Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB “Tvarkdarys“ atstovui advokato padėjėjui Simonui Makrickui

atsakovės UAB „PARTNET“ atstovei advokatei Rūtai Andrulevičiūtei

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Tvarkdarys“ ieškinį, pareikštą atsakovei UAB „PARTNET“, dėl 10 278,95 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei 3080,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Tvarkdarys“, į. k. 300106864, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „PARTNET“, į.k. 300553420, 10 278,95 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 2173,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (116,00 Eur žyminis mokestis ir 2057,00 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą) (b.l. 1-5, dok-14340) bei papildomai -907,5 Eur (726+181,50 Eur) advokato padėjėjo išlaidų (b.l.31, dok-186661).

Sutarties pagrindu ieškovė visus savo buhalterinės apskaitos duomenis patalpino ir laikė atsakovės elektroninėje laikmenoje.

Nuo 2023-05-08 d. ieškovė per jam atsakovės suteiktą prieigą nebegalėjo pasiekti savo buhalterinių dokumentų ir duomenų.

2023-05-10 d. atsakovė pateikė ieškovei Pranešimą apie sutrikusią serverių veiklą, informuodama, kad deda visas pastangas, kad būtų atstatyta serverių veikla ir juose esantys duomenys, tačiau to per vieną mėnesį nepadarė.

Tuomet 2023-06-06 d. ieškovė su UAB „Titanidė“ sudarė Buhalterinės apskaitos duomenų atstatymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią UAB „Titanidė“ už atlygį įsipareigojo atstatyti (atkurti) prarastus ieškovo buhalterinės apskaitos duomenis.

Pagal 2023-08-25 Darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr._(duomenys neskelbtini), 2023-08-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė už buhalterinių duomenų UAB „Titanidė“ sumokėjo 9752,60 Eur; pagal darbų išrašą, 2023-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė už programavimo ir programinės įrangos perrašymo (įrašymo iš naujo) darbus UAB „Rivilė“ sumokėjo 526,35 Eur. Viso ieškovės nuostoliai sudaro 10 278,95 Eur (9752,60 Eur+526,35 Eur).

2023-09-13 d. ieškovės prašymo dėl 10 278,95 Eur nuostolių atlyginimo ne vėliau kaip iki 2023-09-15 d. 15.00 val. atsakovė netenkino.

Dėl šių faktinių pagrindų ieškovė prašė patenkinti ieškinį visiškai.

Ieškovė prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (b.l. 1-5).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-02 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai (b.l. 6-7).

2023-10-06 d. atsakovė UAB „PARTNET“ pateikė teismui prieštaravimus dėl 2023-10-02 d. preliminaraus sprendimo, kurie buvo priimti (b.l. 12-21- dok-167807).

Nesutikimą su atsakovės prieštaravimais (b.l.23-27, dok-176180) ieškovė grindė tuo, kad proceso šalių sudarytos Sutarties tikslas ir esmė, ir tikroji šalių valia buvo ta, kad atsakovė už atlygį teiks profesionalias ir tinkamas paslaugas ieškovei bei bus atsakingas už ieškovės duomenų̨ kopijų̨ saugojimą̨ bei atsakys už jų neišsaugojimą.

Sutarties 3.1.4. p. nurodyta: „vykdytojo darbuotojai turi kvalifikaciją, reikalingą sutartyje numatytoms paslaugoms teikti“, o Sutarties 8.3 p. buvo susitarta: „Jeigu duomenys dėl ne nuo Užsakovo priklausančių veiksmų dingsta arba tampa nebeįmanoma jais naudotis, Vykdytojas privalo kompensuoti dėl to Užsakovo patirtas tiesiogines išlaidas“.

Taigi, iš Sutarties esmės ir sąlygų akivaizdu, kad atsakovė turėjo pareigą veikti atidžiai, kvalifikuotai, profesionaliai ir rūpestingai, dėti protingas ir racionalias pastangas ieškovės duomenų (tame tarpe ir buhalterinės apskaitos duomenų) apsaugai.

Sutarties 8.3 p. buvo susitarta, kad ieškovė negalės kreiptis dėl nuostolių (tiesioginių išlaidų) atlyginimo tik tuo atveju, jeigu dėl ieškovės veiksmų dings arba taps nebeįmanoma naudotis duomenimis. Nagrinėjamu atveju pati atsakovė neneigia ir pripažįsta faktinę aplinkybę, kad ieškovės duomenys dingo, buvo prarasti ir jų nėra galima atkurti ne dėl ieškovės kaltės ir/ar nuo ieškovės priklausančių aplinkybių.

Jeigu vadovautis atsakovės prieštaravimų argumentais - susidarytų absurdiška situacija, kuomet ieškovė negalėtų atgauti patirtų nuostolių atlyginimo, o atsakovė išvengtų prievolės atlyginti ieškovei nuostolių, remiantis formaliais pareiškimais, nesąžiningu Sutarties sąlygų aiškinimu, retoriniais pasvarstymais bei teiginiais apie tai, kad ieškovė pati kalta, kad nepirko paslaugų garantuojančių maksimalią duomenų apsaugą. Šalių sudarytos Sutarties vienas pagrindinių tikslų ir prasmė buvo ta, kad atsakovė užtikrins ir rūpinsis ieškovės duomenų saugojimu ir apsauga. Ieškovės nuomone, šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad dėl jos aiškinimo ateityje nekiltų skirtingų aiškinimų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad visų pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį (LAT 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-360-916/2020).

Nagrinėjmau atveju ieškovė sutartį su atsakove sudarė prisijungimo būdu, todėl Sutarties nuostatos aiškintinos ieškovės naudai ir atsakovės nenaudai.

Atsakovei pateiktas el. laiškas, kuriuo ieškovė paprašė papildyti Sutartį dėl nuostolių atlyginimo įrodo ir patvirtina, kad ieškovei buvo labai svarbi duomenų apsauga, ir tai yra sutarties esmė.

Šis atsakovės pateiktas įrodymas taip pat patvirtina, sutarties papildymas (8.3 p.) tiko atsakovei ir ji prisiėmė dėl to riziką.

Tokiu būdu atsakovės teiginiai, kad “atsakovas neturėjo pareigos naudoti ir taikyti specialių ar ypatingų priemonių ieškovo duomenų apsaugai” patvirtina ir įrodo, kad atsakovė neveikė profesionaliai, kvalifikuotai ir rūpestingai, net atsakovė savo veikloje taikė ne protingai patikimas ar saugias saugumo priemones, o tik standartines (t.y. pačias minimaliausias), kurios iš atsakovės minėtų teiginių - yra pačios pigiausios rinkoje.

Iki Sutarties sudarymo su ieškove, atsakove jokia forma neinformavo ir nenurodė ieškovei, kad savo veiklos vykdymui netaiko ir nekelia maksimalių IT veiklai taikytinų standartų, ir neprisiima jokios atsakomybės nuo kibernetinių grėsmių, ir/ar kitokių rizikų.

Vadinasi, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pirkusi papildomas paslaugas iš atsakovės- dabartinė situacija nebūtų pasikeitusi.

Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad realiai ėmėsi protingų ir bent jau pakankamų bei tinkamų būdų apsaugoti ieškovės duomenis. Priešingai – atsakovė savo prieštaravimais teigia, kad jai nereikėjo imtis priemonių ieškovės duomenų apsaugai, be to, ieškovė pati turi rūpintis savo duomenų apsauga (prieštaravimų 3.30 p.).

Akivaizdu, kad atsakovė būdama savo srities profesionalu ir verslininku, galėjo ir privalėjo numatyti kibernetines atakas, įsibrovimus, kenksmingų kodų (virusų) plitimą ir pan., privalėjo dėti protingas pastangas ieškovės duomenų saugojimui ir išsaugojimui.

Teismų praktikoje nurodyta, kad ta aplinkybė, kad atitinkamos teisėsaugos institucijos neužkardė trečiųjų asmenų nusikalstamų veikų darymo, negali būti vertinama kaip atitinkamos valstybės ar teisėsaugos institucijos neveikimas, lėmęs atsakovo sutartinės prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių atsiradimą ieškovui. Priešingas aiškinimas prieštarautų protingumo kriterijui ir logikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis civ.byloje Nr. 2A-90-186/2016). Todėl atsakovės motyvai dėl ieškinio atmetimo tuo pagrindu, kad buvo galimai atlikti nusikalstami veiksmai – nesudaro pagrindo atmesti ieškinio.

Remiantis CK 6.256 str. 3 d., jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.

Atsakovė yra IT infrastruktūrą teikianti įmonė, veikianti nuo 2006 metų, turinti ir yra sukaupusi didelę patirtį, galinti konsultuoti įvairiais IT paslaugų klausimais, teikianti virtualių serverių nuomos paslaugas.

Vadinasi, atsakovė Sutarties vykdymo metu privalėjo užtikrinti jai patikėtų ieškovės duomenų, buhalterinės apskaitos informacijos (kuri yra konfidenciali) saugumą ir užtikrinti duomenų nepraradimą, o atsakovės įrangos gedimo atvejais – atsakovė turėjo užtikrinti duomenų atkūrimą. Tačiau atsakovė prarado duomenis, kuriuos pagal Sutartį privalėjo saugoti būdama verslininku profesionalu.

Atsakovė ieškovės duomenų negali atkurti ir tai įrodo, kad atsakovė nesiėmė nei protingų, nei pakankamų priemonių užtikrinti ieškovės duomenų apsaugos ir išsaugojimo. Tuo tarpu sąžininga verslo praktika reikalauja užtikrinti deramą kontrahento interesų apsaugą.

Atsakovo pateikta sutartis su kita įmone (UAB „Baltnetos komunikacijos“) neįrodo atsakovės prieštaravimų argumentų, kad atsakovė ėmėsi visų protingų, būtinų bei jo veiklos vykdymui reikalingų priemonių tikslu apsaugoti ieškovės duomenis, t.y. tai nešalina atsakovės atsakomybės.

Sutarties su verslininku išskirtinumas pasižymi tuo, kad verslininkas, vykdydamas komercinę veiklą, siekia pelno, todėl turi prisiimti visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės LAT 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-671-248/2015).

Akcentuotina, kad priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir nevienintelė (LAT 2007m. gegužės 8 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-597-421/2015).

Verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (LAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus (LAT 2012 m. gruodžio19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-575/2012).

Ieškovės nuomone, ši teismų praktika patvirtina, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, dėl to ieškinys tenkintinas. Atsakovė neįrodė, kad prievolės neįvykdė ar ją įvykdė netinkamai dėl nenugalimos jėgos (CK6.256 str. 4 d.; CK 6.248 str.). Dėl to atsakovė negali būti atleista nuo prievolės atlyginti ieškovės patirtų nuostolių.

Dėl patirtų nuostolių dydžio ieškovė nurodė, kad jai nėra draudžiama organizuoti savo veiklos tokiu būdu, koks yra priimtiniausias, patogiausias ir optimaliausias ieškovei bei pasirinkti patikimas įmones, su kuriomis ieškovė gali bendradarbiauti. Ieškovei nedraudžiama ir ieškovė galėjo nurodyti turimą/mus vartotojo paskyros prisijungimo duomenis asmenims, kuriems buvo priskirta funkcija prisijungti prie reikiamos sistemos ir atlikti veiksmus, susijusius su ieškovės prarastų duomenų, buhalterinės apskaitos duomenų suvedimu/ įvedimu/ sukėlimu.

Atsakovei tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų pagal Sutartį, ieškovė neteko visų savo duomenų, kurie buvo perduoti saugoti atsakovei. Ko pasekoje, ieškovei teko pačiai inicijuoti savo prarastų duomenų atkūrimą ir juos atkūrinėti, dėl ko ieškovė patyrė ženklius nuostolius. Ieškovė atkūrė duomenis, kurių neteko. Ieškovės pateikti įrodymai: UAB „Rivilė“ PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); bankinis mokėjimo pavedimas 526,35 Eur sumai; UAB „Titanidė“ PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); bankinis mokėjimo pavedimas 9 752,60 Eur sumai -neginčytinai įrodo, kad ieškovė iš viso patyrė 10 278,95 Eur nuostolių.

Nesutikimą su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-02 d. preliminariu sprendimu atsakovė procesiniame dokumente- prieštaravimuose (b.l. 12-21, dok-167807) bei atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu grindė tuo, kad 2023-02-07 d. IT paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1 p. šalys sutarė, jog atsakovas įsipareigojo teikti ieškovei virtualių tarnybinių stočių nuomos paslaugas. Atsakovės paslaugų apimtis yra apibrėžta Sutarties Priede A (Sutarties 4.1 p.). Sutarties Priedo A 1 punkte nurodoma, kad į virtualios tarnybinės stoties (TS) nuomos paslaugą įeina atsarginių duomenų kopijavimo paslauga (virtualios TS kopijos daromos kiekvieną dieną, saugomos paskutinių 21 dienų kopijos) bei smulkūs serverio administravimo darbai. Atsakovės teikiamos pasaugos apima tik virtualių serverių infrastruktūros techninės ir programinės įrangos priežiūrą; jokios kitos papildomos paslaugos į paslaugų kainą nėra įtrauktos ir turi būti užsakomos atskirai (Priedo A 3 punktas).

Atsakovės nuomone, TS nuomos paslaugą iš esmės galima suprasti kaip vietos ieškovės duomenų laikymui suteikimą virtualiajame debesyje (serveryje), papildomai teikiant ieškovei tik tokias paslaugas, dėl kurių buvo konkrečiai susitarta Sutartyje.

2023-05-17 atsakovei atlikus vidinį tyrimą bei gavus informaciją iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prieš Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC), buvo nustatyta, kad iš atsakovės klientų kompiuterių, per klientų naudojamus interneto tinklus pateko išpirkos reikalaujantis kenkėjiškas kodas (angl. ransomware).

2023-05-19 el. paštu atsakovė pateikė ieškovei 2023-08-18 atsakymą į jos 2023-05- 16 raštą, kuriame nurodė, kad:

-apie įvykį buvo nedelsiant pranešta Lietuvos kriminalinei policijai bei yra bendradarbiaujama su NKSC;

-kenkėjišku kodu užkoduoti klientų duomenys nenutekėjo į išorę – duomenys trečiųjų asmenų buvo tyčia užšifruoti su tikslu gauti išpirką;

-Partnet serveriai yra patalpinti pažangiausias technologijas naudojančiame duomenų centre, kuris turi Tier 3 Facility ir Tier 3 Design sertifikatus, pripažintus tarptautinius mastu. Šie sertifikatai liudija, kad pats duomenų centras, kuriame Partnet fiziškai laiko visus savo bei klientų serverius, neturi silpnų saugumo vietų ir pasauliniu mastu laikomas kaip užtikrinantis vieną aukščiausių saugumo lygių;

-Partnet teikiamų paslaugų spektras yra nuo standartinių nuomos paslaugų, t. y. tik vietos suteikimas konkrečiame serveryje iki kompleksinių paslaugų (t.y. konsultacijos, IT ūkio priežiūra, BDAR mokymai, sistemų administravimas), o konkrečiam klientui teikiamų paslaugų apimtis priklauso nuo to, ką klientas užsisako. Atsakovės įsipareigojimai pagal Sutartį su ieškove apsiribojo tik su virtualių serverių nuoma susijusiomis paslaugomis, t.y. atsarginių duomenų kopijavimu bei smulkiais serverio administravimo darbais;

-Partnet neprisiima atsakomybės už kibernetinio incidento padarytą žalą, kadangi incidentas įvyko dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, bet skyrė visus savo resursus tam, kad klientų duomenys būtų atstatyti.

Be, to, 2023-05-24 atsakovė išsiuntė ieškovei atsakymo papildymą, kuriuo informavo, jog atsakovės pateiktos informacijos bei pareiškimo pagrindu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ajame PK 2023-05-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 196 str. 1 d. ir 2 d. (neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims).

2023-05-16 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl 3 000 Eur baudos sumokėjimą pagal Sutarties 8.3 p. sumokėjimo. 2023-06-01 ieškovė išsiuntė atsakovei raginimą sumokėti 3 000 Eur baudą pagal Sutarties 8.3 p. ir 40 Еur kompensavimo išlaidas iki 2023-06-05.

2023-06-07 raštu atsakovė atmetė ieškovės reikalavimus, išdėstytus 2023-06-01 d. rašte, nes ieškovė nebuvo atskirai užsakiusi jokių papildomų paslaugų ir (arba) specialių saugos priemonių, užtikrinančių dar aukštesnę jo duomenų apsaugą, nei kad buvo sulygta Sutartimi; duomenys buvo užkoduoti kenkėjišku kodu dėl trečiųjų asmenų tyčinių nusikalstamų veiksmų, už kuriuos atsakovė negali būti atsakinga ir nuo kurių nukentėjo pati. Atsakovės teigimu, ieškovės tvirtinimas, kad per nustatytą terminą atsakovė neva nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl ji neturėtų mokėti baudos ar netesybų yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių.

Atsakovė pažymėjo, kad 2023-09-15 el. laišku atsakė ieškovei, jog atsakovė nepripažįsta atsakomybės už trečiųjų asmenų įvykdytą tyčinę ransomware ataką, išsamūs argumentai dėl atsakovės atsakomybės nebuvimo išdėstyti 2023-06-07 atsakyme į ieškovės 2023-06-01 raginimą ir ankstesnes pretenzijas.

Atsakovė nėra pripažinusi savo atsakomybės dėl Sutarties sąlygų tariamo nevykdymo ieškovės atžvilgiu ar tariamo ieškovės duomenų neišsaugojimo. Pirminės informacijos apie nustatytus serverių veiklos sutrikimus ir jų galimas priežastis pateikimas atsakovės 2023-05-10 pranešime, išsamios informacijos apie incidentą ir jo valdymo pasekmes pateikimas vėlesniuose atsakovės raštuose (2023-05-18 ir 2023-05-24) patvirtina ne ką kitą, o atsakovės bendradarbiavimo pareigos vykdymą, rūpinimąsi savo klientais, dedamas pastangas, kad trečiųjų asmenų nusikalstamais veiksmais sukeltos kibernetinės atakos neigiamos pasekmės būtų kuo greičiau eliminuotos.

Atsakovės turimais duomenimis, ieškovės duomenys taip pat nėra nutekinti ar kitokiu būdu atskleisti kitiems tretiesiems asmenims.

Atsakovės nuomone, ieškovo pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas, nes ieškovė nepagrindė ir neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų bei kad atsakovė neįvykdė ar netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimų.

Sutarties Priedo A 3 p. aiškiai nurodoma, kad teikiamos pasaugos apima tik virtualių serverių infrastruktūros techninės ir programinės įrangos priežiūrą; jokios kitos papildomos paslaugos į paslaugų kainą nėra įtrauktos ir turi būti užsakomos atskirai.

Sutartimi atsakovė nebuvo prisiėmusi pareigos imtis specialių ieškovės duomenų apsaugos priemonių, kurios būtų konkrečiai įvardintos Sutarties Priede A. Nesant šalių susitarimo dėl specialių apsaugos priemonių taikymo ieškovės talpinamų duomenų atžvilgiu, atsakovė neprivalėjo tokių priemonių taikyti, nors tokias priemones ieškovei silė įsigyti UAB „Rivilė“.Atsakovės nuomone, pati ieškovė elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai bei tokiu savo neveikimu pats prisiėmė tariamos žalos atsiradimo riziką. Atsakovės nuomone, ji buvo įsipareigojusi konkrečiai teikti tik standartinę paslaugą (virtualaus serverio nuomą) bei duomenų atsarginių kopijų darymą (angl. Backup), o Užsakovas nebuvo atskirai užsakęs jokių papildomų paslaugų, susijusių su ypatingos saugos priemonių taikymu jo duomenų saugai, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovė atsakytų už tai, kas neįėjo į pagal Sutartį teikiamų paslaugų apimtį. Atsižvelgiant į tai, atsakovė negali būti laikoma pažeidusiu savo sutartines prievoles. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės argumentu, jog netinkamai vykdė Sutarties 4.2, 4.3, 6.1 ir 6.3 punktuose nustatytas pareigas. Sutarties 4.2 p. numato operatyvų reagavimą į pranešimą ar gedimą. Sutarties 4.3 p. numato, kad atsakovė įsipareigoja ištaisyti gedimus per Sutarties Priede A nurodytą laiką, „išskyrus atvejus, kai gedimai atsirado užsakovui nesilaikius 5.1 p. nurodytų įsipareigojimų ar dėl trečiųjų šalių veiksmų“. Atsakovė nurodė, kad įvykus incidentui, ji operatyviai reagavo ir dėjo maksimalias pastangas tiek duomenų atkūrimui, tiek ir tolimesniam paslaugų teikimui: buvo įdiegtas naujas serveris, buvo nuolat bendradarbiaujama su buhalterinės apskaitos, finansų ir verslo valdymo sistemos „Rivilė“ paslaugas teikiančios įmonės UAB „Rivilė“ darbuotojais dėl kuo sklandesnio programų diegimo naujame serveryje; Atsakovė per įmanomai trumpiausią laiką informavo ieškovę apie incidentą bei nurodė kontaktinį telefoną visiems kilusiems klausimams spręsti, nuolat bendravo telefonu teikiant informaciją, atsakinėjo į visus gautus klausimus, taiga, Sutarties 4.2 p. atsakovės buvo vykdomas tinkamai. Be to, ransomware ataka, įvykdyta prieš atsakovės infrastruktūrą, nėra eilinis gedimas. Tai sisteminis kenkėjiškas veiksmas, kuris paveikia visą infrastruktūrą, o jo pasekmių šalinimas užtrunka gerokai ilgiau nei įprasto gedimo atveju. Atsakovė bandė atstatyti kenkėjiško kodo paveiktus ieškovės duomenis, tam reikėjo atlikti analizę, siekiant nustatyti, kiek yra paveiktas ieškovės naudotas serveris ir ar yra įmanomas duomenų atstatymas apskritai. Minėti veiksmai objektyviai užtrunka laike. Ransomware ataka prieš atsakovę buvo atlikta trečiųjų asmenų, kurie pareikalavo išpirkos už kenkėjiškų kodu užšifruotų duomenų atšifravimą. Tad vadinamasis gedimas (Ieškovės negalėjimas prisijungti prie serverio ir dirbti su jame talpinama buhalterine programa „Rivilė“) atsirado išimtinai dėl neteisėtų tyčinių trečiųjų asmenų veiksmų. Tokiu atveju pagal Sutarties 4.3 p. yra netaikytinas Sutarties Priedo A 2 p. numatytas gedimų šalinimo laikas. Atitinkamai, atsakovė negali būti laikoma pažeidusiu Sutarties 4.3 p. numatytą įsipareigojimą.

Atsakovė nuomojamus serverius laikė itin pažangias saugumo sistemas turinčiame duomenų centre, nes yra patalpinti UAB „Baltnetos komunikacijos“ duomenų centre, turinčiame tarptautiniu mastu pripažintus Tier 3 Facility ir Tier 3 Design sertifikatus, kurie užtikrina itin aukštus duomenų saugumo reikalavimus. Papildomai, Partnet taiko standartines infrastruktūros saugumo priemones tokias kaip ugniasienės, antivirusinės sistemos ir pan.

Partnet vykdė ieškovo serveryje esančių duomenų atsarginį kopijavimą (Back-up kopijavimas), kai atsarginės duomenų kopijos saugomos kituose serveriuose tame pačiame duomenų centre, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad nebuvo saugomos atsarginės jos duomenų kopijos.

Įvykus kenkėjiškai atakai, buvo bandoma atstatyti ieškovės duomenis iš atsakovės darytų atsarginių kopijų, tačiau paaiškėjo, kad kopijos taip pat yra paveiktos kenkėjiško kodo, todėl duomenų atstatymas, neturint atšifravimo kodo (rakto) šiuo metu yra negalimas.

Sutarties 6.3 p. nurodo į ieškovės informacijos, esančios įvairiose IS laikmenose, slaptumo užtikrinimą (techninius parametrus, konfigūraciją, vartotojų vardus, slaptažodžius ir pan.). Šis įsipareigojimas yra susijęs su: (i) ieškovės duomenų neatskleidimu tretiesiems asmenims ar atsakovės darbuotojams, kurie tiesiogiai neteikia paslaugų ieškovei; (ii) prieigos prie tokių ieškovės duomenų konfidencialumo užtikrinimu, ką patvirtina ir numatytas įpareigojimas po Sutarties pasibaigimo visus konfidencialius ieškovės dokumentus, prieigas, slaptažodžius, prisijungimo vardus ir kt. nedelsiant grąžinti ieškovei, o turimas tokių duomenų kopijas sunaikinti. Ieškiniu reikalaujama tariama žala atsirado ne dėl to, kad atsakovės darbuotojai pažeidė konfidencialumo įsipareigojimą (t.y. ne dėl to, kad jie būtų atskleidę minėtus duomenis tretiesiems asmenims), o dėl trečiųjų asmenų įvykdytų tyčinių nusikalstamų veiksmų įsilaužiant į atsakovės serverius ir kenkėjišku kodu užkodavus juose esančius duomenis. Todėl atsakovė nėra pažeidusi ir Sutarties 6.3 p. numatytų įsipareigojimų.

Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė ir toliau naudojasi atsakovės paslaugomis pagal Sutartį, kurios sąlygos yra nepasikeitę, t.y. ieškovė ir dabar neužsakė papildomų paslaugų, o tai, atsakovės nuomone, reiškia ieškovės nesąžiningumą, bandymą permesti atsakomybę už savo paties neveikimą kitiems asmenims, nors ieškovė pirmiausia pats taip pat turi rūpintis savo duomenų saugumu.

Be to, ieškovė nepagrįstai remiasi Sutarties 8.3 p. nuostata dėl negalėjimo pasiekti savo duomenų, pagal kurią atsakovė atsako už atsakovės duomenų kopijų saugojimą. Jeigu duomenys ne nuo atsakovės priklausančių veiksmų dingsta arba tampa nebeįmanoma jais naudotis, atsakovė privalo kompensuoti ieškovei dėl to patirtas tiesiogines išlaidas bei sumokėti baudą.

Atsakovės atsakomybė pagal Sutarties 8.3 p. gali kilti tik esant pačios Partnet tyčiniams ar aplaidiems veiksmams, pvz. sugedus fiziniam serveriui ir nepasiūlius sprendimo užtikrinančio paslaugos tęstinumą, sugedus fiziniam atsarginių kopijų (backup) įrenginiui, jo darbuotojų neatsakingais veiksmais sugadinus duomenis ar atskleidus slaptažodžius, įvykus žmogiškai darbuotojo klaidai ir pan. Atsakovė niekada neturėjo ir neišreiškė ketinimo prisiimti atsakomybę už neteisėtus trečiųjų asmenų veiksmus. Todėl Sutarties 8.3 p. sąlyga negali būti aiškinama taip, kad atsakovė prisiima atsakomybę už su ja niekaip nesusijusių trečiųjų asmenų tyčinius veiksmus.

Ieškovės duomenys (atsarginės duomenų kopijos) ir dabar yra saugomi atsakovės, jie niekur nedingo, tačiau buvo paveikti kenkėjiško kodo, todėl vykdydamas bendradarbiavimo pareigą atsakovė dėjo pastangas, kad būtų išspręsta susidariusi situacija bei atstatyta prieiga prie šių duomenų.

Taip pat atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė nuostolių fakto bei dydžio.

Be to, iš 2023-06-06 UAB „Titanidė“ ir ieškovės sudarytos sutarties matyti, jog ieškovė užsakė iš UAB „Titanidė“ duomenų atstatymo paslaugas laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-05-18, sumokant už šias paslaugas 9 752,60 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti duomenų atstatymo išlaidas už laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-02-08 bei už laikotarpį nuo 2023-05-07 iki 2023-05-18, ir tokiu būdu siekia nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita.

Atsakovė nesutiko ir su ieškovės pateiktais įrodymais dėl tariamai UAB „Titanidė“ atliktų ieškovės buhalterinės apskaitos duomenų atstatymo paslaugų, nes nėra aišku koks asmuo pasirašė Buhalterinės apskaitos domenų atstatymo sutartyje, preambulėje su UAB „Titanidė“.

2023-08-25 darbų priėmimo-perdavimo akte, UAB „Titanidė“ sąskaitoje faktūroje taip nėra įvardintas asmuo, kuris perdavė ieškovei atliktus duomenų atstatymo darbus ir pateikė sąskaitą.

Viešai prieinamais duomenimis, UAB „Titanidė“ dirba 1 darbuotojas – G. K., tad tikėtina, kad ji ir atliko ieškovės buhalterinės apskaitos duomenų atstatymo darbus.

Iš 2023-08-25 darbų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad ieškovės buhalteriniai duomenys buvo atstatyti ieškovės naudojamoje buhalterinėje programoje „Rivilė“, kuri yra patalpinta ieškovei naujai suteiktame atsakovės serveryje.

Tam, kad ieškovės įgalioti asmenys galėtų prisijungti prie „Rivilė“ programos, atsakovė turėjo suteikti prisijungimus prie naujo serverio. Tačiau prisijungimų prie naujo serverio asmeniui vardu G. atsakovė nebuvo prašomas sukurti ir nekūrė. UAB „Titanidė“ darbuotoja negalėjo savarankiškai suvesti (atstatyti) ieškovės duomenų serveryje patalpintoje „Rivilė“ programoje neturėdama vartotojo paskyros, t.y. prisijungimo prie serverio galimybės.

Visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar UAB „Titanidė“ faktiškai suteikė ieškovės buhalterinių duomenų atstatymo paslaugas, už kurias išrašė sąskaitą neadekvačiai tariamai suteiktoms paslaugoms sumai (9 752,60 Eur).

Atsakovės teigimu, neegzistuoja joks priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės neva patirtos žalos, nes atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tariama žala ieškovei buvo padaryta dėl kenkėjiško kodo atakos (reikalaujant išpirkos), t.y. kenkėjiškam kodui paveikus ieškovės duomenis, todėl būtent kibernetinę ataką įvykdžiusių asmenų neteisėti veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su tariama ieškovės žala. Nusikalstamą veiką, dėl kurios yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), atliko ne atsakovė ar su juo susiję asmenys, o tretieji asmenys, kuriuos galutinai nustatys ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos.

Atsakovės teigimu, atsakovės veiksmuose nėra ir kaltės, nes atsakovė elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, t.y. elgėsi taip, kiek įprastai reikalaujama tokioje situacijoje: virtualius serverius Atsakovė laikė pažangiame duomenų centre turinčiame tarptautiniu mastu pripažintus Tier 3 Design ir Tier 3 Facility sertifikatus, taikė savo infrastruktūros saugumo priemones tokias kaip ugniasienės ir antivirusinės programos, darė atsarginės duomenų kopijos, kurios buvo laikomos atskirame nuo pagrindinių duomenų serveryje ieškovė nereikalavo taikyti ir nemokėjo atsakovei už itin aukštą duomenų kopijų saugumo lygį užtikrinančias priemones, todėl atsakovė ir neprivalėjo jų įsigyti ir taikyti. Atsakovė, būdama maksimaliai apdairi, kiek įmanoma šioje situacijoje, 2023-05-08, gavusi kito kliento pranešimą, nedelsdama išjungė visus serverius, pradėjo vidinį tyrimą ir kreipėsi į atsakingas Lietuvos institucijas, tokiu būdu sustabdydamas kenkėjiško kodo plitimą ir taip užkirto kelią dar didesnių neigiamų pasekmių atsiradimui. Tokiu būdu, atsakovė negali būti laikoma kalta dėl trečiųjų asmenų tyčinės kibernetinės atakos ir/ar ieškovės duomenų užkodavimo kenkėjišku kodu, dėl ko ieškovė tvirtina patyrusi nuostolių.

Jeigu teismas visgi laikytų, kad atsakovei turi būti taikoma civilinė atsakomybė (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), atsakovė turi būti atleidžiama nuo atsakomybės visiškai, kadangi tariami ieškovės nuostoliai atsirado dėl trečiųjų asmenų, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga, tyčinių neteisėtų veiksmų bei dėl paties ieškovės neatsakingų ir nerūpestingų veiksmų bei kaltės.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Tvarkdarys“ ir atsakovė UAB „PARTNET“ 2023-02-07 sudarė IT paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo Sutarties galiojimo laikotarpiu teikti ieškovei virtualių tarnybinių stočių nuomos paslaugas, o ieškove įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais apmokėti atsakovei už tinkamai suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

Sutarties pagrindu ieškovė visus savo buhalterinės apskaitos duomenis patalpino ir laikė atsakovės elektroninėje laikmenoje.

Sutarties 6.1 p. atsakovė įsipareigojo Sutarties galiojimo laikotarpiu laiku, kokybiškai, profesionaliai ir operatyviai teikti paslaugas bei suteikti ieškovei visą informaciją, reikalingą tinkamam IS naudojimui ir plėtrai. Pagal Sutarties 4.2. p., atsakovė įsipareigojo operatyviai reaguoti į kiekvieną pranešimą apie gedimus, o pagal Sutarties 4.3. punkto sąlygas, atsakove įsipareigojo ištaisyti gedimus nedelsiant.

Sutarties 6.3 p., numatyta, kad atsakovė Sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigojo: užtikrinti atsakovės informacijos, esančios įvairiose IS informacijos laikmenose slaptumą, įskaitant, bet kokius IS ir jos dalių techninius parametrus, konfigūraciją, adresus, vartotojų vardus ir slaptažodžius, bet neapsiribojant jais, tokios informacijos ir duomenų nekopijuoti bei neatskleisti tretiesiems asmenims.

Sutarties 8.3 p. šalys susitarė, kad atsakovė atsako už ieškovės duomenų kopijų saugojimą.

Ieškovė 2023-05-08 per jai atsakovės suteiktą prieigą, nebegalėjo pasiekti savo buhalterinių dokumentų ir duomenų, todėl 2023-05-08 kreipėsi į atsakovę dėl paslaugų sutrikimo. Atsakovė ieškovei atsakymo ir paaiškinimų nepateikė.

Ieškovė 2023-05-12 el. laišku atsakovei pateikė pretenziją, kurioje nurodė su kokias nesklandumais susidūrė bandydamas pasiekti atsakovės serveriuose ieškovės laikomus duomenis ir buhalterinės apskaitos elektroninius dokumentus. Ieškovė taip pat prašė atsakovės informuoti kada planuoja atnaujinti paslaugų tiekimą; ar buhalterinėje programoje iki gedimo dienos buvę duomenys bus atstatyti bei ar bus galimybė dirbti su buhalterine programa.

Atsakovė 2023-05-24 pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame, be kita ko, nurodė, kad visus savo resursus yra paskyręs duomenų atstatymo darbams; yra tikimybė, kad kai kurie duomenų failai nebus atstatyti iš viso; žurnalinių įrašų pateikti negali, nes jie buvo pažeisti kenksmingo kodo.

Ieškovė 2023-06-06 d. su UAB „Titanidė“ sudarė Buhalterinės apskaitos duomenų atstatymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu UAB „Titanidė“ už atlygį įsipareigojo atstatyti (atkurti) prarastus ieškovės buhalterinės apskaitos duomenis.

2023-08-25 Darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. _(duomenys neskelbtini), 2023-08-25 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (9752,60 Eur sumai) ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 2023-08-30 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už buhalterinių duomenų atstatymą ieškovė UAB „Titanidė“ sumokėjo 9752,60 Eur sumą.

UAB „Rivilė“ darbų išrašas, 2023-05-31 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (526,35 Eur sumai) ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 2023-08-30 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už programavimo ir programinės įrangos perrašymo (įrašymo iš naujo) darbus ieškovė UAB „Rivilė“ sumokėjo 526,35 Eur sumą.

Ieškovė siuntė atsakovei 2023-09-13 Prašymą dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip iki 2023-09-15 15.00 val., sumokėti UAB „Tvarkdarys“ iš viso 10 278,95 Eur sumą į ieškovės UAB „Tvarkdarys“ sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nustatytu terminu būtų atlygines ieškovui 10 278,95 Eur (9752,60 Eur + 526,35 Eur) nuostolius ar pateikęs atsakymą į prašymą.

Dėl nuostolių priteisimo

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-522-730/2017). Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-120-186/2018).

Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-442-856/2022).

Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; kt.).

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-760-459/2021).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad verslas yra veikimas savo rizika, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą verslininkui tenka neigiamų jo veiklos padarinių rizika. Todėl CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas verslininko sutartinės atsakomybės be kaltės institutas (t. y. atsakomybė verslininkui yra taikoma už nuostolių padarymo faktą), nebent įstatymai ar sutartis nustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020).

Nagrinėjamu atveju dėl atsakovės neteisėto neveikimo, nevykdant tinkamai sutartinių įsipareigojimų (Vykdytojas atsako už Užsakovo duomenų kopijų saugojimą; Sutarties 8.3 p.) ieškovas patyrė tiesioginių nuostolių (10 278,95 Eur) už UAB „Titanidė“ buhalterinių duomenų atstatymo darbus ir UAB „Rivilė“ įrangos perrašymo (įrašymo iš naujo) darbus. Ieškovės patirti nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės Sutarties 8.3 p. prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovės atlyginti 10 278,95 Eur (9752,60 Eur + 526,35 Eur) nuostolius, todėl ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-02 d. preliminariu sprendimu buvo priteista 10 278,95 Eur nuostolių, jis paliktinas galioti.

Teismas nesutinka su atsakovės prieštaravimuose bei atsakovės atstovės teisminio nagrinėjimo metu nurodytais motyvais, jog nuostolius turi atlyginti tretieji asmenys, dėl kurių nusikalstamų veiksmų iš (duomenys neskelbtini) buvo padaryta kibernetine ataka ir ieškovės saugomi duomenys (buhalterinės apskaitos) elektroninėje laikmenoje dingo.

Sudarydamos verslo sutartis, informacija įmonės dažnai keičiasi elektroniniu paštu. Tuo gali pasinaudoti sukčiai – jie įsilaužia į elektroninių paštų paskyras ir perima susirašinėjimą. Vėliau nukentėjusieji gauna apgaulingus elektroninius laiškus bei nuorodas. Kaip nustatyta byloje, 2023-05-17 atsakovei atlikus vidinį tyrimą bei gavus informaciją iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos, buvo nustatyta, kad iš atsakovės klientų kompiuterių, per klientų naudojamus interneto tinklus pateko išpirkos reikalaujantis kenkėjiškas kodas (angl. ransomware).

Klaipėdos apygardos teismo 2022-12-15 d. nutartyje civ.byloje Nr. e2A-990-524/2022 buvo išaiškinta, norint nustatyti, kuri šalis šiuo atveju turėtų prisiimti neigiamus padarinius: jei apgaulingi laiškai atsakovei buvo atsiųsti iš ieškovės el. pašto paskyros, tai atsakomybę turėtų prisiimti ieškovė, o jei el. laiškai buvo atsiųsti trečiojo asmens, tai atsakomybę turėtų prisiimti atsakovė, t.y. neigiamas pasekmes prisiima ta šalis, į kurios elektroninę erdvę internetinių sukčių buvo įsibrauta.

Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad teisines pasekmes turi prisiimti būtent atsakovė, nes įsilaužta buvo būtent į pastarosios serverį per klientų naudojamus interneto tinklus. Ieškovę sieja sutartiniai santykiai būtent su atsakove. Teismo vertinimu, būtent atsakovė neužtikrino savo serverio saugumo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė laikė ieškovės duomenys ir jų kopijas tame pačiame serveryje ir dėl kibernetinės atakos kenkėjiškas kodas paveikė tiek ieškovės duomenis, tiek ir šių duomenų kopijas, taigi, visų duomenų naudojimas tapo ieškovei negalimu. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė nurodė, kad kitų klientų duomenys, kurie buvo laikomi kitame serveryje (užsienyje), liko. Vadinasi, atsakovė turėjo pasirinkti tokias saugumo priemones, kad bent duomenų kopijos kibernetinės atakos metu liktų (pvz. duomenų kopijas laikyti kitame serveryje). Atsakovės pateikti teismui papildomi rašytiniai įrodymai (b.l.28-29, dok-185755; b.l. 30 dok-185791) nepaneigia teismo padarytų išvadų.

Byloje nesurinkta įrodymų, kad atsakovė siūlytų ieškovei papildomas duomenų saugumo priemones, jei įprastų negalėtų užtikrinti. Tai reiškia, kad ne ieškovė, o atsakovė regreso tvarka galėtų patirtus nuostolius išieškoti iš nusikalstomą veiklą padariusių sukčių, to labiau, kad pati atsakovė kreipėsi į teisėtvarkos instituciją dėl internetinių sukčių ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teismas nesutinka ir su kitų atsakovės argumentu, jog duomenys neprarasti, gali būti atblokuoti panaikinus kenkėjišką kodą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad internetinių sukčių kenkėjiško kodo atblokavimo išpirka sudaro 900 000 JAV dolerių, atsakovė šios išpirkos neketina mokėti, o net ir sumokėjus nėra jokios garantijos, kad šis kodas internetinių sukčių bus panaikintas, o duomenys atblokuoti.

Tai reiškia, kad ieškovės buhalterinės apskaitos duomenys bus užblokuoti neapibrėžtam laikui, ir duomenų, kad padėtis pasikeis, nėra. Vadinasi, ieškovė turi teisėtą interesą prarastus buhalterinės apskaitos duomenis atkurti. Atsakovė atsisakė tai padaryti neturint tam galimybių.

Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę įrodymus, patvirtinančius tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas teigianti, o ne neigianti šalis (CPK 178 str.) (LAT 2015-02-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Teismo vertinimu, ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą pateiktais ir išdėstytais teismo sprendime įrodymais, o atsakovė jų pagrįstumą paneigė (CPK 178 str.).

Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013; Vilniaus apygardos teismo 2022-05-03 d. nutartis civ.byloje e2A-741-656/2022).

Nagrinėjamoje byloje teismas vertina, kad iš esmės ginčo sutarties tikslas yra ieškovės teisėtas lūkestis saugiai laikyti buhalterinės apskaitos duomenis elektroninėje laikmenoje (Sutarties 8.3 p.). Šią prievolę įsipareigojo užtikrinti atsakovė, tačiau neužtikrino. Tai reiškia, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovės duomenų saugumą ir turi prisiimti riziką juos praradusi. Teismas nesutinka su atsakovės Sutarties 8.3 p. vertinimu, pagal kurį eliminuojama atsakovės civilinė atsakomybė ir sutarties nuostatą vertinama per siaurai.

Panašios praktikos yra laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo 2023-10-10 d. nutartyje civ.byloje e2A-1568-340/2023, kurioje, be ko kito dar ir nurodoma, kad panašiu atveju nėra pagrindo atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės.

Išaiškinta, kad skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui esant dviejų sąlygų visetui: 1) skolininkas pagrįstai ir sąžiningai mano, kad prievolę įvykdo tikrajam kreditoriui; 2) dėl tokios skolininko klaidos yra kaltas kreditorius. Subjektyvus taikomų kriterijų pobūdis lemia ir procesinę skolininko įrodinėjimo pareigą. Pagal CK 6.45 straipsnį įrodinėjimo našta, kad vykdydamas prievolę elgėsi rūpestingai ir apdairiai, tenka skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civ. yloje Nr. 2A-409/2012).

Vilniaus apygardos teismas 2023-10-10 d. nutartyje civ.byloje e2A-1568-340/2023 sprendė, kad atsakovė, gavusi el. laiškus, siųstus tariamai iš ieškovės el. laiškų paskyros, turėjo veikti pagal racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) kriterijus ir imtis priemonių apsisaugoti nuo internetinio sukčiavimo, įsitikinti tokio prašymo autentiškumu, patikrinti el. laišku metaduomenis, tuo labiau, kad informacija apie apsisaugojimo būdus yra plačiai paplitusi viešoje erdvėje. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo atidi ir rūpestinga, dėl to ji turi prisiimti neigiamus padarinius už prievolės įvykdymą netinkamam kreditoriui ir sumokėti skolą tinkamam kreditoriui – ieškovei.

Teismas nesutinka ir su kitu atsakovės argumentu, kad dėl nepagrįsto duomenų termino atnaujinimo (nuo 2023-01-01 iki 2023-02-08 bei nuo 2023-05-07 iki 2023-05-18) nuostolio dydis yra neįrodytas. Teismas pažymi, kad ieškovės buhalterinės apskaitos duomenys elektroninėje laikmenoje dingo. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė šioje el. laikmenoje negalėtų laikyti buhalterinės apskaitos duomenų nuo 2023-01-01 d., nors ir ginčo šalių sutartis sudaryta 2023-02-08 d. Ieškovė buvo informuota apie sutrikusią serverių veiklą-2023-05-10 d., o 2023-06-06 d. ieškovė su UAB „Titanidė“ sudarė Buhalterinės apskaitos duomenų atstatymo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Titanidė“ už atlygį įsipareigojo atstatyti (atkurti) prarastus ieškovo buhalterinės apskaitos duomenis. Taigi, atsakovės atsikirtimas į ieškinį toje dalyje, kad ieškovė nuo 2023-05-07 iki 2023-05-18 nepagrįstai reikalauja atkurti prarastus duomenis, nepakankamai motyvuota, o duomenų, kad ieškovė yra nesąžininga šalys, reikalaujanti už 10 d. nepagrįsto nuostolių atlyginimo, taip pat nėra. Be to, šis reikalavimas, jei jis butų nepagrįstas, perteklinis, prieštarauja verslo praktikai ir kelti šį reikalavimą, jei tokių duomenų būtų, nėra pagrindo, jei šalis sąžininga. Atsakovė taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad nuostolių dydis yra per didelis (CPK 178 str.).

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; kt.)

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (kai abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys), privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovei iš atsakovės preliminariu sprendimu buvo priteista 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo preliminariu sprendimu priteistą 10 278,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-10-02) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Pagrindo naikinti Vilniaus miesto preliminaraus 2023-10-02 d. sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė nurodo, kad už ieškinio reikalavimą dokumentinio proceso tvarka 10278,95 Eur sumokėjo 116 Eur žyminį mokestį bei 2057 Eur advokato padėjėjo išlaidų. Patenkinus ieškinį visą apimtimi, ieškovei iš atsakovės Preliminariu sprendimu buvo priteistos iš viso 2173 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Pagrindo naikinti Vilniaus miesto teismo preliminaraus 2023-10-02 d. sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo.

2023-11-27 d. prašymu ieškovė prašė papildomai priteisti iš atsakovės 907,50 Eur advokato padėjėjo išlaidų (b.l.31, dok-186661).

Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės nurodytos 907,50 Eur advokato padėjėjo išlaidos yra patirtos už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą byloje ir vertinamos kaip minimalaus dydžio už suteiktas paslaugas, ieškovės advokatės išlaidų dydis atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų, todėl tokio dydžio advokato padėjėjo išlaidos ir priteistinos iš atsakovės papildomai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-02 d. preliminarų sprendimą palikus nepakeistu, t.y. ieškinį patenkinus visiškai, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos- 8582,66 Eur advokatės išlaidų neatlyginamos (b.l.32, dok-186724).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,28 Eur ir Preliminariu sprendimu ieškinį patenkinus visiškai priteistinos iš atsakovės į valstybės pajamas (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-02 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „PARTNET“, į. k. 300553420, 10 278,95 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur 95 ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 10 278,95 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-10-02) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo bei 2173,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Tvarkdarys“, į. k. 300106864, naudai.

Priteisti papildomai iš atsakovės UAB „PARTNET“, į. k. 300553420, 907,50 Eur (devynis šimtus septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Tvarkdarys“, į. k. 300106864, naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „PARTNET“, į. k. 300553420, 13,28 Eur (trylika Eur 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.