Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo S. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. 93-893 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. R. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendis panaikintas ir S. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vietnamo Socialistinė Respublika patenkino Lietuvos Respublikos prašymą dėl ekstradicijos ir nuteistąjį S. R. išdavė Lietuvai 2016 m. rugpjūčio 18 d. Bausmės pradžia – 2016 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga – 2018 m. liepos 21 d.Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. lapkričio 30 d., yra 7 mėnesiai 21 diena.2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-893 nutarta netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2018 m. sausio 17 d. nutartimi skundą atmetė. Skundu apygardos teismui nuteistasis S. R. prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-893 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują nutartį – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Netenkinus anksčiau išvardintų prašymų, nuteistasis prašo 2017 m. lapkričio 30 d. Komisijos posėdį dėl jo prašymo dėl lygtinio paleidimo pripažinti neįvykusiu ir įpareigoti Komisiją prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nagrinėti pakartotinai.Skunde keliamos abejonės dėl Komisijos šališkumo. Posėdžio metu nuteistasis pareiškė nušalinimą Komisijos pirmininkui G. L., nes S. R. iniciatyva buvo atliktas nuteistųjų klubo veiklos patikrinimas, o G. L. yra atsakingas už šio klubo veiklą. Dėl šios priežasties, pasak nuteistojo, G. L. priimami sprendimai gali būti šališki ir jo, kaip komisijos pirmininko šališka nuomonė, gali turėti įtakos kitų Komisijos narių sprendimams. Pažymima, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas skundą netyrė nušalinimo pagrindų teisėtumo ir dėl šių aplinkybių nepasisakė.Skunde teigiama, jog Komisijos pirmininkas G. L. nusprendęs nenusišalinti nuo jo prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nagrinėjimo, pažeidė nuostatų „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 23 punktą, kuriame nurodoma, jog komisijos narys privalo nusišalinti nuo veiksmų, jei jie sukelia interesų konfliktą. G. L. Komisijos posėdžio metu pareiškė, jog nemato pagrindo nusišalinti, todėl, pasak nuteistojo, yra pagrindas naikinti Komisijos priimtą nutarimą.Skunde nurodoma, jog Komisijos nutarimas turi būti naikinamas, nes prašymą išnagrinėjo nepilnos sudėties. Nuostatų 22 punkte nurodoma, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai, išskyrus atvejus, kuomet posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, tuo atveju komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Šiuo konkrečiu atveju, Komisija buvo sudaryta iš 8 narių, jos pirmininku buvo patvirtintas D. P.. 2017 m. lapkričio 30 d., nagrinėjant prašymą dėl lygtinio paleidimo, Komisiją faktiškai sudarė tik 7 nariai, nes D. P. 2017 m. spalio 26 d. buvo atleistas iš užimamų pareigų ir tuo pačiu iš Komisijos pirmininko pareigų, o naujas Komisijos narys paskirtas nebuvo. Kadangi Komisijos narys net nebuvo paskirtas, todėl negalima vertinti priežasčių, pateisinančių jo neatvykimo į posėdį.Pasak nuteistojo, Komisija priimdama nutarimą dėl lygtinio paleidimo teikimo, privalo įvertinti ne tik drausminės nuobaudos buvimo ar nebuvimo faktą, bet ir atsižvelgti į nuteistojo elgesio pobūdį, už kurį buvo paskirta drausminė nuobauda. S. R. veiksmai, pažeidžiantys nustatytą tvarką, negali būti priskiriami tyčiniams, kuriais būtų siekiama nepaisyti nustatytos tvarkos. Vertinant šiuos veiksmus pasekmių atžvilgiu, jų negalima priskirti prie sunkių. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui nagrinėjant skundą dar nebuvo įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimas, todėl teismas negalėjo tinkamai vertinti aplinkybės, susijusios su drausminių nuobaudų turėjimu.Skunde teigiama, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina atsižvelgti ir į kitas svarbias, turinčias reikšmę nuteistojo apibūdinimui aplinkybes. Nurodoma, kad jis anksčiau neteistas, kad šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jos atlikimo metu dirba, laisvalaikiu skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą, domisi teisine literatūra, dalyvauja nuteistųjų klubo veikloje, padeda organizuoti renginius, juose dalyvauja. Jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, buvo ir tebėra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Atlikdamas bausmę, mokėsi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre, šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, magistro studijų 1 kurse. Lygtinio paleidimo metu, turi galimybę įsidarbinti, gyventi su žmona. Pažymi, kad jis dengia civilinį ieškinį, darbo užmokestį skiria labdarai, kad kritiškai vertina savo poelgį, už kurį buvo nuteistas, pripažįsta, kad elgėsi neteisingai. Už gerą elgesį per bausmės atlikimo laikotarpį buvo įvertintas 9 kartus pateikiant komisijai teikimus dėl paskatinimo, komisijos paskatintas 3 kartus. Mano, kad tai patvirtina, jog jis turi aiškią elgesio kryptį, sistemingai siekia užsibrėžto tikslo. Taip pat pažymi, jog lygtinis paleidimas užtikrintų galimybę tobulėti pasirinktoje profesinėje srityje, nes kitu atveju, jis privalės atsisakyti galimybės studijuoti universitete.Pasak apelianto, svarbu įvertinti ar nebuvo pažeistas bausmių individualizavimo principas – pataisos priemonės nuteistiesiems turi būti taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu. Jo asmens byloje yra duomenys, apie kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, požiūrį į mokymosi procesą, pasiektus darbo ir dalyvavimo programose rezultatus, tvirtus socialinius ryšius, nuoseklų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, aktyvų dalyvavimą nuteistųjų klubo veikloje, neigiamą požiūrį į nuteistųjų subkultūrą. Be to, neatliktos bausmės dalis yra mažesnė negu 7 mėnesiai. Būnant pataisos namuose jam yra apribota galimybė dalyvauti egzaminų sesijoje universitete. Jis sutinka, kad probacijos laikotarpiu jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Mano, kad nebuvo vertinta kokią neigiamą įtaką sukelia sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimo procesui, todėl jo atžvilgiu buvo pažeistas bausmės individualizavimo principas. Skunde taip pat nurodo, kad buvo pažeistas teisingumo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, nes Komisija atsisakė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir nustatė 5 mėnesių terminą rekomendacijų įgyvendinimui. Tačiau šio sprendimo nepagrindė jokiais motyvais, pirmos instancijos teismas taip pat šio klausimo iš esmės nenagrinėjo. Šiuo atveju Komisija panaikino jo galimybę teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo, taip apribodama motyvaciją siekti užsibrėžtų tikslų, tame tarpe ir lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Pažymėtina, kad Komisija nepateikdama jokių motyvų, taip pat pažeidė įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo principus.Nuteistojo S. R. skundas yra nepagrįstas todėl atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, Komisijos padarytą išvadą, kad S. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nėra įvykdęs visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad S. R. priklauso žemos rizikos grupei – 17 balų, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad šį balą sudaro 7 statiniai ir 10 kintančių veiksnių, kas aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, leidžia manyti, kad nusikalstamo elgesio korekcija vis dar gali vykti. Sutinkamai su BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, be visų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, jog atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis dirbo, mokėsi, šiuo metu taip pat mokosi, už gerą elgesį buvo paskatintas 3 kartus, palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeimos nariais bei atlieka tam tikrus teigiamus bendruomeninius veiksmus, tai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai rodo tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje vis tik nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo apylinkės teismas ir taip pat nustatė Komisija.Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matoma, kad nuteistasis S. R. jau trečią kartą yra Komisijos svarstomas dėl lygtinio paleidimo taikymo. 2017 m. birželio 29 d. su nuteistuoju gavus iš įstaigos lygtinio paleidimo rekomendacijas, individualus socialinės reabilitacijos planas buvo koreguotas ir numatyta, kad: nuteistasis nepažeidinės nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir neturės galiojančių drausminių nuobaudų, tęs darbinę veiklą pataisos namuose ir dalyvaus socialinės reabilitacijos programose. 2017 m. lapkričio 30 d. Komisijos posėdžio dieną, nuteistasis nebuvo įvykdęs individualaus socialinės reabilitacijos plano ir šiuo pagrindu jam buvo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Su šia Komisijos išvada ir padarytomis apylinkės teismo išvadomis, dėl lygtinio paleidimo netaikymo, neabejotinai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatyta, jog nuteistasis nepažeidinės nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir neturės galiojančių nuobaudų, tačiau Komisijos posėdžio dieną nuteistasis S. R. turėjo dvi galiojančias nuobaudas. Nuobauda paskirta 2017 m. balandžio 6 d. buvo apskųsta ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu buvo panaikinti, ką skunde nurodė ir nuteistasis. Tačiau 2017 m. lapkričio 17 d. paskirta nuobauda galiojo ir Komisijos posėdžio dieną, taip pat galioja ir šiuo metu, kas sudaro neabejotiną pagrindą nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi jis nevykdė socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Nors skunde nurodoma, kad būtina įvertinti ne tik nuobaudos buvimo ar nebuvimo faktą, bet būtina atsižvelgti ir į nuteistojo elgesio pobūdį, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad galiojanti nuobauda neabejotinai atskleidžia nuteistojo negatyvų požiūrį į jam taikomus apribojimus, būnant laisvių apribojimo sąlygomis ir tai neabejotinai parodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visiems priimtinų bendrų elgesio taisyklių, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis skunde nurodė, kad jo lygtinio paleidimo klausimą svarstė šališka Komisija, kadangi Komisijos pirmininkas buvo G. L., kuris yra atsakingas už nuteistųjų klubo veiklą, kurios patikrinimas buvo atliktas nuteistojo iniciatyva. Su šiuo skundo argumentu, teisėjų kolegija taip pat nesutinka, kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 1R-154 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ 23 straipsnis numato, kad komisijos narys, prieš pradedant svarstyti nuteistųjų prašymus, privalo nusišalinti nuo veiksmų, jei jie sukelia interesų konfliktą. Interesų konfliktas yra situacija, kai asmuo eidamas savo pareigas privalo atlikti tam tikrą veiksmą, tačiau tas veiksmas (veikla) yra susijęs ne tik su jo pareigomis, bet ir su jo privačiu interesu. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad tarp S. R. ir G. L. būtų įvykęs konfliktas, kuris suponuotų į tai, kad G. L. būnant Komisijos nariu, jo priimamuose sprendimuose būtų interesų konflikto situacija. Tokiu būdu, skundo argumentas dėl Komisijos šališkumo atmetamas kaip nepagrįstas.Abejoti tuo, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, šiuo konkrečiu atveju nagrinėjo nepilnos sudėties Komisija tai pat nėra jokio teisinio pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 1R-154 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ 6 straipsnį Komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad Komisiją sudarė septyni nariai ir sekretorė, kuri nebuvo Komisijos narys. Sutinkamai su aukščiau aptarto įsakymo 22 straipsniu Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Nagrinėjamu atveju iš septynių Komisijos narių du nariai nedalyvavo, tačiau Komisijoje vis tiek dalyvavo daugiau kaip pusė Komisijos narių ir tokiu būdu vertinti, priešingai nei tai nurodyta skunde, kad Komisija buvo nepilnos sudėties, apeliacinės instancijos teismas negali. Pagal BVK 164 straipsnio 5 dalį, pakartotinis svarstymas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju Komisija, atsižvelgdama į nuteistojo S. R. galiojančią nuobaudą, nustatė adekvatų terminą per kurį būtų įmanoma įgyvendinti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pažymėtina, kad vadovaujantis BVK 143 straipsnio 9 dalimi jeigu nuteistajam per vienerius metus nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų, o sutinkamai su BVK 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriama paskatinimo priemonė – paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą. Įvertinusi visas šias teisines aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija nustatydama 5 mėnesių terminą nuteistajam sudarė sąlygas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimui. Tokiu būdu, konstatuotina, kad Komisija nustatydama 5 mėnesių terminą rekomendacijų įgyvendinimui, nepadarė pažeidimų susijusių su įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir efektyvumo principais. Be to, tai, kad nuteistajam nebus taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi rekomendacijų įgyvendinimo termino pabaigoje, nuteistojo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis bus mažesnė nei trys mėnesiai, nesudaro pagrindo nuteistajam nesistengti elgtis pavyzdingai, kadangi laisvės atėmimo bausme siekiama perauklėti asmenį, kad jo elgesio korekcija būtų išimtinai teigiama, tokių pačių tikslų privalo siekti asmuo atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, taip pat nenustatyta ir bausmės individualizavimo ar progresyvaus bausmių atlikimo principų pažeidimų. Sutinkamai su BVK 8 straipsnio 1 dalimi atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose šio Kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Šiuo atveju nuteistasis, įvertinus jo asmenybę ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, tokiu būdu yra įgyvendintas bausmės individualizavimo principas. BVK 9 straipsnis numato, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. Šiuo atveju Komisija ir pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo S. R. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą ir nenustatė pagrindo švelninti nuteistojo teisinės padėties. Teisinės nuteistojo padėties švelninimo nenustatė ir apygardos teismas. Įvertinus visą tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, todėl tai, kad nuteistasis palaiko glaudžius socialinius ryšius su savo šeimos nariais ir laisvėje gyvens su žmona bei turės galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo taikymui/netaikymui esminės reikšmės neturi. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. R. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pateikto skundo motyvais, jokio teisinio pagrindo nėra. 2017 m. lapkričio 30 d. Komisijos posėdžio procedūrinių pažeidimų, kurie sukurtų pagrindą pripažinti šį Komisijos posėdį neįvykusiu - nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo S. R. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.