Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nermonas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „JMJ Tirdzniecības Grupa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nermonas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė SIA „JMJ Tirdzniecības Grupa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Nermonas“ prašydama priteisti iš atsakovės 3 452,40 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. balandžio 27 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl prekių (cinkuotų, suvirintų plieninių grotelių, standartinių tvirtinimo elementų rinkinio, viršutinės tvirtinimo elemento dalies) įsigijimo ir jų transportavimo paslaugų suteikimo. Šalims suderinus prekių kiekį, kainą ir pristatymo terminus, ieškovė 2021 m. rugpjūčio 18 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. JMJ 63644, pagal ją mokėtina suma – 4 452,40 Eur. Ieškovės teigimu, ji tinkamai ir laiku įvykdė šalių susitarimą, pardavė prekes ir pristatė jas atsakovei, tačiau atsakovė su ieškove atsiskaitė tik iš dalies – sumokėjo 1 000 Eur ir liko skolinga ieškovei 3 452,40 Eur.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, kad elektroniniu paštu gavo iš ieškovės sąskaitą, ją apmokėjo, tačiau po to ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas, kad ieškovė pinigus pervedė ne į tą sąskaitą. Tada į atsakovę kreipėsi skolų išieškojimo įmonė, kuri vėl pateikė tokią pačią ieškovės išrašytą sąskaitą su užsienietiška ieškovės banko sąskaita. Atsakovei paprašius, skolų išieškojimo įmonė patvirtino atsiųstos sąskaitos autentiškumą. Atsakovės teigimu, ji yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl ieškinys turi būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 3 452,40 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 452,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 778 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad byloje esantis atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė tiek iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. atlikto mokėjimo į ieškovei nepriklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Ispanijos banke, tiek po to mokėjimus atlikinėjo į ieškovei priklausančią Latvijos banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. sąskaitoje Nr. JMJ 63644, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, yra nurodyta sąskaitą parengusio asmens vardas, pavardė, yra įmonės antspaudas, sąskaitą pasirašyta ją parengusio asmens, o 2021 m. rugpjūčio 2 d. sąskaita, kurioje nurodyti pakeisti sąskaitos apmokėjimo duomenys, yra nepasirašyta, joje taip pat nenurodyti sąskaitą parengusio asmens rekvizitai. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė, būdama apdairi ir rūpestinga verslininkė, savo veikloje atliekanti tarptautinius mokėjimus, turėjo ir galėjo imtis papildomų priemonių, kad įsitikintų, ar laiškai ir sąskaita gauti būtent iš ieškovės. Atsakovė, gavusi elektroninius laiškus, kuriuose buvo prašoma atlikti mokėjimą į banko sąskaitą, esančią Ispanijos banke, turėjo ir galėjo patikrinti jų autentiškumą, paskambindama atsakovės atstovams telefonu, išsiųsdama paklausimą faksu ar kitomis ryšio priemonėmis. 2021 m. rugpjūčio 16 d. ieškovei siųstu elektroniniu laišku atsakovė iš esmės pati pripažino, kad buvo apgauta kibernetinių sukčių. Taigi, nesiėmusi atsargumo priemonių ir atlikusi pavedimą į netinkamą banko sąskaitą, atsakovė privalo prisiimti dėl to jai kylančias neigiamas pasekmes. Atsakovė, manydama, jog 4 307,40 Eur sumą į byloje nenustatyto asmens vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią CAIXABANK S.A banke, pervedė be pagrindo, turi teisę šios sumos reikalauti iš nurodytos banko sąskaitos savininko.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovė byloje neįrodė aplinkybės, jog yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove už parduotas prekes pagal 2021 m. rugpjūčio 18 d. ieškovės atsakovei išrašytą sąskaitą Nr. JMJ 63644 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai). Byloje nesant duomenų, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti CAIXABANK S.A banke, priklauso ieškovei, nėra pagrindo į nurodytą banko sąskaitą atsakovės atliktą mokėjimą pripažinti tinkamu prievolės ieškovei įvykdymu. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, CK 6.344 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 3 452,40 Eur skolos. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 452,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 778 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 78 Eur žyminis mokestis ir 700 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (400 Eur už ieškinio parengimą ir 300 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovės nurodytą faktą, kad ne tik iš ieškovės darbuotojo K. V. (K. V.) gavo el. laišką su sąskaita, bet ir ieškovė sąskaitą su ispaniška banko sąskaita pateikė skolų išieškojimo įmonei, kuri atsiuntė el. laišką apeliantei ir patvirtino sąskaitos autentiškumą. Atsakovė teismui net pateikė el. pašto dėžutės nuotrauką. Teismas jos visiškai nevertino ir nepasisakė. Joje akivaizdžiai matyti siuntėjas: „K. V. JMJ TG (duomenys neskelbtini)“. Teismas apeliantės nurodytų argumentų dėl ieškovės elgesio nevertino ir priimdamas sprendimą į tai neatsižvelgė ir dėl to nepasisakė. Teismas neįvertino, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, teikė klaidingą informaciją jau su ieškiniu. Akivaizdu, kad ieškovė neįrodė, kad ne jos darbuotojas K. V. iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) atsiuntė apeliantei sąskaitą už prekes su ispaniška banko sąskaita. Teismas ištyrė ieškovės rašytinius paaiškinimus, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė neteikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, kaip ir kodėl skolų išieškojimo įmonė pateikė apeliantei tokią pačią sąskaitą kaip ir ieškovės darbuotojas ir kodėl patvirtino jos autentiškumą. Todėl ieškovė neįrodė, kad nesiuntė apeliantei sąskaitos už prekes su ispaniška banko sąskaita. Teismas byloje esančius įrodymus vertino pasirinktinai – vienus įrodymus įvertino, kitų iš viso nevertino ir dėl jų nepasisakė. Byloje esančių įrodymų nesusiejo logine grandine ir apeliantei priteisė skolą todėl, kad atsakovė neišsiuntė paklausimo faksu ar kitomis ryšio priemonėmis. Nagrinėjamu atveju paklausimas nei faksu, nei kitomis ryšio priemonėmis nebūtų protinga priemonė, kadangi, kaip teisingai nustatė teismas, nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei.

9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimą.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo yra deklaratyvūs. Atsakovė atliko 4 307,40 Eur dydžio mokėjimą į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta banko sąskaita nepriklauso ir niekada nepriklausė ieškovei. Iš banko sąskaitos numerio ir atsakovės pateikto mokėjimo nurodytos kopijos matyti, kad tai yra banko Ispanijoje sąskaita. Ieškovė yra Latvijos Respublikos juridinis asmuo, veiklą vykdo Latvijos Respublikoje ir jokios veiklos Ispanijoje nevykdė ir nevykdo. Atsakovė tiek kartu su atsiliepimu į ieškinį, tiek su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų (nors ir nesunkiai galėjo tokius įrodymus surinkti ar prašyti išreikalauti), kad minima banko Ispanijoje sąskaita priklauso būtent ieškovei ar su ieškove susijusiam asmeniui. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde sąmoningai nutyli, kad suprato, jog yra tapusi internetinių sukčių auka ir kad į jos pašto dėžutę buvo įsilaužta. Byloje nėra ginčo dėl to, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei, tačiau atsakovė sąmoningai klaidina apeliacinės instancijos teismą teigdama, kad sąskaitą su banko sąskaitos Ispanijoje rekvizitais gavo elektroniniu laišku iš pašto dėžutės, adresu (duomenys neskelbtini), kai išties ir pati 2021 m. rugpjūčio 16 d. elektroniniu laišku pripažino, kad pašto dėžutės, iš kurios gavo sąskaitą su ispaniškos banko sąskaitos rekvizitais, adresas yra (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi, siekiant išlyginti apygardų teismų teisėjų, nagrinėjančių civilines bylas, darbo krūvio skirtumus, ši Vilniaus apygardos teismo civilinė byla priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo teisėjų paskyrimas nagrinėti Vilniaus apygardos teismo kompetencijai priskirtas nagrinėti bylas nekeičia bylų teismingumo, Klaipėdos apygardos teismo teisėjai, nagrinėdami Vilniaus apygardos teismo priskirtas bylas, veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės SIA „JMJ Tirdzniecības Grupa“ ieškinys atsakovei UAB „Nermonas“ ir priteista ieškovei iš atsakovės 3 452,40 Eur skola, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 452,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 778 Eur bylinėjimosi išlaidos.

15. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino byloje esančių įrodymų ir jų neištyrė, tai lėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė veiklą vykdo Latvijoje, o atsakovė – Lietuvoje. Atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl prekių (cinkuotų, suvirintų plieninių grotelių, standartinių tvirtinimo elementų rinkinio, viršutinės tvirtinimo elemento dalies) įsigijimo ir jų transportavimo paslaugų suteikimo. Ginčo dėl prekių gavimo fakto, taip pat prievolės sumokėti už gautas prekes byloje nėra.

17. Tačiau atsakovė nurodo, kad su ieškove už parduotas prekes yra atsiskaičiusi visiškai. Paaiškina, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė elektroniniu paštu gavo elektroninį laišką, kuriame buvo prašoma ieškovei pinigus už prekes pervesti į banko sąskaitą Ispanijoje, šį prašymą motyvuojant administracinėmis priežastimis, o 2021 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu gavo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2021-24115 su pakeistais banko duomenimis (sąskaitoje nurodyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti CAIXABANK S.A banke), ją 2021 m. rugpjūčio 6 d. apmokėjo, pervesdama į banko sąskaitą Ispanijoje 4 307,40 Eur sumą.

18. Byloje pateiktose ekrano nuotraukose matyti, jog atsakovei jos nurodomuose 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. laiškuose siuntėjas („Nuo“) – „K. V. JMJ TG [mailto:(duomenys neskelbtini)]“. Tačiau iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. ieškovei siųstu elektroniniu laišku atsakovė nurodė, kad visus laiškus gavo iš ieškovės pašto dėžutės, tačiau paspaudusi „Atsakyti“ pamatė elektroninį adresą (duomenys neskelbtini). Tame pačiame elektroniniame laiške atsakovė nurodė ieškovei, jog mano, kad ji buvo apgauta („I think we have been spamed“). Atsakovė šių aplinkybių neginčija.

19. Ieškovė už parduotas prekes ir suteiktas jų transportavimo paslaugas 2021 m. rugpjūčio 18 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. JMJ 63644, pagal ją mokėtina suma – 4 452,40 Eur. Atsakovė šios sumos neginčija. Byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė sumokėjo ieškovei už prekes 1 000 Eur sumą, tačiau mokėjimo paskirtyje nurodė ne sąskaitą faktūrą Nr. JMJ 63644, o sąskaitą faktūra Nr. 2021-24115.

20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022; kt.).

21. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovės darbuotojui K. V., su kuriuo atsakovė anksčiau elektroniniu paštu susirašinėjo derindama prekių įsigijimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad praktikoje pasitaiko elektroninio sukčiavimo atvejų, kai netikrais elektroniniais laiškais prašoma pakeisti sąskaitų faktūrų apmokėjimo duomenis, t. y. gavėjo banko sąskaitos duomenis, yra visuotinai žinoma. Pavyzdžiui, Lietuvos policijos portale https://policija.lrv.lt/lt/duk/sukciavimo-budai rašoma, kad vienas iš labiausiai paplitusių ir tapusių aktualiausiais sukčiavimo būdų yra perimtas verslo partnerių susirašinėjimas. Nurodoma, kad, sudarydamos verslo sutartis, informacija įmonės dažnai keičiasi elektroniniu paštu. Tuo gali pasinaudoti sukčiai – jie įsilaužia į elektroninių paštų paskyras ir perima susirašinėjimą. Vėliau nukentėjusieji gauna apgaulingus elektroninius laiškus, kuriuose informuojama, kad pasikeitė įmonės duomenys ir atsiskaityti už prekes ar paslaugas reikia pervedant pinigus į kitas apgaulinguose laiškuose nurodomas bankų sąskaitas. Pavyzdžiui, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir NKSC) portale https://www.nksc.lt 2020 m. spalio 15 d. straipsnyje „Sparčiai plinta laiškai su kenksmingu programiniu kodu“ rašoma, kad NKSC fiksuoja atvejus, kai klastojant valstybės institucijų, įmonių ar privačių asmenų el. pašto adresus, naudojant jų logotipus, susirašinėjimo istoriją ir kontaktinę informaciją, platinamas kenksmingas programinis kodas.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovei 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. laiškuose kaip siuntėją („Nuo“) „K. V. JMJ TG [mailto:(duomenys neskelbtini)]“, dar nereiškia, jog šie laiškai buvo atsiųsti ieškovės, t. y. iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), kuri priklauso ieškovės darbuotojui K. V., kadangi nagrinėjamu atveju siuntėjo el. pašto adresas, kurį rodė atsakovei, galėjo būti suklastotas. Taip pat vien tai, kad atsakovei paspaudus „Atsakyti“ jai rodė kitą el. pašto adresą – (duomenys neskelbtini), ką atsakovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. el. laiške patvirtino ieškovei, dar nereiškia, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. laiškus ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2021-24115 gavo ne iš ieškovės, kadangi, kaip minėta, tarp šalių vykęs susirašinėjimas galėjo būti perimtas įsilaužus ir į ieškovės el. pašto paskyrą, iš kurios el. laiškai galėjo būti išsiųsti atsakovei. Teismo vertinimu, norint nustatyti, kuri šalis šiuo atveju turėtų prisiimti neigiamus padarinius, iš esmės turėtų būti nustatyta, ar 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. laiškai ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. sąskaita faktūra Nr. 2021-24115 atsakovei buvo atsiųsti iš ieškovės el. pašto paskyros, ar iš trečiojo asmens. Jei apgaulingi laiškai atsakovei buvo atsiųsti iš ieškovės el. pašto paskyros, tai atsakomybę turėtų prisiimti ieškovė, o jei el. laiškai buvo atsiųsti trečiojo asmens, tai atsakomybę turėtų prisiimti atsakovė.

23. Atsižvelgiant į tai, kad šalys laikosi priešingų pozicijų ir nepateikia įrodymų, leidžiančių daryti vienokią ar kitokią išvadą, siekiant atskleisti bylos esmę, t. y. nustatyti į kurį elektroninį paštą buvo įsilaužta pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį byloje siūlytina šalims spręsti ekspertizės skyrimo klausimą (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

24. Be to, atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė sąskaitą faktūrą su ispaniška banko sąskaita pateikė skolų išieškojimo įmonei, kuri atsakovei atsiuntė el. laišką ir patvirtino sąskaitos faktūros autentiškumą. Ieškovė nurodo, kad skolų išieškojimo įmonė, atstovavusi ieškovei, niekada ir jokia forma nėra siuntusi sąskaitos faktūros su banko sąskaitos Ispanijoje rekvizitais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, skirtingai nei kitų el. laiškų, el. laiškų iš skolų išieškojimo įmonės kopijų į bylą nepateikė ir atsiliepime į ieškinį bei apeliaciniame skunde tik cituoja el. laiškus. Siekiant teisingai atskleisti bylos esmę, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 1 dalimi būtina pasiūlyti šalims pateikti nurodomus dokumentus iš skolų išieškojimo bendrovės ir pasiūlyti pateikti duomenis dėl banko sąskaitos Ispanijoje, siekiant teisingai nustatyti, ar tokią sąskaitą ieškovė turi.

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismui nenustačius minėtų aplinkybių, skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl bylos procesinės baigties

26. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę ir priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009, 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti dėl nevisapusiškai išnagrinėto ieškinio, neatskleistos bylos esmės, todėl jis panaikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl atsakovės prašymo

27. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. lapkričio 16 d. gautas atsakovės prašymas, priimant sprendimą, atkreipti dėmesį į ieškovės atstovo – advokato padarytus galimus Etikos kodekso pažeidimus dėl to, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės atstovas nurodo teiginius, kurie prieštarauja bylos medžiagai ir pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. laišką, kuriuo buvo atsiųsta 2021 m. rugpjūčio 2 d. sąskaita faktūra Nr. 2021-24115 su pakeistais banko duomenimis, gavo būtent iš ieškovės elektroninio pašto dėžutės.

28. Kaip minėta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog atsakovei 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. el. laiškuose kaip siuntėją („Nuo“) rodo „K. V. JMJ TG [mailto:(duomenys neskelbtini)]“, dar nereiškia, jog šie laiškai buvo atsiųsti ieškovės, t. y. iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), kuri priklauso ieškovės darbuotojui K. V., kadangi nagrinėjamu atveju siuntėjo el. pašto adresas, kurį rodė atsakovei, galėjo būti suklastotas. Kita vertus, tai, jog ieškovė ar jos atstovas vertindami įrodymus laikosi tam tikros pozicijos, kuri nesutampa su kitų proceso dalyvių ar teismo pozicija, negali būti laikoma advokato padarytais etikos pažeidimais.

29. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisme 2022 m. lapkričio 16 d. gautą atsakovės prašymą, kaip neturintį reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, atsisakytina priimti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atsisakyti priimti teisme 2022 m. lapkričio 16 d. gautą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nermonas“ prašymą dėl advokato etikos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.