalyvaujančių byloje asmenų pareiga įstatymu nesiejama ir dėl to nepriklauso nuo to, kuriuo CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu trečiasis asmuo įtrauktas į bylą – savo valia, šalies prašymu ar teismo iniciatyva. Procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius, kaip ir procesinių dokumentų (CPK 113 straipsnio 2 dalis). Todėl teismui įtraukus į bylą trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, visiems dalyvaujantiems byloje asmenims, pateikusiems į bylą procesinius dokumentus, kyla procesinė pareiga pateikti papildomas procesinio dokumento ir jo priedų kopijas, kurios tektų naujai įtrauktam trečiajam asmeniui.
15. CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Taigi, dalyvaujantys byloje asmenys turi įstatymu nustatytą procesinę pareigą teismui pateikti ne tik reikiamą procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų skaičių, bet ir tokių dokumentų ir jų priedų vertimus, kai tokių vertimų pateikimo būtinumas kyla pagal įstatymą.
16. Vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, nustatęs, kad procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų turinio ar formos reikalavimų, nustato procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Procesinio dokumento priedai sudaro procesinio dokumento turinio dalį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas), todėl procesinio dokumento priedų nepateikimas arba jų pateikimas įstatymui prieštaraujančiu būdu – nepakankamo skaičiaus ar, kai tai būtina pagal įstatymą, be vertimų, yra procesinio dokumento turinio trūkumas.
17. Vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, nustatęs, kad procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų turinio ar formos reikalavimų, nustato procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
18. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantė yra pareiškusi reikalavimą – dėl atsakovės UAB „Krikesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas O. M. įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ir tokia teismo nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Visi byloje esantys procesiniai dokumentai ir esminiai jų priedai turi būti įteikti šiam asmeniui išversti į jam suprantamą kalbą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę pateikti pareiškimo dėl UAB „Krikesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu vertimą ir nustatė terminą nurodytam trūkumui pašalinti.
19. Lietuvos Respublikos ir Azerbaidžano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 9 straipsnio, reglamentuojančio dokumentų įteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad teisingumo įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, įteikia dokumentus pagal savo valstybėje galiojančius įstatymus, jeigu įteikiami dokumentai surašyti jos kalba arba prie jų pridėtas patvirtintas vertimas. Tais atvejais, kai dokumentai surašyti ne Susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui, jei jis sutinka savo noru juos priimti. Taigi, dokumentai trečiajam asmeniui, nuolat gyvenančiam Azerbaidžano Respublikoje, gali būti jo gyvenamojoje vietoje įteikiami tik išversti – arba į azerbaidžaniečių kalbą, arba kitą kalbą, kurią jis supranta. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantę pateikti prašymo vertimą į rusų kalbą, nevertinęs aplinkybės, ar suinteresuotam asmeniui O. M. ši kalba suprantama. Tik byloje esant duomenų, kad šiam asmeniui suprantama rusų kalba (ir, galimai, nesuprantama azerbaidžaniečių), būtų pagrindas įpareigoti apeliantę pateikti vertimus į rusų, o ne azerbaidžaniečių kalbą.
20. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai skundžiamos nutarties priėmimo metu nustatė apeliantės procesinio dokumento trūkumus, tačiau nevertino aplinkybės, ar suinteresuotam asmeniui O. M. yra suprantama rusų kalba, ar byloje yra kokie nors duomenys, patvirtinantys, kad į šią kalbą išversti procesiniai dokumentai gali būti įteikiami trečiajam asmeniui, todėl nepagrįstai įpareigojo apeliantę pateikti prašymo vertimą į rusų kalbą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas skundžiamos nutarties dalį, kuria apeliantei nustatytas septynių dienų terminas išversti prašymą į rusų kalbą, panaikinti ir šį klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Aurometa“ nustatytas terminas prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčinio vertimui į rusų kalbą pateikti, panaikinti ir perduoti klausimą dėl šio procesinio dokumento trūkumo nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.