Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovei Deimantei Bokmotaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl probuojamosios D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priežiūros nutraukimo prieš terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus probacijos skyrius pateikė teismui teikimą, kuriuo prašo probuojamajai D. V. priežiūrą nutraukti prieš terminą. Teikimas motyvuojamas tuo, kad D. V. elgesį Vilniaus probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2016 m. kovo 22 d., probacijos pabaiga – 2016 m. gruodžio 30 d., probojamuoji 2016 m. liepos 1 d. faktiškai atliko ¾ probacijos termino. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistoji paskirto įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nepažeidė, duomenų apie jos patraukimą baudžiamojon atsakomybėn nėra, administracine tvarka bausta nebuvo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką jai nustatyta žema rizika (10 balų iš 168 galimų), todėl probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolimesnės asmens priežiūros.

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti bei nurodė, kad probacijos terminas šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuteistoji prašė teikimą tenkinti, nurodė, kad ji turi senyvo amžiaus motiną, gyvenančią Ukmergėje, todėl kiekvieną kartą važiuodama jos lankyti, turi prašyti probacijos skyriaus leidimo. Be to, psichiatras jai rekomendavo išvykti atostogauti iš Lietuvos.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių teisės pažeidimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu.

Susipažinus su teismui pateikta asmens bylos medžiaga nustatyta, kad D. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo išteisinta. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pripažino D. V. kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų ir skyrė jai realią laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Kasacinės instancijos teismas pakeitė apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, palikdamas D. V. skirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau taikė jos atžvilgiu BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams.

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus kreipėsi į teismą, prašydamas probuojamosios D. V. priežiūrą nutraukti prieš terminą, nes, jų teigimu, probuojamoji jau faktiškai atliko tris ketvirtadalius bausmės vykdymo atidėjimo termino bei nuteistosios rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl nuteistosios D. V. rizikos ir elgesio probacijos vykdymo metu, tačiau siekiant nustatyti, ar yra pagrindo tenkinti Vilniaus probacijos skyriaus teikimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar yra tenkinama minėtoje Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta imperatyvi sąlyga, kuriais esant gali būti svarstomas tokio pobūdžio klausimas, o būtent – ar D. V. yra atlikusi ne mažiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai alisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Taigi šiuo aspektu būtina spręsti, nuo kada D. V. skaičiuotinas bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia ir ar yra praėjęs minėtas laiko tarpas (3/4 šio laikotarpio).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 339 straipsnio 3 dalis numato, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BPK 336 straipsnio 3 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos.

Susipažinus su asmens bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu panaikinus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. išteisinamąjį nuosprendį bei paskyrus D. V. realią laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos nuosprendis, kaip numato įstatymas, nedelsiant buvo perduotas vykdyti. D. V. 2015 m. sausio 29 d. buvo sulaikyta ir patalpinta į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (b.l. 49-51). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-29-497/2011 medžiagos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi buvo priimtas nuteistosios D. V. kasacinis skundas ir sustabdyta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalis dėl D. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje (49 tomas, b.l. 32). Duomenys apie D. V. teistumą patvirtina, kad vykdant šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, ji iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo buvo paleista 2015 m. vasario 6 d.

Kasacinės instancijos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi pakeitus apeliacinės instancijos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, atidėjus D. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams bei grąžinus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. priėmė patvarkymą dėl nuosprendžio vykdymo, prie kurio pridėjo tiek Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, tiek Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį, kurį nusiuntė Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriui (asmens byla, b.l. 1, 2) kaip numato BPK 342 straipsnio 4 dalies 13 punktas, kuriame nurodyta, kad nuosprendis, kuriuo atidedamas paskirtos bausmės vykdymas, pateikiamas vykdyti probacijos tarnyboms.

Iš Vilniaus probacijos skyriaus teikimo bei jo atstovės paaiškinimų matyti, kad probacijos, t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą bausmę vykdanti institucija skaičiuoja nuo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. 2014 m. gruodžio 30 d. Tačiau pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu bausmės vykdymas nebuvo atidėtas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi, taigi būtent ši nutartis laikytina tuo teismo sprendimu, nuo kurio įsiteisėjimo dienos skaičiuotina laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia. Juolab, kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio vykdymas buvo sustabdytas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nuteistosios kasacinį skundą. Be to, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu D. V. buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, o terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagal BPK 342 straipsnio 4 dalies 5 punktą perduodamas vykdyti laisvės atėmimo vietai, kurioje laikomas nuteistasis arba policijos įstaigai, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta, jeigu nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Taigi nurodytų duomenų bei teisinio reguliavimo pagrindu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimo (probacijos) pradžia turėtų būti skaičiuojama būtent nuo to teismo sprendimo, kuriuo ir buvo atidėtas bausmės vykdymas nuteistajai, t.y. nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, D. V. probacijos termino pabaiga yra 2018 m. kovo 3 d. Atitinkamai darytina išvada, kad nurodyta sąlyga – asmuo turi būti atlikęs ne mažiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino – nagrinėjamu atveju nėra tenkinama.

Pažymėtina ir tai, kad Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė nutraukti probuojamojo priežiūrą prieš terminą yra neatsiejama nuo klausimo, ar tokiu būdu būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės paskirties tikslai.

Kaip matyti iš Vilniaus probacijos skyriaus pateikto teikimo ir asmens byloje esančių duomenų, Vilniaus probacijos skyrius nuteistosios elgesį faktiškai kontroliuoja tik nuo 2016 m. kovo 22 d., o 2016 m. liepos 4 d. jau kreipėsi teikimu į teismą, prašydamas nutraukti probuojamosios priežiūrą prieš terminą. Įvertinus tai, kad probuojamosios D. V. priežiūra faktiškai buvo vykdyta nepilnai keturi mėnesius, nors paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jai yra atidėtas dvejiems metams, patenkinus Vilniaus probacijos skyriaus teikimą, teismo vertinimu, nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus probacijos skyriaus teikimas dėl priežiūros nutraukimo prieš terminą probuojamajai D. V. šiuo metu negali būti tenkinamas, nes ji dar nėra atlikusi trijų ketvirtadalių probacijos termino, kaip numato įstatymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, teismas

nutaria:

Netenkinti teikimo nutraukti probuojamajai D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priežiūrą prieš terminą.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.