Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1568-340/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-10
Bylos Nr.: e2A-1568-340/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06777-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: SIA „JMJ Tirdzniecibas Grupa“
Atsakovas: UAB „Nermonas“

Kategorijos

3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1568-340/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06777-2022-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės SIA „JMJ Tirdzniecibas Grupa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „JMJ Tirdzniecibas Grupa“ ieškinį atsakovei UAB „Nermonas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė SIA „JMJ Tirdzniecības Grupa“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Nermonas“, prašydama priteisti iš atsakovės 3 452,40 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 78 Eur žyminio mokesčio, 27 Eur už vertimą, 2980 Eur advokato išlaidų, viso 3085 Eur. Ieškinyje bei ieškovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2021-04-27 atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl prekių (cinkuotų, suvirintų plieninių grotelių, standartinių tvirtinimo elementų rinkinio, viršutinės tvirtinimo elemento dalies) įsigijimo bei jų transportavimo paslaugų suteikimo. Šalims suderinus prekių kiekį, kainą ir pristatymo terminus, ieškovė 2021-08-18 išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. JMJ 63644, pagal kurią mokėtina suma – 4 452,40 Eur. Ieškovės teigimu, ji tinkamai ir laiku įvykdė šalių susitarimą, pardavė prekes ir pristatė jas atsakovei, tačiau atsakovė su ieškove atsiskaitė tik iš dalies – sumokėjo 1 000 Eur ir liko skolinga ieškovei 3 452,40 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Nermonas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime bei atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad elektroniniu paštu gavo iš ieškovės sąskaitą, kurią apmokėjo, tačiau po to ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas, kad ieškovė pinigus pervedė ne į tą sąskaitą. Tuomet į atsakovę kreipėsi ieškovės skolų išieškojimo įmonė, kuri vėl pateikė tokią pačią ieškovės išrašytą sąskaitą su užsienietiška ieškovės banko sąskaita. Atsakovei paprašius, skolų išieškojimo įmonė patvirtino atsiųstos sąskaitos autentiškumą. Atsakovės teigimu, ji yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl ieškinys turi būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė elektroniniu paštu gavo iš ieškovės 2021-08-02 išankstinę sąskaitą Nr. 2021-24115 dėl 4307,40 Eur, kurią 2021-08-06 d. mokėjimo pavedimu apmokėjo, pervesdama ieškovei į Ispanijoje esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kas įrodo atsakovės pateiktą teismui 2021-08-02 sąskaitą Nr. 2021-24115 ir banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Atsakovė nurodė, kad 2021-08-02 išankstinę sąskaitą Nr. 2021-24115, kurią atsakovė apmokėjo, gavo būtent iš ieškovės elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kuri priklauso ieškovei. Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo teismas taip pat nustatė, kad 2021-08-04 atsakovė iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) gavo elektroninį laišką, kuriame buvo prašoma pinigus už prekes pervesti į įmonės banko sąskaitą Ispanijoje, šį prašymą motyvuojant administracinėmis priežastimis, o 2021-08-05 iš tos pačios elektroninio pašto dėžutės atsakovė gavo laišką, kuriuo buvo atsiųsta 2021-08-02 išankstinė sąskaita Nr. 2021-24115 su pakeistais banko duomenimis (sąskaitoje nurodyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti CAIXABANK S.A banke). 2021-08-16 ieškovei siųstu elektroniniu laišku atsakovė nurodė, kad visus laiškus gavo iš ieškovės pašto dėžutės, tačiau paspaudus „atsakyti“ pamatė elektroninį adresą (duomenys neskelbtini). Tame pačiame elektroniniame laiške atsakovė nurodė atsakovei, jog mano, kad jie buvo apgauti. Ieškovės teigimu, ji atsakovei niekada nėra siuntusi nurodyto elektroninio laiško ir sąskaitos, kuri, ieškovės įsitikinimu, yra suklastota, ginčo sąskaita Ispanijos banke ieškovei nepriklauso, atsakovė tapo internetinių sukčių auka.

5. Teismas sprendė, kad bylos duomenų visuma leidžia padaryti išvadą, kad įsilaužta buvo būtent į ieškovės elektroninę pašto dėžutę iš (duomenys neskelbtini)ir iš jo atsakovei išsiųsta suklastota ginčo sąskaita nuspaudus mygtuką „atsakyti“. Pateiktas byloje garso įrašas patvirtina, kad ieškovės direktorius M. Grikis pripažino, kad buvo tokių atvejų ir daugiau (5), todėl visuose laiškuose rašo raudonu šriftu, kad neturi sąskaitų kitose šalyse.

6. Teismas padarė išvadą, kad būtent ieškovė turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl to, kad atsakovė gavo suklastotą sąskaitą iš ieškovės el. pašto, dėl ko atsakovė apmokėjo už prekes ir suteiktas transportavimo paslaugas į nepriklausančią ieškovei banko sąskaitą Ispanijoje, todėl ieškinį teismas atmetė.

7. Teismas taip pat nustatė, kad teisminio nagrinėjimo metu po internetinio sukčiavimo fakto nustatymo šalys sudarė naują susitarimą dėl apmokėjimo tvarkos už prekes bei transportavimo paslaugas, pagal kurį atsakovės darbuotojas įrašu sąskaitoje įsipareigojo apmokėti dar kartą skolos sumą, tačiau jau į ieškovės sąskaitą Latvijos banke. Teismas, svarstydamas šį ieškovės argumentą, pažymėjo, kad jei teismas vertina, kad būtent ieškovė turi prisiimti neigiamas atsiskaitymo pasekmes, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus šiuo pagrindu, nes 2021-08-05 atsakovė apmokėjo 100 proc. išankstinę sąskaitą – 4 307,40 Eur, o 2021-08-18 mokėjimo nurodymu – 1000 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantė (ieškovė) SIA „JMJ Tirdzniecibas Grupa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

8.1. skundžiamame teismo sprendime daromos išvados apie tariamą internetinių sukčių įsilaužimą į ieškovės el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) bei tariamą 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškų siuntimą iš ieškovės el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) prieštarauja byloje esančiam rašytiniam įrodymui – 2021-08-16 atsakovės el. laiškui. Jame atsakovė nurodė, kad visų el. laiškų ( kalbamapie 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškus) siuntėju nurodytas (duomenys neskelbtini), tačiau paspaudus funkciją „atsakyti“ („reply“) adresatu nurodomas (duomenys neskelbtini), t. y. kitas el. pašto adresas. Logiškai kyla klausimas, kodėl paspaudus funkciją „atsakyti“ adresatu nurodomas (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), iš kur tariamai siųstas pirminis laiškas. Funkciją „atsakyti“ nukreipia el. laišką pirminio el. laiško siuntėjui, todėl labiau tikėtina, jog internetiniai sukčiai siuntė 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškus iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) prisidengdami el. paštu (duomenys neskelbtini).

8.2. Išskyrus 2021-08-16 atsakovės el. laišką byloje nėra jokių įrodymų apie internetinių sukčių naudotus metodus. Atsakovės į bylą pateikti kompiuterio ekrano el. laiškų nuotraukos („print screen“) nei patvirtina, nei paneigia šių aplinkybių. Kompiuterio ekrano nuotraukos („print screen“) parodo tik tai, ką žmogus mato žiūrėdamas į ekraną, t. y. tai ką internetiniai sukčiai rodo norėdami suklaidinti žmogų. Norėdami suklaidinti žmogų jie gali pakeisti „From“ ir/ar „Reply-To“ laukus („Email spoofing“). Todėl atsakovės į bylą pateikti kompiuterio ekrano el. laiškų nuotraukos neįrodo, kad tie el. laiškai siųsti iš el. pašto (duomenys neskelbtini).

8.3. Internetinių sukčių naudoti metodai gali būti nustatyti specialistams analizuojant gauto el. laiško metaduomenis, todėl ieškovė prašė iš atsakovės išreikalauti ginčo el. laiškus eml formatu, kuris išsaugo metaduomenis. Tikrinant el. pašto metaduomenyse antraštę galima ieškoti neatitikimų ar anomalijų, galinčių rodyti klastojimą (neatitikimų lauke „From“, įtartinų IP adresų ar domenų arba netikėtų maršrutizavimo kelių). Elektroninio pašto autentiškumo patvirtinimo protokolai, tokie kaip SPF (Sender Policy Framework), DKIM (DomainKeys Identified Mail) ir DMARC (Domain-based Message Authentication, Reporting, and Conformance), suteikia mechanizmus, kuriais galima patvirtinti elektroninių laiškų autentiškumą. Tokiu būdu galima patikrinti, ar siuntėjo domenas yra įdiegęs šiuos protokolus ir ar el. laiškas atitinka autentiškumo patikros reikalavimus. Vietoj el. laiškų eml formatu atsakovė į bylą pateikė kompiuterio ekrano el. laiškų nuotraukas („print screen“), kurios yra neinformatyvios.

8.4. Pokalbio garso įrašas tarp UAB „Nermonas“ ir SIA „JMJ Tirdzniecības Grupa“ irgi neįrodo atsakovės įrodinėjamų aplinkybių apie tariamą internetinių sukčių įsilaužimą į ieškovės el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) bei tariamą 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškų siuntimą iš ieškovo el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini). Pirma, šis garso įrašas padarytas slaptai neinformavus SIA „JMJ Tirdzniecības Grupa“ apie daromą įrašą, todėl SIA „JMJ Tirdzniecības Grupa“ nesuprato, kokiame kontekste kalbama. Antra, šis pokalbis vyko šalims sužinojus apie internetinį sukčiavimą ir siekiant išsiaiškinti situaciją. Dėl to jame esantys pasisakymai vertintini kaip bandymas aiškintis situaciją, o ne faktų pripažinimas.

8.5. Teismas įpareigojo ieškovę pateikti nuomonę dėl ekspertizės dėl galimo įsilaužimo į pašto serverius. Vykdydama teismo įpareigojimą ieškovė kreipėsi į teismo ekspertus dėl galimybės atlikti tokią ekspertizę. Kartu su 2023-01-24 prašymu ieškovė pateikė teismui 2023-01-13 ekspertės R. D. atsakymą dėl ekspertizės atlikimo, kuriame ji nurodė, kad nuo įvykio praėjus daugiau nei metams greičiausi nebus išlikę duomenų, reikalingų nustatyti įsilaužimo faktui, todėl netikslinga atlikti ekspertizę. Kiti ekspertai atsakymų nepateikė. Taigi, ieškovė bendradarbiavo su teismu ir stengėsi surinkti bylai reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atsakovė iš vis nesidomėjo galimybe atlikti tokią ekspertizę. Skundžiamame teismo sprendime liko neįvertinta aplinkybė, jog byloje nėra duomenų, reikalingų ekspertizei dėl galimo įsilaužimo į pašto serverius, atlikti.

8.6. Teismas nepagrįstai su internetinių sukčių 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškų siuntimu susijusių aplinkybių įrodinėjimo naštą priskyrė ieškovei.

8.7. Šioje byloje būtent atsakovė teigia, kad 2021-08-02 išankstinę sąskaitą Nr. 2021-24115 su suklastotais banko duomenimis (sąskaitoje nurodyta Ispanijos banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti CAIXABANK S.A banke) gavo iš ieškovės, o ne internetinių sukčių. Taigi, aplinkybės apie el. laiškų su šiuo dokumentu kilmę įrodinėjimo pareiga tenka ne ieškovei, o jas nurodžiusiai atsakovei. Atsakovė taip pat teigia, kad pervesdamas pinigus į Ispanijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai atsiskaitė su ieškove. Taigi, aplinkybės apie šios banko sąskaitos nuosavybę įrodinėjimo pareiga tenka taip pat atsakovei. Dėl nurodytų priežasčių teismas nepagrįstai priskyrė ieškovei minėtų aplinkybių įrodinėjimo pareigą ir atitinkamai šias aplinkybes liudijančių įrodymų stokos neigiamas pasekmes. Tai lėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo išvadą, kad buvo įsilaužta į įsilaužimą į ieškovės el. pašto dėžutę ir tariamą internetinių sukčių 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškų siuntimą iš ieškovės el. pašto dėžutės. Bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys patvirtina tik tiek, kad 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškus atsakovė gavo iš internetinių sukčių. Neaišku, kaip internetiniai sukčiai gavo informaciją apie derybas tarp šalių. Taip pat neaišku, kaip atsakovei išsiųsti 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškai.

8.8. Teismo sprendime cituojama šioje byloje priimta Klaipėdos apygardos teismo 2022-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-990-524/2022, kurioje išaiškinta, kad norint nustatyti, kuri šalis šiuo atveju turėtų prisiimti neigiamus padarinius, iš esmės turėtų būti nustatyta, ar 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. laiškai ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. sąskaita faktūra Nr. 2021-24115 atsakovei buvo atsiųsti iš ieškovės el. pašto paskyros, ar iš trečiojo asmens. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvacinės dalies matyti, kad ieškinys iš esmės buvo atmestas vien dėl to, kad teismas atsakomybę už 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškų tariamą siuntimą priskyrė ieškovei. Teismas turėjo atsižvelgti, kad apeliacinės instancijos teismas įpareigojo iš naujo nagrinėjant bylą ištirti tam tikras aplinkybes ir buvo nustatytos naujos aplinkybės, įskaitant el. laiškuose užfiksuotą 2021-08-18 šalių susitarimą dėl atlygintinio prekių tiekimo neatsižvelgiant į internetinį sukčiavimą, dėl ko reikšmingai keičiasi ginčo situacijos teisinis vertinimas. Teismas turėjo spręsti ginčą iš esmės.

8.9. Skundžiamame teismo sprendime pažeidžiant CPK 265 str. 2 d. argumentuojama apie civilinės atsakomybės taikymą ieškovės atžvilgiu už tariamą 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškų išsiuntimą. Vadovaujantis CK 1.138 str. 6 p. civilinės atsakomybės taikymas yra materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, todėl atsižvelgiant į CPK 13 str. įtvirtintą dispozityvumo principą ir iš jo išplaukiantį CPK 265 str. 2 d. reikalavimą civilines bylas nagrinėti pareikštų reikalavimų ir atsikirtimų ribose. Atsakovas nereiškė priešieškinio ir neprašė taikyti civilinės atsakomybės ieškovės atžvilgiu, todėl civilinės atsakomybės nuostatomis grįstas teismo sprendimas yra nepagrįstas. Priimant skundžiamą sprendimą pirmos instancijos teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus ir tokiu būdu priėmė ieškovei siurprizinį sprendimą. Tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą.

8.10. Byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai pirkimo-pardavimo santykiai. Ieškovė pristatė atsakovei prekes už sutartą kainą. Taigi, atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovei prekių kainą, lygią 4452,40 EUR, ir privalo ją vykdyti. Atsakovė teigia, kad yra tinkamai įvykdžiusi prievolę atsiskaityti. CK 6.44 str. aiškiai nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui, kreditoriaus atstovui ar kreditoriaus paskirtam asmeniui. Pagal byloje esančius duomenis Ispanijos banke esanti banko sąskaita nepriklauso ieškovei, ieškovės atstovui ar ieškovės paskirtam asmeniui, todėl mokėjimo pavedimas į šią banko sąskaitą nelaikytinas atsakovės atsiskaitymu su ieškove.

8.11. Skundžiamame teismo sprendime taip pat pažeistas CK 6.189 str. reglamentavimas, pagal kurią teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Skundžiamame teismo sprendime ignoruojamas faktas, kad išaiškėjus aplinkybei apie internetinį sukčiavimą šalys susitarė, kaip spręsti situaciją, ir sudarė sandorį šiuo klausimu. 2021-08-17 atsakovo el. laiškas, 2021-08-18 ieškovės el. laiškas, 2021-08-18 ieškovės el. laiškas su atsakovės darbuotojo J. L. ranka padarytu įrašu apie įsipareigojimą sumokėti 3452,40 EUR iki 2021-08-27, 2021-08-18 atsakovo mokėjimo pavedimas 1000 EUR sumai nedviprasmiškai liudija susitarimą tarp šalių dėl kainos mokėjimo po nusikaltimo, t. y. atsakovė už prekes moka 1000+3452,40 EUR. Atsakovė sumokėjo tik 1000 EUR ir tokiu būdu pažeidė sandorį. Šalys šį sandorį sudarė laisva valia. Sandoris yra galiojantis. Atsakovė šio sandorio neginčija. Dėl to pagal CK 6.189 str. ir CK 6.200 str. šis sandoris įpareigoja atsakovę sumokėti ieškovei 3452,40 EUR be jau sumokėto 1000 EUR. Pagal CK 6.213 str. 1 d. ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės vykdyti šią prievolę.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

9.1. apeliantė nors ir skundžia visą pirmos instancijos teismo sprendimą, tačiau dėl didžiosios dalies teismo padarytų išvadų, nepateikia jokių teisinių argumentų, todėl laikytina, kad apeliantė sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, išvadomis ir jų vertinimu ir jų neginčija, nes apeliaciniame skunde dėl jų nepasisako.

9.2. Apeliantės apeliaciniame skunde nėra jokių teisinių argumentų dėl atsakovės pateikto teismui antstolio Sauliaus Mulevičiaus 2023-02-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 170-23-02, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, kad „Līga Buholce, SIA „Verdikts“, reg. Nr. 40103807451, darbuotoja, 2021 m. gruodžio 27 d. atsiuntė atsakovei ieškovės sąskaitą 2021-24115 su joje nurodyta ispaniška ieškovės banko sąskaita (b.l.51, dok-42689)“.

9.3. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad atsakovės darbuotojas neva 2021-08-18 įsipareigojo sumokėti likusią dalį ir tai „nedviprasmiškai liudija susitarimą tarp šalių dėl kainos mokėjimo po nusikaltimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad „po susitarimo tarp šalių dėl kainos mokėjimo po nusikaltimo“ L. B., SIA „Verdikts“, reg. Nr. 40103807451, darbuotoja, 2021 m. gruodžio 27 d. atsiuntė atsakovei ieškovės sąskaitą 2021-24115 su joje nurodyta ispaniška ieškovės banko sąskaita (b.l.51, dok-42689) ir patvirtino jos autentiškumą. SIA „Verdikts“, reg. Nr. 40103807451, (skolinė bendrovė) remiantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) arba GDPR atsisakė suteikti duomenis apie L. B.. L. B. teismui kviečiant liudytoja per Zoom programą neprisijungė apklausai paaiškinti dėl suklastotos sąskaitos gavimo aplinkybių (b.l. 45-48). Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovai paaiškino, kad minėtą liudytoją pažįsta, tačiau jos duomenų teismui neteikė, nes šią liudytoją prašė apklausti atsakovė.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Bylos duomenimis, atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl prekių (cinkuotų, suvirintų plieninių grotelių, standartinių tvirtinimo elementų rinkinio, viršutinės tvirtinimo elemento dalies) įsigijimo bei jų transportavimo paslaugų suteikimo. Už parduotas prekes ir suteiktas jų transportavimo paslaugas ieškovė 2021 m. rugpjūčio 18 d. išrašė atsakovei sąskaitą Nr. JMJ 63644, pagal kurią mokėtina suma – 4 452,40 Eur. Aplinkybę, kad atsakovė prekes iš ieškovės gavo, patvirtina 2021 m. rugpjūčio 18 d. važtaraštis Nr. JMJ63644 ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. CMR važtaraštis. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

13. 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė sumokėjo ieškovei už prekes 1 000 Eur sumą. Ieškovės teigimu, atsakovė likusios skolos nesumokėjo ir liko skolinga ieškovei 3 452,40 Eur (4 452,40 Eur – 1 000 Eur).

14. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodė, kad elektroniniu paštu gavo iš ieškovės 2021-08-02 išankstinę sąskaitą Nr. 2021-24115 dėl 4307,40 Eur, kurią 2021-08-06 mokėjimo pavedimu apmokėjo, pervesdama ieškovei į Ispanijoje esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 307,40 Eur sumą. Tai patvirtina atsakovės pateikta teismui 2021-08-02 sąskaita Nr. 2021-24115 ir banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

15. Atsakovė gavo išankstinę sąskaitą būtent iš ieškovės elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovei. Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo teismas nustatė kad 2021-08-04 atsakovė iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) gavo elektroninį laišką, kuriame buvo prašoma pinigus už prekes pervesti į įmonės banko sąskaitą Ispanijoje, šį prašymą motyvuojant administracinėmis priežastimis, o 2021-08-05 iš tos pačios elektroninio pašto dėžutės atsakovė gavo laišką, kuriuo buvo atsiųsta 2021-08-02 išankstinė sąskaita Nr. 2021-24115 su pakeistais banko duomenimis (sąskaitoje nurodyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti CAIXABANK S.A banke). 2021-08-16 ieškovei siųstu elektroniniu laišku atsakovė nurodė, kad visus laiškus gavo iš ieškovės pašto dėžutės, tačiau paspaudus „atsakyti“ pamatė elektroninį adresą (duomenys neskelbtini)tame pačiame el. laiške atsakovė pripažino, kad jie buvo apgauti. Atsakovė šių aplinkybių neginčija.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl šalis siejusių pirkimo–pardavimo teisinių santykių – atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už įsigytas prekes (ne)įvykdymo, kai skolininkas (atsakovė) įvykdė prievolę tariamam kreditoriui (CK 6.45 straipsni); apeliantė taip pat kvestionuoja civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimą ir taikymą nagrinėjamoje byloje.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

17. Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-990-524/2022 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neatskleistos bylos esmės ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovei 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. laiškuose kaip siuntėjas („Nuo“) nurodytas „K. V. JMJ TG [(duomenys neskelbtini)]“, dar nereiškia, jog šie laiškai buvo atsiųsti ieškovės, t. y. iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), kuri priklauso ieškovės darbuotojui K. V., kadangi nagrinėjamu atveju siuntėjo el. pašto adresas, kurį rodė atsakovei, galėjo būti suklastotas. Taip pat vien tai, kad atsakovei paspaudus „Atsakyti“ jai rodė kitą el. pašto adresą – (duomenys neskelbtini), ką atsakovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. el. laiške patvirtino ieškovei, dar nereiškia, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. laiškus ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2021-24115 gavo ne iš ieškovės, kadangi, kaip minėta, tarp šalių vykęs susirašinėjimas galėjo būti perimtas įsilaužus ir į ieškovės el. pašto paskyrą, iš kurios el. laiškai galėjo būti išsiųsti atsakovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, norint nustatyti, kuri šalis šiuo atveju turėtų prisiimti neigiamus padarinius, iš esmės turėtų būti nustatyta, ar 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. laiškai ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. sąskaita faktūra Nr. 2021-24115 atsakovei buvo atsiųsti iš ieškovės el. pašto paskyros, ar iš trečiojo asmens. Jei apgaulingi laiškai atsakovei buvo atsiųsti iš ieškovės el. pašto paskyros, tai atsakomybę turėtų prisiimti ieškovė, o jei el. laiškai buvo atsiųsti trečiojo asmens, tai atsakomybę turėtų prisiimti atsakovė.

18. Tokiu būdu bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad už savo el. pašto paskyros saugumą atsakinga ieškovė bei pateikė pirmosios instancijos teismui konkrečius nurodymus dėl šių faktinių aplinkybių tyrimo.

19. Pirmosios instancijos teismas pasiūlė šalims teikti papildomus įrodymus. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pareiškė, kad neturi suinteresuotumo skirti nagrinėjamoje byloje ekspertizę, nes ekspertizės atlikimo kaštai gali būti neproporcingai dideli bei labai tikėtina, kad duomenys apie įsibrovimą į paskyrą neišliko; pabrėžė, kad įrodinėjimo pareiga priklauso atsakovei; pareiškė, kad jokio banko ar kitos mokėjimo sąskaitos Ispanijoje niekada neturėjo ir šiuo metu neturi.

20. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2021-08-04 nėra gavusi laiško iš el. pašto (duomenys neskelbtini); pateikė 2021-05-12 el. laiško iš (duomenys neskelbtini) nuotrauką; 2022-08-04 el. laiško iš (duomenys neskelbtini) nuotrauką; pašto dėžutės dvi nuotraukas, iš kurių matosi nuoseklus susirašinėjimas su el. pašto vartotoju (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini); V. laiškų pašto dėžutėje nuotrauką; V. laiško su sąskaita nuotrauką; V. atsiųstą ieškovo sąskaitą; failą „Nermonas parveidotais rekins“; V. laiškų nuotraukas; Pokalbio garso įrašą tarp UAB „Nermonas“ darbuotojo R. D. ir SIA „JMJ Tirdzniecības Grupa“, kuris patvirtina, kad ieškovė turėjo problemų su įsibrovimu į jos el. pašto paskyrą. Teismas garso įrašą laikė tinkama įrodinėjimo priemone civilinėje byloje. Apklaustas liudytoju atsakovės darbuotojas R. L. parodė, kad kalbant su ieškovės direktoriumi pastarasis prisipažino, kad būta įsilaužymo į ieškovės el. pašto dėžutę ir teigė liudytojui, kad tokių atvejų buvo daug. Apklaustas liudytoju ieškovės darbuotojas K. V. parodė, kad jis el. paštu susirašinėjo su atsakove. Užsakant prekes atliekamas išankstinis apmokėjimas į Latvijoje esantį banką, kitų šalių bankuose bendrovė neturi sąskaitų. Jis negalįs paaiškinti, kas įsilaužė į jo el. pašto dėžutę. Atsakovė taip pat pateikė teismui antstolio Sauliaus Milevičiaus 2023-02-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 170-23-02, kuriame antstolis užfiksavo faktines aplinkybes, kad L. B., SIA „Verdikts“ (Latvijoje registruotos skolų išieškojimo bendrovės) darbuotoja, 2021 m. gruodžio 27 d. atsiuntė atsakovui ieškovės sąskaitą 2021-24115 su joje nurodyta ispaniška ieškovės banko sąskaita. Tikėtina, kad tokią sąskaitą ieškovė pateikė skolų išieškojimo bendrovei, tokiu būdu atsakovei dar kartą buvo pateikta sąskaita su joje nurodyta ispaniška ieškovės banko sąskaita. Teismas konstatavo, kad ieškovė savo korespondencijoje pradėjo naudoti raudonai užrašytą įspėjimą apie sukčiavimą klastojant mokėjimo duomenis bei įvertino, kad tokiu būdu ieškovė pripažino įsibrovimo į jai priklausančią el. pašto dėžutę faktą.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų netiesioginių įrodymų visetą, sprendė, kad būtent ieškovė turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl to, kad atsakovė gavo suklastotą sąskaitą būtent iš ieškovės el. pašto paskyros, dėl ko atsakovė apmokėjo už prekes ir suteiktas transportavimo paslaugas į nepriklausančią ieškovei banko sąskaitą Ispanijoje, todėl ieškinį atmetė.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytiems motyvams.

Žemesnės instancijos teismas

23. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).

25. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

26. Apeliaciniu skundu keliamas netinkamo įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo klausimas, nurodoma, kad netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, teismo išvada pagrįsta tik netiesioginiais įrodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

27. Apeliantė (ieškovė) teigia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie tariamą internetinių sukčių įsilaužimą į ieškovės el. pašto paskyrą bei tariamą 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškų siuntimą iš ieškovės pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) prieštarauja rašytiniam įrodymui – atsakovės 2021-08-16 el. laiškui, kuriuo atsakovė pripažino, kad paspaudus „atsakyti“ matėsi kitoks elektroninis adresas ((duomenys neskelbtini)tame pačiame el. laiške atsakovė pripažino, kad jie buvo apgauti. Apeliantės vertinimu, išskyrus 2021-08-16 atsakovės el. laišką, byloje nėra jokių įrodymų apie internetinių sukčių naudotus metodus; atsakovės pateikti kompiuterio ekrano el. laiškų nuotraukos nei patvirtina, nei paneigia šių aplinkybių, nes kompiuterio ekrano nuotraukos parodo tik tai, ką žmogus mato ekrane, o „atsakovės pateiktos kompiuterio ekrano nuotraukos neįrodo, kad el. laiškai siųsti iš ieškovės el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini)

28. Apeliantė nurodė, kad atsakovė nepateikė el. laiškų metaduomenų, iš kurių specialistai galėtų nustatyti neatitikimų ar anomalijų, galinčių įrodyti klastojimą; pateiktos kompiuterio ekrano el. laiškų nuotraukos neinformatyvios. Pokalbio garso įrašas tarp UAB „Nermontas“ ir SIA „JMJ Tirdzniecības Grupa“, neįrodo atsakovės įrodinėjamų aplinkybių apie tariamą internetinių sukčių įsilaužimą į ieškovės el. pašto dėžutę, nes apie pokalbio įrašinėjimą atstovas nebuvo įspėtas; pokalbis vyko kitame kontekste – tai yra sužinojus apie sukčiavimą, – kuris negali būti vertinamas kaip fakto pripažinimas. Ieškovė savo korespondencijoje pradėjo naudoti užrašytą įspėjimą apie sukčiavimą klastojant mokėjimo duomenis tam, kad apsaugotų klientus; ši aplinkybė taip pat negali būti vertinama kaip įsilaužimo į ieškovės pašto dėžutę fakto pripažinimas.

29. Apeliantės vertinimu, byloje esančių įrodymų neužtenka nustatyti aplinkybei kaip (naudojant kokius metodus) internetiniai sukčiai išsiuntė 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškus atsakovei, nes įrodymai yra prieštaringi, netiesioginiai bei abejotinos įrodomosios reikšmės. Taip pat, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo su laiškų išsiuntimu susijusių aplinkybių įrodinėjimo naštą priskyrė ieškovei.

30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo; teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, pasiūlė ieškovei pateikti nuomonę dėl ekspertizės skyrimo nagrinėjamoje byloje, tačiau tai negali būti vertinama, kaip įrodinėjimo naštos priskyrimas ieškovei. Įrodinėjimo pareigos priskyrimas atsakovei nagrinėjamoje byloje nereiškia, kad kita šalis gali elgtis pasyviai ir neturi pareigos atsikirsti į atsakovės argumentus, teikti įrodymus, paneigiančius atsakovės pateiktų įrodymų įrodomąją reikšmę. Ieškovės pozicija dėl ekspertizės skyrimo nėra nuosekli – ieškovė pabrėžė, kad neturi teisinio suinteresuotumo skirti ekspertizę nagrinėjamoje byloje, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, kad internetinių sukčių klastojimo būdą specialistai galimai galėtų nustatyti iš atsakovei siustų laiškų metaduomenų, taigi ekspertizės skyrimas nagrinėjamoje byloje nebuvo techniškai neįmanomas. Kadangi šalis atsisakė skirti byloje ekspertizę, todėl pirmosios instancijos teismas buvo priverstas vadovautis pateiktais netiesioginiais įrodymais. Pažymėtina, kad įrodymus teikė atsakovė, ieškovė apsiribojo atsakovės pateiktų įrodymų kritika. Teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino ieškovės pateiktų faktinių ir teisinių argumentų.

31. Teisėjų kolegija nesutinka su argumentu, kad ieškovės ir atsakovės atstovų pokalbio garso įrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas vien dėl to, kad nebuvo gautas ieškovės atstovo sutikimas įrašyti pokalbį. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2019-04-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.e3K-106-421/2019, pažymėjo, kad pokalbio įrašymas be asmens sutikimo, gali būti pateisinamas ir vertinamas kaip įrodymas kai tikslas įrašinėjant pokalbius telefonu buvo nukreiptas ne į asmens duomenų rinkimą, o išimtinai į teisėtų interesų gynimą. Iš byloje pateikto pokalbio garso įrašo turinio seka, kad šalių atstovų pokalbis vyko apie panašius kelis elektroninių laiškų išsiuntimo iš ieškovės el. pašto paskyros atvejus; pokalbyje nėra minima jokių asmeninių duomenų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino garso įrašą leistinu įrodymu, patvirtinančiu, kad be 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškų atsakovei išsiuntimo iš pašto dėžutės, kurios adresas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini), tuo pačiu laikotarpiu ieškovė patyrė keletą panašių laiškų išsiuntimo atvejų.

32. Priešingai, nei teigia apeliantė, atsakovės 2021-08-16 laiško turinys nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-990-524/2022, pažymėjo, kad vien tai, kad atsakovei paspaudus „atsakyti“ jai rodė kitą el. pašto adresą – (duomenys neskelbtini), ką atsakovė 2021-08-16 el. laiške patvirtino ieškovei, dar nereiškia, kad atsakovė 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškus ir 2021-08-02 sąskaitą faktūrą Nr. 2021-24115 gavo ne iš ieškovės. Bylos nagrinėjimo metu tiesioginių įrodymų, kad 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškai ir 2021-08-02 sąskaita-faktūra buvo išsiusti ne iš ieškovės el. laiškų paskyros, nebuvo gauta, o netiesioginių įrodymų visetas patvirtinta, kad labiau tikėtina, jog laiškai buvo siunčiami iš ieškovės el. pašto paskyros. Teisėjų kolegijos vertinimu bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės el. paštas ar duomenų sistemos buvo ,,nulaužti“ ir perimti duomenys, o tada jais pasinaudota. Kita vertus, ne tiek svarbu, iš kurios el. pašto dėžutės siųsta, kiek tai, jog ieškovė atsakinga už savo duomenų saugumą ir turi prisiimti riziką juos praradusi.

Dėl bylos nagrinėjimo ribas nustatančių taisyklių pažeidimo ir netinkamo materialinių teisės normų taikymo

33. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atsakovės naudai vien dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022-12-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-990-524/2022 buvo išaiškinta, jog norint nustatyti, kas turi prisiimti sukčiavimo neigiamus padarinius, iš esmės turi būti nustatyta, ar 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškai ir 2021-08-02 sąskaita-faktūra Nr. 2021-24115 buvo atsiųsti iš ieškovės el. pašto paskyros, ar iš trečiojo asmens. Apeliantės vertinimu, ieškinys buvo atmestas vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas priskyrė atsakomybę už tariamą laiškų išsiuntimą ieškovei.

34. Apeliantė sutinka, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis apeliacinės instancijos teismo išaiškinamais, tačiau teismas turėjo atsižvelgti ir į naujas aplinkybes, įskaitant el. laiškuose 2021-08-18 užfiksuotą šalių susitarimą dėl atlygintinų prekių tiekimo neatsižvelgiant į internetinį sukčiavimą; šis susitarimas iš esmės keičia teisinį situacijos vertinimą. Bylos duomenimis, sukčiavimo atvejis paaiškėjo 2021-08-16; 2021 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė pateikė prekes ir išrašė atsakovei sąskaitą Nr. JMJ 63644, pagal kurią mokėtina suma – 4 452,40 Eur. El. laiške yra atsakovės darbuotojo J. L. ranka padarytas įrašas apie įsipareigojimą sumokėti 3452,40 Eur iki 2021-08-27. 2021-08-18 atsakovė sumokėjo ieškovei 1000 Eur. Apeliantės vertinimu, tokios bylos aplinkybės patvirtina, jog šalys sudarė sandorį, kuriuo atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už prekes 3452,40 Eur jau po nusikaltimo padarymo; atsakovė šio sandorio neginčijo, dalį susitarimo įvykdė, sumokėjusi 1000 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, kad priėmė 2021-08-18 PVM sąskaitą-faktūrą, sumokėjo ieškovei dalį sumos, tačiau padarė tai tam, kad atgautų prekes, už kurias ji jau buvo sumokėjusi pagal išankstinę 2021-08-02 sąskaitą faktūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, prekių ir sąskaitos faktūros priėmimas ir dalinis apmokėjimas už prekes negali būti vertinamas kaip atsakovės sutikimas prisiimti prievolę dar kartą sumokėti už prekes, neatsižvelgiant į internetinį sukčiavimą ir nepanaikina jos teisės įrodinėti, kad ji sąžiningai klydo, įvykdžiusi prievolę tariamam kreditoriui bei reikalauti atleisti ją nuo prievolės vykdymo tikrajam kreditoriui.

35. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi CK 265 straipsnio 2 dalimi, t. y. taikė ieškovei civilinę atsakomybę už tariamą 2021-08-04 ir 2021-08-05 el. laiškų išsiuntimą, tuo tarpu atsakovė nebuvo pareiškusi priešieškinio ir neprašė taikyti civilinės atsakomybės ieškovės atžvilgiu; tokiu būdu teismas peržengė pareikštus byloje reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip civilinės atsakomybės santykius, tačiau teismo faktinės situacijos teisinis vertinimas nesaisto apeliacinės instancijos teismo išvadų; netinkama teisinių santykių kvalifikacija nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą.

36. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš šalis siejusių pirkimo–pardavimo teisinių santykių –dėl atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už įsigytas prekes (ne)įvykdymo, kai skolininkas (atsakovė) įvykdė prievolę tariamam kreditoriui, todėl sutikintina su apeliantės teiginiu, jog šalių teisiniams santykiams taikytinos prievolių vykdymą reglamentuojančias teises normas.

37. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.44 straipsnyje nustatyta, kokiam asmeniui turi būti įvykdyta prievolė, kad toks vykdymas būtų pripažintas tinkamu (CK 6.123 straipsnis). Tačiau kartu sąžiningo skolininko interesais įstatymas taip pat reglamentuoja situaciją, kai skolininkas įvykdo prievolę tariamam kreditoriui, nustatydamas, kad kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai (CK 6.45 straipsnio 1 dalis). Kad prievolė trečiajam asmeniui, kuris neturi teisės priimti įvykdymo, įvykdyta tinkamai, gali būti pripažinta ir dėl subjektyvių kriterijų. Tokie atvejai reglamentuojami CK 6.45 straipsnyje. Skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui esant dviejų sąlygų visetui: 1) skolininkas pagrįstai ir sąžiningai mano, kad prievolę įvykdo tikrajam kreditoriui; 2) dėl tokios skolininko klaidos yra kaltas kreditorius. Subjektyvus taikomų kriterijų pobūdis lemia ir procesinę skolininko įrodinėjimo pareigą. Pagal CK 6.45 straipsnį įrodinėjimo našta, kad vykdydamas prievolę elgėsi rūpestingai ir apdairiai, tenka skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-409/2012).

38. Apeliantė nurodė, kad skolininkės (atsakovės) veiksmai neatitinka nei vienos iš sąlygų, leidžiančių atleisti skolininkę nuo prievolės vykdymo. Atsakovė, gavusi el. laiškus, siųstus tariamai iš ieškovės el. laiškų paskyros, turėjo veikti pagal racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) kriterijus ir imtis priemonių apsisaugoti nuo internetinio sukčiavimo, įsitikinti tokio prašymo autentiškumu, patikrinti el. laišku metaduomenis, tuo labiau, kad informacija apie apsisaugojimo būdus yra plačiai paplitusi viešoje erdvėje. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo atidi ir rūpestinga, dėl to ji turi prisiimti neigiamus padarinius už prievolės įvykdymą netinkamam kreditoriui ir sumokėti skolą tinkamam kreditoriui – ieškovei.

39. Tačiau ieškovės sąskaitos faktūros suklastojimo faktas nebuvo akivaizdus. Bylos duomenimis, komunikavimas ir sąskaitų faktūrų persiuntimas elektroniniu paštu šalims buvo įprastiniai; atsakovė, gavusi iš ieškovės el. pašto paskyros įprastinės formos išankstinę sąskaitą faktūrą su Ispanijos banko rekvizitais ir el. laišką, kuriame prašymas sumokėti už prekes į Ispanijos banko sąskaitą buvo motyvuojamas administracinėmis priežastimis, neturėjo pagrindo suabejoti dokumentų tikrumu ir tikrinti el. laiško metaduomenis; vėliau, jau po suklastotos sąskaitos apmokėjimo (2021-08-06), 2021-08-16 el. laiške atsakovė nurodė, kad paspaudus „atsakyti“ jai rodė kitą el. pašto adresą – (duomenys neskelbtini) ir pripažino, kad buvo suklaidinta, tačiau šio laiško turinys nepaneigia, kad atsakovė suklydo sąžiningai.

40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad už savo el. pašto paskyros saugumą atsako ieškovė, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad labai tikėtina, jog ieškovės turimų duomenų sistema apie klientus, užsakymus ar pašto paskyra nebuvo pakankamai apsaugota, buvo ,,nulaužta“, todėl sprendžia, kad nagrinėjamoje faktinėje situacijoje ieškovė turi prisiimti atsakomybę už atsakovės suklaidinimą.

41. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog atsakovė sutartinę prievolę atsiskaityti įvykdė netinkamam kreditoriui, tačiau sąžiningai ir pagrįstai jį laikydamas tikruoju kreditoriumi, dėl suklydimo yra pačios ieškovės kaltė, ir tuo pagrindu atleisti atsakovę nuo prievolės įvykdymo tikrajam kreditoriui bei netenkinti jai pareikšto ieškinio (CK 6.39 str. 2 d., 6.45, 6.223 str.). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti šį teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

42. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė turi teisę reikšti tariamam kreditoriui, priėmusiam prievolės įvykdymą, reikalavimus grąžinti, ką šis yra gavęs (CK 6.45 str. 2 d.).

Dėl bylos procesinės baigties

43. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės apeliacinio skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

44. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatus apeliantės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.); atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės SIA „JMJ Tirdzniecibas Grupa“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rūta LatvelėIeva Navickaitė-SakalauskienėTatjana Žukauskienė