Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. P., A. K. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimis, kuriuo:

J. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 12 mėnesių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) dienos – (duomenys neskelbtini); J. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurią nuspręsta taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo;

A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta 15 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas pagal Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį atliktas ir įskaitytas laisvės atėmimo bausmės laikas; bausmė paskirta atlikti pataisos namuose; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) dienos – (duomenys neskelbtini); A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurią nuspręsta taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo;

A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas areštu 90 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – areštas 60 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); bausmė paskirta atlikti (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) dienos – (duomenys neskelbtini); A. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta taikyti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą;

nukentėjusiajai R. V. priteista solidariai iš A. G., A. K. ir J. P. 490 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. G., A. K. ir J. P. nuteisti už tai, kad jie, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupėje, įvykdė svetimo turto užvaldymą naudojant apgaulę, o būtent: 2019 m. spalio 29 d. 15.37 val. J. P., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini), naudodamas mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Honor9“, IMEI (duomenys neskelbtini), su abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortele, paskambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai R. V., kuri per tinklalapį „(duomenys neskelbtini)“ pasiskelbė pardavinėjanti dulkių siurblį „(duomenys neskelbtini)“, ir su ja sutarė dėl minėto dulkių siurblio neva pirkimo už 490 eurų, gavęs nukentėjusiosios R. V. banko sąskaitos rekvizitus, 18.01 val. išsiuntė nukentėjusiajai R. V. suklastotą bankinio pavedimo kopiją, kuriame buvo nurodyta, kad 2019 m. spalio 29 d. į nukentėjusiosios banko sąskaitą neva pervesta 490 eurų, tęsiant nusikalstamą veiką, A. K., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini), nurodymu, susisiekus per „(duomenys neskelbtini)“ programą, A. G. 19.05 val. adresu: (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios R. V. paėmė dulkių siurblį „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu kaltinamieji apgaule užvaldė svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajai R. V. 490 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. P. prašo jį išteisinti, nes yra nekaltas. Įvykio metu su A. K. nebuvo vienam (duomenys neskelbtini), o buvo karantine.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo jį išteisinti, nes jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, nes pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą ištyrė atmestinai ir nekruopščiai. Anot nuteistojo, vien trijų (duomenys neskelbtini) kartų teistų kaltinamųjų prisipažinimas padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką negali būti laikomas neginčijamu įrodymu, juolab, kad nuteistųjų A. G. ir J. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek juos apklausiant apylinkės teisme, nuolatos keitėsi ir yra nenuoseklūs. Nuteistasis teigia, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, o duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme suklydo, nes jo atžvilgiu dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo yra pradėta daug ikiteisminių tyrimų. Prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusiąją. Mano, kad nukentėjusioji galėtų iš trijų nuteistųjų pagal balsą atpažinti asmenį, kuris jai skambino. Taip pat prašo į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytojus, kurie gali būti susiję su šia nusikalstama veika, taip pat paimti nuteistųjų balso lyginamuosius pavyzdžius ir juos sulyginti su balsais asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiąja bei A. G.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo nepriteisti nukentėjusiosios civilinio ieškinio iš nuteistųjų A. K. ir J. P., jį priteisiant tik iš jo, be to, panaikinti nuosprendyje nurodytą aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Skunde nuteistasis nurodo, kad A. K. ir J. P. pinigų už dulkių siurblį negavo, nes šiuos pinigus jis pasiliko sau ir išleido savo reikmėms. Todėl mano, kad tik jis vienas turi atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybe, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi jis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 27 straipsnio pagrindu nėra pripažintas recidyvistu. Sutinka su jam apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jos dydžiu ir prašo jos nekeisti.

5. Atsiliepimų į nuteistųjų A. G., A. K. ir J. P. apeliacinius skundus proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

6. Teismo posėdžio metu: nuteistasis J. P. ir jo gynėja advokatė Stanislava Šulcaitė prašė nuteistojo J. P. apeliacinį skundą tenkinti; nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti; nuteistojo A. G. gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė prašė nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti; prokuroras Artūras Karjakinas prašė nuteistųjų A. G. ir A. K. apeliacinius skundus atmesti, o nuteistojo J. P. apeliacinį skundą tenkinti ir jį išteisinti.

Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistųjų A. G. ir A. K. apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

Dėl nuteistųjų J. P. ir A. K. apeliacinių skundų

8. Nuteistieji J. P. ir A. K. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jiems inkriminuoto nusikaltimo nepadarė ir prašo juos išteisinti. Iš šių nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei išvadas dėl šių nuteistųjų kaltės.

9. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, tai yra nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra ta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl teismui tenka pareiga nuosprendyje, be kita ko, nustatyti ir jame nurodyti visas faktines aplinkybes, būtinas tam, kad būtų galima konstatuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Forma ir turiniu apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 304–307 straipsniuose keliamus reikalavimus, turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų, o nusikalstamos veikos aplinkybės bei įrodymai, kurių pagrindu jos nustatytos, turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl visų spręstinų klausimų, iš jų – dėl nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, yra argumentuotos, aiškios ir tikslios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-511/2020).

10. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-303/2021, 2K-25-628/2021). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-84-719/2021). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

11. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

12. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-433-507/2016, 2K-7-82-699/2018, 2K-104-1073/2020, 2K-278-303/2020). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020). Praktikoje dažni atvejai, kai asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose, telekomunikacinių įrenginių pagalba susisiekę su laisvėje esančiais nukentėjusiaisiais, apgaule užvaldo nukentėjusiųjų turtą (pinigus ar įvairius daiktus).

13. Nagrinėjamoje byloje J. P. ir A. K. nuteisti už tai, kad būdami (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje su A. G., panaudoję apgaulę (paskambinę nukentėjusiajai R. V. ir sutarę su ja, kad pirks jos pardavinėjamą dulkių siurblį, nusiuntė jai suklastotą bankinio pavedimo kopiją, kad pervedė į nukentėjusiosios banko sąskaitą jos prašomą pinigų sumą), užvaldė nukentėjusiajai priklausantį dulkių siurblį „(duomenys neskelbtini)“ 490 eurų vertės. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistieji A. G., A. K. ir J. P. realizavo šiuos sukčiavimo objektyviuosius požymius – J. P. paskambino nukentėjusiajai R. V., susitarė su ja dėl jos parduodamo dulkių siurblio pirkimo, po to nusiuntė jai suklastotą bankinio pavedimo kopiją, kad pervedė nukentėjusiajai pinigus, po ko A. K. per „(duomenys neskelbtini)“ programą susisiekė su laisvėje buvusiu A. G., o pastarasis A. K. nurodymu iš nukentėjusiosios paėmė dulkių siurblį.

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. P. ir A. K. (o tuo pačiu ir A. G.) kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, vadovavosi pačių J. P., A. K. ir A. G. apylinkės teisme duotais parodymais (visi jie prisipažino įvykdę jiems inkriminuotą nusikaltimą), o taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis – nukentėjusiosios R. V. parodymais; asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (R. V. atpažino A. G. kaip asmenį, kuriam perdavė dulkių siurblį); 2019 m. gruodžio 5 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (iš kurio buvo skambinta nukentėjusiajai) nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) (kuriame yra (duomenys neskelbtini) pataisos namai – (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas, apklausęs kaltinamuosius J. P., A. K. ir A. G. bei paskelbęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, tolimesnį įrodymų tyrimą nutraukė konstatavęs, kad įvykio aplinkybės „pakankamai aiškios“, tai yra taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnio 1 dalis), su kuo, beje, sutiko ir prokuroras bei kaltinamuosius gynę gynėjai (t. 3, b. l. 171).

15. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, teismas sprendžia, ar nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Jeigu visuma faktų liudija, kad galima apsieiti be įprastinio įrodymų tyrimo, teismas priima nutartį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas nėra teismo pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylą išnagrinėti išsamiai. Įrodymų tyrimo galimybės sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka numatymas kaltinamajame akte nėra imperatyvi sąlyga tokiam bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-693/2015, 2K-140-511/2018).

16. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent noras greitai išnagrinėti bylą ir sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis A. K., pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, privalėjo atsižvelgti į tai, kad kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu ne kartą keitė parodymus, be to, jų parodymai iš esmės skyrėsi (J. P. pirmos apklausos metu nurodė, kad nusikaltime nedalyvavo, parodė, kad tai A. K. darbas (t. 2, b. l. 121); akistatos su A. K. metu jau patvirtino, kad įvykdė šį nusikaltimą kartu su A. K., tačiau nurodė naujas (kaip paaiškėjo vėliau – išgalvotas) aplinkybes apie tai, kad nusikaltimo įvykdyme dalyvavo ir kiti asmenys – M. K., M. A. ir V. M. (t. 2, b. l. 136-137); apklausiamas papildomai J. P. nurodė, kad nusikaltimą įvykdė su A. K., kuris surado asmenį, kuris tą dulkių siurblį paimtų (t. 2, b. l. 153); A. K. nuo pat pirmos apklausos tvirtino, kad nusikaltimą įvykdė ir organizavo J. P., o jis tik surado asmenį (A. G.), kuris paėmė dulkių siurblį (t. 3, b. l. 17-18, 29-30); A. G. nurodė, kad dulkių siurblį paėmė paprašytas A. K., tačiau nežinojo, kad jis įgytas nusikalstamu būdu (t. 2, b. l. 50-51, 64)), o taip pat į tai, kad kaltinamieji (ypač J. P. ir A. K.) yra (duomenys neskelbtini) kartų teisti, o tokie asmenys teismų praktikoje dažnai dėl įvairių priežasčių (norėdami išvykti iš pataisos įstaigos į (duomenys neskelbtini) izoliatorių, nukreipti tyrėjų dėmesį nuo tikrųjų kaltininkų, (duomenys neskelbtini) ir panašiai) prisipažįsta padarę kitų asmenų įvykdytus nusikaltimus. Be to, kaip jau buvo minėta, sutrumpintas įrodymų tyrimas galimas tik tuo atveju, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (BPK 273 straipsnio 1 dalis), o ne „pakankamai aiškios“, kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas.

17. Vertindamas kaltinamųjų (ypač J. P. ir A. K., kurie ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus parodymus) parodymų patikimumą bei spręsdamas dėl galimybės taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamųjų J. P. ir A. K. parodymai apie jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes yra neišsamūs, be to, kai kurios jų nurodytos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms (dalis kurių net įtrauktos į kaltinimą). Štai J. P., apklausiamas apylinkės teisme, nurodė, kad nukentėjusiajai skambino iš jo turėto telefono (gi ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, kad J. P. telefoną „Huawei Honor9“ davė jis, nes pastarasis telefono neturėjo (t. 3, b. l. 17, 29-30)), kad su nukentėjusiąja kalbėjo per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę („(duomenys neskelbtini)“ yra nemokama susirašinėjimų ir pokalbių programa, kurią sukūrė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) (nors nukentėjusioji R. V. parodė, kad jai buvo skambinta iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), o ne per programėlę), kad su A. G. bendravo ir nurodymus davė jis pats (kai kaltinime (ir skundžiamame nuosprendyje) nurodyta, kad su A. G. bendravo A. K., tą patį apylinkės teismo posėdžio metu nurodė ir kaltinamieji A. G. bei A. K.), kad po įvykio jam dar skambino nukentėjusioji, kuriai jis pasakė, kad ją apgavo A. G. (nukentėjusioji tokios aplinkybės neminėjo, pareiškime nurodė, kad jai pabandžius prisiskambinti jai skambinusiam asmeniui, telefonas buvo išjungtas (t. 1, b. l. 18-19)). Pirmosios instancijos teismas net nebandė pašalinti neatitikimų tarp kaltinamųjų parodymų, aiškintis nusikalstamos veikos įvykdymo detalių (tame tarpe ir tų, kurios nebūtų akivaizdžios iš pranešimo apie įtarimą ir nežinomos asmeniui, nesusijusiam su įvykdytu nusikaltimu) – kaip buvo planuojama nusikalstama veika, kokiu būdu tarpusavyje bendravo J. P. ir A. K. (ar jie galėjo susitikti pataisos namuose), kokiu būdu buvo suklastotas mokėjimo pavedimas, kas jame buvo nurodyta, kokiu būdu šis pavedimas buvo nusiųstas nukentėjusiajai, kokiu elektroniniu paštu). Be to, abejones kaltinamojo J. P. nuoširdumu duodant parodymus (ir tuo pačiu šių parodymų patikimumu) turėjo sukelti ir jo nurodyta akivaizdžiai melaginga aplinkybė, kad jo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (duomenys neskelbtini) „pati save išsilaiko“ (t. 3, b. l. 168). Nors A. K., duodamas parodymus teisme nurodė, kad J. P. pokalbio su nukentėjusiąja negirdėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas net nebandė aiškintis, iš kur A. K. sužinojo apie šį pokalbį, kokiu momentu J. P. jo paprašė susisiekti su A. G. dėl dulkių siurblio paėmimo. Abejones kaltinamojo J. P. parodymų patikimumu pirmosios instancijos teismui turėjo sukelti ir tai, kad J. P. tik (duomenys neskelbtini) (tai yra, praėjus (duomenys neskelbtini) dienoms po nusikaltimo padarymo) buvo grąžintas į laisvės atėmimo vietą, tai yra (duomenys neskelbtini) pataisos namus – (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 92), todėl bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu net nebuvo aišku, ar J. P. nusikaltimo padarymo metu aplamai buvo minėtoje įstaigoje ir ši aplinkybė taip pat privalėjo būti patikrinta.

18. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o nuteistieji J. P. ir A. K. neigia savo kaltę, atliko įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis) – papildomai apklausė nuteistuosius J. P., A. K. ir A. G., apklausė nukentėjusiąją R. V., liudytojas L. Č., S. J., išsireikalavo duomenis iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų – (duomenys neskelbtini).

19. Nuteistasis J. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, kaltu prisipažino todėl, kad tyrėja jam pažadėjo pagerinti kalinimo sąlygas, tai yra perkelti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Kiek pamena, 2019 m. spalio 29 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) arba karantine, todėl su A. K. bendrauti negalėjo. Iki karantino su pastaruoju susitikti ir bendrauti galėjo. A. K. norėjo jį įtraukti į šią bylą, kad jis galėtų pasigerinti įkalinimo sąlygas, ir jis sutiko. A. K. jį apkalbėjo. Jis nukentėjusiajai neskambino, su A. K. nesitarė dėl siurblio, A. G. iki įvykio nepažinojo. Jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, kurias nurodė pirmosios instancijos teisme, sužinojo iš (duomenys neskelbtini), kai gavo pranešimą apie įtarimą. Akistatos metu nurodė asmenis, kurie jo patys prašė „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis A. K. parodė, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nukentėjusiajai neskambino. Prisipažino padaręs šį nusikaltimą, nes norėjo išvykti į kitus pataisos namus. Kai jį apklausinėjusi tyrėja pasakė, kad nusikaltimas buvo padarytas ne vieno asmens, jis papasakojo apie J. P., nes žinojo, kad ir pastarajam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. A. G. pažinojo, nes anksčiau kalėjo kartu, tačiau jam dėl dulkių siurblio neskambino ir nesiūlė jo paimti, A. G. išsigalvojo šias aplinkybes. 2019 m. spalio 29 d. kalėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tačiau buvo (duomenys neskelbtini) nei J. P., todėl su pastaruoju bendrauti negalėjo. Telefono, iš kurio neva buvo skambinta nukentėjusiajai, modelį išsigalvojo. Anksčiau yra teistas už (duomenys neskelbtini), be to, ir dabar yra tokių bylų teismuose. Nuteistasis A. G. patvirtino parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Jis patvirtino, kad prašymą paimti dulkių siurblį gavo iš A. K., kuris su juo susisiekė per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę ir pasiūlė taip užsidirbti. Tai buvo garso žinutės, todėl yra 100 procentų įsitikinęs, kad su juo buvo susisiekęs būtent A. K. A. K. pažinojo, nes anksčiau (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš kurių jis buvo paleistas (duomenys neskelbtini) metais. J. P. iki įvykio nepažinojo, su juo susitiko tik teismo salėje. A. K. nurodymu iš nukentėjusiosios paimtą dulkių siurblį turėjo parduoti, pinigus (duomenys neskelbtini), o SIM kortelę, kurią naudojo susisiekdamas su nukentėjusiąja, turėjo (duomenys neskelbtini). Tą dulkių siurblį pardavė už 300 eurų, pinigus išleido savo reikmėms, todėl ir pageidauja, kad pinigai nukentėjusiajai būtų priteisti tik iš jo.

20. Nukentėjusioji R. V. parodė, kad tą dieną (galėjo būti 2019 m. spalio 29 d.) jai paskambino asmuo, kuris prisistatė A., su kuriuo susitarė dėl jos parduodamo dulkių siurblio pardavimo. Iš skambinusiojo balso mano, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) vyras. Tą dieną su tuo vyru kalbėjo gal 4 kartus. Tas asmuo klausinėjo apie dulkių siurblį, klausė, ar jis gerai išsiurbia (duomenys neskelbtini) plaukus, sakė, kad siurblio reikia būtent tą dieną. Tas vyras sakė, kad jo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ir gali siurblį paimti bei nuvežti į (duomenys neskelbtini). Vyras pasakė, kad padarys pavedimą, todėl ji jam nusiuntė duomenis, reikalingus pavedimui, po ko į savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gavo banko išrašo kopiją, jog pinigai pervesti. Tą pačią dieną apie 18-19 val. (duomenys neskelbtini) siurblį perdavė jaunuoliui, kurį vėliau atpažino. Sekančią dieną skambino tuo numeriu, iš kurio jai buvo skambinta, tačiau atsiliepė visai kitas vyras, kuris kalbėjo pašnibždomis ir nemandagiai. Paskambinus dar vėliau, minėtas telefonas buvo išjungtas. Suprato, kad yra apgauta. Žala jai nėra atlyginta, civilinį ieškinį palaiko. Iš balso negali pasakyti, ar tada kalbėjo su nuteistaisiais J. P. ar A. K.

21. Liudytoja L. Č. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, apklausinėjo įtariamuosius. Kolegės S. J. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad minėtą nusikaltimą galėjo įvykdyti A. K., A. G., jame dar buvo minimas K. Nukentėjusioji atpažino A. G., kaip asmenį, kuriam perdavė siurblį. Pirmas buvo apklaustas A. K., kuris viską smulkiai papasakojo, nurodė, kad veiką organizavo J. P., o jis tik surado „kojas“ – A. G., su kuriuo (duomenys neskelbtini) ir buvo sutarę, kad, esant reikalui, jis padės. A. G. prisipažino iš dalies, nurodė, kad su juo susisiekė A. K., kuris paprašė paimti siurblį. Sunkiausia buvo su J. P., kuris iš pradžių neprisipažino, tačiau akistatos su A. K. metu prisipažino, kad jis organizavo šią nusikalstamą veiką ir skambino nukentėjusiajai. Ji su J. P. bei A. K. „nesiderėjo“ ir jiems jokių lengvesnių įkalinimo sąlygų nesiūlė. Liudytoja S. J. parodė, kad atliko (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 13 d. kolega R. S. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad sukčiavimą organizavo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekantis A. K. Nukentėjusioji atpažino A. G., kaip asmenį, kuris iš jos paėmė dulkių siurblį, o pastarasis nurodė, kad su juo dėl šio dulkių siurblio paėmimo susisiekė A. K. Paaiškėjus šioms aplinkybėms byla buvo perduota kitai tyrėjai, kuri atliko (duomenys neskelbtini).

22. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų – (duomenys neskelbtini) pažymų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu (2019 m. spalio 29 d.) nuteistieji J. P. ir A. K. atlikinėjo bausmę šių pataisos namų – (duomenys neskelbtini). J. P. kalėjo (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) brigadoje, o A. K. (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) brigadoje. 2019 m. spalio 29 d. laikotarpiu nuo 15.37 val. iki 19.05 val. J. P. ir A. K. susitikti ir bendrauti „gyvai“ negalėjo, kadangi J. P. tą dieną apie 10.35 val. buvo konvojuotas į (duomenys neskelbtini) izoliatorių, o į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – (duomenys neskelbtini) grąžintas tik (duomenys neskelbtini). Šioje įkalinimo įstaigoje mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), bei SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), rasti bei išimti nebuvo (t. 4, b. l. 120, 124, 145-151).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek apylinkės teisme, tiek apygardos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nuteistasis J. P. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kadangi, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų – (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos, jis 2019 m. spalio 29 d. apie 10.35 val. (dar iki pirmo skambučio nukentėjusiajai) buvo konvojuotas į (duomenys neskelbtini) izoliatorių, o į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – (duomenys neskelbtini) grąžintas tik (duomenys neskelbtini) (praėjus (duomenys neskelbtini) dienoms po nusikaltimo), todėl negalėjo tą dieną laikotarpiu nuo 15.37 val. iki 19.05 val. būti (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekami kaltinime nurodyti veiksmai (skambinama nukentėjusiajai R. V., klastojama ir siunčiama nukentėjusiajai bankinio pavedimo kopija, duodami nurodymai laisvėje buvusiam bendrininkui A. G.), o duomenų, kad nuteistasis J. P. galėjo bendrininkauti apgaule užvaldant nukentėjusiajai R. V. priklausiusį dulkių siurblį (kaip organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas; BK 24 straipsnio 1, 4-6 dalys), byloje nėra. Teisėjų kolegija nesivadovauja nuteistųjų J. P. bei A. K. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kad šią nusikalstamą veiką suorganizavo J. P., kuris ir skambino nukentėjusiajai, suklastojo bankinio pavedimo kopiją bei ją išsiuntė nukentėjusiajai, o taip pat nurodė A. G. paimti dulkių siurblį iš nukentėjusiosios (nuteistojo J. P. parodymai pirmosios instancijos teisme), kadangi juos paneigia minėta informacija iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų – (duomenys neskelbtini). Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatas, tai yra išsamiai neišnagrinėjęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistojo J. P. kaltės ir priėmė neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį minėtojo nuteistojo atžvilgiu, todėl nuteistojo J. P. apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl J. P. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis – J. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu J. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kadangi kardomosios priemonės (tame tarpe ir suėmimas) baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, taip pat įsiteisėjus išteisintajam nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 3 dalis), o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 3 dalis), papildomas sprendimas dėl J. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo nepriimtinas, kadangi šios kardomosios priemonės galiojimo terminas baigsis paskelbus šį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.

24. Sutiktina su nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai (apie tai jau pasisakyta), tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesutrukdė minėto nuteistojo atžvilgiu priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nors nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde ir apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, šie jo parodymai paneigti (o tuo pačiu kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodyta) pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo ištirtais įrodymais. Neabejotinai nustatyta, kad su nukentėjusiąja R. V. telefonu kalbėjo ir dulkių siurblį apgaule išviliojo asmuo, kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), kuriame yra (duomenys neskelbtini) pataisos namai – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 164-165). Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusi policijos įstaiga (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžioje gavo informacijos, kad minėtą nusikaltimą organizavo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekantis A. K., kuris dėl dulkių siurblio paėmimo iš nukentėjusiosios susisiekė su laisvėje buvusiu J. K. (kuris, kaip nustatyta, naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kuriame nusikaltimo įvykdymo metu buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ir būtent iš šio abonento buvo bendrauta su nukentėjusiąja R. V. dėl dulkių siurblio perdavimo (duomenys neskelbtini)), o pastarasis palaiko ryšius su A. G. (t. 2, b. l. 15-16), kurį nukentėjusioji R. V. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino kaip asmenį, kuris paėmė iš jos dulkių siurblį (t. 1, b. l. 40-41). 2020 m. vasario 11 d. šioje byloje įtariamuoju buvo apklaustas A. K., kuris nurodė, kad nukentėjusiąją apgavo ir iš jos dulkių siurblį išviliojo (duomenys neskelbtini) J. P., o jis tik surado asmenį (A. G.), su kuriuos susiekė per „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą ir kuris paėmė iš nukentėjusiosios siurblį (t. 3, b. l. 17-18). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pranešime apie įtarimą (t. 3, b. l. 12) buvo nurodyta anksčiau policijos pareigūnų gauta informacija, kad A. K. dėl siurblio paėmimo susisiekė su J. K. (pranešime suklysta nurodant minėto asmens pavardę), o pastarasis siurblio paimti pasiuntė A. G. Vadinasi, ikiteisminį tyrimą atlikę policijos pareigūnai tokios aplinkybės, kad A. K. dėl siurblio paėmimo tiesiogiai susisiekė su A. G., tuo momentu (pirmos A. K. apklausos metu) nežinojo ir negalėjo jos nurodyti A. K. Be to, pranešime apie įtarimą nebuvo nurodyta jokia informacija apie tai, kokiu būdu A. K. susiekė su laisvėje esančiu bendrininku, todėl aplinkybę, kad su A. G. susisiekė per „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, pirmasis paminėjo būtent A. K. Svarbu ir tai, kad A. K. buvo apklaustas pirmas iš visų trijų nuteistųjų, todėl negalėjo šių aplinkybių sužinoti iš kitų bendrininkų. Analogiškai minėtas aplinkybes (dėl jo susisiekimo su A. G.) A. K. aiškino viso ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 136-137; t. 3, b. l. 29-30) bei nagrinėjant bylą apylinkės teisme (t. 3, b. l. 169). Pažymėtina, kad apklausiamas papildomai 2020 m. gegužės 26 d., A. K. nurodė, kad A. G., išeidamas į laisvę (iš pataisos namų, kur (duomenys neskelbtini) A. K.), jam pasakė, kad jeigu reikės pagalbos, jam padės – „pabus kojomis“ (tai yra paims apgaule užvaldomus daiktus ar pinigus), o apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad nurodė A. G. po pokalbių su nukentėjusiąja pasikeisti (SIM) kortelę, tai yra nurodė tokias aplinkybes, kurių policijos pareigūnai nežinojo.

25. Vertinant nuteistojo A. K. parodymus (dalyje dėl jo susisiekimo su A. G. ir prašymo paimti dulkių siurblį iš nukentėjusiosios) svarbu ir tai, kad nuo pat pirmos apklausos juos visiškai patvirtino A. G., kuris nurodė, kad su juo per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę susisiekė A. K. ir prašė paimti iš nukentėjusiosios dulkių siurblį (t. 2, b. l. 50-51, 64). Tokius pat parodymus A. G. davė nagrinėjant bylą apylinkės teisme (teisme papildomai nurodė, kad A. K. pažįsta, nes (duomenys neskelbtini), bei patvirtino, kad su J. P. nebendravo, jo nepažįsta; t. 3, b. l. 169) bei apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 4, b. l. 164-166). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. G. ne tik patvirtino, kad dulkių siurblį iš nukentėjusiosios jo paimti prašė A. K., tačiau ir kategoriškai nurodė, jog per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę bendravo būtent su A. K., nes pastarąjį pažino iš balso. Netikėti šiais nuteistojo A. G. parodymais nėra pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad pastarasis būtų suinteresuotas apkalbėti A. K. ir tokiu būdu jam pakenkti (tokių aplinkybių nenurodė ir A. K.), be to, kaip jau buvo minėta, šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – policijos tyrėjo R. S. tarnybinis pranešimas (t. 2, b. l. 15-16), informacija apie A. G. teistumą, iš kurios matyti, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir A. K.), iš kur į laisvę paleistas buvo (duomenys neskelbtini), tai yra vos (duomenys neskelbtini) mėnesiai iki nusikalstamos veikos padarymo (t. 2, b. l. 28). Be to, kad nusikaltimą (sukčiavimą nukentėjusiosios R. V. atžvilgiu) įvykdė būtent A. K., savo pirmoje apklausoje nurodė ir nuteistasis J. P. (t. 2, b. l. 121), ir šie J. P. parodymai, turint omenyje tai, kad jis neįvykdė šio nusikaltimo, tačiau apie jį galėjo sužinoti iš A. K., laikytini patikimiausiais.

26. Teisėjų kolegija nesivadovauja nuteistojo A. K. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad jis nedalyvavo apgaule užvaldant nukentėjusiosios R. V. dulkių siurblį, nes šie jo parodymai paneigti kitais byloje surinktais duomenimis – jau minėtais nuosekliais nuteistojo A. G. parodymais ir pirminiais nuteistojo J. P. parodymais, apygardos teisme apklaustų liudytojų L. Č. ir S. J. parodymais, informacija iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų – (duomenys neskelbtini), kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. K. atliko bausmę šioje pataisos įstaigoje, o taip pat paties nuteistojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu bei apylinkės teisme duotais parodymais, kuriais pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Verta paminėti, kad visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu A. K. gynė advokatas Modestas Švažas (t. 2, b. l. 136-137; t. 3, b. l. 17-18, 29-31), nagrinėjant bylą pirmosios instancijos metu šį nuteistąjį gynė advokatas Algirdas Zakrasas (gynėjas A. K. buvo būtinas), todėl neįtikėtina, kad nuteistojo A. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme galėjo įtakoti tyrėja L. Č., kuri, beje, tai kategoriškai paneigė apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Netikėti šios liudytojos parodymais nėra jokio pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kad ji būtų suinteresuota apkalbėti A. K. (tokių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis), be to, liudytoja parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pažymėtina ir tai, kad nuo pirmos A. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2020 m. vasario 11 d.), kurioje jis prisipažino nurodęs A. G. paimti iš nukentėjusiosios dulkių siurblį (t. 3, b. l. 17-18), iki jo parodymų apylinkės teisme (2020 m. spalio 29 d.) praėjo daugiau nei (duomenys neskelbtini) mėnesiai, tad net jeigu tyrėja prieš pirmą apklausą ir būtų pažadėjusi A. K. pakeisti bausmės atlikimo vietą (ko padaryti ji neturėjo jokių galimybių), tačiau per visą tą laiką iki teismo posėdžio nebūtų savo pažado ištesėjusi, akivaizdu, kad A. K. galėjo teisme pakeisti savo parodymus, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija atmeta ir kitą nuteistojo A. K. motyvą (nurodytą apeliaciniame skunde), kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme suklydo prisipažindamas įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą, nes jo atžvilgiu dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo yra pradėta daug ikiteisminių tyrimų, kaip visiškai nelogišką. Iš pažymos apie teistumą (t. 2, b. l. 156-189) bei teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų matyti, kad A. K. yra (duomenys neskelbtini) kartų teistas už (duomenys neskelbtini), tačiau nei viena iš jų nebuvo įvykdyta kartu su A. G., be to, nuo nusikalstamos veikos įvykdymo (2019 m. spalio 29 d.) iki pirmos A. K. apklausos, įvykusios 2020 m. vasario 11 d. (t. 3, b. l. 17-18), tebuvo praėję tik šiek tiek daugiau nei (duomenys neskelbtini) mėnesiai.

27. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neišsamiai ištyręs bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad nuteistasis A. K. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje paliktinas nepakeistu (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. K. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule (pažadant sumokėti ir nusiunčiant suklastotą mokėjimo pavedimo kopiją) savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą (dulkių siurblį), kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. nenurodo jokių argumentų dėl jam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytus nuteistajam A. K. paskirtos bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. K. paskyrė teisingą bausmę, atsižvelgęs į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat teisingai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrino skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu (skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A. K. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, nenurodant teismo rūmų) jam paskirtas bausmes.

29. 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 neteko galios BK 50 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Šioje byloje nuosprendis priimtas paminėtai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodęs A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigą, į pasikeitusį teisinį reglamentavimą neatsižvelgė. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 65 straipsnį nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK ir BVK normas, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose panaikintina (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

30. Nustačius, kad J. P. nedalyvavo apgaule užvaldant nukentėjusiosios R. V. turtą, tačiau esant pakankamai duomenų, kad minėtame nusikaltime, be nuteistųjų A. K. ir A. G., dalyvavo dar bent vienas nenustatytas asmuo, nusikaltimo padarymo metu atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini) kartu su A. K., kuris ir skambino nukentėjusiajai R. V. dėl dulkių siurblio įsigijimo (tai nebuvo A. K., kadangi nukentėjusioji R. V. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jo iš balso neatpažino, pats A. K. nei vienos apklausos metu neprisipažino kalbėjęs su nukentėjusiąja telefonu, kitų duomenų, patvirtinančių, kad su nukentėjusiąja telefonu kalbėjo A. K., nėra) nustatytinos tokios A. K. ir A. G. įvykdyto nusikaltimo faktinės aplinkybės:

A. G., iš anksto susitaręs ir veikdami bendrai grupėje su A. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tuo metu atlikinėjusiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini), apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra A. K. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurie tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini), tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ suradus skelbimą apie parduodamą dulkių siurblį „(duomenys neskelbtini)“, tyrimo metu nenustatytas asmuo, pasinaudodamas mobilaus ryšio telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, kurios abonemento Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 29 d. 15.37 val. paskambino skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), taip susisiekdamas su dulkių siurblį pardavinėjusia R. V., sutarė su R. V. dėl siurblio pirkimo už 490 eurų, gavo R. V. banko sąskaitos rekvizitus, pažadėjo pinigus pervesti banko pavedimu, paprašė dulkių siurblį paduoti jo siųstam asmeniui, apie 18.01 val. R. V. nusiuntė suklastotą bankinio pavedimo kopiją, kuriame buvo nurodyta, kad 2019 m. spalio 29 d. į nukentėjusiosios banko sąskaitą pervesta 490 eurų, po to, A. K. susisiekus per „(duomenys neskelbtini)“ programą su A. G. ir nurodžius jam paimti iš nukentėjusiosios minėtą dulkių siurblį, A. G. tą pačią dieną apie 19.05 val. (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiosios R. V. paėmė dulkių siurblį „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu bendrininkai apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai R. V. priklausantį 490 eurų vertės dulkių siurblį „(duomenys neskelbtini)“, tuo padarydami nukentėjusiajai R. V. 490 eurų turtinę žalą.

Konstatuotina, kad toks kaltinimo pakeitimas teisme galimas, nes proceso dalyviams apie galimą kaltinimo pakeitimą nustatyta tvarka buvo pranešta (BPK 256 straipsnio 1 dalis), be to, šios aplinkybės nekeičiamos iš esmės skirtingomis (jų pakeitimas susijęs su J. P. išteisinimu).

Dėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo

31. Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, bei sprendimu nukentėjusiosios civilinį ieškinį priteisti ne tik iš jo, tačiau ir iš bendrininkų A. K. bei J. P.

32. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Iš šios įstatymo normos turinio matyti, kad asmuo laikomas recidyvistu vien nustačius aplinkybę, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui padaro bent vieną tyčinį nusikaltimą. Teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2008 ir kitos). Iš BK 27 straipsnio 2-4 dalių matyti, kad teismo sprendimas yra reikalingas tik dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu. Tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš byloje esančios pažymos apie teistumą (t. 2, b. l. 18-29) bei teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini)) A. G. buvo nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, tai yra už tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), kurį jis įvykdė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (jau būdamas (duomenys neskelbtini)). BK 97 straipsnyje nustatyta, kad turinčiais teistumą yra laikomi asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis). Todėl konstatuotina, kad A. G., būdamas teistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kurį jis padarė būdamas (duomenys neskelbtini), teistumui už jį neišnykus ir nepanaikinus nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pagrįstai pripažino, kad A. G. nusikalto būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

33. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Tai deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose, nesant bent vienos iš jų, civilinė atsakomybė neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019). Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Taigi, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu. Esant solidariai nuteistųjų pareigai atlyginti žalą, civilinis ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tada būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus.

34. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad dėl nuteistojo A. G. ir jo bendrininkų įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji R. V. patyrė 490 Eur dydžio turtinę žalą, kadangi neteko tokios vertės dulkių siurblio „(duomenys neskelbtini)“. Apgaule užvaldyto dulkių siurblio vertės (o tuo pačiu ir nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydžio) nei nuteistasis A. G., nei kiti proceso dalyviai neginčijo, ja neturi pagrindo abejoti ir apeliacinės instancijos teismas. Nukentėjusioji R. V. pareiškė byloje 490 Eur dydžio civilinį ieškinį (t., 1, b. l. 10, 18-19, 22). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį tenkino visiškai ir jai priteisė solidariai iš A. G., A. K. ir J. P. 490 Eur turtinei žalai atlyginti. Turtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta bendrais nuteistojo A. G. ir jo bendrininkų veiksmais – nuteistieji A. G. ir A. K. bei nenustatytas jų bendrininkas veikė bendrai, turėdami bendrą tikslą – apgaule užvaldyti nukentėjusiosios R. V. dulkių siurblį. Kiekvienas iš šių bendrininkų dėl šio tikslo realizavo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius, tai yra veikė kaip bendravykdytojai, be jų veiksmų žala nukentėjusiajai nebūtų padaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nuteistasis A. G. ir jo bendrininkai žalą nukentėjusiajai privalo atlyginti solidariai. Šiuo atveju nenustatyta, kad nuteistasis A. G. žalą nukentėjusiajai būtų padaręs veiksmais, dėl kurių jis nesitarė su bendrininkais. Atvirkščiai, jis įvykdė bendrininkų, tuo metu atlikinėjusių laisvės atėmimo bausmę, nurodymus ir paėmė iš nukentėjusiosios R. V. dulkių siurblį. A. G. paėmus iš nukentėjusiosios dulkių siurblį, nusikalstama veika buvo baigta. Todėl aplinkybė, kad nuteistasis A. G. už apgaulę užvaldytą dulkių siurblį gautus pinigus išleido savo reikmėms, įtakos bendrininkų civilinei atsakomybei neturi. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nukentėjusiajai jos patirtą turtinę žalą priteisti solidariai iš nuteistojo A. G. ir jo bendrininkų. Atkreiptinas nuteistojo A. G. dėmesys į tai, kad jis turi teisę vienas pats atlyginti nukentėjusiajai jos patirtą turtinę žalą, tuo atveju nukentėjusioji neturės teisės reikalauti žalos atlyginimo iš kitų jo bendrininkų (CK 6.279 straipsnio 3 dalis), o tuo atveju, jei žala būtų išieškota iš kitų bendrininkų, pastarieji turėtų teisę prisiteisti ją iš A. G.

35. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl šio nuteistojo apeliaciniame skunde keliamų klausimų paliktinas nepakeistu (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kadangi nuteistasis J. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl 490 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajai R. V. solidariai ir iš nuteistojo J. P., kadangi pastarasis nepadarė žalos nukentėjusiajai, todėl neprivalo jos ir atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl proceso išlaidų

37. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi nuteistiesiems J. P., A. K. ir A. G. šioje baudžiamojoje byloje buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkti gynėjai – advokatai Stanislava Šulcaitė, Modestas Švažas ir Jurgita Šlapaitienė (t. 4, b. l. 74). (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teisme buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuria, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš nuteistojo A. G. valstybės naudai priteisti 328,50 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. (duomenys neskelbtini) teisme gauta analogiška patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuria prašoma iš nuteistojo A. K. valstybės naudai priteisti 324 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. (duomenys neskelbtini) teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuria prašoma iš nuteistojo J. P. valstybės naudai priteisti 252 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

38. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

39. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų J. P., A. K. ir A. G. apeliacinius skundus. Kiti proceso dalyviai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Gynėjai nuteistiesiems J. P., A. K. ir A. G. buvo paskirti ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Šiuo nuosprendžiu nuspręsta nuteistųjų A. K. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti, o nuteistojo J. P. apeliacinį skundą tenkinti visiškai ir jį išteisinti. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

40. Kadangi nuteistojo J. P. apeliacinis skundas tenkinamas visiškai ir jis išteisinamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už šiam nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą netenkintinas (BPK 105 straipsnio 5 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

41. Iš skundžiamo nuosprendžio bei byloje esančios pažymos apie teistumą (t. 2, b. l. 159-189) matyti, kad A. K. praeityje teistas net (duomenys neskelbtini) kartus, jis ilgą laiką atlieka ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vėl padaro naujas nusikalstamas veikas), skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, tad į laisvę jis (duomenys neskelbtini), anksčiau pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 193), jo galimybės įsidarbinti pataisos namuose yra labai ribotos, (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 195-197), be to, privalo atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad šis nuteistasis A. K. dėl jo turtinės padėties neišgalės sumokėti jam priskaičiuotų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, todėl, nors šio nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis nekelia abejonių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už nuteistajam A. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą netenkintinas (BPK 105 straipsnio 5 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

42. Nors nuteistasis A. G. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 36-37), pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 35), privalo atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tačiau yra (duomenys neskelbtini) ir darbingas. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, įvertinusi valstybės jam suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, apeliacinio proceso trukmę, teismo posėdžių skaičių, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam A. G. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma ir jos priedais), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, išieškotina iš nuteistojo A. G. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų A. K. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti, o nuteistojo J. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimis, dalį dėl J. P. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – J. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimis:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl 490 Eur (keturių šimtų devyniasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajai R. V. solidariai ir iš J. P.;

panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose;

pašalinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą aplinkybę, kad A. K. bei A. G. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, įvykdė bendrai su J. P., ir nustatyti, kad A. K. bei A. G. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, įvykdė bendrai grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nusikaltimo metu atlikusiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – (duomenys neskelbtini) (visos nusikaltimo faktinės aplinkybės nurodytos šio nuosprendžio 30 punkte).

Likusią Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimis, dalį palikti nepakeistą.

Iš J. P. ir A. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.

Išieškoti iš A. G. valstybės naudai 328,50 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.