- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-17
- Bylos Nr.
- 1N-37-307/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00042-2004-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- S. R.
- Advokatai
- Andrius Baranskis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties, kuria išduotas Europos arešto orderis, ir 2015 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nuteistojo S. R. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2014-12-30 nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-23 išteisinamasis nuosprendis S. R. atžvilgiu, priimant naują – apkaltinamąjį nuosprendį. S. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 182 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), už šių nusikalstamų veikų padarymą paskiriant jam laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vilniaus apygardos teisme 2015-02-02 buvo gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas dėl Europos arešto orderio išdavimo nuteistajam S. R.
Vilniaus apygardos teismas tenkindamas S. R. gynėjo advokato prašymą žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą dėl Europos arešto orderio išdavimo S. R..
Vilniaus apygardos teismo 2015-02-06 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas tenkintas, išduotas Europos arešto orderis S. R. atžvilgiu. Teismas nutartyje nurodė, jog pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2015 m. sausio 19 d. raštą Nr. 10-S-15429, vykdant nuteistojo S. R. paiešką, buvo gauta informacija, jog ieškomasis išvyko iš Lietuvos Respublikos. Pažymima, jog tiksli S. R. buvimo vieta nėra žinoma, tik turima informacijos, kad jis vyko į Jungtinius Arabų Emyratus. Vėliau gauta informacija, kad jis vyks (vyko) į Singapūrą bei Turkiją, neatmetama galimybė, kad jis kirs ir Europos Sąjungos šalių teritorijas. Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, siekiant sulaikyti S. R. jam atvykus į vieną iš Europos Sąjungos šalių, būtinas Europos arešto orderis. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, S. R. gynėjo advokato A. Baranskio nurodytos aplinkybės, jog ginamojo buvimo vieta yra žinoma, jis nesislapsto, jam yra leista išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl Europos arešto orderio išdavimas šiuo atveju būtų netikslingas, nesudaro pagrindo neišduoti Europos arešto orderio. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad Europos arešto orderio išdavimo klausimas sprendžiamas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1/2014, kurioje 2014-12-30 buvo priimtas teismo nuosprendis ir S. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjęs nuo jo paskelbimo dienos, todėl nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma. Leidimas išvykti iš Lietuvos S. R. buvo išduotas kitame ikiteisminiame tyrime. Nuteistojo gynėjo argumentai, jog jo ginamasis atvyks ir nesudarys kliūčių nuosprendžio vykdymui, visų duomenų kontekste vertintini kaip deklaratyvūs, nes faktiškai nuteistojo Lietuvoje nėra. Jis, žinodamas, kad vykdoma jo paieška dėl jam paskirtos nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo, į Lietuvą neatvyksta, tiksli jo buvimo vieta nėra žinoma. Apygardos teismas atsakydamas į nuteistojo gynėjo argumentus dėl nuosprendžio vykdymo sustabdymo, pažymėjo, kad šiai dienai toks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas nėra priimtas.
Vilniaus apygardos teisme 2015-02-11 gautas S. R. gynėjo advokato A. Baranskio skundas dėl 2015-02-06 nutarties, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2015-02-17 nutartimi skundą atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui. Vilniaus apygardos teismas 2015-02-17 nutartyje nurodė, jog Europos arešto orderio išdavimas nėra skundžiamas. Dėl žodinio teismo posėdžio metu išsakytų argumentų buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2015-02-06 nutartis, kurioje atsakyta į S. R. gynėjo advokato argumentus, motyvuotai pasisakyta dėl Europos arešto orderio išdavimo nuteistajam S. R. pagrįstumo. Ši nutartis taip pat nėra skundžiama.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2015-02-24 gautas S. R. gynėjo advokato A. Baranskio skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-02-06 ir 2015-02-17 nutarčių, kuriame prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti 2015-02-06 ir 2015-02-17 nutartis, priimti naują sprendimą – atsisakyti išduoti Europos arešto orderį S. R.. Skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir motyvais:
1) Apygardos teismo 2015-02-17 nutartis, kuria atsisakyta priimti skundą, motyvuojant tuo, jog sprendimas dėl Europos arešto orderio išdavimo ar atsisakymo jį išduoti nėra skundžiamas, yra neteisėta ir pažeidžia nuteistojo teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnės instancijos teismas. BPK 364 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nurodo, jog skundą dėl apygardos teismo nutarties, susijusios su nuosprendžio vykdymu, nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Europos arešto orderis šiuo atveju išduotas nuteistajam nuosprendžio vykdymo stadijoje ir tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-02-06 nutartis yra susijusi su nuosprendžio vykdymu. Tokio pobūdžio nutartys skundžiamos. Europos arešto orderio išdavimas ir jo procedūra prilyginama procesiniams veiksmams, kuriais baudžiamajame procese yra suvaržomos asmens teisės, todėl savo esme ši procedūra priskirtina procesinių prievartos priemonių, tokių kaip kardomosios priemonės, paskyrimui. Esant tokiam įstatyminių nuostatų traktavimui, asmuo, kurio teisės suvaržomos, turi teisę, kad bent vieną kartą teismo sprendimas, kuriuo apribotos jo teisės, būtų peržiūrėtas aukštesnės instancijos teismo, neatsižvelgiant į tai, kad tokia galimybė nėra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme. Nesuteikus galimybės nuteistajam bent vieną kartą pasinaudoti apeliacijos teise, būtų nukrypstama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo ir pažeidžiama asmens konstitucinė teisė į teisminę gynybą.
2) Teismo sprendimas išduoti Europos arešto orderį priimtas neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, paneigiančias teismo sprendime nurodytas išvadas. Pirma, Vilniaus apygardos teismo 2014-12-30 nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-23 nuosprendis, priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, S. R. pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė. Nuosprendžiu buvo panaikintos visos S. R. atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės, todėl S. R. neturėjo pareigos būti savo gyvenamojoje vietoje ar dėl galimos išvykos kreiptis į teismą ar atsakingą už nuosprendžio vykdymą instituciją iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Dėl to neteisingas teismo teiginys, jog S. R., žinodamas, kad vykdoma jo paieška dėl jam paskirtos nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo, į Lietuvą neatvyksta. Atvirkščiai, S. R., turėdamas apribojimus kitame ikiteisminiame tyrime ir elgdamasis rūpestingai, iš toje byloje ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro gavo leidimą išvykti į verslo kelionę. Antra, teismui sprendžiant prašymą dėl Europos arešto orderio išdavimo, nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad S. R. žinoma apie paskelbtą jo paiešką. Šių aplinkybių jis net negalėjo numatyti, nes iš Lietuvos jis išvyko teisėtai ir tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, susijusių su verslu, jis negalėjo sugrįžti į Lietuvą. Trečia, nei baudžiamojo proceso kodeksas, nei koks nors kitas įstatymas ar poįstatyminis aktas nenumato, kad nuosprendis turi būti vykdomas nedelsiant ar, kaip nurodo teismas, nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Priešingai, BPK 342 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėjusį nuosprendį pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. Vieninteliu atveju skubus nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas galėjo prasidėti iš karto po jo paskelbimo, jeigu taip nuspręstų jį priėmęs teismas, tačiau tokio sprendimo nebuvo priimta.
3) Europos arešto orderio išdavimas visiškai neatitiko proporcingumo ir ekonomiškumo principų, kuriais grindžiamas Europos arešto orderio išdavimas. Teismas vertindamas Europos arešto orderio išdavimo būtinybę privalėjo atsižvelgti į tai, kad, S. R. iš Lietuvos išvyko turėdamas leidimą, yra įsipareigojęs sugrįžti. Išdavus Europos arešto orderį S. R. ir jį sulaikius vienoje iš Europos Sąjungos valstybių, jam nepagrįstai bus taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė — suėmimas bei pradedamos perdavimo procedūros. Paprastai procesas nuo asmens suėmimo Europos arešto orderio pagrindu, iki jo perdavimo Europos arešto orderį išdavusiai valstybei, trunka pakankamai ilgą laiką, tai brangi procedūra, reikalaujanti laiko, sąnaudų ir didelių valstybės lėšų. Todėl sprendžiant Europos arešto orderio išdavimo klausimą ypatingai svarbu pasverti, ar tokios brangios procedūros taikymas yra proporcingas siekiamam tikslui, ar susiklosčiusios aplinkybės leidžia spręsti, kad kitomis priemonėmis nuosprendžio nebus įmanoma įvykdyti. Tačiau šios aplinkybės teismo liko nepastebėtos. Sprendžiant klausimą dėl Europos arešto orderio išdavimo, didelę reikšmę turi ir nuteistojo asmenybė. S. R. nuteistas už nesmurtinius nusikaltimus, todėl jo pavojingumas visuomenei neturėtų būti interpretuojamas vien tik negatyvia nuomone, suformuota žiniasklaidos. Teismas šių aplinkybių nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad tiek nagrinėjant bylą, kurioje S. R. pripažintas kaltu, tiek atliekamame kitame ikiteisminiame tyrime, jis stropiai ir pareigingai lankė visus posėdžius ir nei karto nėra pažeidęs jokių kardomųjų priemonių. Be kita ko, S. R. socialiniais ryšiais yra tampriai susijęs su Lietuva, jis turi šeimą, mažametį vaiką, verslą, senyvo amžiaus motiną. Todėl atsižvelgiant į paskirtos bausmės dydį slėptis jam nėra jokios prasmės.
4) S. R. nesislapsto ir iš Lietuvos laikinai yra išvykęs teisėtai, turėdamas kompetentingo pareigūno leidimą, todėl Europos arešto orderio išdavimui nėra jokio pagrindo ir įstatyme numatytų sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. R. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundas atmetamas.
BPK 69¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dėl Lietuvos Respublikos piliečio ar kito asmens, kuris Lietuvos Respublikoje įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau nuo bausmės atlikimo pasislėpė Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos arešto orderį išduoda ir į kompetentingą šios valstybės instituciją tiesiogiai kreipiasi apygardos teismas pagal nuosprendį ar nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, nutartį panaikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme arba nutartį dėl lygtinai iš pataisos įstaigos paleisto asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės priėmusio teismo veiklos teritoriją. Prireikus apygardos teismas Europos arešto orderį kompetentingai Europos Sąjungos valstybės narės institucijai gali perduoti per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją arba per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją). To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį tvarką nustato Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 1R-195/I-114 patvirtintų „Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių“ (toliau – Taisyklių) 5 punkte numatyta, jog Europos arešto orderį dėl laisvės atėmimo bausme nuteisto ir nuo šios bausmės vykdymo pasislėpusio asmens išduoda apygardos teismas pagal nuosprendį ar nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, nutartį panaikinti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme arba nutartį dėl lygtinai iš pataisos įstaigos paleisto asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės priėmusio teismo veiklos teritoriją (toliau – apygardos teismas). Šiuo atveju Europos arešto orderis išduodamas esant šioms sąlygoms: likusi laisvės atėmimo bausmė yra keturi mėnesiai ar ilgesnis terminas; yra pagrindas manyti, kad nuteistasis gali būti Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kuri taiko asmenų perdavimo pagal Europos arešto orderį tvarką; asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį atitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, nuteistojo asmenybę. Taisyklių 8 punkte numatyta, jog jeigu apkaltinamasis nuosprendis priimtas kaltinamajam nedalyvaujant arba gaunama duomenų, kad nuteistasis, kuris iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo suimtas, pasislėpė nuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, ir yra 5 punkte nustatytos sąlygos išduoti Europos arešto orderį, įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, kuriuo buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, nuorašą kartu su Europos arešto orderio (išskyrus (i) punktą) projektu nuosprendį priėmęs apylinkės teismas siunčia apygardos teismui. Jeigu nuosprendį priėmė apygardos teismas, nuosprendžio nuorašas kartu su Europos arešto orderio (išskyrus (i) punktą) projektu pateikiami apygardos teismo pirmininkui ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui. Taisyklių 13-15 punktuose numatyta, jog apygardos teisme gautus šių Taisyklių II skyriuje nurodytus dokumentus nagrinėja apygardos teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko paskirtas teisėjas, kuris, esant Taisyklių 5 punkte išvardytoms sąlygoms, išduoda Europos arešto orderį. Jeigu Europos arešto orderiui išduoti trūksta informacijos, apygardos teismas kreipiasi į dokumentus dėl Europos arešto orderio išdavimo pateikusią instituciją arba teritorinę policijos įstaigą ar bausmę vykdančią instituciją, kad šios pateiktų reikiamą informaciją per apygardos teismo nurodytą terminą. Jeigu Europos arešto orderį išduoti nėra sąlygų arba per nurodytą terminą nėra gaunama trūkstama informacija, priimama motyvuota nutartis atsisakyti išduoti Europos arešto orderį ir apie tai informuojama Europos arešto orderio išdavimą inicijavusi institucija. Europos arešto orderis turi būti išduotas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visos Europos arešto orderiui parengti reikalingos informacijos gavimo. Europos arešto orderis rengiamas pagal Taisyklių 1 priede nustatytą Europos arešto orderio formą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Europos arešto orderis išduodamas rašytinio proceso tvarka. Europos arešto orderio išdavimas arba atsisakymas jį išduoti neskundžiamas.
Nors Vilniaus apygardos teismas S. R. gynėjo advokato prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą dėl Europos arešto orderio išdavimo S. R. išnagrinėjo žodinio proceso tvarka ir dėl to priėmė 2015-02-06 nutartį, kurioje pasisakė dėl S. R. gynėjo advokato argumentų ir dėl Europos arešto orderio išdavimo nuteistajam S. R. pagrįstumo, tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas, tokios nutartys neskundžiamos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su S. R. gynėjo advokato A. Baranskio argumentu, jog Europos arešto orderis šiuo atveju išduotas nuteistajam nuosprendžio vykdymo stadijoje ir tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-02-06 nutartis yra susijusi su nuosprendžio vykdymu, todėl nutarties apskundimui turėtų būti taikomos BPK 364 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pažymėtina, jog Europos arešto orderio institutą reglamentuoją atskiros teisės normos, todėl jam negali būti taikomos nuosprendžio vykdymo instituto teisės normos ir atitinkamai Europos arešto orderio išdavimas negali būti skundžiamas BPK 364 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Be to, iš Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-05 nutartimi nuteistojo S. R. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-12-30 nuosprendžio vykdymo sustabdymo atmestas.
Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2015-02-06 nutartis neskundžiama, teismas nepasisako dėl kitų S. R. gynėjo advokato A. Baranskio skunde nurodytų argumentų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-02-17 nutartimi pagrįstai skundą dėl 2015 m. vasario 6 d. nutarties, kuria išduotas Europos arešto orderis, atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2015-02-06 ir 2015-02-17 nutartys yra teisėtos ir pagrįstos, todėl jų naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. R. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. ir 2015 m. vasario 17 d. nutartis.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.