Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statnėja“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių biuras“ atstovei advokatei Sigitai Klimkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statnėja“ ieškinį atsakovui S. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo 135 826,54 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. vasario 15 d. Atsakovas laikotarpiu nuo ieškovės įregistravimo iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. ėjo ieškovės vadovo pareigas, taip pat buvo vienintelis ieškovės akcininkas. 2016 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apygardos teismas ieškovei iškėlė bankroto bylą, ieškovės bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administratorių biuras“. Ieškovės bankroto administratorė, vykdydama Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) numatytas pareigas, analizuodama ieškovės banko sąskaitų išrašus, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. atsakovas, būdamas ieškovės vadovu ir vieninteliu akcininku, iš ieškovės banko sąskaitų pasisavino / išgrynino iš viso 724 223,25 EUR sumą. Pažymima, kad visi ieškovės apskaitos dokumentai buvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT), kuri atlikusi išsamų ieškovės dokumentų tyrimą bei analizę 2018 m. sausio 3 d. specialisto išvadoje nustatė, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus negalima nustatyti, kokiu būdu buvo panaudotos 103 015,15 EUR piniginės lėšos. Taip pat FNTT vykdydama ieškovės dokumentų analizę nustatė, jog ieškovės kasos likutį prieš bankroto bylos ieškovei iškėlimą (2016 m. birželio 17 d.) sudarė 32 811,39 EUR. Nors ieškovės balansas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis nebuvo sudarytas, tačiau FNTT specialisto išvada, ieškovės banko sąskaitų išrašais nustatyta, kad ieškovė nuo 2016 m. birželio mėn. iki pat bankroto bylos iškėlimo jokios veiklos nebevykdė, jokių mokėjimų neatliko. Dėl to galima pagrįstai spręsti, kad ieškovės balanse ir kasos knygoje užfiksuotas grynųjų pinigų likutis turėjo būti nepakitęs iki 2016 m. rugsėjo 20 d., kai įsiteisėjo nutartis iškelti Ieškovui bankroto bylą. Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iš ieškovės banko sąskaitų paėmė 135 826,54 EUR piniginių lėšų, kurių panaudojimo ieškovės veiklos tikslams nepagrindė ir ieškovei negrąžino, taip pat po bankroto bylos iškėlimo neperdavė bankroto administratorei ieškovės kasoje likusių 32 811,39 EUR grynųjų pinigų. Atsakovas akivaizdžiai pažeidė įmonės administracijos vadovui keliamus reikalavimus: ieškovės atžvilgiu veikė nesąžiningai ir neprotingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), nebuvo ieškovei lojalus (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), supainiojo savo ir ieškovės turtą bei interesus (CK 2.87 straipsnio 3 dalis), pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto reikalavimus. Todėl bendra ieškovei padaryta žala siekia 135 826,54 EUR, kurią atsakovas privalo atlyginti. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog kaltinimai dėl lėšų pasisavinimo pareikšti neturint ieškovės buhalterinių dokumentų. Piniginės lėšos buvo dalimis išgryninamos tik išimtinai ieškovės tikslais (su dalimi tiekėjų dėl operatyvumo buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, dalis grynųjų piniginių lėšų buvo naudojama darbo užmokesčio fondui). Visos grynaisiais panaudotos piniginės lėšos ieškovės buhalterijoje yra fiksuotos ir tinkamai įtrauktos į apskaitą. Lėšų buvo paimama po 1 000 EUR, kadangi daugiau bankomate nėra galimybės vienu kartu išgryninti. Bendrovės finansiniai dokumentai, kurių pagrindu būtų galima nustatyti išgrynintų ieškovės piniginių lėšų panaudojimą, atsakovo buvo perduoti pagal 2016 m. gruodžio 22 d. protokolą FNTT Klaipėdos skyriui. Ieškovė prieš kreipdamasi su ieškiniu į teismą, žinodama, kad visi buhalteriniai dokumentai yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje, net nesikreipė dėl šių dokumentų kopijų gavimo į FNTT Klaipėdos skyrių, o pateikė nepagrįstą ieškinį. Be to, pareigą perduoti administratoriui dokumentus tiesiogiai turėjo esamas bendrovės direktorius V. M.. Atsakovo sveikatos būklė dėl prasidėjusių ieškovės finansinių problemų buvo itin pablogėjusi, prasidėjo nuolatiniai galvos skausmai, stresas, todėl jis paprašė laikinai savo buvusio pažįstamo darbuotojo vadovauti įmonei tol, kol pagerės sveikata, jam paaiškino, kad visa ieškovės veikla padės rūpintis asmeniškai. Kadangi ieškovė veiklos jau faktiškai nevykdė, atsakovas jokių teisinių veiksmų kaip administracijos vadovas ir neatliko. Tačiau negali būti sutinkama su bankroto administratorės nurodomomis aplinkybėmis, kad naujo vadovo skyrimas buvo susijęs su siekiu išvengti atsakomybės už dokumentų neperdavimą ar turto iššvaistymą ar kitus neteisėtus ar nusikalstamus veiksmus. Ieškovė dublike prašo jos ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad atsakovas atsiliepime pažymi, kad lėšos buvo dalimis išgryninamos tik išimtinai ieškovės tikslais (su dalimi tiekėjų dėl operatyvumo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, dalis grynųjų piniginių lėšų naudota darbo užmokesčio fondui), o visos grynaisiais panaudotos piniginės lėšos ieškovės buhalterijoje yra fiksuotos ir tinkamai įtrauktos į apskaitą. Ieškovės vertinimu, atsakovo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, nepateikta jokių duomenų, pagrindžiančių poreikį skubiai apmokėti tiekėjų sąskaitas; apmokėti tiekėjų sąskaitas išimtinai grynaisiais pinigais; mokėti darbo užmokestį grynaisiais pinigais. Be to, ieškovės bankroto byloje yra patvirtinti 766 713,70 EUR bendros sumos ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai, o ieškovės išgryninta piniginių lėšų suma sudaro 724 223,245 EUR. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai paneigia atsiliepime išdėstytus atsakovo teiginius, neva atsakovo išgryninta lėšų suma buvo panaudota išimtai ieškovės tikslais – atsiskaitant su ieškovės kreditoriais. Ieškovės bankroto administratorė pažymi, kad daugiau nei 2 mėnesius po bankroto bylos ieškovei iškėlimo negalėjo susisiekti nei su atsakovu, nei su ieškovės buhalterė (bandant susisiekti būdavo gaunama ryšio operatoriaus garso žinutė, jog „šiuo metu su abonentu susisiekti neįmanoma“). Ieškovės bankroto administratorius neatmeta galimybės, kad tiek atsakovas, tiek ieškovės buhalterė sąmoningai pakeitė kontaktinius telefono numerius siekdami apsunkinti ieškovės bankroto procesą (apsunkindami bankroto administratoriaus pareigų vykdymą). Atsakovas pateikė (tikėtina, fiktyvų) dokumentų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo dokumentai neva buvo perduoti V. M.. Atsakovo teiginiai, jog V. M. formalus paskyrimas ieškovės vadovu nesusijęs su siekiu išvengti atsakomybės už dokumentų neperdavimą ar turto iššvaistymą, akivaizdžiai prieštaringi, visiškai nepagrįsti bei nelogiški. Nurodo, jog kiti atsakovo atsiliepime išdėstyti motyvai nepagrįsti įrodymais, laikytini teisiškai nereikšmingais.2018-03-26 teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad ginčo suma susidarė dėl to, jog jis nepateikė ją pateisinančių dokumentų, susijusių su Latvijos įmone ,,Latpex“, jis teikia dokumentus, kuriuos turi dabar, tačiau jų tinkamai patvirtintus nuorašus galės pateikti vėliau.2018-04-30 atsakovas prašo atidėti bylos nagrinėjimą, nurodo, jog iš Latvijos dar negavo reikiamų dokumentų, prašo ieškinį atmesti, nurodo, jog byloje prašyti skirti ekspertizę turėtų ieškovė.2018-04-30 teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad įmonės banko sąskaitose nėra jokių įplaukų iš Latvijos įmonės, pats atsakovas nepaaiškino aplinkybių dėl darbo su šia įmone, nepateikė tinkamų dokumentų. Remiasi specialisto išvada baudžiamojoje byloje ir ekspertizės skirti neprašo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, jog atsakovas iš ieškovės banko sąskaitų paėmė 103 015,15 EUR piniginių lėšų, kurių panaudojimo ieškovės veiklos tikslams nepagrindė. Šią 103 015,15 EUR sumą sudarė 48 972,53 EUR, paimtų iš banko laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-31 ir neįtrauktų į įmonės apskaitą, nepagrįstų dokumentais suma, 53 277,89 EUR, išmokėtų sau ir neužregistruotų laikotarpiu nuo 2016-01-08 iki 2016-09-09, suma ir laikotarpiui nuo 2015-03-13 iki 2015-05-20 sumokėti 764,73 EUR kitiems ūkio subjektams be apskaitos dokumentų. Be to, ieškovei negrąžino, taip pat po bankroto bylos iškėlimo neperdavė bankroto administratorei ieškovės kasoje likusių 32 811,39 EUR grynųjų pinigų. Atsakovas 2018-02-26 ir 2018-03-26 pateikė dokumentų nepatvirtintas kopijas, nurodydamas, jog ginčo sumą jis išmokėjo Latvijos bendrovei. Šiai aplinkybei pagrįsti teikė latvių kalba kasos pajamų orderius, nurodančius, jog iš UAB ,,Statnėja“ buvo priimti mokėjimai, tačiau šių finansinės atskaitomybės dokumentų originalų ar tinkamai patvirtintų kopijų nepateikė. Administratorius šiuos dokumentus ginčijo, nurodydamas, jog neaišku, už ką buvo mokami UAB ,,Statnėja“ pinigai. 2018-03-26 ieškovė pateikė duomenis apie Latvijos bendrovę „Latpex“, nurodė, kad 2015 m. ši bendrovė nemokėjo mokesčių valstybei, šios bendrovės veikla 2017 m. sustabdyta. Atsakovas nurodė, jog Latvijos įmonė buvo UAB ,,Statnėja“ subrangovė, kuri Latvijoje rekonstravo daugiabutį, ir atsakovas jai mokėjo grynuosius pinigus Lietuvoje. Atsakovas nurodė, jog pinigus gaudavo į įmonės sąskaitą, tačiau išimdavo grynaisiais ir atiduodavo Latvijos įmonei, nes taip buvo reikalaujama. Teismas 2018-03-26 atidėjo teismo posėdį sudarydamas atsakovui galimybę pateikti visus tinkamai patvirtintus dokumentus. Atsakovas į 2018-04-30 teismo posėdį neatvyko, paminėtų dokumentų nepateikė.Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju savo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo pareigas valdant įmonę. Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo, kad veiksmai buvo atlikti, pareiga persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti, todėl atsakovas nepateikė leistinų įrodymų savo nurodomai aplinkybei, jog jis ginčo sumą panaudojo įmonės reikmėms sumokėdamas Latvijos bendrovei grynuosius pinigus už atliktus darbus, įrodyti. Atsakovo pateikti įrodymai neatitinka formos reikalavimų, reglamentuotų CPK 114 straipsnyje ir 198 straipsnio 2 dalyje. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Be to, CPK 114 str. 2 d. nustato, kad teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančio byloje asmens prašymu gali pareikalauti pateikti dokumentų originalus. Visų pirma atsakovo pozicija išversti tik 2015-01-13 sutarties su Latvijos įmone ,,Latpex“ du punktus yra neparemta įstatymu. Be to, atsakovas pateikė teismui tik sutarties ir kasos orderių latvių kalba tinkamai nepatvirtintas kopijas. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog atsakovas, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 6 d. turėjęs pareigą perduoti administratoriui visus įmonės dokumentus, šių dokumentų neperdavė. Jų taip pat nepateikė ikiteisminio tyrimo institucijai, todėl teismas pagrįstai pareikalavo pateikti šių dokumentų originalus ar jų tinkamai patvirtintas kopijas. Teismas, atidėdamas 2018-03-26 posėdį, suteikė vieno mėnesio terminą šiam įpareigojimui įvykdyti. Be to, šioje byloje atsakovui buvo išaiškinta pareiga įrodyti ir darbų, už kuriuos jis mokėjo UAB ,,Statnėja“ pinigus, atlikimą, įrodyti subrangos teisinius santykius, t. y. už ką atsakovas sumokėjo pinigus Latvijos bendrovei ,,Latpex“. Byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog administratorius nurodė, jog UAB ,,Statnėja“ banko sąskaitose nėra jokių įplaukų iš Latvijos įmonių. Šio paaiškinimo atsakovas nepaneigė. Esant tokioms aplinkybėms dėl leistinumo ir sąsajumo su byla trūkumų bei įrodymų pakankamumo, atsakovo pateiktais įrodymais remtis nėra pagrindo.Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti konstatuojama, kad atsakovo paaiškinime nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).Pagal šios nutarties 8 p. nurodytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nepagrįsta atsakovo pozicija, jog ieškovė šioje byloje turėjo prašyti skirti ekspertizę. Įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už įmonės lėšų panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ji neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 23 punktas). Ieškovė byloje pateikė 2018-01-03 UAB ,,Statnėja“ ūkinės finansinės veiklos specialisto išvadą, atliktą ikiteisminiame tyrime, kuri šioje byloje nėra prilyginama ekspertizės aktui, kuris rengiamas CPK 212 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau yra leistinas ir pakankamas įrodymas ieškovės įrodinėjamai aplinkybei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio nustatyti. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės teisinis vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso, nes tokiu būdu būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013; 2013 m. 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013; kt.). 2018-01-03 UAB ,,Statnėja“ ūkinės finansinės veiklos specialisto išvada vertinama kartu su kitais šalių įrodymais ir joje konstatuotos ir ištirtos aplinkybės laikytinos turinčiomis rašytinio įrodymo galią.Skundai dėl FNTT pareigūnų procesinių veiksmų ir procesinių sprendimų, priimtų atliekant ikiteisminį tyrimą, nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-691/2009). Šioje byloje atsakovas nepateikė įrodymų, jog dėl šios specialisto išvados būtų paduotas skundas. Specialisto išvadoje konstatuota, jog pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus negalima nustatyti, kur UAB ,,Statnėja“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-09-09 panaudojo 103 015,15 EUR (53 277, 89 EUR + 48 972,53 EUR + 764,73 EUR). Atsakovas vadovavo įmonei nuo 2013-02-15 iki 2016-08-09. Šiame akte (14 lapas) konstatuotų aplinkybių, jog atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir nepateikė apskaitos dokumentų dėl 103 015,15 EUR panaudojimo, atsakovas nenuginčijo, todėl atmesti šią ieškinio dalį nėra teisinio pagrindo. Atsakovo nurodomas 2018-01-30 specialisto paaiškinimų protokolas paminėtų aplinkybių nepaneigė, šiame paaiškinime analizuojamos aplinkybės dėl UAB ,,Statnėja“ 31 361,56 EUR įsiskolinimo nenurodytam atskaitingam asmeniui, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai įmonė įrodo, jog tam tikro turto yra netekusi, atsakovo kaltė preziumuojama ir pareiga įrodyti aplinkybę, kad lėšos panaudotos įmonės veiklos tikslais, tenka pinigus gavusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Bet kuris įmonės darbuotojas, gavęs grynųjų pinigų, privalo juos įnešti į įmonės kasą ar banko sąskaitą ar pateikti finansininkui dokumentus, įrodančius šių pinigų panaudojimą įmonės reikmėms, tik tada pasibaigia gavusio pinigus asmens atsakomybė įmonei. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas nustato, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Byloje nėra įrodymų, kad paminėtus veiksmus atsakovas įvykdė, todėl jo neteisėti veiksmai byloje įrodyti. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsakovas šioje byloje neįrodė aplinkybės, jog jis ginčo sumą įnešė į įmonės kasą, sąskaitą ar panaudojo įmonės reikmėms.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 Nr. 179 nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punkte nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 Nr. 179 nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 22 punkte nustatyta, kad kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos įmonė gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo. Byloje nesant įrodymų dėl kito asmens paskyrimo UAB ,,Statnėja“ kasininku, laikytina, kad atsakovas yra atsakingas už kasoje esančius, tačiau neperduotus 32 811,39 EUR. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p., jei bendrovės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad joje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo juridinio asmens valdymo organai perduoti administratoriui. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo, šiuo atveju – buvusio vadovo, kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), šis turi atlyginti bendrovei dėl to atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87 str., 6.245–6.249 str., 6.263 str.).Kreditoriams padaryta žala, pagal kasacinio teismo praktiką, laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Šioje byloje įrodyta, jog atsakovo veiksmai dėl 48 972,53 EUR ginčo sumų, paimtų iš banko laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-31 ir neįtrauktų į įmonės apskaitą, nepagrįstų dokumentais, 53 277,89 EUR, išmokėtų sau ir neužregistruotų laikotarpiu nuo 2016-01-08 iki 2016-09-09, bei laikotarpiu nuo 2015-03-13 iki 2015-05-20 sumokėtų 764,73 EUR kitiems ūkio subjektams be apskaitos dokumentų, neperduotų bankroto administratorei ieškovės kasoje likusių 32 811,39 EUR grynųjų pinigų yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su žalos padarymu įmonei, nes dėl ginčo sumų sumažėjo įmonės turto masė. Nepagrįsta atsakovo pozicija, jog ši civilinė byla negali būti išnagrinėta, iki kol bus nebaigtas ikiteisminis tyrimas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi nuostatos, jog skiriasi baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai, tikslai, kaltės samprata, taip pat skirtinga šių atsakomybės rūšių taikymo tvarka. Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus civilinės teisės normas, ja siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus nuostolius bei atkurti iki teisės pažeidimo buvusią turtinę padėtį, o baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už įstatyme numatytas veikas, kurios yra socialiai pavojingos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2013). Taigi net ir tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje nebūtų konstatuota asmens neteisėtų veiksmų baudžiamosios teisės prasme, tai neapriboja galimybės įrodinėti šio asmens nesąžiningumo civiline teisine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Bet koks įmonės lėšų panaudojimas ne įmonės tikslais laikytinas žala, kurią apibrėžia panaudotų lėšų dydis, todėl ginčo suma kaip žalos dydis yra įrodyta ir iš atsakovo priteistina 135 826,54 EUR žalos atlyginimo ieškovei. Minimalius ieškovės nuostolius užtikrins procesinių palūkanų priteisimas. Po bylos iškėlimo, įforminto LR CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl ši reikalavimo dalis tenkintina ir iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.). Iš atsakovo priteistina 1768,70 EUR žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str.) ir 400 EUR išlaidų ieškovei advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

n usprendž i a:

ieškinį tenkinti. Priteisti BUAB ,,Stanėja“, įmonės kodas 303000777, iš S. M. 135 826,54 EUR žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-01-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 400 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš S. M. 1768,70 EUR žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.