Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutarties, kuria palikta galioti kaltinamajam A. G. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatytas suėmimo terminas – 2 (du) mėnesiai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, kad jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu A. K. ir J. P. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: J. P. ir A. K. būdami (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonoje, neteisėtai naudodami interneto prieigą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2019 m. spalio 29 d. 15.37 val. tinklapyje „SKELBIU.LT“ rado skelbimą apie parduodamą siurblį „Naoto Robotics D701 Connected“, po to neteisėtai naudojant mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI HONOR9, IMEI (duomenys neskelbtini) su abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortele, paskambino skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), taip susisiekė su siurblį pardavinėjusia R. V., sutarė su R. V. dėl siurblio pirkimo už 490 eurų, gavo R. V. naudojamos banko sąskaitos rekvizitus, pažadėjo pinigus pervesti banko pavedimu, paprašė dulkių siurblį paduoti jo siųstam asmeniui, po to, apie 18.01 val., R. V. nusiuntė suklastotą bankinio pavedimo kopiją, liudijančią, kad 2019 m. spalio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pervedė 490 eurų į R. V. banko sąskaitą, po to A. K. naudodamas feisbuko mesendžerio programą susisiekė su (duomenys neskelbtini) mieste buvusiu A. G., nurodė jam nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), prie šio pastato, susitikti su R. V. ir iš jos paimti siurblį „Naoto Robotics D701 Connected“, 2019 m. spalio 29 d., apie 19.05 val., A. G. įvykdžius šį nurodymą, J. P. apgaule savo, A. K. ir A. G. naudai įgijo svetimą, R. V. priklausantį turtą – 490 eurų vertės siurblį „Naoto Robotics D701 Connected“ (3 t., b. l. 53–61, 67–71).

2. Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2020 m. vasario 14 d. nutarimu A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 54–56).

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į kitą kardomąją priemonę – suėmimą. Nutartyje nurodoma, kad kaltinamasis neatvyksta į teismo posėdžius, apie kuriuos informuojamas tinkamai, nepavyksta užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese per policiją, nes pastarasis slepiasi (bėga) nuo teismo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra septynis kartus teistas, teistumas neišnykęs, šioje byloje kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymo, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienų metų laisvės atėmimo bausmę, pripažino, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, numatytas suėmimo pagrindas (3 t., b. l. 125–126).

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartimi palikta galioti kaltinamajam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatytas suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams (3 t., b. l. 143–144).

5. Skundu aukštesniajam teismui kaltinamasis A. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. ir 2020 m. spalio 8 d. nutartis, suėmimą pakeisti kita priemone arba jų kompleksu.

5.1. Skunde nurodoma, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo nesislapstė. Vieną kartą atvyko į teismo posėdį pavėlavęs 7 min., laukė teismo priimamajame, tačiau niekas jo nepakvietė. Galbūt budėtojas jo nepažino, nes buvo su apsaugine veido kauke. Antrąkart į teismo posėdį neatvyko, nes karščiavo, apie tai jis informavo jam skambinusį policijos pareigūną. Pasižada atvykti į kitus posėdžius. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, draugę, su kuria augina mažametę dukrą V. K., taigi jo socialiniai ryšiai tvirti. Draugei bei dukrai reikalinga jo parama ir pagalba. Planavo įsidarbinti, tačiau buvo sulaikytas, todėl nepradėjo dirbti. Pažymima, kad suėmimas yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti skiriama, kai kitomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

7. BPK 247 straipsnyje numatyta, kad kaltinamajam neatvykus į teisiamąjį posėdį teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. Remiantis BPK 119 straipsniu kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienų metų laisvės atėmimo bausmę. (BPK 122 straipsnio 8 dalis) Taigi suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

8. Nagrinėjamu byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. G. neatvyko į du teisiamuosius posėdžius. 2020 m. birželio 22 d. teisiamasis posėdis buvo pradėtas 25 min. vėliau, nei buvo numatyta (3 t., b. l. 67–71, 93–94). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad ryte telefonu susiekus su A. G., jis žadėjo atvykti į teisiamąjį posėdį, tačiau jam neatvykus, buvo laukiama, bandoma su juo susisiekti telefonu, tačiau jis į skambučius neatsakė ir iki teisiamojo posėdžio pabaigos neatvyko į posėdį (3 t., b. l. 93–94). Paskyrus kito teisiamojo posėdžio datą, teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nusprendė atvesdinti kaltinamąjį į 2020 m. rugsėjo 29 d. paskirtą teisiamąjį posėdį (3 t., b. l. 105). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmasis veikos skyrius informavo, kad vykdant nutartį dėl kaltinamojo atvesdinimo, 2020 m. rugsėjo 29 d. 8.30 val. pareigūnai nuvyko nutartyje nurodytu kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu, tačiau namuose nieko nerado, telefonu susisiekė su kaltinamuoju ir jis pažadėjo pats atvykti į teismo posėdį, nenurodė, kur šiuo metu yra (3 t., b. l. 119–110). Iš 2020 m. rugsėjo 29 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamasis į posėdį neatvyko, prieš posėdį bandant susisiekti su kaltinamuoju telefonu, telefono aparatas buvo išjungtas (3 t., b. l. 121–122). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neatvyko į du teisiamuosius posėdžius iš eilės, policijos pareigūnams nepavyko jo surasti ir atvesdinti į posėdį, kaltinamasis neatsako į telefono skambučius, pagrįstai teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo A. G. paieška (3 t., b. l. 124), jam paskirta kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas) pakeista į suėmimą (3 t., b. l. 125–126). 2020 m. spalio 8 d. 13.29 val. sulaikius kaltinamąjį buvo suorganizuotas teismo posėdis, kuriame buvo nuspręsta palikti galioti nutartį dėl suėmimo paskyrimo, nustatytas suėmimo terminas (3 t., b. l. 143–144).

9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, suėmimo terminas kaltinamajam nustatytas, nes neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, t. y. kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo vietos kaip legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą ar neturėjimą, ankstesnį teistumą ir kitas aplinkybes. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo (termino pratęsimo) atsižvelgiama į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Šiuo konkrečiu atveju A. G. yra kaltinamas vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), padarymu. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sustiprina aplinkybė, jog jis būdamas jauno amžiaus (gim. 1998 m.) yra jau šešis kartus teistas, šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama kita baudžiamoji byla Nr. 1-1057-1007/2020 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-02237-2020-1), kurioje A. G. kaltinamas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu (2 t., b. l. , 21–30), ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (2 t., b. l. 31–33), niekus nedirba (2 t., b. l. 35), Užimtumo tarnyboje darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis šešis mėnesius (2 t., b. l. 34). Skunde nurodomos aplinkybės, kad jį sieja tvirti ryšiai su Lietuva, nes turi draugę ir dukrą, iki sulaikymo ketino įsidarbinti, nesudaro pakankamo pagrindo naikinti paskirto suėmimo. Atsižvelgus į visumą byloje nustatytų kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių bei įvertinus jo procesinį elgesį, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo. Vien nuteistojo pažado atvykti į teisiamuosius posėdžius nepakanka paneigti skundžiama nutartimi nustatyto suėmimo pagrindo.

10. Suėmimas neabejotinai varžo suimtojo teises, tačiau šiuo atveju A. G. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis yra kaltinamas, pavojingumą, daro išvadą, kad A. G. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę (jų komplektą) nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė – suėmimas – nėra per griežta kaltinamajam, jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai. Esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, todėl naikinti skundžiamos nutarties skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti kaltinamojo A. G. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Boleslovas Kalainis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė