- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-87-626/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-7-00007-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Justas Namavičius, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- A. L.
- Kaltinamasis
- V. L.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
- Kategorijos
- 1.2.14.7.1Turto iššvaistymas (BK 184 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Albino Bielskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus ir nuteistojo A. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (padėjimas V. S. išvaistyti K (duomenys pakeisti turtą) – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (padėjimas V. S. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi) – 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (padėjimas E. K. išvaistyti Ka (duomenys pakeisti) turtą) – 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (padėjimas E. K. piktnaudžiauti tarnyba) – 130 MGL (4 895,80 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei A. L. paskirta subendrinta bausmė – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikas, A. L. išbūtas laikinai sulaikius nuo 2016 m. gegužės 24 d., 15.30 val., iki 2016 m. gegužės 26 d., 15.47 val., įvertinus BPK 140 straipsnio 4 dalies pažeidimą, t. y. tris paras, jas prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir A. L. paskirta galutinė bausmė – 194 MGL (7 306,04 Eur) dydžio bauda.
V. L. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad dirbdamas Uždarosios akcinės bendrovės „T“ (duomenys pakeisti) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini); registracijos adresas (duomenys neskelbtini); toliau - UAB „T“) direktoriumi ir vadovaudamas šios įmonės ūkinei veiklai, būdamas pasirašęs 2015 m. kovo 25 d. Pirkimo sutartį Nr. S-183 „(duomenys neskelbtini)“, sudarytą tarp L (duomenys pakeisti), atstovaujamos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio direktoriaus pareigas E. S. (Užsakovo), ir UAB „T“, atstovaujamos jo (A. L.) (Rangovo) (toliau - Objektas), žinodamas, kad minėta pirkimo sutartis turi būti įvykdyta per 7 mėnesius nuo jos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. spalio 25 d., bei suprasdamas, kad jo vadovaujama įmonė (UAB „T“) neturi pakankamai finansinių ir kitų (kompetentingų darbuotojų, reikiamos statybinės technikos, įrenginių, medžiagų ir pan.) resursų dėl šios pirkimo sutarties įgyvendinimo laiku, turėdamas tikslą padėti kitiems asmenims iššvaistyti svetimą turtą ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, 2015 m. rugpjūčio 25 d. telefoninio pokalbio metu susitarė su savo tėvu V. L., esančiu Valstybės įmonės „Ka“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); toliau – VĮ „Ka“ ar Įmonė) direktoriumi, kad Įmonės turimu turtu bus suteiktos atlygintinos statybinės technikos, įrenginių ir (ar) medžiagų panaudojimo paslaugos UAB „T“, kurios vienintelė akcijų savininkė yra V. L. sutuoktinė A. La., šiai įmonei atliekant darbus Objekte, ir kad jis (A. L.) galės kreiptis į tėvui pavaldų asmenį - Įmonės K (toliau - Įmonės K) viršininką V. S. dėl atlygintino statybinių medžiagų ar statybinės technikos panaudojimo Objekte, ir kuris (V. L.) pažadėjo apie tai pakalbėti su V. S., kad pastarasis atlygintinai suteiktų UAB „T“ vykdomiems Objekte darbams atlikti Įmonės K priklausančią statybinę techniką, įrenginius ir (ar) medžiagas. V. S. po pokalbio su V. L. pastarojo darbo kabinete, esančiame VĮ ,,Ka“ buveinės administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu V. L. paprašė atlygintinai suteikti UAB „T“ statybinę techniką, reikalingą atliekant darbus Objekte, 2015 m. rugpjūčio 25-26 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Įmonės K buveinės administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), davus neteisėtą nurodymą savo pavaldiniui Įmonės K inžinieriui T. G., kad UAB „T“ atliekant statybos rangos darbus Objekte, ir esant reikalui jame panaudoti statybinę techniką, įrenginius ir (ar) medžiagas, bei tuo tikslu gavus UAB „T“ dirbančiųjų prašymus, būtų neatlygintinai į Objektą siunčiama Įmonės K reikalinga speciali statybinė technika, taip pat neatlygintinai suteikiamos reikiamų įrenginių paslaugos ir (ar) taip pat neatlygintinai suteikiamos reikiamos medžiagos, A. L. 2015 m. apie rugsėjo - spalio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jam pavaldiems asmenims – įmonės UAB „T“ darbuotojams- meistrui D. J., vadovaujančiam Objekte atliekamiems pagrindiniams statybos darbams - atraminės sienelės įrengimui (pastatymui), ir techniniam direktoriui V. J. K., oficialiai esančiam Objekto darbų vadovu, esant reikalui dėl statybos darbų atlikimo Objekte ir panaudojimo statybinės technikos ar pan., nurodė kreiptis į Įmonės K viršininką V. S. ir pastarojo pavaduotoją inžinierių T. G..
1.1. Tokiu būdu, V. S. ir T. G., laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d., gavę UAB „T“ Objekte vykdomiems darbams vadovaujančio D. J. ir UAB „T“ techninio direktoriaus (oficialaus Objekto darbų vadovo) V. J. K., nežinančių apie daromas nusikalstamas veikas, prašymus dėl statybinės technikos ir įrenginių reikalingumo Objekte, davė neteisėtus nurodymus Įmonės K dirbantiems asmenims, nežinantiems apie daromas nusikalstamas veikas, kad UAB „T“ būtų nemokamai išduoti darbams Objekte reikiami įrenginiai - vibroplokštė ir aukšto slėgio vandens plautuvas, o Įmonės K dirbantiems ekskavatorininkams A. G. ir A. B., taip pat nežinantiems apie daromas nusikalstamas veikas, tiesiogiai davė neteisėtus nurodymus vykti dirbti - atlikti reikalingus statybos darbus - į Objektą su Įmonės K priklausančia statybine technika.
1.2. UAB „T“ meistras D. J., vadovaujantis Objekte atliekamiems pagrindiniams statybos darbams - atraminės sienelės įrengimui (pastatymui), vykdydamas A. L. nurodymus, nesuprantantis apie V. S. ir T. G. daromas suplanuotas nusikalstamas veikas, 2015 m. spalio 20 d. ir 2015 m. spalio 21 d. telefoninių pokalbių su T. G. metu susitarė 2015 m. spalio 21 dienai Objekte reikalingiems statybos darbams atlikti duoti pasinaudoti Įmonės K priklausančia vibroplokšte. Vykdydamas susitarimą, 2015 m. spalio 22 d. D. J., T. G. leidimu iš Įmonės K pasiėmė Objekte reikalingiems statybos darbams atlikti vibroplokštę DYNAPAC LF90, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją Objekte neatlygintinai naudojo 8 val.
1.3. Iškart po vibroplokštės paėmimo, 2015 m. spalio 22 d., D. J., būdamas Įmonės K teritorijos kieme prie stovinčios statybinės technikos, telefoninių pokalbių su T. G. ir V. S. metu susitarė, kad Įmonė K 2015 m. spalio 22 d. nusiųs į Objektą ekskavatorių darbams atlikti. Vykdant susitarimą, V. S. į Objektą 2015 m. spalio 22 d. nusiuntė dirbti jam pavaldų asmenį, Įmonės K spec. mašinų mašinistą A. G., nežinantį apie daromas nusikalstamas veikas, su Įmonės K ekskavatoriumi – krautuvu „Komatsu WB97S-2“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Objekte dirbo 6 val., neatlygintinai atlikdamas statybos rangos darbus. Taip pat 2015 m. spalio 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, V. S. neteisėtu nurodymu, A. G. su tuo pačiu ekskavatoriumi – krautuvu „Komatsu WB97S-2“ Objekte dar dirbo 6 val. laiko, neatlygintinai atlikdamas statybos rangos darbus.
1.4. Taip pat 2015 m. spalio 23 d. telefoninio pokalbio metu D. J. susitarė su V. S., kad pastarasis 2015 m. spalio 26 d. Objekte planuojamiems sudėtingiems statybos rangos darbams atlikti skirs Įmonės K ekskavatorių - krautuvą. Vykdydamas susitarimą, 2015 m. spalio 26 d. V. S., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, į Objektą nusiuntė A. G., dirbantį tuo pačiu ekskavatoriumi – krautuvu „Komatsu WB97S-2“, ir kuris Objekte dirbo 6 val. laiko, neatlygintinai atlikdamas statybos rangos darbus. Taip pat 2015 m. lapkričio 2 d. D. J. telefoninio pokalbio metu susitarė su V. S., kad pastarasis 2015 m. lapkričio 2 d. ar 2015 m. lapkričio 3 d. dienai skirs Objekte reikalingiems darbams atlikti ekskavatorių - krautuvą. Vykdydamas susitarimą, 2015 m. lapkričio 2 d. V. S., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, į Objektą nusiuntė A. G., dirbantį tuo pačiu ekskavatoriumi – krautuvu „Komatsu WB97S-2“, ir kuris Objekte dirbo 6 val. laiko, neatlygintinai atlikdamas statybos rangos darbus.
1.5. Taip pat 2015 m. lapkričio 3 d. D. J. telefoninio pokalbio metu susitarė su V. S., kad pastarasis 2015 m. lapkričio 4 d. dienai skirs Objekte reikalingiems darbams atlikti ekskavatorių - krautuvą. Vykdydamas susitarimą ir dar apie jį 2015 m. lapkričio 4 d. priminus D. J., tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 4 d.) V. S. telefoninio pokalbio metu nurodė jam pavaldžiam asmeniui - Įmonės K meistrui R. K., nežinančiam apie daromas nusikalstamas veikas, nusiųsti į Objektą dirbti spec. mašinų mašinistą, dirbantį su ekskavatorium - krautuvu „CAT 428D“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), A. B., nežinantį apie daromas nusikalstamas veikas. 2015 m. lapkričio 4 d. D. J. telefoninio pokalbio metu V. S. priminus apie susitarimą siųsti 2015 m. lapkričio 4 d. į Objektą reikalingiems darbams atlikti ekskavatorių - krautuvą, tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 4 d.) netrukus po pokalbio su D. J., V. S. paskambino telefonu jam pavaldžiam asmeniui - Įmonės K meistrui R. K., nežinančiam apie V. S. ir T. G. daromas suplanuotas nusikalstamas veikas, ir jam neteisėtai nurodė nusiųsti į Objektą dirbti spec. mašinų mašinistą, dirbantį su ekskavatorium - krautuvu, A. B.. Tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 4 d.), iškart po pokalbio telefonu su V. S., R. K. telefoninio pokalbio metu nurodė A. B. vykti dirbti į Objektą, kuriame A. B. 2015 m. lapkričio 4 d. dirbo 6 val. laiko, neatlygintinai UAB „T“ atlikdamas statybos rangos darbus.
1.6. 2015 m. lapkričio 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, gautais iš V. S. ir T. G. neteisėtais nurodymais, Įmonės K spec. mašinų mašinistas A. G. su ekskavatoriumi – krautuvu „Komatsu WB97S-2“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), Objekte dirbo 6 val. laiko, neatlygintinai atlikdamas statybos rangos darbus. 2015 m. lapkričio 17 d. D. J. telefoninio pokalbio metu susitarė su V. S., kad 2015 m. lapkričio 18 d. būtų skirtas Objekte reikalingiems statybos darbams atlikti (šlaito atstatymo darbams) ekskavatorius - krautuvas. 2015 m. lapkričio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, V. S. nurodymu, Įmonės K spec. mašinų mašinistas A. B., su ekskavatoriumi – krautuvu „CAT 428D“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), Objekte dirbo 6 val. laiko, kur neatlygintinai atliko statybos rangos darbus (įgriuvos pašalinimo darbus). 2015 m. lapkričio 19 d. D. J. telefoninio pokalbio metu susitarė su V. S., kad būtų skirtas Objekte reikalingiems statybos darbams atlikti ekskavatorius - krautuvas. 2015 m. lapkričio 19 d., netrukus po pokalbio su D. J., V. S. telefoninio pokalbio metu paskambino A. B. ir jam neteisėtai nurodė vykti dirbti į Objektą, t. y. atkasti įgriuvas. 2015 m. lapkričio 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, V. S. neteisėtu nurodymu, Įmonės K spec. mašinų mašinistas A. B., su ekskavatoriumi – krautuvu „CAT 428D“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), Objekte dirbo 6 val. laiko, neatlygintinai atlikdamas statybos rangos (įgriuvos pašalinimo) darbus.
1.7. 2015 m. lapkričio 27 d. ir 2015 m. lapkričio 30 d. D. J. telefoninių pokalbių metu susitarė su T. G., kad 2015 m. lapkričio 30 d., nuo 9 val., būtų skirtas Objekte reikalingiems statybos darbams atlikti ekskavatorius - krautuvas. 2015 m. lapkričio 30 d., netrukus po pokalbio su D. J., T. G. telefonu paskambino A. B. ir jam davė neteisėtą nurodymą tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 30 d.) vykti dirbti į Objektą. 2015 m. lapkričio 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, T. G. neteisėtu nurodymu, Įmonės K spec. mašinų mašinistas A. B. su ekskavatoriumi – krautuvu „CAT 428D“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), Objekte dirbo 6 val. laiko, neatlygintinai atlikdamas statybos rangos darbus.
1.8. 2015 m. gruodžio 7 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. D. J. telefoninio pokalbio metu susitarė su T. G., kad 2015 m. gruodžio 8 d. dienai būtų skirtas ekskavatorius - krautuvas Objekte reikalingiems statybos darbams atlikti. 2015 m. gruodžio 8 d., netrukus po pokalbio su D. J., T. G. telefonu paskambino jam pavaldžiam asmeniui - Įmonės K meistrui R. A., nežinančiam apie daromas nusikalstamas veikas, ir jam davė neteisėtą nurodymą, kad A. B., tuo metu buvęs R. A. pavaldume, su ekskavatorium - krautuvu vyktų dirbti į Objektą. Tą pačią dieną - 2015 m. gruodžio 8 d. - netrukus po T. G. telefoninio pokalbio su R. A., T. G., dar vieno (sekančio) telefoninio pokalbio su R. A. metu, pastarajam dar kartą neteisėtai nurodė, kad A. B. su ekskavatorium - krautuvu vyktų dirbti į Objektą. 2015 m. gruodžio 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, T. G. netiesioginiu, perduotu per R. A., nurodymu, Įmonės K spec. mašinų mašinistas A. B. su ekskavatoriumi – krautuvu „CAT 428D“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), Objekte dirbo 6 val. laiko, neatlygintinai atlikdamas statybos rangos (įgriuvos pašalinimo) darbus.
1.9. 2015 m. gruodžio 16 d. UAB „T“ techninis direktorius, oficialus Objekto darbų vadovas V. J. K., nežinantis apie daromas nusikalstamas veikas, telefoninio pokalbio metu susitarė su T. G., kad Objekte 2015 m. gruodžio 17 d. dienai būtų suteiktos aukšto slėgio vandens spaudimo įrenginio paslaugos. 2015 m. gruodžio 17 d. T. G., papildomo telefoninio pokalbio su V. K. metu sutarė, kad Objekte aukšto slėgio vandens spaudimo įrenginio paslaugos bus suteiktos nuo apie 10 val. (2015 m. gruodžio 17 d.). 2015 m. gruodžio 17 d., laikotarpiu nuo apie 10.00 iki 14.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtu T. G. nurodymu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti Įmonės K darbuotojai Objekte UAB „T“ suteikė neatlygintiną statomos atraminės sienelės armatūros aukšto slėgio vandens spaudimo įrenginiu nuplovimo paslaugą.
1.10. Tokiu būdu, A. L., veikdamas kartu su V. S. ir T. G., duodamas nurodymus jo vadovaujamos įmonės darbuotojams D. J. ir V. J. K. kreiptis į Įmonės K vadovus V. S. ir T. G. dėl šios (duomenys neskelbtini) įrenginių (ir (ar) medžiagų) ir statybinės technikos neatlygintino panaudojimo Objekte atliekamiems darbams, ir juos priimdamas, bei šių suteiktų paslaugų neapskaitydamas įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka UAB „T“ buhalterinėje apskaitoje, dėl ko Objekte 2015 m. spalio 22 d. buvo panaudota Įmonės K priklausanti vibroplokštė DYNAPAC LF90, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. spalio 22 d., 2015 m. spalio 23 d., 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. lapkričio 2 d. ir 2015 m. lapkričio 10 d. buvo panaudotas Įmonės K priklausantis ekskavatorius – krautuvas „Komatsu WB97S-2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. lapkričio 18 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2015 m. lapkričio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. buvo panaudotas Įmonės K priklausantis ekskavatorius – krautuvas „CAT 428D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); o 2015 m. gruodžio 17 d. Objekte buvo panaudotas Įmonės K priklausantis aukšto plovimo įrenginys (duomenys neskelbtini) TS T, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis padėjo V. S. iššvaistyti jo žinioje esantį (buvusį) Įmonės turtą (lėšas) už 2083,62 Eur (su PVM) sumą, bei taip pat tokiu būdu jam padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, dėl ko buvo padaryta didelė neturtinė žala kitiems juridiniams asmenims - VĮ „Ka“ ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – (duomenys neskelbtini).
2. A. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad dirbdamas UAB „T“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini); registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vadovaudamas šios įmonės ūkinei veiklai, būdamas pasirašęs 2015 m. kovo 25 d. Pirkimo sutartį Nr. S-183, sudarytą tarp L, atstovaujamos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio direktoriaus pareigas E. S. (Užsakovo), ir UAB „T“, atstovaujamos jo (A. L.) (Rangovo) (toliau - Objektas), žinodamas, kad minėta pirkimo sutartis turėjo būti įvykdyta per 7 mėnesius nuo jos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. spalio 25 d., bei suprasdamas, kad jo vadovaujama įmonė (UAB „T“) neturi pakankamai finansinių ir kitų (kompetentingų darbuotojų, reikiamos statybinės technikos, įrenginių, medžiagų ir pan.) resursų dėl pirkimo sutarties įgyvendinimo laiku, turėdamas tikslą padėti kitiems asmenims iššvaistyti svetimą turtą ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, iš UAB „T“ darbuotojo - meistro D. J., vadovaujančio Objekte atliekamiems pagrindiniams statybos darbams - atraminės sienelės įrengimui (pastatymui), nežinančio apie daromas nusikalstamas veikas, 2015 m. lapkričio 2 d. telefonu gavęs pranešimą apie tai, kad Objekte statybos darbams atlikti yra reikalinga medžiagos išardyto pagrindo (skaldos), tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 2 d.) paskambinęs telefonu E. K., esančiam Valstybės įmonės „Ka“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini); toliau – VĮ „Ka“ ar Įmonė), įsteigtos iš valstybės turto, nuosavybės teise priklausančiai valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdančiai, naudojančiai bei juo disponuojančiai patikėjimo teise, kurios tikslas – teikti viešąsias paslaugas: atlikti (duomenys neskelbtini); atlikti (duomenys neskelbtini), ir kt., direktoriaus V. L., t. y. jo (A. L.) tėvo, pavaduotoju - vyriausiuoju inžinieriumi, neteisėtai su juo susitarė, kad neatlygintinai į Objektą būtų pristatyta Įmonei priklausančios medžiagos išardyto pagrindo (skaldos), reikalingos vykdomiems statybos darbams atlikti, o nuo D. J. nuslėpė, kad jis yra su savo tėvui - Įmonės direktoriui V. L. - tiesiogiai pavaldžiu asmeniu E. K. nusikalstamai susitaręs dėl Įmonės turto iššvaistymo - neatlygintino Įmonės statybinių medžiagų pristatymo ir panaudojimo Objekte, ir kad šių paslaugų suteikimas nebus įstatymų ir teisės aktų numatyta tvarka apskaitytas (užfiksuotas) VĮ „Ka“ ir UAB „T“ buhalterinėse apskaitose.
2.1. E. K., įgyvendindamas su A. L. sudarytą susitarimą, netrukus (tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 2 d.) po pokalbio su A. L., paskambindamas telefonu susisiekė su jam netiesiogiai pavaldžiu asmeniu - VĮ „Ka“ (duomenys neskelbtini) tarnybos (toliau - Įmonės (duomenys neskelbtini) T) gamybos vadovu G. S., nežinančiu apie daromas nusikalstamas veikas, ir jam neteisėtai nurodė telefonu susisiekti su A. L., išsiaiškinti, koks kiekis medžiagos išardyto pagrindo (skaldos) yra reikalingas pristatyti į Objektą ir suorganizuoti, kad Įmonės T transportu būtų į Objektą, esantį (duomenys neskelbtini), nugabentas reikalingas kiekis medžiagos išardyto pagrindo (skaldos), laikomos Įmonės (duomenys neskelbtini) T valdose (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini).
2.2. Tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 2 d.), iškart po pokalbio su E. K., G. S., vykdydamas (neteisėtą) E. K. nurodymą, paskambinęs telefonu susisiekė su A. L., iš kurio gavo informaciją, kad į Objektą yra reikalinga pristatyti apie 100 kubų medžiagos išardyto pagrindo (skaldos). Tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 2 d.), po pokalbio su A. L., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, G. S. susisiekė su jam pavaldžiais Įmonės (duomenys neskelbtini) T vairuotojais - A. K. ir G. Sa., nežinančiais apie daromas nusikalstamas veikas, kuriems nurodė vykti su Įmonės (duomenys neskelbtini) T priklausančiais krovininiais automobiliais į Įmonės (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kur čia pasikrauti išardyto pagrindo medžiagos (skaldos) ir šį krovinį pristatyti į Objektą (duomenys neskelbtini).
2.3. Tokiu būdu, 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 3 d. ir 2015 m. lapkričio 4 d. A. K. su Įmonei priklausančiu krovininiu automobiliu „Renault Kerax 460.35“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Panav TS318“, į Objektą 5 reisais pristatė išardyto pagrindo medžiagos (skaldos), o G. Sa. 2015 m. lapkričio 4 d. į Objektą Įmonei priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 3344“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Meiler MZDA 18/2“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 reisu pristatė išardyto pagrindo medžiagos (skaldos), reikalingos Objekte vykdomiems statybos darbams atlikti. Tokiomis aplinkybėmis iš viso į Objektą buvo neatlygintinai pristatyta Įmonės (duomenys neskelbtini) T priklausančios 161,5 t medžiagos išardyto pagrindo (skaldos) už 723,03 Eur (su PVM) sumą, kurios pervežimu maršrutu (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) kaštus (tonkilometres) sudarė 1540,06 Eur (su PVM), kas bendroje sumoje sudaro 2263,10 Eur (su PVM).
2.4. Tokiu būdu, A. L., veikdamas kartu su savo tėvui V. L. tiesiogiai pavaldžiu asmeniu E. K. ir įgyvendindamas su juo (E. K.) 2015 m. lapkričio 2 d. sudarytą nusikalstamą susitarimą dėl Įmonės turto iššvaistymo, bei duodamas nurodymus jo vadovaujamos įmonės darbuotojui D. J. priimti į Objektą Įmonei priklausančią medžiagą išardyto pagrindo (skaldą), ir ją priimdamas, bei šių neatlygintinai gautų statybinių medžiagų (pateiktų paslaugų ir prekių) neapskaitydamas įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka UAB „T“ buhalterinėje apskaitoje, padėjo E. K. iššvaistyti pastarojo žinioje esantį Įmonės turtą už 2263,10 Eur (su PVM) sumą, bei taip pat tokiu būdu padėjo E. K. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, dėl ko buvo padaryta didelė neturtinė žala kitiems juridiniams asmenims - VĮ „Ka“ ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – L.
3. A. L. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 redakcija su vėlesniais pakeitimais bei papildymais; toliau - Įstatymas) 21 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, pažeisdamas Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (...). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, netinkamai organizavęs įmonės apskaitą, laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d., tęstiniais tyčiniais veiksmais, veikdamas per ūkio subjekto (UAB „T“) apskaitą tvarkančią UAB „T“ vyriausiąją finansininkę (vyriausiąja buhalterę) I. P., nesuvokiančią apie daromas nusikalstamas veikas ir kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės - UAB „T“ - buhalterinę apskaitą, t. y. į apskaitą neįtraukė įvykių, kad Objekte („(duomenys neskelbtini)“) buvo naudoti VĮ „Ka“ K priklausantys įrenginiai ir statybinė technika, bei VĮ „Ka“ Ka priklausančios statybinės medžiagos ir suteiktos šių medžiagų atvežimo paslaugos, t. y.:
1) 2015 m. spalio 22 d. vibroplokštė DYNAPAC LF90, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ekskavatorius – krautuvas „Komatsu WB97S-2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kartu su mašinistu);
2) 2015 m. spalio 23 d. ekskavatorius – krautuvas „Komatsu WB97S-2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kartu su mašinistu);
3) 2015 m. spalio 26 d. ekskavatorius – krautuvas „Komatsu WB97S-2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kartu su mašinistu);
4) 2015 m. lapkričio 2 d. ekskavatorius – krautuvas „Komatsu WB97S-2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kartu su mašinistu), taip pat VĮ „Ka“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Renault Kerax 460.35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Panav TS318“, atvežta VĮ „Ka“ priklausanti medžiaga išardyto pagrindo (skalda);
5) 2015 m. lapkričio 3 d. VĮ „Ka“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Renault Kerax 460.35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Panav TS318“, atvežtas VĮ „Ka“ priklausanti medžiaga išardyto pagrindo (skalda);
6) 2015 m. lapkričio 4 d. ekskavatorius – krautuvas „CAT 428D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kartu su mašinistu), taip pat VĮ „Ka“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Renault Kerax 460.35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Panav TS318“, atvežta VĮ „Ka“ priklausanti medžiaga išardyto pagrindo (skalda), o taip pat VĮ „Ka“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 3344“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Meiler MZDA 18/2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežta VĮ „Ka“ priklausanti medžiaga išardyto pagrindo (skalda);
7) 2015 m. lapkričio 10 d. ekskavatorius – krautuvas „Komatsu WB97S-2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kartu su mašinistu);
8) 2015 m. lapkričio 18 d. ekskavatorius – krautuvas „CAT 428D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kartu su mašinistu);
9) 2015 m. lapkričio 19 d. ekskavatorius – krautuvas „CAT 428D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kartu su mašinistu);
10) 2015 m. lapkričio 30 d. ekskavatorius – krautuvas „CAT 428D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kartu su mašinistu);
11) 2015 m. gruodžio 8 d. ekskavatorius – krautuvas „CAT 428D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kartu su mašinistu);
12) 2015 m. gruodžio 8 d. aukšto plovimo įrenginys (duomenys neskelbtini) TS T, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini),
3.1. dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „T“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d.
4. V. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas Valstybės įmonės „Ka“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) (toliau – VĮ „Ka“ ar Įmonė) direktoriumi, įsteigtos iš valstybės turto, nuosavybės teise priklausančiai valstybei, ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdančiai, naudojančiai bei juo disponuojančiai patikėjimo teise, kurios tikslas – teikti viešąsias paslaugas: atlikti (duomenys neskelbtini); atlikti (duomenys neskelbtini); ir kt.; pagal Įmonės įstatų, patvirtintų L direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įstatai) 11 ir 27 p. būdamas vienasmeniu valdymo organu – įmonės vadovu, žinodamas, kad pagal Įmonės Įstatų 13 p. „Įmonės vadovas (...) turi vengti situacijos, kad jų asmeniniai interesai prieštarautų ar galėtų prieštarauti įmonės interesams (...), ir kad pagal Įstatų 14 p. „Įmonės organai privalo veikti įmonės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įmonės įstatais. Įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ar yra akivaizdžiai nuostolingi“, pagal Įmonės direktoriaus pareigybės nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuostatai), 3 p. būdamas vienasmeniu įmonės valdymo organu, žinodamas, kad pagal Nuostatų 12 p. „Direktorius organizuoja įmonės veiklą ir veikia įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis (...)“, taip pat, kad pagal Nuostatų 12.2 p. direktorius „priima į darbą ir atleidžia darbuotojus; sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis“, pagal 12.4 p. – „skiria ir atšaukia įmonės filialų ((duomenys neskelbtini)) ir atstovybių valdymo organus“, pagal 13.1 p. turėdamas teisę „tikrinti, kaip įmonės darbuotojai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų“, pagal Nuostatų 14.1. p. būdamas atsakingas už „įmonės veiklos organizavimą“, pagal 14.8. p. – „įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo šiuose įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis (...)“, pagal 14.9 p. – „kitus veiksmus, kuriuos įmonės vadovui nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės įstatai ir nuostatai“, t. y. turėdamas teisę Įmonę atstovauti, priimti sprendimus Įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šios bendrovės turtą, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d., veikdamas kartu su Įmonės K (toliau - Įmonės K) viršininku V. S. bei padedant pastarojo pavaduotojui (inžinieriui) T. G. ir jo (V. L.) sūnui A. L., siekdamas turtinės naudos sūnaus A. L. vadovaujamai įmonei - UAB „T“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini); registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), kurios vienintelė akcijų savininkė yra V. L. sutuoktinė A. La., suplanavo Įmonės turimu turtu ir lėšomis suteikti neatlygintinas statybinės technikos, įrenginių (ir (ar) medžiagų) panaudojimo paslaugas UAB „T“, turėjusiai atlikti statybos rangos darbus pagal 2015 m. kovo 25 d. Pirkimo sutartį Nr. S-183 „(duomenys neskelbtini)“, sudarytą tarp L ir UAB „T“ (toliau - Objektas), žinodamas, kad minėta pirkimo sutartis turi būti įvykdyta per 7 mėnesius nuo jos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. spalio 25 d., bei suprasdamas, kad jo sūnaus A. L. vadovaujama įmonė (UAB „T“) neturi pakankamai finansinių ir kitų (kompetentingų darbuotojų, reikiamos statybinės technikos, įrenginių, medžiagų ir pan.) resursų dėl šios pirkimo sutarties įgyvendinimo laiku, iššvaistė jo žinioje esantį svetimą - VĮ „Ka“ - turtą, apgaulingai tvarkė įstatymų ir teisės aktų reikalaujamą Įmonės buhalterinę apskaitą bei tokiu būdu piktnaudžiavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, šiomis aplinkybėmis:
4.1. 2015 m. rugpjūčio 25 d., jis (V. L.) telefoninio pokalbio metu neteisėtai susitarė su sūnumi A. L., kad pastarasis kreiptųsi į Įmonės K viršininką V. S. dėl neatlygintino statybinės technikos ir (ar) statybinių medžiagų panaudojimo Objekte, ir pažadėjo artimiausiu laiku duoti neteisėtą nurodymą V. S. neatlygintinai suteikti UAB „T“ vykdomiems Objekte darbams atlikti Įmonės K priklausančią statybinę techniką ir (ar) statybines medžiagas. Po šio neteisėto susitarimo su A. L., 2015 m. rugpjūčio 25 d., jis (V. L.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, savo darbo kabinete, esančiame Įmonės buveinės administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su V. S. ir jam neteisėtai nurodė neatlygintinai suteikti UAB „T“ statybinę techniką, reikalingą atliekant darbus Objekte, žinodamas, kad tarp Įmonės ir UAB „T“ dėl reikalingų statybos darbų atlikimo nėra sudaryta jokia sutartis ir kad toks Įmonės direktoriaus nurodymas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.
4.2. Po to, V. S., vykdydamas gautą iš V. L. nurodymą, 2015 m. rugpjūčio 25-26 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Įmonės K buveinės administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), davė neteisėtą nurodymą savo pavaldiniui T. G., kad UAB „T“ atliekant statybos rangos darbus Objekte, ir esant reikalui jame panaudoti statybinę techniką, įrenginius ir (ar) medžiagas, bei tuo tikslu gavus UAB „T“ dirbančiųjų prašymus, būtų neatlygintinai į Objektą siunčiama Įmonės K reikalinga speciali statybinė technika, taip pat neatlygintinai suteikiamos reikiamų įrenginių paslaugos ir (ar) taip pat neatlygintinai suteikiamos reikiamos medžiagos.
4.3. Vėliau, 2015 m. apie rugsėjo – spalio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jis (V. L.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, savo darbo kabinete, esančiame Įmonės administraciniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), susitikęs su T. G. - V. S. tiesiogiai pavaldžiu asmeniu, ir jam, kaip ir V. S. 2015 m. rugpjūčio 25 d., neteisėtai nurodė neatlygintinai padėti Įmonės K turima statybine technika, įrenginiais bei medžiagomis UAB „T“, atliekant statybos rangos darbus Objekte, žinodamas, kad tarp Įmonės ir UAB „T“ dėl reikalingų statybos darbų atlikimo nėra sudaryta jokia sutartis ir kad toks Įmonės direktoriaus nurodymas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.
4.4. Po šių V. L. neteisėtų nurodymų V. S. ir T. G. bei V. S. neteisėtų nurodymų T. G., A. L., 2015 m. apie rugsėjo - spalio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jam pavaldiems asmenims – įmonės UAB „T“ darbuotojams - meistrui D. J., vadovaujančiam Objekte atliekamiems pagrindiniams statybos darbams - atraminės sienelės įrengimui (pastatymui), ir techniniam direktoriui V. J. K., oficialiai esančiam Objekto darbų vadovu, esant reikalui dėl statybos darbų atlikimo Objekte ir panaudojimo statybinės technikos ar pan., nurodė kreiptis į Įmonės K viršininką V. S. ir pastarojo pavaduotoją inžinierių T. G., nuo D. J. ir V. J. K. nuslėpdamas, kad jis, UAB „T“ direktorius, su savo tėvu - Įmonės direktoriumi V. L., bei Įmonės K vadovaujančiais V. S. ir T. G. yra nusikalstamai susitarę dėl Įmonės turto iššvaistymo ir neatlygintinų Įmonės K turima statybine technika paslaugų suteikimo Objekte, ir kad šių paslaugų suteikimas nebus įstatymų ir teisės aktų numatyta tvarka apskaitytas (užfiksuotas) VĮ „Ka“ ir UAB „T“ buhalterinėse apskaitose.
4.5. Tokiu būdu, V. S. ir T. G., laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d., gavę UAB „T“ Objekte vykdomiems darbams vadovaujančio D. J. ir UAB „T“ techninio direktoriaus (oficialaus Objekto darbų vadovo) V. J. K., nežinančių apie daromas nusikalstamas veikas, prašymus dėl statybinės technikos ir įrenginių reikalingumo Objekte, davė neteisėtus nurodymus Įmonės K dirbantiems asmenims, nežinantiems apie daromas nusikalstamas veikas, kad UAB „T“ būtų nemokamai išduoti darbams Objekte reikiami įrenginiai - vibroplokštė ir aukšto slėgio vandens plautuvas, o Įmonės K dirbantiems ekskavatorininkams A. G. ir A. B., taip pat nežinantiems apie daromas nusikalstamas veikas, tiesiogiai davė neteisėtus nurodymus vykti dirbti - atlikti reikalingus statybos darbus - į Objektą su Įmonės K tarnybai priklausančia statybine technika.
4.6. UAB „T“ meistras D. J., vadovaujantis Objekte atliekamiems pagrindiniams statybos darbams - atraminės sienelės įrengimui (pastatymui), vykdydamas A. L. nurodymus, nesuprantantis apie V. L., V. S. ir T. G. daromas suplanuotas nusikalstamas veikas, 2015 m. spalio 20 d. ir 2015 m. spalio 21 d. telefoninių pokalbių su T. G. metu susitarė 2015 m. spalio 22 d. dienai Objekte reikalingiems statybos darbams atlikti duoti pasinaudoti Įmonės K priklausančia vibroplokšte. Vykdydamas susitarimą, 2015 m. spalio 22 d. D. J., T. G. leidimu, iš Įmonės K pasiėmė Objekte reikalingiems statybos darbams atlikti vibroplokštę DYNAPAC LF90, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją Objekte neatlygintinai naudojo 8 val.
4.7. Iškart po vibroplokštės paėmimo, 2015 m. spalio 22 d., D. J., būdamas Įmonės K teritorijos kieme prie stovinčios statybinės technikos, telefoninių pokalbių su T. G. ir V. S. metu susitarė, kad Įmonės K 2015 m. spalio 22 d. nusiųs į Objektą ekskavatorių darbams atlikti. Vykdant susitarimą, V. S. į Objektą 2015 m. spalio 22 d. nusiuntė dirbti jam pavaldų asmenį, Įmonės K spec. mašinų mašinistą A. G., nežinantį apie daromas nusikalstamas veikas, su Įmonės K ekskavatoriumi – krautuvu „Komatsu WB97S-2“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Objekte dirbo 6 val., neatlygintinai atlikdamas statybos rangos darbus. Taip pat 2015 m. spalio 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, V. S. neteisėtu nurodymu, A. G. su tuo pačiu ekskavatoriumi – krautuvu „Komatsu WB97S-2“ Objekte dar dirbo 6 val. laiko, neatlygintinai atlikdamas statybos rangos darbus.
4.8. Taip pat, 2015 m. spalio 23 d., telefoninio pokalbio metu D. J. susitarė su V. S., kad pastarasis 2015 m. spalio 26 d. Objekte planuojamiems sudėtingiems statybos rangos darbams atlikti skirs Įmonės K ekskavatorių - krautuvą. Vykdydamas susitarimą, 2015 m. spalio 26 d. V. S., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, į Objektą nusiuntė A. G., dirbantį tuo pačiu ekskavatoriumi – krautuvu „Komatsu WB97S-2“, ir kuris Objekte dirbo 6 val. laiko, neatlygintinai atlikdamas statybos rangos darbus.
4.9. Taip pat 2015 m. lapkričio 2 d. D. J. telefoninio pokalbio metu susitarė su V. S., kad pastarasis 2015 m. lapkričio 2 d. ar 2015 m. lapkričio 3 d. dienai skirs Objekte reikalingiems darbams atlikti ekskavatorių - krautuvą. Vykdydamas susitarimą, 2015 m. lapkričio 2 d. V. S., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, į Objektą nusiuntė A. G., dirbantį tuo pačiu ekskavatoriumi – krautuvu „Komatsu WB97S-2“, ir kuris Objekte dirbo 6 val. laiko, neatlygintinai atlikdamas statybos rangos darbus.
4.10. Taip pat 2015 m. lapkričio 3 d. D. J. telefoninio pokalbio metu susitarė su V. S., kad pastarasis 2015 m. lapkričio 4 d. dienai skirs Objekte reikalingiems darbams atlikti ekskavatorių - krautuvą. Vykdydamas susitarimą ir dar apie jį 2015 m. lapkričio 4 d. priminus D. J., tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 4 d.) V. S. telefoninio pokalbio metu nurodė jam pavaldžiam asmeniui - Įmonės K meistrui R. K., nežinančiam ir nesuvokiančiam apie daromas nusikalstamas veikas, nusiųsti į Objektą dirbti spec. mašinų mašinistą, dirbantį su ekskavatorium - krautuvu „CAT 428D“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), A. B., nežinantį ir nesuvokiantį apie daromas nusikalstamas veikas.
4.11. 2015 m. lapkričio 4 d. D. J. telefoninio pokalbio metu V. S. priminus apie susitarimą siųsti 2015 m. lapkričio 4 d. į Objektą reikalingiems darbams atlikti ekskavatorių - krautuvą, tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 4 d.) netrukus po pokalbio su D. J., V. S. paskambino telefonu jam pavaldžiam asmeniui - Įmonės K meistrui R. K., nesuvokiančiam ir nesuprantančiam apie V. L., V. S. ir T. G. daromas suplanuotas nusikalstamas veikas, ir jam neteisėtai nurodė nusiųsti į Objektą dirbti spec. mašinų mašinistą, dirbantį su ekskavatorium - krautuvu, A. B.. Tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 4 d.), iškart po pokalbio telefonu su V. S., R. K. telefoninio pokalbio metu nurodė A. B. vykti dirbti į Objektą, kuriame A. B. 2015 m. lapkričio 4 d. dirbo 6 val. laiko, neatlygintinai UAB „T“ atlikdamas statybos rangos darbus.
4.12. 2015 m. lapkričio 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, gautais iš V. S. ir T. G. neteisėtais nurodymais, Įmonės K spec. mašinų mašinistas A. G. su ekskavatoriumi – krautuvu „Komatsu WB97S-2“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), Objekte dirbo 6 val. laiko, neatlygintinai atlikdamas statybos rangos darbus.
4.13. 2015 m. lapkričio 17 d. D. J. telefoninio pokalbio metu susitarė su V. S., kad 2015 m. lapkričio 18 d. būtų skirtas Objekte reikalingiems statybos darbams atlikti (šlaito atstatymo darbams) ekskavatorius - krautuvas. 2015 m. lapkričio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, jo (V. S.) nurodymu, Įmonės K spec. mašinų mašinistas A. B., su ekskavatoriumi – krautuvu „CAT 428D“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), Objekte dirbo 6 val. laiko, kur neatlygintinai atliko statybos rangos darbus (įgriuvos pašalinimo darbus).
4.14. 2015 m. lapkričio 19 d. D. J. telefoninio pokalbio metu susitarė su V. S., kad būtų skirtas Objekte reikalingiems statybos darbams atlikti ekskavatorius - krautuvas. 2015 m. lapkričio 19 d., netrukus po pokalbio su D. J., V. S. telefoninio pokalbio metu paskambino A. B. ir jam neteisėtai nurodė vykti dirbti į Objektą, t. y. atkasti įgriuvas. 2015 m. lapkričio 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, V. S. neteisėtu nurodymu, Įmonės K spec. mašinų mašinistas A. B., su ekskavatoriumi – krautuvu „CAT 428D“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), Objekte dirbo 6 val. laiko, neatlygintinai atlikdamas statybos rangos (įgriuvos pašalinimo) darbus.
4.15. 2015 m. lapkričio 27 d. ir 2015 m. lapkričio 30 d. D. J. telefoninių pokalbių metu susitarė su T. G., kad 2015 m. lapkričio 30 d. nuo 9 val., būtų skirtas Objekte reikalingiems statybos darbams atlikti ekskavatorius - krautuvas. 2015 m. lapkričio 30 d., netrukus po pokalbio su D. J., T. G. telefonu paskambino A. B. ir jam davė neteisėtą nurodymą tą pačią dieną (2015 m. lapkričio 30 d.) vykti dirbti į Objektą. 2015 m. lapkričio 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, T. G. neteisėtu nurodymu, Įmonės K spec. mašinų mašinistas A. B. su ekskavatoriumi – krautuvu „CAT 428D“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), Objekte dirbo 6 val. laiko, neatlygintinai atlikdamas statybos rangos darbus.
4.16. 2015 m. gruodžio 7 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. D. J. telefoninio pokalbio metu susitarė su T. G., kad 2015 m. gruodžio 8 d. dienai būtų skirtas ekskavatorius - krautuvas Objekte reikalingiems statybos darbams atlikti. 2015 m. gruodžio 8 d., netrukus po pokalbio su D. J., T. G. telefonu paskambino jam pavaldžiam asmeniui - Įmonės K meistrui R. A., nežinančiam apie daromas nusikalstamas veikas, ir jam davė neteisėtą nurodymą, kad A. B., tuo metu buvęs R. A. pavaldume, su ekskavatorium - krautuvu vyktų dirbti į Objektą. Tą pačią dieną - 2015 m. gruodžio 8 d. - netrukus po T. G. telefoninio pokalbio su R. A., T. G., dar vieno (sekančio) telefoninio pokalbio su R. A. metu, pastarajam dar kartą neteisėtai nurodė, kad A. B. su ekskavatorium - krautuvu vyktų dirbti į Objektą. 2015 m. gruodžio 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, T. G. netiesioginiu, perduotu per R. A., nurodymu, Įmonės K spec. mašinų mašinistas A. B. su ekskavatoriumi – krautuvu „CAT 428D“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), Objekte dirbo 6 val. laiko, neatlygintinai atlikdamas statybos rangos (įgriuvos pašalinimo) darbus.
4.17. 2015 m. gruodžio 16 d. UAB „T“ techninis direktorius, oficialus Objekto darbų vadovas V. J. K., nežinantis apie daromas nusikalstamas veikas, telefoninio pokalbio metu susitarė su T. G., kad Objekte 2015 m. gruodžio 17 d. dienai būtų suteiktos aukšto slėgio vandens spaudimo įrenginio paslaugos. 2015 m. gruodžio 17 d. T. G., papildomo telefoninio pokalbio metu su V. K., sutarė, kad Objekte aukšto slėgio vandens spaudimo įrenginio paslaugos bus suteiktos nuo apie 10 val. (2015 m. gruodžio 17 d.). 2015 m. gruodžio 17 d., laikotarpiu nuo apie 10.00 iki 14.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtu T. G. nurodymu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti Įmonės K darbuotojai Objekte UAB „T“ suteikė neatlygintiną statomos atraminės sienelės armatūros aukšto slėgio vandens spaudimo įrenginiu nuplovimo paslaugą.
4.18. Tokiu būdu, jis (V. L.), veikdamas kartu su V. S., padedant T. G. ir jo (V. L.) sūnui A. L., pastariesiems laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. gavus UAB „T“ Objekte pagrindiniams vykdomiems darbams vadovaujančio D. J., dirbančio UAB „T“ meistro pareigose, ir Objekto oficialaus darbų vadovo V. J. K., dirbančio UAB „T“ techninio direktoriaus pareigose, nežinančių apie daromas nusikalstamas veikas, prašymus dėl statybinės technikos ir įrenginių (ir (ar) medžiagų) panaudojimo Objekte, ir davus neteisėtus nurodymus Įmonės K dirbantiems asmenims, nežinantiems apie daromas nusikalstamas veikas, dėl vibroplokštės neatlygintino išdavimo; ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytiems asmenims dėl aukšto slėgio vandens plovimo įrenginio neatlygintinų paslaugų suteikimo; ir spec. mašinų specialistams A. G. ir A. B. dėl darbo su Įmonės K ekskavatoriais - krautuvais, dėl ko Objekte 2015 m. spalio 22 d. buvo panaudota Įmonės K priklausanti vibroplokštė DYNAPAC LF90, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. spalio 22 d., 2015 m. spalio 23 d., 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. lapkričio 2 d. ir 2015 m. lapkričio 10 d. buvo panaudotas Įmonės K priklausantis ekskavatorius – krautuvas „Komatsu WB97S-2“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. lapkričio 18 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2015 m. lapkričio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. buvo panaudotas Įmonės K priklausantis ekskavatorius – krautuvas „CAT 428D“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini); o 2015 m. gruodžio 17 d. Objekte buvo panaudotas Įmonės K priklausantis aukšto plovimo įrenginys (duomenys neskelbtini) TS T, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip jis (V. L.) iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą - VĮ „Ka“ priklausantį - turtą už 2083,62 Eur (su PVM) sumą.
4.19. Be to, jis (V. L.), vadovaudamas Įmonės ūkinei veiklai, koordinuodamas ir kontroliuodamas jam pavaldžių įmonės struktūrinių padalinių veiklą, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (2011 m. gruodžio 1 d. įstatymo Nr. I-722 redakcija) 11 straipsnio 6 dalies 1, 5, 6 punktų pagrindu būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, įmonės dokumentų ir kitos informacijos apie įmonę saugojimą, įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 redakcija su vėlesniais pakeitimais bei papildymais) 21 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, taip pat pagal Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. lK-170 su vėlesniais pakeitimais bei papildymais) 4 punktą būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, 6 punktą – užtikrindamas, kad būtų laiku priimami sprendimai, susiję su buhalterine apskaita, 6.1. ir 6.5. punktus – nustatydamas įmonės darbuotojų atsakomybę už ūkinių operacijų atlikimą, jų įforminimą, taip pat buhalterinei apskaitai ir kontrolei reikalingų dokumentų perdavimą apskaitą tvarkantiems darbuotojams, 6.7. punktą – užtikrinimą, kad priimti sprendimai dėl valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, taip pat dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims pagal kompetenciją būtų derinami su darbuotoju, atsakingu už išankstinę finansų kontrolę, netinkamai organizavęs įmonės apskaitą, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d., tęstiniais tyčiniais veiksmais, veikdamas per ūkio subjekto (VĮ „Ka“) apskaitą tvarkančią VĮ „Ka“ Buhalterinės apskaitos skyriuje vyriausiąja buhaltere T. S., nesuvokiančią apie daromas nusikalstamas veikas ir kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, tęstiniais tyčiniais veiksmais, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Įmonės buhalterinę apskaitą, žinodamas įstatymų reikalavimus ir turėdamas numatyti, kad dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo nebus galima iš dalies nustatyti VĮ „Ka“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. neorganizavo pardavimo dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) už objekte – (duomenys neskelbtini), įmonei UAB „T“ suteiktas statybinės technikos nuomos paslaugas, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių VĮ „Ka“ K priklausančio aukšto slėgio plovimo įrenginio (duomenys neskelbtini) TST, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo minėtame objekte ar išnuomavimo UAB „T“ fakto 2015 m. gruodžio 17 d.
4.20. Tokiais savo veiksmais jis (V. L.) tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio nuostatą, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 4 dalies nuostatą, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 79 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo <...> privalo įforminti PVM sąskaita faktūra“, „PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas <...>“, dėl ko už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. iš dalies negalima nustatyti VĮ „Ka“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
4.21. Tokiu būdu, jis (V. L.) tyčia neapskaitydamas statybinės technikos ir kitų įrenginių nuomos paslaugų tretiesiems asmenims (UAB „T“) ūkinių operacijų, kartu apgaulingai tvarkydamas teisės aktais reikalaujamą Įmonės buhalterinę apskaitą, ir tokiu būdu darydamas šias tyčines nusikalstamas veikas - svetimo turto iššvaistymą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė kiti juridiniai asmenys - VĮ „Ka“, jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – L, nes jis (V. L.) pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. X-771 redakcija su vėlesniais pakeitimais) 81 straipsnio nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus – 1 punkte visuomeninės naudos principą, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2 punkte efektyvumo principą, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3 punkte racionalumo principą, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; 4 punkte viešosios teisės principą, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose (2012 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XI-2063 redakcija) įtvirtintas prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) nurodytą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, nustatantį, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtintą pareigą sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu <...>, nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 4 dalies nuostatą, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 79 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo <...> privalo įforminti PVM sąskaita faktūra“, „PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas <...>“.
4.22. Šiais savanaudiškais ir akivaizdžiai neteisėtais veiksmais, tiesiogiai naudodamas savo aukštas pareigas vykdant BK 184 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, padarė didelę neturtinę žalą juridiniams asmenims VĮ „Ka“ ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – L, taip pat padarydamas 2083,62 Eur (su PVM) turtinę žalą VĮ „Ka“, iškraipė valstybės įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas, normalią, veiksmingą, autoritetingą, Konstituciją, įstatymus, Įmonės vidinius teisės aktus bei teisinės valstybės siekį atitinkančią veiklą ir pagrindinį jos tikslą vykdyti įstatymų neuždraustą ūkinę veiklą, kartu tokiais veiksmais diskredituotas ir pažemintas valstybės tarnautojui prilyginto asmens - VĮ „Ka“ direktoriaus, kaip viešąsias paslaugas ir viešąjį interesą tenkinančios Įmonės vadovo vardas, sumenkintas pačios valstybės įmonės bei jos steigėjo L autoritetas ir įvaizdis pačių įmonės darbuotojų bei visuomenės akyse, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai.
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria V. L. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, bei jam paskirti 280 MGL dydžio baudą. Prokuroro nuomone, nurodyta skundžiamo nuosprendžio dalis yra nepagrįsta ir neteisėta bei neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog V. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių. Prokuroro vertinimu, šiuo atveju V. L. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymiai.
5.1. Prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog liudytojų V. S. ir T. G. parodymus apie buvusį pokalbį su V. L. paneigia objektyvūs bylos įrodymai - kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai bei teisiamojo posėdžio metu ištirti garso įrašai. Prokuroras pažymi, kad kriminalinės žvalgybos metu buvo atliekama V. L. darbo vietos (darbo stalo kabinete) kontrolė. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-221 ir pateiktame garso įraše (t. 7, b. 1. 76-77) yra užfiksuotas tarp V. L. ir jo pavaldinio (Ka K viršininko) V. S. 2015 m. rugpjūčio 25 d., nuo 15.05 iki 15.10 val., vykęs pokalbis telefonu, kurio metu V. L. nurodė, kad jo „bernas įlindo į tą (duomenys neskelbtini)“, baigė jį prakeikti dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių, pasakė frazę „jeigu jis ten kreipsis, kas ten įrašyta, ekskavatorius, mes ten pamokėsim, panuomosim“, o V. S. nurodė, kad „pagal galimybes galim žiūrėt“. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas pastarąją V. S. frazę nepagrįstai įvertino, kaip atlygintinų paslaugų teikimą. Teismas nurodė, kad nė viename iš pokalbių nebuvo užsiminta apie tai, kad pagalba UAB „T“ bus neatlygintina. Prokuroras pažymi, kad pastarąją teismo išvadą paneigia byloje esantys duomenys. Prokuroro nuomone, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad technika bei paslaugos UAB „T“ turėjo būti suteiktos atlygintinai. L direktoriaus E. S. 2017 m. kovo 22 d. raštu Nr. (12.5)2-1229 „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 6, b. l. 185) nustatyta, kad VĮ „Ka“ direktorius V. L. jokia forma nebuvo informavęs direkcijos apie pagalbą ar kitus galimus interesų konfliktus, susijusius su jo sūnaus A. L. vadovaujamos įmonės UAB „T“ vykdoma pirkimo sutartimi Nr. S-183 „(duomenys neskelbtini)“, leidžiant šiai įmonei naudotis VĮ „Ka“ priklausančia statybine technika ir statybinėmis medžiagomis statybos objekte, nurodytame pirkimo sutartyje, atliekamiems darbams vykdyti.
5.2. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. buvo užfiksuotas ir V. L. bei A. L. pokalbis, kurio metu jie aptarė numatomus darbus objekte. Pokalbio metu V. L. patarė sūnui, prireikus medžiagų ar ekskavatoriaus, pakalbėti su V. S., taip pat nurodė, kad pats šiam pasakys „kad jį „pašefuotų“. A. L. nurodė, kad jam reikės ekskavatoriaus, kurį galėtų išsinuomoti. Taigi, iš šio pokalbio matyti, kad V. L. siūlė A. L. pagalbą tiek VĮ „Ka“ K turima technika, tiek T. G. žiniomis bei patarimais. Be to, V. L. savo sūnui nurodė kreiptis į jam pavaldų pagal užimamas pareigas V. S..
5.3. Prokuroras pažymi, kad nustačius minėtas aplinkybes itin svarbūs yra V. S. ir T. G. parodymai. V. S., apklaustas liudytoju parodė, kad V. L. - jo tiesioginis viršininkas. Vasarą bendraujant darbiniais reikalais su direktoriumi, jis pasakė, kad konkursą atlikti darbus objekte (duomenys neskelbtini) laimėjo UAB „T“, ir išreiškė pageidavimą šiai bendrovei padėti bei jos neskriausti. Tą „neskriausti“ liudytojas suprato, kaip prašymą suteikti kažkokią lengvatą - galbūt suteikti paslaugas neatlygintinai arba padėti tai įmonei neapskaitant suteiktų paslaugų. Žodžio neatlygintinai pokalbio metu pasakyta nebuvo. Apie konkrečios technikos suteikimą su V. L. pokalbio taip pat nebuvo. Vėliau su V. L. bendravo darbiniais, ūkiniais klausimais, gal ką kalbėjo ir apie tą objektą. Po minėto pokalbio liudytojas informavo T. G., kad UAB „T“ laimėjo konkursą ir kad dėl to bus papildomų rūpesčių, nes šioje įmonėje nebuvo tinkamo lygio specialistų. Po kurio laiko liudytojui paskambino UAB „T“ atstovas ir pasakė, kad jiems reikia ekskavatorinio krautuvo. Dėl šios priežasties minėtai bendrovei 4-6 kartus suteikė techniką darbų atlikimui objekte (duomenys neskelbtini). Iš darbuotojų su krautuvais ten dirbo R. G. ir A. B.. Visos tos paslaugos liko neapskaitytos, technikos nuomos lapo taip pat niekas neatžymėjo. Prokuroras mano, kad nebuvo pagrindo nesivadovauti liudytojo V. S. duotais parodymais. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad šis liudytojas parodymus davė nesusipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o šių parodymų tikrumą patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys - pokalbiai su asmenimis dėl technikos siuntimo į UAB „T“ objektą.
5.4. T. G., apklaustas liudytoju parodė, kad su V. L. buvo trumpas pašnekesys jo kabinete. Buvo paklausta, kaip sekasi darbai tame objekte, bet tuo metu darbai ten dar nebuvo pajudėję. Jam buvo pasakyta pagloboti ar padėti, tačiau nebuvo paminėta vardų, pavardžių ar tiesiogiai įvardinta UAB „T“. Iš tokios V. L. frazės liudytojas suprato, kad tame objekte reikia neatlygintinai padėti darbais, žiniomis ir technika. Liudytojas iš V. S. žinojo, kokia įmonė atlieka darbus tame objekte. UAB „T“ priklausė direktoriaus sūnui. Tai žinodamas liudytojas ir siuntė techniką (ekskavatorinį krautuvą, aukšto slėgio plovimo įrangą „Karcher“) į minėtą objektą. Prokuroras pažymi, kad liudytojas T. G. taip pat davė parodymus savo valia, būdamas nesusipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dar ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroro nuomone, šio liudytojo parodymų tikrumą patvirtina kitų proceso dalyvių parodymai (D. J., V. J. K.), su kuriais jis kalbėjosi dėl technikos atvykimo ir darbų atlikimo objekte.
5.5. Prokuroras mano, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog techninėmis priemonėmis nebuvo užfiksuotas T. G. ir V. L. pokalbis pastarojo darbo kabinete, nepaneigia fakto, kad toks pokalbis buvo. Kaip jau minėta, buvo slapta sekama V. L. darbo vieta - kabinetas, tačiau toks pokalbis galėjo įvykti ir kitoje kabineto vietoje, kuri nepatenka į buvusios įmontuotos vaizdo kameros ir garso įrenginio aprėpiamą teritoriją. Prokuroro nuomone, apygardos teismas, nurodydamas, kad liudytojų V. S. ir T. G. parodymus apie buvusį pokalbį su V. L. paneigia objektyvūs bylos įrodymai (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai bei teisiamojo posėdžio metu ištirti garso įrašai), neatsižvelgė į aplinkybę, jog šių asmenų parodymus dėl technikos siuntimo į UAB „T“ objektą patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Todėl nėra pagrindo šiais parodymais netikėti.
5.6. Prokuroras taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, kad V. L. suprato, jog jo sūnaus vadovaujama įmonė neturi pakankamai finansinių ir kitų resursų šios pirkimo sutarties įgyvendinimui laiku. Prokuroro vertinimu, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad V. L. buvo žinoma darbų eiga dėl (duomenys neskelbtini) ir kad UAB „T“ nespės šiame objekte atlikti darbų iki numatyto termino pabaigos. Pats V. L. parodė, kad 2015 m. liepą atėjęs į darbą atostogų metu sužinojo, kad A. L. laimėjo (duomenys neskelbtini) konkursą, bet darbų dar nepradėjo, kuo labai nepatenkinta D. Gerokai su juo apsibarė, nes tai buvo labai reikalingas objektas. A. L. aiškino, kad neturi statybos leidimo, todėl negali nieko daryti, be to, analizuodamas projektą rado trūkumų. Kitu atveju arba pats įsigilintų į projektą, nes turi eksperto kvalifikaciją, arba organizuotų kokį konsiliumą. Bet nenorėdamas, kad tai atrodytų kaip spaudimas, apsiribojo prašymu E. K. papildomai panagrinėti situaciją. V. L. puikiai suprato, kad tokių darbų tempimas žiemos link nieko gero nežada, todėl kartas nuo karto paragindavo A. L..
6. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas bei surašytas nesilaikant nuosprendžiui keliamų reikalavimų, todėl turi būti panaikintas.
7. Apeliantas pažymi, kad jis buvo nuteistas už padėjimą iššvaistyti svetimą turtą, nors neatliko jokių veiksmų, kuriuos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį paprastai atlieka padėjėjas. Be to, A. L. neturėjo jokio suinteresuotumo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliantas mano, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių kokį nors jo indėlį švaistant turtą ar piktnaudžiaujant tarnyba, be kurio nusikalstamas veikas padaryti taptų neįmanoma. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas nusikalstamos veikos padėjėju, turi būti nustatytas ir pripažintas kaltu ne tik nusikaltimo vykdytojas, bet ir įrodyta bendra jų tyčia. Šioje baudžiamojoje byloje tai nebuvo nustatyta. A. L. bendros tyčios padaryti nusikalstamas veikas su kitais asmenimis neturėjo. Be to, skundžiamu nuosprendžiu apelianto tėvas V. L. buvo išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Apeliantui kyla klausimas, kam ir ką padaryti jis padėjo, jei buvo išteisintas tariamo nusikaltimo vykdytojas. Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išteisinęs V. L., iš kaltinimo A. L. pašalino daug aplinkybių, susijusių su jo kaltės įrodinėjimu, pvz., kad A. L. galės kreiptis į tėvui pavaldų asmenį - įmonės K viršininką V. S. dėl neatlygintino statybinių medžiagų ar statybinės technikos panaudojimo objekte ir pan.
7.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nepagrįsti A. L. parodymai apie netikslumus sąskaitose, jog priskaičiuota daugiau, nei dirbo technika, ar atvežta mažiau medžiagų, nei išrašyta sąskaita faktūra, nes savo nurodomų skaičių jis niekuo nepagrindė. Anot apygardos teismo, iš byloje esančių dokumentų ir liudytojos G. V. parodymų matyti, kad sąskaitos už technikos ir įrengimų naudojimą bei išardyto pagrindo medžiagą buvo išrašytos pagal K ir Ka buvusius dokumentus, kuriuose užfiksuotas technikos darbo laikas ar atvežtų medžiagų kiekis. Apeliantas pažymi, kad skaičiuodama ekskavatorių panaudojimo laiką STT nurodytomis dienomis FNTT tyrėja G. V. kaip įrodymą pateikė ataskaitos 6 lentelės duomenis, iš kurių matyti, jog tomis dienomis ekskavatoriai buvo naudojami. Pagal šiuos duomenis tyrėja padarė išvadą, kad jie visas dienas dirbo UAB „T“ objekte, atmesdama galimybę, jog bent dalį dienos jie galėjo dirbti kituose VĮ „Ka“ objektuose, tvarkyti nuošliaužas, atsiradusias ne rangovo kompetencijai priskirtose vietose. Apelianto nuomone, tai žymiai labiau atitiktų liudytojų parodymus ir pačių tyrėjų užfiksuotų telefoninių pokalbių laiką bei turinį.
7.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ne kartą buvo skambinama gerokai įdienojus, todėl neįmanoma, jog ekskavatoriai objekte dirbo visą dieną. Iš ataskaitos 2 lentelės matyti, kad kai kuriomis dienomis (2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 3 d. ir 2015 m. lapkričio 4 d.) nurodyta, jog dirbo arba A. B., arba A. G.. Pareigūnai paskaičiavo, kad vienas iš tų ekskavatorių 3 dienas dirbo po 6 val., nors pagal variklio darbo duomenis 2015 m. lapkričio 2 d. A. G. dirbo 3 val., A. B. – 6 val., 2015 m. lapkričio 3 d. A. G. dirbo 4 val., A. B. – 6 val., o 2015 m. lapkričio 4 d. abu dirbo po 5 valandas. Be to, 5 lentelėje matyti, kad 2015 m. lapkričio 18 d. pareigūnai ekskavatorių darbo nefiksavo, o į sąskaitą ta diena įtraukta. Netgi darant prielaidą, kad STT pareigūnų duomenys teisingi, skirtumas tarp tų duomenų ir sąskaitos būtų ne 3, o 2 dienos. Tas pats pasakytina ir apie vibroplokštę, kuri buvo naudojama apie valandą (D. J. parodymais), nes pasirodė per lengva. D. J. (duomenys neskelbtini) vadovus informavo, kad ją gali grąžinti, bet sutarė, jog tai padarys vakare, nes kitiems tarnybos darbams ji nebuvo reikalinga. Anot apelianto, analogiška situacija ir su aukšto slėgio plovykla, kuria pakeliui į kitą objektą buvo nuplauta armatūra. Apelianto vertinimu, žinant šio darbo specifiką ir V. K. parodymus, tai galėtų trukti apie vieną arba dvi valandas, tuo tarpu skaičiavimuose nurodytos 8 val. Į pervežtų medžiagų kiekį įskaičiuotas ir reisas (duomenys neskelbtini) su smėliu, nors akivaizdžiai tai buvo VĮ „Ka“ užduotis.
7.3. Apeliantui neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nesirėmė liudytojų A. G., A. B. ir kt. parodymais, nors jie tiesiogiai vykdė darbus ir neturėjo intereso meluoti. Apeliantas pažymi, kad liudytoja G. V. nurodė, jog nustatydama žalos dydį rėmėsi Ka ir K pateiktais duomenimis. Tačiau 2018 m. kovo 6 d. apklausos metu V. S. parodė, kad informaciją (dienų) apie statybinės technikos panaudojimą minėtame objekte jis paėmė iš 2016 m. gegužės 24 d. jam įteikto pranešimo apie įtarimą turinio, nes pats tokių duomenų iki tol nerinko (nekaupė). Apeliantas mano, kad tikėtina, jog ir G. S. duomenis tikslino pagal STT tyrėjų pageidavimus. Tokios teismo išvados kelia abejonių ir dėl to, kad teisminio proceso dalyviai ne kartą konstatavo, jog būtent STT nepateikė jokių įrodymų, t. y. filmuota medžiaga neužfiksavo nei konkrečios darbo vietos, nei ekskavatoriaus markės, nei emblemų, nei darbo pradžios ir pabaigos, o didžioji dalis jos išvis klaidinanti, demonstruojant objektus, dėl kurių jokie kaltinimai išvis nebuvo pareikšti.
7.4. Apeliantas pažymi, kad ne visas remontuojamas ruožas buvo priskirtas rangovui, o, liudytojų D. J., T. G., E. K., A. G. teigimu, slinko būtent rangovui nepriklausęs tilto konuso šlaitas. Todėl tiksli darbo vieta turėjo ypatingą reikšmę nustatant, kam buvo dirbama – UAB „T“ ar kelio savininkui. Teismo proceso metu T. G. parodė, kad bent dalis darbų tikrai galėjo būti atlikta K ruože. A. B. parodė, kad jo darbas buvo nustumdyti nuo kelio nežinia kieno išpiltas smėlio krūvas. Apelianto nuomone, faktas, kad niekas iš UAB „T“ su A. B. nebendravo, verčia suabejoti teismo kategoriškumu. Be to, teisminio nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad D. J. trūko darbo (duomenys neskelbtini) patirties, todėl jis, pirmasis atvažiavęs į objektą ir pamatęs nuošliaužas, prašydavo pagalbos, net nesvarstydamas, ar tai jo darbas.
8. Apeliantas taip pat nurodo, kad didžiąją dalį įrodomosios medžiagos sudaro darbinių santykių su užsakovais, techniniais prižiūrėtojais ir projekto vadovu nagrinėjimas. Ypač akcentuojama sudėtinga bendrovės finansinė padėtis. Apeliantas pripažįsta, kad vienu metu dėl įvairių priežasčių bendrovės finansinė padėtis tikrai buvo pablogėjusi, tačiau tai savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas pažymi, kad jo vadovaujama bendrovė savo lėšomis ir pajėgomis aptariamame objekte atliko 70-80 proc. darbų. Tai įrodo, kad bendrovės finansinė situacija nebuvo itin bloga. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teisminio proceso metu įrodyta, jog projektiniai darbai buvo atlikti savo pajėgomis arba samdant reikiamą techniką ne iš VĮ „Ka“. Poreikis samdyti papildomą techniką ir naudoti papildomas medžiagas kilo dėl susidariusios ekstremalios situacijos, siekiant išvengti kelio deformacijos ir su tuo susijusių didelių nuostolių.
8.1. Apelianto nuomone, tai, kad D. J., gavęs iš A. L. galimų nuomotojų sąrašą, dažniau rinkosi K turimus mechanizmus, galima paaiškinti tik siekiu bendradarbiauti su savo darbą išmanančiais ir situaciją jau žinančiais žmonėmis. Apeliantas jį buvo informavęs, kad paslaugos bus mokamos. Tai, kad nuomojančiai įmonei vadovauja A. L. tėvas, D. J. atsitiktinai sužinojo gerokai vėliau. Apeliantas pažymi, kad su V. S. jis išvis nebendravo ir niekada, pradedant pokalbiu su tėvu, net neturėjo minties bei neprašė pasinaudoti neatlygintinomis paslaugomis. Todėl apeliantas mano, kad jam pateikti kaltinimai padėjus V. S. piktnaudžiauti tarnyba yra nepagrįsti. Apelianto vertinimu, jam pateiktame kaltinime nurodomi tariamai padėti iššvaistyti keli tūkstančiai eurų, lyginant su objekto apimtimi, buvo mažareikšmiai ir niekaip negalėjo pagerinti ar reikšmingai pabloginti bendrovės padėties. Juo labiau, kad darbai nebuvo aktuojami ir niekas iš to negavo pajamų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad sąskaita už kito VĮ „Ka“ padalinio - P paslaugas buvo jų bendrovės apmokėta. Tuo tarpu sąskaitų dėl papildomo grunto ir pervežimų G. S. negalėjo pateikti tik dėl techninių priežasčių, nors telefoninio pokalbio metu ir buvo pasakyta, kad neatlygintinai tų medžiagų niekas neduos, su kuo apeliantas visiškai sutiko. Apeliantas pažymi, kad teisminio proceso metu buvo išsiaiškinta, kad G. S. be sąskaitos medžiagų negalėjo nurašyti. Todėl prie to klausimo, patvirtinus kainą, būtinai būtų sugrįžta ir be STT įsikišimo.
8.2. Apelianto nuomone, tai, kad papildomos medžiagos buvo naudojamos A. L. iniciatyva, tyčia darant kokį nors nusikaltimą ar padedant piktnaudžiauti tarnyba E. K., paneigia atitinkami skundžiamo nuosprendžio teiginiai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 46 psl. nurodė, kad Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. S6-07-161 ir pateiktu garso įrašu (t. 7, b. 1. 156-158) nustatyta, jog 2015 m. spalio 29 d., laikotarpiu nuo 9.03 iki 9.05 val., yra užfiksuotas pokalbis telefonu tarp A. L. ir E. K., kurio metu pastarasis pasiūlė sankasos sutankinimui panaudoti stambų žvyrą, kuris suvežtas iš (duomenys neskelbtini) pas juos į (duomenys neskelbtini). Į tai jam A. L. atsakė, kad atsivežė skaldos, akmenų, o dėl stambaus žvyro turės omenyje, sakydamas, kad reikės, klausė, pas ką ieškoti. Į tai E. K. jam atsakė, kad niekur neieškotų, kreiptųsi į jį. Apeliantas mano, kad tai aiškiai rodo A. L. pastangas savarankiškai spręsti problemą, atsivežant skaldos, akmenų, žvyro, ir tik nepasiekus reikiamo rezultato kreiptis į projekto vadovą, kuris, vadovaudamasis Statybos techniniu reglamentu, privalėjo padėti rangovui spręsti technines problemas, kilusias jo kuruojamame objekte.
9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelės žalos požymis šioje byloje nebuvo įrodytas. Be to, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra prieštaringas. Nuosprendžio 102 psl. nurodoma, kad nustačius, jog V. L. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad jo veiksmai padarė didelę neturtinę žalą kitiems juridiniams asmenims - VĮ „Ka“ ir jos savininko teises bei pareigas įgyvendinančiai institucijai - L. Tuo tarpu apeliantas yra nuteistas už tai, kad padėjo V. S. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, dėl ko buvo padaryta didelė neturtinė žala kitiems juridiniams asmenims - VĮ „Ka“ ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai - L. Apelianto nuomone, iš skundžiamo nuosprendžio taip ir neaišku, ar šiems juridiniams asmenims buvo padaryta žala ar ne. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad V. S. ir E. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, taigi jie šioje byloje yra liudytojai. Apeliantui kyla klausimas, kaip asmuo gali būti padėjėjas darant nusikalstamas veikas, jeigu nėra nusikaltimo vykdytojo.
10. Apeliantas pažymi, kad šioje byloje kaltinimai buvo pateikti A. L. ir V. L.. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad A. L. piktnaudžiauti tarnyba padėjo V. L.. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad išteisinus V. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir nustačius, jog A. L. padėjo piktnaudžiauti tarnyba V. S., jo nusikalstama veika iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 228 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 24 straipsnio 6 dalies, 228 straipsnio 1 dalį. Anot teismo, šis kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio kaltinimo, nesuvaržo kaltinamojo teisių į gynybą, kadangi jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal lengvesnį BK straipsnį, jis turėjo pakankamai procesinių priemonių gintis. Taip pat iš kaltinimo A. L. dėl šios nusikalstamos veikos buvo pašalinta aplinkybė, kad jis, veikdamas kartu su savo tėvu V. L., įgyvendindamas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą nusikalstamą susitarimą su savo tėvu V. L. dėl Įmonės turto iššvaistymo; tokiu būdu jis padėjo savo tėvui V. L. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Apeliantui kyla abejonė, ar teismas galėjo nepranešęs keisti kaltinimą pakeičiant vykdytoją. Apeliantas pažymi, kad paprastai, nepriklausomai nuo to, ar pakeitus teisinį veikos kvalifikavimą kaltinimas sunkinamas ar švelninamas, kaltinimo keitimo procedūros, užtikrinančios kaltinamojo teisę į gynybą, yra būtinos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių procedūrų. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju keitėsi ne tik veikos teisinis vertinimas, tačiau ir nusikaltimo vykdytojas.
11. Apeliantas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė kiek, kokie įrenginiai buvo panaudoti ir ar jo, kaip įmonės vadovo, jam inkriminuojamame kaltinime nurodytas veiksmas - paslaugos priėmimas-ir sąskaitos negavimas, nežinant, kad paslaugos tiekėjas dar kurį laiką tos sąskaitos nepateiks, yra nusikalstamas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą, nuteistojo A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalis – A. L. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 184 straipsnio 1 dalį, nuteistieji ir jų gynėjai prašė A. L. apeliacinį skundą patenkinti, prokuratūros – atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkinamas.
14. Apeliacinio bylų nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidama už apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė prokuroras ir nuteistasis A. L..
Žemesnės instancijos teismas
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje dalyje dėl V. L. išteisinimo pagal visus jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, o nuosprendyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 3 dalyje, pateikė išsamiai motyvuotą bylos faktinių aplinkybių įvertinimą bei visiškai pagrįstai konstatavo, kad V. L. nepadarė veikų, turinčių BK 184 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo ir A. L. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalį, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus apeliacinio skundo
16. Kauno apygardos teismas V. L. išteisino pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį kaip nepadariusį veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Apeliaciniu skundu prokuroras skundžia nuosprendžio dalį, kuria V. L. išteisintas tik pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o V. L. išteisinimą pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį neginčija. Prokuroras, ginčydamas nuosprendžio dalį tik dėl V. L. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje kaltinimas neįrodė išteisintojo V. L. tyčios iššvaistyti svetimą VĮ „Ka“ priklausiusį turtą bei apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą. Visiškai pritartina ir pirmosios instancijos išvadai, kad V. L. veiksmuose nėra ir tyčios piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos ir kad jis nepadarė 2 083,62 Eur (su PVM) turtinės ir didelės neturtinės žalos kitiems juridiniams asmenims - VĮ „Ka“ ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – L. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, įvertino visus byloje esančius duomenis bei sprendžia, jog minėtos pirmosios instancijos teismo išvados dalyje dėl V. L. išteisinimo yra pagrįstos ir teisėtos.
18. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, esminis įrodymų vertinimui keliamas reikalavimas yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams indukuoti į šį procesą visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015).
19. Tokios pozicijos kontekste apeliacinės instancijos teismas pabrėžia teismų praktikoje keliamus aukštus kokybinius reikalavimus įrodymams baudžiamajame procese, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį įrodymais, kurių įrodomojo turinio patikimumas kelia abejonių. Toks draudimas yra įtvirtintas ir tarptautinėje baudžiamojoje jurisprudencijoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009) ir nacionalinėje teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606-697/2015).
20. Įvertinusi pateiktą bylos medžiagą, teisėjų kolegija, pirmiausia, pažymi, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, kruopščiai, detaliai ir nuodugniai aiškinosi bylos aplinkybes. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų valstybės kaltintojas, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Apeliaciniame skunde, ginčijant tik V. L. išteisinimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, prokuroras neprašo įrodymų tirti iš naujo ir jokie nauji duomenys jame nėra nurodomi. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras taipogi nepateikė jokių naujų ir neprašė nieko naujai ar pakartotinai tirti. Taigi kaltinimas iš esmės neįžvelgė jokių neišnaudotų BPK numatytų priemonių išteisintojo V. L. kaltei nagrinėjamoje byloje pagrįsti. Apeliaciniu skundu iš esmės prašoma kitaip vertinti tuos pačius duomenis, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme.
22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis minėtomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, iš naujo išanalizavo byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog skundžiamame nuosprendyje dalyje dėl V. L. išteisinimo pagal visas jam inkriminuojamas veikas atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma bei padaryta pagrįsta išvadą, kad V. L. nepadarė ir veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų vertinant įrodymus šioje dalyje nepadaryta.
23. BK 228 straipsnyje įtvirtintas piktnaudžiavimas pasireiškia tuo, kad nors valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, 2K-68-788/2021, 2K-127-689/2020, 2K-23-1073/2020, 2K-187-976/2019, 2K-241-303/2018, 2K-263-696/2016, 2K-P-1-2014). Piktnaudžiavimas gali būti padaromas dviem alternatyviomis veikomis – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-648/2021, 2K-68-788/2021, 2K-186-689/2020, 2K-189-1073/2019, 2K-22-628/2019, 2K-7-84-489/2018, 2K-7-64-139/2016, 2K-249-895/2015, 2K-297/2014). Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (pavyzdžiui, turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, panaudojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai vykdant įgaliojimus, buvo būtini (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-976/2020, 2K-23-1073/2020, 2K-161-693/2019, 2K-319-693/2016, 2K-7-64-139/2016).
24. Nagrinėjamojoje byloje V. L. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas Valstybės įmonės „Ka“ direktoriumi, tiesiogiai naudodamas savo aukštas pareigas darydamas tyčines nusikalstamas veikas - svetimo turto iššvaistymą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, ir apgaulingą apskaitos tvarkymą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarė didelę neturtinę žalą juridiniams asmenims VĮ „Ka“ ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – L, taip pat padarydamas 2083,62 Eur (su PVM) turtinę žalą VĮ „Ka“, iškraipė valstybės įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas, normalią, veiksmingą, autoritetingą, Konstituciją, įstatymus, Įmonės vidinius teisės aktus bei teisinės valstybės siekį atitinkančią veiklą ir pagrindinį jos tikslą vykdyti įstatymų neuždraustą ūkinę veiklą, kartu tokiais veiksmais diskreditavęs ir pažeminęs valstybės tarnautojui prilyginto asmens – VĮ „Ka“ direktoriaus, kaip viešąsias paslaugas ir viešąjį interesą tenkinančios Įmonės vadovo vardą, sumenkinęs pačios valstybės įmonės bei jos steigėjo L autoritetą ir įvaizdį pačių įmonės darbuotojų bei visuomenės akyse, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai.
25. Pagal V. L. pareikšto kaltinimo logiką, V. L. piktnaudžiavimas tarnyba, nesant kyšininkavimo požymių, pasireiškė jo žinioje esančio VĮ „Ka“ turto išvaistymu ir šios įmonės apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Pagal kaltinimą V. L. turto išvaistymas objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, neteisėtai susitarė su savo sūnumi A. L., UAB „T“ direktoriumi, dėl pastarojo galimybės kreiptis į jam (V. L.) pavaldų asmenį, VĮ „Ka“ K viršininką V. S. neatlygintinai suteikti statybinės technikos ir (ar) statybinių medžiagų panaudojimo UAB „T“ vykdomiems darbams objekte (duomenys neskelbtini), bei, kad jis (V. L.) pažadėjo artimiausiu laiku duoti tokį neteisėtą nurodymą V. S. bei, kad davė minėtą neteisėtą nurodymą V. S., o vėliau ir T. G.. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad V. L. neorganizavo pardavimo dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) už objekte (duomenys neskelbtini) UAB „T“ suteiktas statybinės technikos nuomos paslaugas, apskaitos ir, kad nepateikė dokumentų, patvirtinančių VĮ „Ka“ K priklausančio aukšto slėgio plovimo įrenginio naudojimo Objekte ar išnuomavimo UAB “T“ fakto 2015 m. gruodžio 17 d.
26. Kauno apygardos teismas, išteisindamas V. L. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad V. L. jokių neteisėtų nurodymų sau pavaldiems asmenims V. S. ir T. G. nedavė, nežinojo, kad VĮ ,,Ka“ priklausanti, K disponuojama statybinė technika ir kiti įrenginiai UAB ,,T“ suteikiami neatlygintinai, šių paslaugų neapskaitant K buhalterinėje apskaitoje. Taip pat pirmosios instancijos teismas V. L. nustatytus veiksmus: pasiūlymą sūnui A. L. dėl statybinės technikos nuomos kreiptis į K viršininką V. S., pasiūlymą kreiptis dėl patarimų į K inžinierių T. G., kurių prižiūrimoje teritorijoje A. L. vadovaujamas UAB ,,T“ vykdė pėsčiųjų ir dviračių tako tiesimo darbus, V. L. V. S. išsakytą prašymą atlygintinai nuomos pagrindais suteikti K turimos statybos technikos paslaugas sūnaus A. L. vadovaujamai bendrovei ,,T“ vertino kaip aiškiai privatų pobūdį, t. y. kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimą, bet ne kaip neteisėtus ar nusikalstamus veiksmus. Kauno apygardos teismas nenustatė ir jokių V. L. savanaudiškų veiksmų ir siekimo turtinės naudos juridiniam asmeniui – UAB „T“, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis ir jo sutuoktinė A. La., UAB „T“ vienintelė akcininkė, iš šios bendrovės būtų gavę kokios nors naudos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. L. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tik konstatavo, kad V. L. nepadarius BK 184 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, jo nustatytus atliktus veiksmus nepripažino atitinkančiais ir BK 228 straipsnyje įtvirtintą objektyvųjį požymį - piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, bei sprendė, kad jo atliktais veiksmais nebuvo padaryta didelė neturtinė žala VĮ ,,Ka“ ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – L.
27. Kaltinimas padarius V. L. minėtas inkriminuojamas nusikalstamas veikas be išteisintojo V. L. ir nuteistojo A. L. paaiškinimų buvo grindžiamas: V. S. ir T. G., atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, liudytojų A. G., A. B., R. K., R. A., M. M., V. Ku., V. J. K., D. J. ir V. V., N. J., A. T., T. S., A. K., A. N., G. Sa., Ž. S., G. V., BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo T. K. parodymais, dokumentais, gautais iš L, susijusiais su AB ,,T“ laimėtu L skelbtu konkursu „(duomenys neskelbtini)“, dėl to sudaryta pirkimo sutartimi Nr. S-183, šios sutarties įgyvendinimu, duomenimis, užfiksuotais: (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole, apžiūrint Įmonės K priklausančią statybinę techniką ir įrenginius, susijusiais su sudaryta pirkimo sutartimi Nr. S-183; taip pat apžiūrint UAB „T“ Statybos darbų žurnalą, paimtą iš G. J. dokumentų pateikimo protokolu; apžiūrint VĮ ,,Ka“ Ka viršininko pasirašytą 2016-07-08 raštą ir ploną kanceliarinį segtuvą su 2015 m. lapkričio mėn. vykdomų darbų aprašymu, paimtu iš A. N., VĮ ,,Ka“ raštais su pridėtais dokumentais, L direktoriaus E. S. 2017 m. kovo 22 d. raštu Nr. (12.5)2-1229 Dėl informacijos pateikimo”, duomenimis, užfiksuotais kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadomis Nr. 5-2/21 ir Nr. 5-2/12 bei kita rašytine medžiaga.
28. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai aptarė duomenis, paneigiančius išteisintojo V. L. tyčią iššvaistyti turtą ir apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Prokuroras neginčija šios nuosprendžio dalies, tačiau, kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, šios apygardos teismo išvados yra aktualios ir inkriminuojamo piktnaudžiavimo kontekste, nes tarp inkriminuotų turtinių nusikaltimų ir nusikaltimo valstybės tarnybai esantis betarpiškas ryšys, lemia ne tik tyčios iššvaistyti turtą, bet ir tyčios piktnaudžiauti nebuvimą. Todėl, turėdama omenyje jau apygardos teismo aptartus argumentus apie V. L. tyčios padaryti turtinę ir finansinę nusikalstamas veikas nebuvimą, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo ir tikslingumo šių argumentų kartoti, tačiau plačiau pasisakys dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir apie tuos duomenis, kurių vertinimą ginčija prokuroras apeliaciniame skunde.
29. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB ,,T“ laimėjo L skelbtą konkursą „(duomenys neskelbtini)“, kad dėl to 2015 m. kovo 25 d. buvo sudaryta sutartis Nr. S-183 dėl (duomenys neskelbtini) darbų ir šios sutarties įgyvendinimą, faktiškai atliktus pagal sutartį darbus ir apmokėjimą bei sutarties nutraukimo aplinkybes (reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 3, b. l. 142-164, )). Taip pat nekyla abejonių, kad minėtame UAB „T“ objekte darbams atlikti buvo naudojama VĮ ,,Ka“ K technika bei Ka priklausančios medžiagos, kurių įkainiai buvo patvirtinti, bei už įrenginių nuomą ir medžiagas 2016 m. gegužės ir birželio mėn. buvo išrašytos sąskaitos. Tai visų pirma patvirtino išteisintasis V. L. ir nuteistasis A. L., taip pat didelis skaičius byloje apklaustų liudytojų (V. S. ir T. G., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. G., A. B., R. K., R. A., M. M., V. Ku., V. J. K., D. J. ir V. V., N. J., A. T., T. S., A. K., A. N., G. Sa., Ž. S., G. V. ir kt. Įmonės disponuojamos technikos panaudojimo UAB „T“ faktą taipogi patvirtina ir rašytiniai įrodymai: UAB „T“ objekto (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas (t. 3, b. l. 167-168), statybinės technikos ir įrenginių apžiūros protokolai (t. 3, b. l. 169-187, t. 5, b. l. 157-158) reikalaujamų daiktų apžiūros protokolas (t. 3, b. l. 167-168), statybų žurnalo apžiūros protokolas (t. 5, b. l. 159-165). Iš papildomai gautos iš (duomenys neskelbtini) dokumentacijos, susijusios su 2015 m. kovo 25 d. pirkimo sutarties Nr. S-183, matyti, jog buvo konstatuota, kad iki 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo atlikta darbų už 107 929,63Eur, tai sudaro 61,89 procentus nuo visos sutarties sumos (t. 16, b. l. 18-25) ir kt.. Byloje esančia specialisto išvada Nr. 5-2/21ir Nr. 5-2/12 patvirtinama, kad VĮ „Ka“ tiriamuoju laikotarpiu nesurašė pardavimo dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) už objekte – (duomenys neskelbtini) – bendrovei „T“ suteiktas statybinės technikos nuomos paslaugas, taip pat už statybines medžiagas (medžiagą išardyto pagrindo) ir jos nuvežimą į objektą, o taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių VĮ „Ka“ K priklausančio aukšto slėgio plovimo įrenginio (duomenys neskelbtini) TST, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo minėtame objekte ar išnuomavimo bendrovei „T“ faktą 2015-12-17 ir 2015-12-22 dienomis, o UAB „T“ į tiriamojo laikotarpio apskaitą neįtraukė įvykių, kad objekte – (duomenys neskelbtini) – 2015-10-22 – 2015-12-22 laikotarpiu buvo naudota VĮ „Ka“ priklausanti statybinė technika ir medžiagos, todėl daroma išvada, kad iš dalies negalima nustatyti tiriamojo laikotarpio nei VĮ „Ka“, nei UAB „T“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 10, b. l. 117-200, t. 11, b. l. 1-49).
30. Prokuroro apeliacinio skundo esminis argumentas, kad VĮ „Ka“ turimu turtu buvo suteiktos neatlygintinos statybinės technikos, įrenginių ir (ar) medžiagų panaudojimo paslaugos UAB „T“, šiai įmonei atliekant darbus objekte (duomenys neskelbtini). Prokuroras savo apeliacinio skundo argumentus šiuo klausimu grindžia V. L. ir A. L. paaiškinimais, V. S. ir T. G., atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bei kitų liudytojų parodymais, užfiksuotais slapta įrašytais pokalbiais, ypatingai atkreipdamas dėmesį į telefoninį pokalbį, vykusį tarp V. L. ir A. L. bei į V. L. ir V. S. pokalbį, vykusį V. L. kabinete. Prokuroro nuomone šie pokalbiai priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina liudytojų V. S. ir T. G. parodymus apie buvusį pokalbį su V. L. dėl neatlygintinų paslaugų ir technikos teikimą UAB „T“.
31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išteisintasis V. L. viso proceso metu neigė kaltinime nurodytas aplinkybes, kad, naudodamasis savo, kaip VĮ ,,Ka“ direktoriaus, statusu ir įtaka, siekdamas turtinės naudos sūnaus A. L. vadovaujamai bendrovei „T“, sau pavaldiems asmenims V. S. ir T. G. neteisėtai nurodė neatlygintinai suteikti UAB „T“ statybinę techniką, reikalingą atliekant darbus UAB „T“ atliekamų darbų objekte (duomenys neskelbtini), o šiems asmenims suteikus įmonės padaliniui K priklausančią techniką ir įrengimus neatlygintinai, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą - VĮ „Ka“ priklausantį - turtą už 2083,62 Eur (su PVM) sumą. Taip pat jis neigė kaltę netinkamai organizavus įmonės apskaitą, t. y., neorganizavo pardavimo dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) už minėtame objekte bendrovei „T“ suteiktas statybinės technikos nuomos paslaugas, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių VĮ „Ka“ K priklausančio aukšto slėgio plovimo įrenginio (duomenys neskelbtini) TST, naudojimo minėtame objekte ar dokumentų, patvirtinančių tokio įrenginio išnuomavimą bendrovei „T“.
32. Nuteistasis A. L. taip pat viso proceso metu neigė savo kaltę kartu su K viršininko pavaduotoju T. G. padėjęs savo tėvui, VĮ „Ka“ direktoriui, V. L. ir K viršininkui V. S. išvaistyti jų (V. L. ir V. S.) žinioje esantį turtą už 2 083,63 Eur ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, o taip pat apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą ir nuosekliai teigė, kad jo vadovaujama bendrovė turėjo resursų ir technikos darbams, tiesiant (duomenys neskelbtini), dalį technikos nuomojosi. Anot nuteistojo A. L., darbų laiku nepradėjo, nes užsakovas laiku nepateikė darbų pradžiai reikalingų dokumentų: statybos leidimo, projekto ir statybos darbų žurnalo, neperdavė statybų aikštelės; darbus pradėjo rugsėjo mėnesį, kai gavo statybos leidimą ir projektą. Kadangi (duomenys neskelbtini) rajone sunku su statybinės technikos nuoma ir medžiagomis, jis savo pavaldiems darbuotojams D. J. ir V. J. K. buvo davęs visų įmanomų nuomotojų, rangovų, tiekėjų duomenų bazę dėl galimos technikos ir paslaugų teikimo atliekamiems darbams objekte, tarp kurių ir K, bet taip nebuvo, kad jis lieptų šiems asmenims kreiptis būtent į K viršininką V. S. ir pastarojo pavaduotoją T. G. dėl statybinės technikos panaudojimo. Taip pat A. L. paaiškino, kad prašė T. G., kad šis išrašytų sąskaitą, bet jis (T. G.) pasakė, kad išrašys tik kitų metų gegužės mėn., o kai buvo išrašytos sąskaitos, tada jas apmokėjo ir įtraukė į apskaitą. Su VĮ „Ka“ darbuotoju E. K. bendravo dėl grunto ne kaip su tėvo pavaduotoju, o kaip su minėtų darbų projekto autoriumi, jis (E. K.) pateikė pasiūlymus dėl grunto sutankinimo, naudojant tam tikrą medžiagą, kuri tuo metu buvo Ka. Dėl to kalbėjo su G. S., kuris pasakė, kad už medžiagą reikės mokėti, tačiau tuo metu dar nebuvo nustatyta jo kaina. A. L. teigė, kad su tėvu V. L. nesitarė, kad technika ar medžiagos bus suteikti UAB „T“ nemokamai.
Žemesnės instancijos teismas
33. Tuo tarpu liudytojas V. S., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teigė, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. pokalbio metu su V. L., pastarojo kabinete, sužinojo, kad V. L. sūnaus A. L. vadovaujama bendrovė „T“ laimėjo konkursą dėl (duomenys neskelbtini) ir, kad V. L. paprašė jo padėti UAB „T“ su K turėta technika, apie kokią konkrečiai – kalbėta nebuvo, bei, kad V. L. papildomai akcentavo „labai jų neskriausti“. Kaip paaiškino šis liudytojas, V. L. išsireiškimą „labai neskriauskite“ jis suvokė kaip būsimos technikos suteikimą UAB „T“ neatlygintinai (neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, nefiksuojant technikos darbo valandų ir pan.). Anot V. S., žodžio „neatlygintinai“ pasakyta nebuvo, tačiau šį V. L. prašymą jis suvokė kaip užmaskuotą neteisėtą nurodymą neatlygintinai padėti K technika UAB „T“ ir jis neatsimena, kad V. L. jam būtų užsiminęs, jog UAB „T“ nuomosis iš K statybinę techniką ar, kad K turės išnuomoti minėtai įmonei statybinę techniką. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas liudytojo V. S. parodymus, atkreipia dėmesį, kad jie nebuvo nuoseklūs viso proceso metu. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant V. S. įtariamuoju (2016 m. gegužės 24 d.), jis parodė, kad V. L. žodžius „jeigu bus galimybė, padėti su technika“ jis suprato, kad V. L. turėjo galvoje, kad jeigu jo (V. S.) disponuojama technika bus laisva, tai ją reikėtų išnuomoti UAB „T“, o apie tai, kad šią techniką reikėtų išnuomoti nemokamai, pasak V. S., tokios kalbos su V. L. nebuvo (t. 1, b. l. 117-119). Vėlesnės apklausos įtariamuoju metu, atliekant ikiteisminį tyrimą (2017m. lapkričio 23 d.) V. S. jau parodė, kad V. L. pageidavimą padėti jo tarnybos disponuojama technika suvokė kaip užmaskuotą nurodymą neatlygintinai padėti įmonės turima technika UAB „T“, o frazę „labai neskriauskite“ suvokė kaip būsimos technikos suteikimą UAB „T“ neatlygintinai. Pirmosios instancijos teismui teisiamojo posėdžio metu aiškinantis šiuos prieštaravimus, V. S. paaiškino, kad nuo pirmos ir antros jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, praėjo pusantrų metų, duodamas antrus parodymus jis jau nedirbo VĮ „Ka“, dar turėjo įtakos ir tai, kad jam buvo pareikšti įtarimai.
34. Liudytojas T. G., kuris taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad galimai 2015 m. vasarą iš V. S. sužinojo, kad UAB „T“ laimėjo (duomenys neskelbtini) konkursą. Tačiau UAB „T“ darbus pradėjo tik rudenį; kad 2015 m. vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje VĮ „Ka“ vadovas V. L. savo kabinete jo pasiteiravo, kaip sekasi tiems rangovams (UAB „T“) vykdyti darbus objekte (duomenys neskelbtini), į ką jis atsakė, kad darbai vyksta „silpnai“ ir tada V. L. jam pasakė „paglobokit tuos našlaičius“, „padėkite tiems našlaičiams“ ar kažkaip panašiai. Kaip nurodė šis liudytojas, iš tokios V. L. frazės suprato, kad tame objekte reikia padėti darbais, žiniomis ir technika, iš šios frazės jis suprato, kad reikia neatlygintinai teikti pagalbą. T. G. taip pat parodė, kad visi pokalbiai su V. L. buvo pastarojo kabinete ir, kad po minėto pokalbio V. L. nesidomėjo apie darbų eigą, pagalbos teikimą. Šio liudytojo parodymai viso proceso metu irgi buvo nenuoseklūs. Kaip matyti iš jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2016 m. gegužės 24 d. (t. 2, b. l. 36-37), jis nieko neminėjo apie jo pokalbį su V. L. pastarojo kabinete, o jau vėlesnės apklaus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 50-54) jis nurodė, kad 2015 m. rugsėjį ar spalį V. L. savo kabinete jam pasakė „padėti tiems našlaičiams“ ar „pagloboti tuos našlaičius“ ir jis šiuos žodžius suprato, kad jos tarnybai reikia neatlygintinai padėti UAB „T“ atlikti darbus objekte (duomenys neskelbtini), o vėliau pasakytus V. S. žodžius „bus vargo“ jis suprato kad reikės nemokamai duoti statybinę technika UAB „T“. Pirmosios instancijos teismui aiškinantis šiuo prieštaravimus, T. G. paaiškino, kad pirmą kartą apklausiamas jis buvo streso būsenoje, todėl nieko ir nepasakė apie V. L. o po to, kai jį paleido iš sulaikymo, jis ne kartą kalbėjo su V. S. ir abu aptarė, kokius duos parodymus, kaip kalbės, galvojo, kaip nepadaryti sau blogiau.
35. Šioje vietoje svarbu yra paminėti, kad šios bylos ikiteisminio tyrimo metu V. S. ir T. G. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu (t. 1, b. l. 194-200, t. 2, b. l. 2-8,84-90, 92-99).
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinimo V. L. šiam davus neteisėtus nurodymus neatlygintinai suteikti pagalbą technika ir patarimais sūnaus vadovaujamai bendrovei nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodyti ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti faktai. Byloje nustatyta, kad nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. buvo atliekami V. L., A. L., E. K., V. S. ir T. G. atžvilgiu sankcionuoti slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai (t. 7, b. l. 39-41, 42-45, 46-49, 50-53, 54-57). Iš byloje esančių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad pirmas pokalbis buvo užfiksuotas 2015 m. liepos 28 d. tarp V. L. ir A. L. (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. balandžio 15 d. protokolas (t. 7, b. l. 65-68)), kurio metu V. L. teiraujasi A. L. apie bendrovės „T“ vykdomus (duomenys neskelbtini) darbus, kurio metu V. L. sako A. L.:,,<...> bet A., nu gi tu supranti, čia rimtas reikalas<...>“; „<...>čia žinok užsakovas, nu pats supranti nu... <...>“. Kiti tarp jų įvykę 2015 m. rugpjūčio 19 d. ir 2015 m. rugpjūčio 25d. telefoniniai pokalbiai (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. balandžio 15 d. protokolai (t. 7. b. l. 69-71, 72-75) akivaizdžiai demonstruoja, kad V. L. pergyvena dėl laiku nepradėtų darbų minėtame objekte, aptaria numatomus darbus objekte, pataria sūnui techniniais klausimais bei dėl medžiagų ir technikos panaudojimo. Pastarojo pokalbio metu V. L. sako sūnui, kad: „<...> jeigu reikia tenai medžiagų pasikapstyt ar ekskavatoriaus, tu su V. (nustatyta – V. S.) peršnekėk, aš jam šiandien biški pasakysiu, kad tau ten ką jeigu ką, kad pašefuotų“, o A. L. pasako, kad „man ten greideriuko reiks apačią <...>“, „<...> tai va, nes kažkokio tai, ar vieną kaušą, kad būtų normalus ekskavatorius. Nu ten pas jus buvo normalus, tai jei kas mes jį panuomosim“. Po to, tą pačią dieną (2015 m. rugpjūčio 25 d., nuo 15.05 iki 15.10 val.) buvo užfiksuotas pokalbis, vykęs telefonu tarp V. L. ir jo pavaldinio V. S. (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-221 (t. 7, b. 1. 76-77)), kurio metu V. L. V. S. pasakė: “<...> klausyk, ten bus dar ta (duomenys neskelbtini) blemba ten mano bernas įlindo, jisai nežinau, aš jį baigiu prakeikti dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių jeigu jis ten kreipsis, jeigu ką (neaiški frazė) taip kas ten įrašyta kas (neaiški frazė) ekskavatorius, mes ten pamokėsim, panuomosim“, o V. S. į tai atsakė: „pagal galimybes galim žiūrėt“. Iš 2015 m. rugsėjo 9 d. užfiksuoto pokalbio (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas (t. 7, b. l. 87-89) matyti, kad V. L. kalbasi su A. L. apie objekte atliktus darbus, kurio metu V. L. klausia: „Ar reikia pagalbos?“, į ką A. L. atsako „<...> su T. (nustatyta – T. G.) suderinsim (neaiški frazė)“. 2015 m. gruodžio 07 d. telefoninio pokalbio metu užfiksuota, kaip V. L. A. L. pataria: „Tu paimk, paimk, paprašyk, ten T. yra, jeigu ten kartais tau kliūna, nu paprašyk tą T. (nustatyta – T. G.) arba aš galiu paprašyt, kad jis ten biški pa...pa...pa...pavadovautų, parodytų, nu, jisai, jis, palyginus <...> : „Raštingas vaikis yra, nu, tai jeigu jau tokių dalykų ...problemos jums darosi“; į ką A. L. atsako: „Man tai nesudaro problemos tikrai, nu, taip, jau. Gerai. Sutinku“. Po to V. L. sako sūnui: „ Dėl šventos ramybės ar ten reikia ar greiderio, nors ir greiderio nelabai kur kišt <...>“, o A. L. atsako, kad „Nėra ten kur jo kišt. Tegu atvažiuoja tas ekskavatorininkas normalus.“ (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-6 (t. 8, b. l. 179-183). Be šių pokalbių byloje yra užfiksuota visa eilė ir kitų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų slapta įrašytų telefoninių pokalbių, kaip antai: tarp A. L. ir E. K. dėl atliekamų darbų (sienutės betonavimo, sankasos ir kt.) objekte (duomenys neskelbtini), projekto sprendinių keitimo, dėl objekte buvusių „Telekomo“ kabelių bei kiti pokalbiai dėl objekte iškilusių problemų (t. 7, b. l. 81-83, 84-86), taip pat A. L. su D. J., J. V. K. ir V. V. apie atliekamus ir jau atliktus darbus objekte, statybos žurnalo pildymą ir t. t., D. J. pokalbiai su T. G. ir V. S., T. G. ir V. S. telefoniniai pokalbiai, T. G. telefoniniai pokalbiai su M. M., A. B., J. V. K. ir V. V., prašant paskolinti aukšto slėgio plovimo įrenginį ir tariantis dėl objekte atliekamų darbų V. S. telefoniniai pokalbiai su A. G., R. K. ir A. B., iš kurių matyti, kad tarpusavyje buvo kalbama apie darbus objekte (duomenys neskelbtini), jiems reikalingą atlikti techniką, taip pat kuriuose užfiksuoti D. J. prašymai V. S. ir T. G. suteikti reikalingą techniką objekte, V. S. ir T. G. nurodymai jiems pavaldiems asmenims siųsti K priklausančią techniką atlikti darbus objekte (duomenys neskelbtini), taipogi pokalbiai apie šia technika atliekamus darbus (duomenys neskelbtini), E. K. telefoniniai pokalbiai su V. S. ir T. G. rodo, kad buvo kalbama apie UAB „T“ nesavalaikiai ir nekokybiškai atliekamus darbus, kad buvo duodami patarimai, kokius reikia atlikti darbus ir su kokia technika, kad buvo prašoma padėti UAB „T“ darbuotojams ir kt. Taipogi byloje yra užfiksuotos slapto sekimo ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka aplinkybės apie VĮ ,,Ka“ K priklausančios technikos darbą UAB ,,T“ atliekamame objekte (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš šių telefoninių pokalbių, nė viename iš jų nėra užfiksuota jokių aiškių užuominų, kad būtų tariamasi daryti nusikalstamą veiką – iššvaistyti turtą ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kaip ir nėra to užfiksuota atliekant slaptą sekimą ir techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka. Prokuroras apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų ir teismui nežinomų duomenų, kurie turėtų įtakos minėtos išvados teisėtumui ir pagrįstumui.
37. Išteisintasis V. L. neneigė visų paminėtų savo pokalbių su kitais asmenimis ir viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis, kaip VĮ „Ka“ direktorius, bei kiti (duomenys neskelbtini) vadovai ir darbuotojai pastoviai domėdavosi šiuo reikšmingu objektu (duomenys neskelbtini), kad telefoniniai pokalbiai su sūnumi rodo, kad tai buvo kalba ne apie naudos gavimą, o apie jo, kaip VĮ „Ka“ direktoriaus, susirūpinimą nesklandžiai ir vėluojančiais atliekamais jo sūnaus vadovaujamos bendrovės darbais minėtame objekte. Dėl paminėtų pokalbių V. L. nurodė, jog vieno pokalbio telefonu metu jo sūnus A. užsiminė, kad jam (A.) kada nors gali reikėti išsinuomoti jo įmonės ekskavatorių ir, kad jis, kaip projektavusios ir leidimą darbams gauti turėjusios įmonės vadovas, jautė tam tikrą kaltę dėl laiku nepradėtų darbų, todėl jis pažadėjo sūnui dėl nuomos pakalbėti su V. S., juolab, kad tos dienos popietę buvo suorganizavęs pasitarimą, kuriame dalyvavo ir V. S.. Kaip nurodė V. L., po pasitarimo, pabrėžtinai neformalaus pokalbio metu jis paprašė pastarojo padėti jo sūnui A. technika ir patarimais, kur pirkti statybines medžiagas. Nuteistasis A. L. viso proceso metu teigė, kad su tėvu V. L. nesitarė, kad technika ar medžiagos bus suteiktos nemokamai.
38. 2015 m. rugpjūčio 25 d. užfiksuoto V. L. bei A. L. pokalbio, kurio metu jie aptarė numatomus darbus objekte bei, kurio metu V. L. patarė sūnui, prireikus medžiagų ar ekskavatoriaus, pakalbėti su V. S., taip pat nurodė, kad pats šiam pasakys „kad jį „pašefuotų“, o A. L. nurodė, kad jam reikės greideriuko, ekskavatoriaus, pasakydamas „jeigu ką mes panuomosim“, turinys iš tiesų patvirtina, kad V. L. siūlė A. L. pagalbą tiek VĮ „Ka“ K turima technika, tiek T. G. žiniomis bei patarimais. Be to, kaip matyti, V. L. savo sūnui nurodė kreiptis į jam pavaldų pagal užimamas pareigas V. S.. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, šiuose pokalbiuose nekalbama ir neužsimenama apie tai, kad statybinė technika, įrenginiai ir (ar) medžiagos bus panaudotos neatlygintinai. A. L. pasakyti žodžiai „mes jį panuomosim“, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžiai rodo A. L. ketinimą sumokėti už tokias paslaugas, t. y. paimti ką laikinai naudotis už atlyginimą. Šie pokalbiai nepaneigia ir V. L. parodymų, kad jį, kaip VĮ „Ka“, kaip (duomenys neskelbtini), direktorių, domino rangovų darbai, todėl jis stengdavosi nuosekliai matyti tarpinius darbus.
39. Sutiktina su prokuroru, kad V. L. ištarta V. S. frazė „mes ten panuomosim, pamokėsim“ reikštų V. L. ir V. S., kaip VĮ „Ka“ darbuotojų, ketinimą už ką tai mokėti ar ką nuomoti, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ji nėra pakankama pripažinti kaip įrodančią kokius nors V. L. neteisėtus savanaudiškus veiksmus, siekiant turtinės naudos juridiniams asmeniui, o labiau susitapatinimą su V. L. sūnaus A. L. vadovaujamos bendrovės prievole atlyginti už suteiktas paslaugas.
40. Prokuroro apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. S. ir T. G. parodymus dalyje dėl K technikos, medžiagų ir paslaugų suteikimo neatlygintinai UAB „T“, padarė klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, nurodoma, kad šių liudytojų parodymų tikrumą patvirtina kiti byloje surinkti duomenys - pokalbiai su asmenimis dėl technikos siuntimo į UAB „T“ objektą bei kitų liudytojų parodymai. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas V. S. ir T. G. parodymus dalyje dėl pokalbių su V. L. vertino kaip neobjektyvius, prieštaraujančius ištirtiems įrodymams, todėl nepatikimus ir šia dalimi jų parodymais nesirėmė.
Žemesnės instancijos teismas
41. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, sutinka su tokiu apygardos teismo vertinimu. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nagrinėjamojoje byloje išteisintasis V. L. neigė buvus tokį pokalbį su V. S. dėl K technikos, medžiagų ir paslaugų suteikimo neatlygintinai UAB „T“ ir buvus pokalbį su T. G. jo (V. L.) kabinete, kurio metu jis būtų ištaręs frazę „labai neskriausti“. Kaip minėta, šių liudytojų parodymai šioje dalyje buvo nenuoseklūs. Jie abu pirmos instancijos teismui pripažino, kad tokius parodymus (dėl technikos, medžiagų ir paslaugų suteikimo neatlygintinai) buvo nurodę ikiteisminio tyrimo metu, per vėlesnes apklausas, jog tam, kad pagerinti savo procesinę padėtį, prieš apklausas buvo tarpusavy aptarę ir suderinę parodymus, o būtent, kad nurodys, kad V. L. prašymu siuntė nemokamai techniką į UAB „T“ vykdomą objektą (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, šiuos jų parodymus apie minėtą V. L. prašymą paneigia objektyvūs bylos įrodymai, o būtent aukščiau paminėti pokalbiai, užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose bei prie jų pridėtuose garso įrašuose. Teisėjų kolegija dar kartą išanalizavusi V. L. ir V. S. vienintelio užfiksuoto pokalbio (2015 m. rugpjūčio 25 d.), kurio metu V. L. ištarė frazę „jeigu jis ten kreipsis, kas ten parašyta, ekskavatorius, mes ten pamokėsim, panuomosim“, o V. S. nurodė „pagal galimybes galim žiūrėt“, turinį, pripažįsta, kad šio pokalbio metu V. L. savo pavaldiems asmenims nedavė jokių neteisėtų nurodymų bei nebuvo užsiminęs apie technikos, medžiagų ir paslaugų suteikimą UAB „T“ neatlygintinai, juolab atsižvelgiant į tai, kad tą pačią dieną, anksčiau vykusio V. L. telefoninio pokalbio metu su sūnumi A. L., kurio metu V. L. nurodė, kad dėl ekskavatoriaus ir medžiagų sūnus galės pakalbėti su V. (V. S.), A. L. aiškiai buvo nurodęs, kad ketins tai išsinuomoti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiame pokalbyje ištarta V. L. frazė „pats jam (V. S. - teismo pastaba) šiandien pasakysiu, kad tau ten, jeigu ką, kad pašefuotų“, sudaro tik prielaidą teigti, kad V. L. pažadėjo artimiausiu laiku duoti neteisėtą nurodymą V. S. neatlygintinai suteikti UAB „T“ vykdomiems objekte darbams atlikti K disponuojamą techniką ir statybines medžiagas, nes ją, kaip matyti, paneigia V. L. ir V. S. pokalbis, kurio metu V. L. pasako „pamokėsim, panuomosim“, kas, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pasakyta aiškiai ir nedviprasmiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad apie K disponuojamos technikos panuomojimą bendrovei „T“ teigė ir V. S. ikiteisminio tyrimo metu, 2016 m. gegužės 24 d. apklausiant jį įtariamuoju (t.1, b. l. 117-119). Tuo metu V. S. taip pat parodė, kad apie tai, kad techniką reikėtų duoti nemokamai, tokios kalbos su V. L. nebuvo ir, kad jis iš V. L. nebuvo gavęs jokių neteisėtų nurodymų. Tos pačios apklausos metu V. S. nurodė, kad didžiausia jo kaltė buvo ta, kad jis nepakontroliavo, kad A. G. ar A. B. pasiimtų mechanizmo nuomos lapą kitai organizacijai ir iš užsakovo gautų parašą už atidirbtą laiką. Taigi visos šios išdėstytos aplinkybės rodo, kad V. L. paprašė V. S. atlygintinai suteikti UAB „T“ VĮ „Ka“ turimą techniką.
42. Analizuojant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. G. parodymus apie tai, kad jam V. L. savo kabinete buvo pasakęs „paglobokit tuos našlaičius“ ar „padėkite tiems našlaičiams“, matyti, kad toks pokalbis su V. L. pastarojo kabinete išvis nebuvo užfiksuotas jokiomis techninėmis priemonėmis, atliekant slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus, o prokuroro argumentas, kad toks pokalbis galėjo įvykti ir kitoje kabineto vietoje, kuri nepatenka į buvusios įmontuotos vaizdo kameros ir garso įrenginio aprėpiamą teritoriją, yra nepagrįstas, nes grindžiamas prielaidomis. Kitų objektyvių duomenų apie T. G. paminėtą V. L. jam išsakytą frazę byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė T. G. parodymų dalimi, kuomet T. G. davė parodymus dėl V. L. išsakytos frazės pastarojo kabinete, kadangi jų nepatvirtina nei vienas kitas bylos įrodymas.
43. Nors liudytojų V. S. ir T. G. parodymus apie buvusį pokalbį su V. L. dėl VĮ „Ka“ K priklausančios technikos siuntimo į UAB „T“ objektą ir, kad tokia technika buvo panaudota, patvirtina ir kiti, aukščiau paminėti liudytojai ir rašytinė medžiaga, tačiau, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos nuomone, tai neįrodo, kad V. L. davė neteisėtus nurodymus neatlygintinai suteikti jo vadovaujamos įmonės disponuojamą techniką ir medžiagas bendrovei „T“. Tai, kad V. S. V. L. pasakytą frazę „pamokėsim, pasakysim“ interpretavo kaip užmaskuotą prašymą neatlygintinai ir tuo pagrindu davė atitinkamą nurodymą T. G., esant UAB „T“ darbuotojų prašymui, siųsti į šios bendrovės vykdomų darbų objektą techniką neatlygintinai teikti tarnybos techniką ir medžiagas bendrovei „T“, o T. G. savo ruožtu, irgi subjektyviai suvokdamas, kad kalba eina apie neatlygintinas paslaugas, tai ir padarė - neatlygintinai suteikė tarnybos techniką ir paslaugas šiai bendrovei, neapskaitant tokių paslaugų buhalterinėje apskaitoje, neįrodo V. L. kaltės iššvaisčius VĮ „Ka“ turtą, o tuo pačiu ir piktnaudžiaujant savo tarnybinėmis pareigomis. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad A. L., kaip nors pasinaudodamas savo aukštomis pareigomis, davė nurodymą sau pavaldiems asmenims nerašyti sąskaitų, susijusių su minėtų paslaugų suteikimo UAB „T“, ar jų neperduoti buhalterinę apskaitą atsakingiems asmenims, arba nesudarinėti nuomos sutarčių.
44. Prokuroras, kaip svarbų įrodymą, patvirtinantį, kad minėta technika, medžiaga ir paslaugos buvo suteiktos neatlygintinai nurodo L direktoriaus E. S. 2017 m. kovo 22 d. raštą Nr. (12.5)2-1229 „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 6, b. l. 185), kuriame nurodyta, kad VĮ „Ka“ direktorius V. L. jokia forma nebuvo informavęs direkcijos apie pagalbą ar kitus galimus interesų konfliktus, susijusius su jo sūnaus A. L. vadovaujamos įmonės UAB „T“ vykdoma pirkimo sutartimi Nr. S-183 „(duomenys neskelbtini)“, leidžiant šiai įmonei naudotis VĮ „Ka“ priklausančia statybine technika ir statybinėmis medžiagomis statybos objekte, nurodytame pirkimo sutartyje, atliekamiems darbams vykdyti. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino ir šią aplinkybę bei pagrįstai nurodė, kad V. S. išsakytas prašymas atlygintinai nuomos pagrindais suteikti K turimos statybos technikos paslaugas sūnaus A. L. vadovaujamai bendrovei „T“ turėjo aiškiai privatų pobūdį, kas šiuo atveju turėtų būti vertinama, kaip viešųjų ir privačių interesų supainiojimas, tačiau ne neteisėti ar nusikalstami veiksmai.
45. Prokuroras taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, kad V. L. suprato, jog jo sūnaus vadovaujama įmonė neturi pakankamai finansinių ir kitų resursų šios pirkimo sutarties įgyvendinimui laiku. Prokuroro nuomone, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad V. L. buvo žinoma darbų eiga dėl (duomenys neskelbtini) ir kad UAB „T“ nespės šiame objekte atlikti darbų iki numatyto termino pabaigos. Apie UAB „T“ finansinę padėti apeliacinės instancijos teismas bus pasisakęs šio nuosprendžio 80-81 pastraipose. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie prokuroro teiginiai yra nepagrįsti, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių V. L. žinojimą apie sūnaus valdomą įmonę. Tai nėra užfiksuota nei telefoniniuose pokalbiuose, nei jokiuose dokumentuose, priešingai V. L. šiuo klausimu buvo paaiškinęs, kad UAB „T“ turėjo technikos, žmonių ir patirtį (duomenys neskelbtini) remonto darbuose.
Žemesnės instancijos teismas
46. Teisėjų kolegija, analizuodama bylos duomenis, atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo kryptingumas buvo – VĮ ,,Ka“ direktoriaus V. L. galimai neteisėti veiksmai organizuojant valstybės įmonės viešųjų pirkimų konkursus bei neteisėtai gaunant finansinę naudą. Taip pat buvo atliekamas tyrimas dėl to, kad L 2015 metais organizavus 174 391,89 eurų vertės viešojo pirkimo konkursą „(duomenys neskelbtini)“, kurį, galimai tarpininkaujant V. L., laimėjo UAB ,,T“. Tai aiškiai atsispindi byloje esančiose Kauno apygardos teismo nutartyse, kuriomis buvo sankcionuoti bei tęsti slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai (t. 7, b. l. 39–57). Pirmosios instancijos teismas nustatė, o to prokuroras neginčijo, kad byloje nėra jokių duomenų apie V. L. tariamą tarpininkavimą jo sūnui A. L. laimint L paskelbtą konkursą, ir, kad V. L. iš UAB ,,T“, kurio vienintelė akcininkė yra V. L. sutuoktinė, o direktorius – sūnus, gautų kokią nors finansinę naudą bei, kad ši bendrovė būtų kada nors kaip nors atsiskaičiusi su V. L. ar mokėjusi dividendus, taip pagerinant V. L. finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėti teikimai atlikti slaptus kriminalinius veiksmus buvo surašyti remiantis prielaidomis, kurios bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nepasitvirtino. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmos instancijos teismo išvada. Byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kad A. La., V. L. sutuoktinė (kuri buvo UAB „T“ vienintele akcininke) ar V. L. būtų gavę iš UAB „T“ kokių nors pajamų ar paslaugų, t. y. kokios nors naudos. Taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. L. siekė turtinės naudos ir UAB „T“.
47. Paprastai faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar viršijo įgaliojimus, patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354-511/2015, 2K-35-697/2016, 2K-294-198-693/2016), tačiau kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal BK 228 straipsnį svarbu ne tik tai, ar neteisėtu veikimu buvo pažeistos atitinkamų teisės aktų nuostatos, bet ir tai, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo vadovavosi tarnybos interesais ir principais, ar neiškreipė savo tarnybinės veiklos turinio, kokių tikslų siekė, ar šie tikslai suderinami su tarnybine veikla.
47.1. Nagrinėjamoje byloje kaltinime pagal 228 straipsnio 2 dalį nurodyta, kad V. L. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, pažeidė visą eilę norminių aktų: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. X-771 redakcija su vėlesniais pakeitimais) 81 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus (2012 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XI-2063 redakcija), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 ir 4 dalis bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 79 straipsnio 1, 2, 3 dalis. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. L. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad V. L. veiksmais nebuvo pažeistas apskaitą reglamentuojantis įstatymas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo) bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Šios nuosprendžio dalies prokuroras neskundė.
47.2. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 punkte numatytas visuomeninės naudos principas, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2 punkte - efektyvumo principas, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3 punkte - racionalumo principas, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; 4 punkte - viešosios teisės principas, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.
47.3. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įvirtintas prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.
47.4. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) nurodytas nepiktnaudžiavimo valdžia principas, nustatantis, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų.
47.5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtinta pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu <...>, nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ir trečiųjų asmenų naudai.
Žemesnės instancijos teismas
47.6. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalyje – kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 4 dalyje – kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.
47.7. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1,2,3 dalyse nurodyta, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo <...> privalo įforminti PVM sąskaita faktūra, ir, kad PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas <...>.
48. Kiekvienu atveju valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos (ne)teisėtumą parodo ne vien tai, ar jis pažeidė, ar ne konkretų teisės aktais nustatytą draudimą. BK 228 straipsnio prasme svarbu tai, ar kaltininkas vadovavosi tarnybos interesais ir principais, ar neiškreipė savo tarnybinės veikos turinio, kokių tikslų siekė, ar šie tikslai suderinami su tarnybine veikla. V. L. veiksmų teisiniam vertinimui svarbios aplinkybės yra tai, kad VĮ „Ka“ be kita ko yra nacionaliniam saugumui svarbi įmonė, kuriai yra patikėta (duomenys neskelbtini), ši įmonė atlieka (duomenys neskelbtini) ir kt., o V. L., kaip VĮ „Ka“ direktorius, be kitų funkcijų, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini), stengėsi nuosekliai matyti tarpinius darbus objektuose, dalyvaudavo įvairiuose darbų komisijose, dėl to turėjo žinoti ir domėdavosi, kaip vyksta tokie darbai, reikalui esant skatindavo darbų vykdytojus atlikti tam tikrus darbus. Tuo tarpu jo vadovaujama įmonė ir jo veikla buvo griežtai kontroliuojama L. Inkriminuojamu laikotarpiu VĮ „Ka“ (duomenys neskelbtini) vykdė daug reikšmingų projektų, tokių kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir t. t., tarp jų buvo ir svarbus bei reikšmingas objektas - (duomenys neskelbtini), todėl, kaip matyti iš V. L. ir kitų teisme apklaustų liudytojų parodymų, V. L. pagal savo užimamas pareigas domėjosi šiuo objektu ir pergyveno dėl laiku neatliekamų darbų, o jo telefoniniai pokalbiai su A. L., kurio įmonė buvo laimėjusi konkursą atlikti darbus minėtame objekte, patvirtina, kad V. L. domėjosi objekte atliekamais darbais, jų atlikimo terminais, kad pergyveno dėl laiku neatliekamų ar vangiai atliekamų darbų, ragino tinkamai susitvarkyti dokumentus, dėl to pykdavosi su A. L. bei siūlė šiam pagalbą tiek VĮ „Ka“ K turima technika, tiek T. G. žiniomis ir patarimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks V. L. domėjimasis minėtu UAB „T“ vykdomų darbų objektu jo vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) priežiūros teritorijoje ir jo turimų aukštų pareigų pagrindu buvo pagrįstas, teisėtas bei nepažeidžiantis Įmonės interesų, o susirūpinimas sūnaus vadovaujamos įmonės atliekamais darbais svarbiame Įmonei objekte bei tokie jo siūlymai sūnui dėl technikos išnuomavimo vertintini kaip privataus, o ne nusikalstamo pobūdžio, juolab atsižvelgiant į tai, kad V. L. tokių pasiūlymų nesureikšmino ir vėliau nesidomėjo, ar tokia technika sūnaus įmonei buvo išnuomota ar ne.
49. Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ „Ka“ buvo įdiegtas kokybės vadybos sistemos ISO 9001 standartas kuriame yra griežtai nustatytos kompetencijos ribos tarp visų atsakingų darbuotojų (t. 1, b. l. 96-97, 99-100, 101-102). Taip pat iš byloje esančių VĮ „Ka“ vidinių norminių aktų (pareigybių nuostatai, instrukcijos, vidaus darbo tvarkos taisyklės) (t. 1, b. l. 83-108), patvirtintų direktoriaus įsakymais, matyti, kad buvo reglamentuota vadovaujančių ir kitų darbuotojų, atsakingų už atskiras sritis, kompetencija, pareigos, teisės ir atsakomybė. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad VĮ „Ka“ administracinis padalinys - (duomenys neskelbtini) pagal prievoles buvo atskaitinga VĮ ,,Ka“ įstatymų nustatyta tvarka, galėjo sutartiniais pagrindais teikti įmonės įstatuose numatytas mokamas paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, galėjo turėti sąskaitą banke, į kurią galėjo būti pervedamos lėšos už (duomenys neskelbtini) jėgomis atliktas paslaugas ar smulkius rangos darbus kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims iki 3000 Eur be PVM (t. 1, b. l. 65-66, 67), o (duomenys neskelbtini) viršininkas (konkrečiu atveju V. S.) buvo atsakingas už Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, norminių aktų, susijusių su (duomenys neskelbtini) gamybine ir finansine veikla, vykdymo kontrolę ir įgyvendinimą; (duomenys neskelbtini) skirtų materialinių resursų racionalų panaudojimą, jų apskaitą ir apsaugą; (duomenys neskelbtini) piniginių ir materialinių resursų apskaitą; savalaikį buhalterinių ir kitų apskaitos dokumentų pristatymą regiono administracijai; už (duomenys neskelbtini) gamybinę, ūkinę ir finansinę veiklą (t. 1, b. l. 101-102). VĮ „Ka“ direktoriaus 2015 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. G1-9 „Dėl VĮ „Ka“ (duomenys neskelbtini) nuostatų pakeitimo buvo suteikta (duomenys neskelbtini) viršininkams teisė sudaryti ir pasirašyti pirkimo – pardavimo dokumentus (sutartis ir PVM sąskaitas faktūras) iki 3000 Eur be PVM (t.1, b. l. 67). Liudytoja A. T., VĮ „Ka“ centrinės būstinės buhalterė, patvirtino, kad kiekvienas padalinys ((duomenys neskelbtini)) vedė savo apskaitą ir padaliniai galėjo išrašyti sąskaitas iki 10 000 litų, jei suma viršydavo šią ribą, sąskaitas išrašydavo centrinėje būstinėje. Taigi, iš šių duomenų matyti, kad kiekvienas padalinys ((duomenys neskelbtini)) pats, ne per centrinę būstinę, galėdavo teikti statybinės technikos nuomos paslaugas, taip pat, kad kiekvienas padalinys vedė savo apskaitą, t. y. turėjo pakankamai daug savarankiškumo, sprendžiant kasdienės darbinės veiklos klausimus, o konkrečiu atveju sudarinėjant žodines ir rašytines sutartis su kitomis įmonėmis dėl statybinės technikos nuomos ir kitų paslaugų, neviršijančių 3000 Eur piniginės sumos be tiesioginio Įmonės direktoriaus įsikišimo. O kaip nurodyta kaltinime, tokia technikos nuomos ir paslaugų suteikimo kaina (su PVM) buvo viso 2083,62 Eur.
50. Taigi, teisėjų kolegijai dar kartą išanalizavus pirmos instancijos teisme ištirtus duomenis, darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. L. žinojo, jog Įmonės K neatlygintinai suteikė savo disponuojamą techniką UAB „T“ atliekamiems darbams (duomenys neskelbtini) ir, kad šie darbai ir paslaugos buvo neapskaitytos Įmonės K apskaitoje. Sutiktina su prokuroru, kad V. L. pakankamai nekontroliavo ir nekoordinavo tiek sau pavaldžių asmenų darbo, tiek įmonės turimos technikos naudojimo ir jo apskaitymo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie jo veiksmai nėra tiek nusikalstamai pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad V. L. būtų davęs kokius nors neteisėtus nurodymus sau pavadiems asmenims neišrašinėti sąskaitų ir neapskaityti suteiktų paslaugų UAB „T“. Taigi, nepasitvirtinus kaltinimui, kad V. L. išvaistė svetimą turtą ir apgaulingai tvarkė apskaitą, nenustatyta kokių nors V. L. pažeidimų ir aiškiai neteisėtų veiksmų priešingų įstatymų reikalavimams ir tarnybos tikslams.
51. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesurinkta duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad V. L., kaip VĮ „Ka“ direktorius, būtų kaip nors nerūpestingai valdęs, naudojęs VĮ „Ka“ ar (duomenys neskelbtini) patikėtą turtą, kaip nors pakenkdamas visuomenės interesams ar jos nenaudai arba, kad būtų kokiu nors neteisėtu būdu išvaistęs valstybės turtą, kad būtų neteisėtai nurodęs nesudaryti sandorių dėl jam ir (duomenys neskelbtini) patikėto turto, arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytų, tikslų, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Taip pat nenustatyta, kad jis veikė kaip nors šališkai, nesąžiningai, netinkamai atliko savo pareigas ar pasinaudojo savo pareigomis ir suteiktais įgaliojimais asmeninei ar kitų naudai. Valstybinis kaltintojas taip pat neįrodė, kad V. L. būtų neteisėtai nurodęs sau pavaldiems asmenims neįtraukti į įmonės apskaitą kokių nors ūkinių operacijų ar ūkinius įvykius, susijusių su technikos, medžiagų ir paslaugų suteikimo UAB „T“, neapskaityti jas įmonės ar (duomenys neskelbtini) apskaitoje, t. y. nėra nustatyta, kad V. L., kaip VĮ „Ka“ direktorius, jam įstatymais ir kitais teisiniais aktais suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus būtų panaudojęs priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.
52. Prokuroro įsitikinimu, V. L. veiksmai, piktnaudžiaujant tarnyba nesant kyšininkavimo požymių nulėmė didelę neturtinę žalą kitiems juridiniams asmenims - VĮ „Ka“ ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – L. Visgi su tokia pozicija teisėjų kolegija taip pat negali sutikti.
53. V. L. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi nesant kyšininkavimo požymių padarė didelę neturtinę žalą, nes jis iškraipė valstybės įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas, normalią, veiksmingą, autoritetingą, Konstituciją, įstatymus, Įmonės vidinius teisės aktus bei teisinės valstybės siekį atitinkančią veiklą ir pagrindinį jos tikslą vykdyti įstatymų neuždraustą ūkinę veiklą, kartu tokiais veiksmais diskreditavęs ir pažeminęs valstybės tarnautojui prilyginto asmens – VĮ „Ka“ direktoriaus, kaip viešąsias paslaugas ir viešąjį interesą tenkinančios Įmonės vadovo vardą, sumenkinęs pačios valstybės įmonės bei jos steigėjo L autoritetą ir įvaizdį pačių įmonės darbuotojų bei visuomenės akyse, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai. Turtinės žalos padarymas piktnaudžiaujant tarnyba nesant kyšininkavimo požymių V. L. nebuvo inkriminuotas (nurodyta, kad jis, išvaistęs 2083, 62 Eur (su PVM) vertės turtą, padarė turtinę žalą VĮ „Ka“ turtą).
53.1. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Būtinasis piktnaudžiavimo požymis yra didelės žalos padarymas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelė žala gali būti turtinė ir neturtinė. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatyme nepateikta universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-7-335/2013). Valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248-895/2015).
53.2. Didelės neturtinės žalos požymis negali būti vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą – šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, 2K-P-59-459/2021).
Žemesnės instancijos teismas
53.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. L. veiksmus padarant nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, konstatavo, kad jo veiksmais nebuvo padaryta turtinė žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje neįrodyta ir išteisintojo V. L. veiksmais padaryta didelė neturtinė žala ir kitiems juridiniams asmenims - VĮ „Ka“ ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – L. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl V. L. veiksmai būtų sukėlę didelį neigiamą rezonansą ir pasipiktinimą visuomenėje, kad būtų sumažėjęs VĮ „Ka“ bei jos steigėjo L autoritetas, ir įvaizdis ar prestižas arba visuomenės pasitikėjimas šia įmone ir (duomenys neskelbtini) bei diskredituotas šios įmonės ar (duomenys neskelbtini) vardas. Vertinant pirmosios kaltinime dėl piktnaudžiavus tarnyba nurodytas pasekmes kartu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytomis situacijomis, kurios gali reikšti didelę neturtinę žalą (dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka) akivaizdu, kad dėl V. L. veiksmų tokios pasekmės nekilo – normali VĮ „Ka“ ir jos steigėjos veikla nesutriko, pasitikėjimas valstybės įmone ir jos steigėja nebuvo pakirstas ir nebuvo sukeltos į šias panašios pasekmės, priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad buvo dedamos maksimalios pastangos įvykdyti reikšmingą visuomenei (duomenys neskelbtini) projektą.
54. Taigi apibendrindama visa tai, kas minėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyti būtinieji BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti V. L. dėl šio nusikaltimo padarymo yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl nuteistojo A. L. apeliacinio skundo
55. A. L. nuteisimas dalyje pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 222 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi A. L. veiksmuose nėra nustatyti inkriminuojamų padėjimo išvaistyti turtą ir piktnaudžiauti tarnyba, nesant kyšininkavimo požymių, nusikalstamų veikų ir bendrininkavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.
56. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, todėl asmeniui negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl A. L. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (padėjimas V. S. išvaistyti K turtą ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi)
57. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sutinka su apelianto A. L. pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis, kaip UAB „T“ direktorius, duodamas nurodymus jo vadovaujamos įmonės darbuotojams D. J. ir V. K. kreiptis į VĮ „Ka“ K vadovus V. S. ir T. G. dėl šios tarnybos įrenginių ir statybos technikos: vibroplokštės, ekskavatorinių krautuvų bei aukšto plovimo įrenginio neatlygintino panaudojimo UAB „T“ objekte atliekamiems darbams, ir juos priimdamas, bei šių suteiktų paslaugų neapskaitydamas įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka UAB „T“ buhalterinėje apskaitoje, padėjo V. S., buvusiam tiesiogiai atsakingu už tarnybos materialinius resursus ir jų apskaitą, iššvaistyti jo žinioje esantį (buvusį) VĮ „Ka“ turtą už 2083,62 Eur (su PVM) sumą, bei taip pat tokiu būdu jam padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, dėl ko buvo padaryta didelė neturinė žala kitiems asmenims VĮ „Ka“ ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – L, kadangi šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių kokį nors A. L. indėlį švaistant turtą ar piktnaudžiaujant tarnyba, be kurio nusikalstamas veikas padaryti taptų neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas A. L. veiką pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį ,skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kuo pasireiškė A. L. suvokimas veikus bendra tyčia bendrininkų grupe ir savo, kaip padėjėjo, vaidmenį darant šias nusikalstamas veikas.
58. Apeliantas A. L. teigia, kad bendros tyčios padaryti nusikalstamas veikas su kitais asmenimis neturėjo, neatliko jokių veiksmų, kuriuos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį paprastai atlieka padėjėjas, juolab atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jo tėvas V. L., kaip kaltinime nurodytas nusikaltimų vykdytojas, buvo išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Šie apelianto A. L. argumentai yra pagrįsti.
59. A. L. pagal kaltinamąjį aktą buvo kaltinamas veikęs kaip padėjėjas bendrininku grupe kartu su VĮ „Ka“ direktoriumi V. L., šios įmonės K viršininku V. S. ir pastarojo pavaduotoju T. G., t. y. padėjęs kartu su T. G. išvaistyti V. L. ir V. S. pastarųjų žinioje esantį turtą už 2 083,63 Eur ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių. Tačiau Kauno apygardos teismas išteisino V. L. pagal visus jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, konstatavęs, kad V. L. nepadarė jokių neteisėtų veiksmų pasiūlydamas sūnui A. L. dėl statybinės technikos nuomos kreiptis į K viršininką V. S., dėl patarimų kreiptis į K inžinierių T. G., kurių prižiūrimoje teritorijoje A. L. vadovaujamas UAB ,,T“ vykdė (duomenys neskelbtini) darbus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. L. jokių neteisėtų nurodymų sau pavaldiems asmenims V. S. ir T. G. nedavė, taip pat, kad jis nežinojo, jog VĮ ,,Ka“ priklausanti, K disponuojama, statybinė technika ir kiti įrenginiai UAB ,,T“ suteikiami neatlygintinai, šių paslaugų neapskaitant K buhalterinėje apskaitoje. Kauno apygardos teismas taip pat nenustatė ir jokių V. L. savanaudiškų veiksmų ir siekimo turtinės naudos juridiniam asmeniui – UAB „T“ bei sprendė, kad A. L. kartu su T. G. padėjo tik V. S. iššvaistyti Įmonės turtą bei piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių.
60. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo kryptingumas buvo – VĮ ,,Ka“ direktoriaus V. L. galimai neteisėti veiksmai organizuojant valstybės įmonės viešųjų pirkimų konkursus bei neteisėtai gaunant finansinę naudą. Tai aiškiai atsispindi byloje esančiose Kauno apygardos teismo nutartyse, kuriomis buvo sankcionuoti bei tęsti slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai (t. 7, b. l. 39–57). Nors dėl kaltinime inkriminuotų straipsnių specifikos ir blanketiškumo, jų lingvistinė raiška ir konstrukcija yra pakankamai sudėtinga, iš jo galima suprasti, kad visos tiriamos nusikalstamos veikos iššvaistant svetimą turtą, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir apgaulingai vedant apskaitą pagrindinis vykdytojas ir iniciatorius buvo V. L. - VĮ „Ka“ direktorius. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas ir kitas, inkriminuotų nusikalstamų veikų vykdytojas – V. S. - VĮ „Ka“ direktoriaus pavaduotojas.
61. Iš ginčijamo nuosprendžio matyti, kad nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. L. pagal visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, iš kaltinimo pagal BK 228straipsnio 1 dalį (kurią perkvalifikavo iš BK 228 straipsnio 2 dalies) A. L. pašalino aplinkybes, kad jis (A. L.), veikdamas kartu su savo tėvu V. L., įgyvendindamas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą nusikalstamą susitarimą su savo tėvu V. L. dėl Įmonės turto iššvaistymo bei, kad tokiu būdu jis padėjo savo tėvui V. L. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Taip pat pirmosios instancijos teismas, išteisinęs V. L. pagal BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, A. L. iš kaltinimo pašalino šias aplinkybes: kad jis (A. L.) 2015 m. rugpjūčio 25 d. telefoninio pokalbio metu neteisėtai susitarė su savo tėvu V. L., esančiu VĮ „Ka“ direktoriumi, kad Įmonės turimu turtu ir lėšomis bus suteiktos neatlygintinos statybinės technikos, įrenginių ir (ar) medžiagų panaudojimo paslaugos UAB „T“, ir kad jis (A. L.) galės kreiptis į tėvui pavaldų asmenį - Įmonės K viršininką V. S. dėl neatlygintino statybinių medžiagų ar statybinės technikos panaudojimo objekte, ir kuris (V. L.) pažadėjo artimiausiu laiku duoti neteisėtą nurodymą V. S. neatlygintinai suteikti UAB „T“ vykdomiems objekte (duomenys neskelbtini) darbams atlikti Įmonės K priklausančią statybinę techniką, įrenginius ir (ar) medžiagas; kad po neteisėto susitarimo su juo (A. L.), V. L. susitiko su V. S. ir jam davė neteisėtą nurodymą neatlygintinai padėti Įmonės K turima statybine technika UAB „T“, šiai įmonei atliekant statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad tarp Įmonės ir UAB „T“ dėl reikalingų statybos darbų atlikimo nėra sudaryta jokia sutartis, ir kad toks Įmonės direktoriaus nurodymas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams; kad T. G. gavo iš V. L. neteisėtą nurodymą neatlygintinai padėti Įmonės K turima statybine technika, įrenginiais ir (ar) medžiagomis UAB „T“, atliekant statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad tarp Įmonės ir UAB „T“ dėl reikalingų statybos darbų atlikimo nėra sudaryta jokia sutartis, ir kad toks Įmonės direktoriaus nurodymas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams; kad A. L. nuo D. J. ir V. J. K. nuslėpdamas, kad jis, UAB „T“ direktorius, su savo tėvu - Įmonės direktoriumi V. L., yra nusikalstamai susitaręs dėl Įmonės turto iššvaistymo ir neatlygintinų paslaugų, Įmonės K turima statybine technika, suteikimo Objekte, ir kad šių paslaugų suteikimas nebus įstatymų ir teisės aktų numatyta tvarka apskaitytas (užfiksuotas) VĮ „Ka“ ir UAB „T“ buhalterinėse apskaitose; kad A. L. apie V. L. daromas suplanuotas nusikalstamas veikas; kad veikdamas kartu su savo tėvu V. L., įgyvendindamas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą nusikalstamą susitarimą su savo tėvu V. L. dėl Įmonės turto iššvaistymo; kad padėjo iššvaistyti V. L. žinioje esantį (buvusį) Įmonės turtą (lėšas) už 2083,62 Eur (su PVM) sumą, bei taip pat tokiu būdu V. L. padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių.
62. Tokiu būdu A. L. ginčijamu nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad jis kartu su T. G. padėjo tik Įmonės K viršininkui V. S. iššvaistyti pastarojo žinioje esantį (buvusį) Įmonės turtą (lėšas) už 2083,62 Eur (su PVM) sumą, bei piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių.
63. Pagal kaltinimą (pagal kurį A. L. buvo nuteistas ginčijamu nuosprendžiu) A. L. veika objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, jam pavaldiems asmenims – UAB „T“ darbuotojams – meistrui D. J. ir techniniams direktoriui V. J. K., nurodė kreiptis į Įmonės K viršininką V. S. ir pastarojo pavaduotoją T. G. dėl statybinių medžiagų ar statybinės technikos panaudojimo paslaugos UAB „T“ ir priėmė šiuos įrenginius ir teikiamas paslaugas, tačiau šių suteiktų paslaugų neapskaitė UAB „T“ buhalterinėje apskaitoje.
64. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkai gali susitarti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014).
65. Vertinant bendrai veikiančių asmenų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, baudžiamasis įstatymas numato kelias skirtingas bendrininkų rūšis, tai yra baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami nusikalstamos veikos vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju A. L. nuteistas padėjęs iššvaistyti svetimą, VĮ „Ka“ priklausantį, turtą bei piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių. Taigi nagrinėjamoje byloje aktualus padėjėjo instituto ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn prielaidų vertinimas.
66. Padėjimas padaryti nusikalstamą veiką pasireiškia tuo, kad prie kito asmens daromų teisei priešingų veiksmų prisidedama, duodant patarimus, nurodymus, teikiant priemones arba šalinant kliūtis, saugant ar pridengiant kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjus paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat iš anksto pažadėjus realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus, tačiau visais šiais atvejais padėjėjo veiksmai vertinami tik tokia apimtimi, kiek jie patenka į vykdytojo padarytos nusikalstamos veikos ribas, ir tik tiek, kiek šių veiksmų apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 ir 4 dalys). Iš esmės tai reiškia, kad padėjėjo (kaip ir organizatoriaus bei kurstytojo) atsakomybė yra išvestinė iš vykdytojo atsakomybės ir jos ribojama (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-788/2017). Taigi, kai dėl vykdytojų galimai įvykdytų nusikalstamų veikų byla dar yra nagrinėjama arba jų kaltės klausimas apskritai nesprendžiamas, nėra galimybės vertinti ir padėjėjo atsakomybės klausimo. Tai gali būti padaryta tik išsprendus klausimą dėl nusikaltimo vykdytojo veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo. Taigi, padėjėjo veiksmų baudžiamojo teisinio vertinimo klausimas neatskiriamai susijęs su kitų bendrininkų veiksmų baudžiamuoju teisiniu vertinimu ir negali būti nagrinėjamas atskirai nuo pastarųjų kaltės klausimo išnagrinėjimo rezultatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2014). Kitaip tariant, pagal BK 26 straipsnio 1–4 dalių nuostatas, kuriose yra įtvirtintas bendrininkų baudžiamosios atsakomybės, jos pagrindų ir ribų santykis, ryšys su vykdytojo atsakomybe, vykdytojo vaidmens pobūdis bendroje nusikalstamoje veikoje, kitų bendrininkų veiksmų (neveikimo) ryšys su vykdytojo veika, jos padariniais, bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai ir kiti objektyvieji bei subjektyvieji bendrininkavimo požymiai suponuoja tokį patį visų bendrininkų baudžiamosios atsakomybės pagrindą ir visų bendrininkų veiksmų kvalifikavimą pagal tą patį BK Specialiosios dalies straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už vykdytojo padarytą veiką (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-693/2017, 2K-281-942/2018).
67. Teismų praktikoje sutinkamas ir bendrininkavimas piktnaudžiaujant tarnyba. Nusikaltimo, nurodyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialiojo subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Šios nusikalstamos veikos bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais) pripažįstami ir neturintys specialiojo subjekto požymių asmenys. Kvalifikuojant veikas pagal BK straipsnius, nustatančius baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai, yra svarbu, kad specialiojo subjekto statusą turėtų nusikalstamos veikos vykdytojas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007).
68. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aptartas teismų praktikoje teisės aiškinimo taisykles, būtina įvertinti ne tik A. L. veiksmus tokią pagalbą galimai teikiant, tačiau ir šių nusikalstamų veikų vykdytojo – V. S. veiksmų apimtį. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, toks kaltinimo modelis, kai iš bendros nusikalstamos schemos eliminuojamas pagrindinis vykdytojas (šiuo atveju V. L., VĮ „Ka“ direktorius), kuriam ir buvo inkriminuotas turtinės naudos siekimas jo sūnaus A. L. vadovaujamai bendrovei „T“, iš esmės panaikinant bendrininko sąsajas su kitais bendrininkais (konkrečiu atveju A. L. su vykdytoju V. S. ir padėjėju T. G.), nėra pagrindžiamas. Išteisinus V. L. pagal visus jam inkriminuojamus nusikaltimus, iš A. L. inkriminuojamo kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (kuri buvo perkvalifikuota iš BK 228 straipsnio 2 dalies), lieka neaišku, kokį gi interesą iššvaistant Įmonės turtą ir piktnaudžiaujant tarnyba turėjo kitas šio nusikaltimo vykdytojas – Įmonės K viršininkas V. S.. Kasacinės instancijos teismas šiuo klausimu atkreipė dėmesį į tai, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekvalifikuotas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas valstybės tarnyboje nebūna padaromas kaltininkui neturint jokių tikslų, paskatų ar motyvų ir jį padaręs kaltininkas paprastai sulaukia neturtinio pobūdžio satisfakcijos (pvz. gerų santykių palaikymo, neapibrėžto pažado atsidėkoti ateityje, geranoriškumo ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-489/2022).
69. Iš V. S. šioje byloje pareikšto įtarimo matyti, kad jis buvo įtariamas tuo, kad, veikdamas bendrai su tiesioginiu viršininku, VĮ „Ka“ direktoriumi V. L. bei padedant jo (V. S.) tiesiogiai pavaldžiam inžinieriui T. G. bei V. L. sūnui A. L., UAB „T“ direktoriui, vykdydamas neteisėtą V. L. nurodymą neatlygintinai padėti Įmonės K turima statybine technika UAB „T“ darbų vykdymo objekte (duomenys neskelbtini), bei per T. G. ir kitus asmenis pristatydamas į objektą kaltinime nurodytą techniką, veikdamas priešingais Įmonės interesais, išvaistė jo žinioje buvusį svetimą, Įmonės turtą.
70. Nuteistasis A. L., atliekant dalinį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegijai paaiškino, kad jis neturėjo jokių darbinių santykių su V. S. ir T. G.. Pastarieji lankėsi objekte (duomenys neskelbtini) kaip šio (duomenys neskelbtini) ruožo prižiūrėtojai, duodavo dėl atliekamų darbų įvairias pastabas. Pasak A. L., kadangi UAB „T“ dažnai nuomodavusi iš įvairių įmonių techniką, tai ir tuo atveju jis savo pavaldiems darbuotojams D. J. ar V. J. K. nenurodė kreiptis konkrečiai į V. S. ir T. G. dėl technikos ir medžiagų panaudojimo objekte, o tik buvo davęs sąrašą įvairių asmenų telefonų numerių dėl technikos išnuomojimo, kas buvo įprasta praktika jo darbe ir įmonėje. Kaip paaiškino A. L., jam nebuvo svarbu į ką konkrečiai kreipsis D. J. dėl technikos, D. J. tik jam buvo minėjęs, kad jis kreipsis dėl vibroplokštės nuomos, nes ji reikalinga objekte. D. J. tuos klausimus sprendė savarankiškai. Kai techninis prižiūrėtojas objekte liepė nuvalyti nuo kelio ruožo smėlį, jis liepė V. J. K. pasirūpinti aukšto slėgio įrenginiu. Liudytojas D. J., UAB „T“ meistras, patvirtino nuteistojo A. L. parodymus, kad pradėjus darbus objekte (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 8 d. ar 9 d. jo viršininkas A. L. jam davė įvairių asmenų telefonų numerių sąrašą dėl technikos reikalingumo objekte, tarpe jų buvo ir K vado ir inžinieriaus telefonų numeriai, bei jam paminėjo vieno iš jų – T. vardą. Pasak šį liudytoją, kai 2015 m. spalio mėn. viduryje – pabaigoje, objekte užgriuvo iškasto griovio šlaitas, ir dėl to reikėjo ekskavatoriaus atkasti šią žemės nuošliaužą, A. L. jam pasakė dėl ekskavatoriaus paskambinti K., pasakydamas „po to mes jiems sąskaitas apmokėsime“, jis tą ir padarė – paskambino kažkam iš K, pasakė, kad yra UAB „T“ atstovas“ ir paprašė suteikti ekskavatorių ir vibroplokštę; kitą dieną ekskavatorius jau buvo jų objekte. Liudytojas V. J. K. taip pat patvirtino, kad iš A. L. buvo gavęs įvairių telefono numerių dėl statybinės technikos ar medžiagų, tarp kurių buvo ir K vadovo bei inžinieriaus, į kuriuos kelis kartus kreipėsi dėl ekskavatoriaus ir vibroplokštės, kurie ir buvo suteikti, tačiau ekskavatorių vairuotojai jam ir kam nors kitam nedavė pasirašyti jokių dokumentų dėl objekte dirbusio ekskavatoriaus. Liudytojai V. S. ir T. G. paliudijo, kad UAB ,,T“ atstovo prašymu, į jų objektą siuntė ekskavatorius krautuvus kartu su mechanizatoriais, aukšto slėgio plovimo įrangą „Karcher“, vibroplokštę, šios paslaugos nebuvo apskaitytos. Sąskaitos buvo išrašytos po įtarimų, kuriuose buvo nurodytos konkrečios dienos, pareiškimų, iš kelionės lapų buvo atrinkta, kiek tas mechanizmas galėjo ten būti, ir išrašė sąskaitą. Liudytojai A. G. ir A. B., dirbę K ekskavatorininkais, parodė, kad A. B. meistro nurodymu, o A. G. V. S. nurodymu su savo naudojama technika vyko dirbti prie tilto (duomenys neskelbtini), turėjo kelionės lapus, nuomos lapų jiems niekas neišdavė, kad dirba ne savo prižiūrimame (duomenys neskelbtini), o UAB ,,T“ objekte, nežinojo. Liudytojas R. K. taip pat patvirtino, kad jis, dirbdamas K meistru, viršininko V. S. nurodymu nusiuntė A. B. į (duomenys neskelbtini) ištraukti užklimpusio mechanizmo, liudytojas M. M. taipogi nurodė, jog T. G. nurodymu išdavė vibroplokštę, įrašė tai į sąsiuvinį ir paėmė asmens, atvykusio paimti tą plokštę, parašą.
71. Iš minėtų slapta įrašytų telefoninių pokalbių (tarp A. L. ir D. J., J. V. K., V. V., tarp D. J. ir T. G. ir V. S., tarp T. G. ir V. S., tarp T. G. ir su M. M., A. B., J. V. K. ir V. V., tarp V. S. ir A. G., tarp R. K. ir A. B.) bei slapto sekimo ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka gautų duomenų matyti, kad buvo šnekama apie K priklausančios technikos darbą UAB ,,T“ atliekamame objekte (duomenys neskelbtini), apie pačius atliekamus darbus šiame objekte, jiems reikalingą atlikti techniką, kad D. J. prašė V. S. ir T. G. suteikti techniką darbams objekte, pastarųjų pokalbius su sau pavaldžiais darbuotojais ir jų nurodymus siųsti K priklausančią techniką atlikti darbus UAB ,,T“ objekte, kad J. V. K. prašo T. G. paslaugų palikti savo naudojamą techniką K įmonės teritorijoje, paskolinti aukšto slėgio plovimo įrenginį ar patarimų dėl objekte atliekamų darbų, kad V. S. ir T. G. kalba apie tai, kad jiems tenka pastoviai gelbėti projektą (duomenys neskelbtini), apie nekompetentingai atliekamus darbus objekte, kad UAB ,,T“ darbuotojai nežino, kaip juos atlikti, kad pastoviai kas nors nutinka ir reikalinga jų technika, kad T. G. aptarinėja su V. V. apie laiku neįvykdytą objektą (duomenys neskelbtini), kad sutartis dėl objekto pasibaigusi, bet nenutrūkusi, kad UAB ,,T“ darbuotojai objekte nedirba, kad rangovo nežino, kaip atlikti darbus, netinkamai juos atliko ir jų nebaigė ir t. t.
72. Šie duomenys bei kiti, aukščiau paminėti telefoniniai pokalbiai tarp V. L. ir A. L., tuo pačiu patvirtina, kad A. L. tėvui buvo užsiminęs, kad jo įmonės atliekamų darbų objekte (duomenys neskelbtini) reikėtų „greideriuko“ ir, kad UAB „T“ darbų vykdymo objekte (duomenys neskelbtini) buvo naudojama VĮ „Ka“ K technika priešingai nei teigė A. L. teisėjų kolegijai apeliacinės instancijos teisme.
73. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant šių nustatytų aplinkybių, visgi vien tai, kad A. L. jam pavaldiems asmenims – UAB „T“ darbuotojams – meistrui D. J. ir techniniams direktoriui V. J. K., nurodė kreiptis į Įmonės K viršininką V. S. ir pastarojo pavaduotoją T. G. dėl statybinių medžiagų ar statybinės technikos panaudojimo paslaugos UAB „T“, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad toks prašymas buvo neteisėtas, juolab pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad prieš tai A. L. su savo tėvu V. L. susitarė dėl atlygintinų įrenginių ir paslaugų panaudojimo darbų objekte ir V. L. patarė A. L. dėl pastarojo galimybės kreiptis į jam (V. L.) pavaldų asmenį, VĮ „Ka“ K viršininką V. S. atlygintinai suteikti statybinės technikos ir (ar) statybinių medžiagų panaudojimo UAB „T“ vykdomiems darbams objekte (duomenys neskelbtini), bei, kad jis (V. L.) pažadėjo artimiausiu laiku duoti tokį nurodymą V. S., kas šiuo nuosprendžiu pripažinta teisėtais veiksmais (apie tai daugiau pasisakyta aptariant šiame nuosprendyje V. L. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį). Kaip jau buvo minėta, vien tai, kad V. S. netinkamai interpretavo pokalbį su V. L. ir savo iniciatyva nusprendė, jog K disponuojama statybinė technika ir įrengimai UAB ,,T“ turi būti suteikti neatlygintinai ir neapskaitant K buhalterinėje apskaitoje, negali būti pagrindu V. L. atliktus pirmiau nurodytus veiksmus pripažinti nusikalstamais BK 228 straipsnio prasme ir taikyti jam šiame straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę.
74. Kaltinime A. L. nurodyta, kad jis, padėjo išvaistyti Įmonės K patikėtą turtą ir V. S. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, suprasdamas, kad jo vadovaujama įmonė (UAB „T“) neturi pakankamai finansinių ir kitų (kompetentingų darbuotojų, reikiamos statybinės technikos, įrenginių, medžiagų ir pan.) resursų dėl šios pirkimo sutarties įgyvendinimo laiku. Nuteistasis A. L. neigė šią aplinkybę, nurodydamas, kad inkriminuojamu laikotarpiu jo įmonė turėjo pakankamai ir darbuotojų, ir technikos, ir resursų sutarties dėl (duomenys neskelbtini) sutarties įgyvendinimo, o, kaip buvo įprasta, reikalui esant, jo įmonė nuomodavosi statybinę įrangą, kurios neturėjo, bei pirkdavo įvairias statybines medžiagas, - ir tam jo įmonė inkriminuojamu laikotarpiu turėjo lėšų. Kaip paaiškino A. L., UAB „T“ darbus pradėjo tik 2015 m. rugsėjo mėn., ne dėl to, kad neturėjo tam resursų, o dėl to, kad darbų pradžiai užsakovas nepateikė reikalingų dokumentų (statybos leidimo, projekto ir statybos darbų žurnalo, neperdavė statybų aikštelės). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, A. L. teisėjų kolegijai dar patikslino, kad objekte (duomenys neskelbtini), atkasus telekomunikacinius kabelius, reikėjo tikslinti projektą, derinti jį su ryšininkais gauti papildomų leidimų, dėl ko teko intensyviai bendrauti su VĮ „Ka“ techniniu vadovu. Dar A. L. papildė, kad projekto kaina viso buvo 174 000 Eur, ir jo įmonė įvykdė apie 85 procentus darbų. A. L. parodymus, kad jis turėjo pakankamai darbuotojų ir technikos darbams pradėti patvirtina byloje esantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštas (t. 15, b. l. 90-92), iš kurio matyti, kad UAB „T“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. socialiniu draudimu buvo apdrausti 24 asmenys bei inventorizacijos aprašas (t. 15, b. l. 124-138).
75. Visgi sutiktina su pirmosios teismo padaryta išvada, kad A. L. nerūpestingumas, atmestinas ir abejingas požiūris į įsipareigojimų vykdymą nulėmė tai, kad darbai buvo pradėti pavėluotai. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio apygardos teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į visą eilę nustatytų aplinkybių, kaip antai, kad A. L. įmonėje nebuvo reikiamos kvalifikacijos darbuotojų atlikti sutartyje numatytiems darbams ir pakankamai finansinių lėšų (išskyrus V. J. K., kuris vėliau dėl sveikatos problemų nusišalino nuo darbų ir vietoj jo buvo įdarbintas kitas darbuotojas D. J.); kad UAB „T“ turėjo tam tikrų finansinių sunkumų, dėl teisminio ginčo 2014 m. buvo areštuotos visos UAB ,,T“ sąskaitos bankuose ir buvo atliekamos tam tikros išskaitos; kad bendrovė gaudavo kitų įmonių priminimus apmokėti sąskaitas už atliktus darbus ar pateiktus gaminius, o išankstinis apmokėjimas dažnai vėluodavo (t. 4, b. l. 97-200, t. 5, b. l. 122), kad jis, net ir tada, kai darbų eigoje paaiškėjo, kad projektas nebuvo suderintas su ryšininkais ir dėl neatliktų geologinių tyrimų buvo rastas ne toks gruntas, kuris buvo nurodytas projekte, nesiėmė jokių priemonių, net ir raginamas, nei prasitęsti statybos sutarties terminą, matydamas, kad laiku nepabaigs darbų, nei kreiptis dėl projekto tikslinimo, taip pat, kad nerasta jokių dokumentų, kuriais būtų susirašinėjama su (duomenys neskelbtini) dėl sutarties termino pratęsimo ar projekto koregavimo, kad jis tik 2016-07-04 raštu kreipėsi į AB ,,P“, siūlydamas atlikti techninio projekto korekciją, o 2016-07-29 raštu, t. y. jau pasibaigus sutarties terminui, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu leisti tęsti darbus pagal pateiktą atnaujintą darbų vykdymo grafiką (grafike nurodomas darbų atlikimo terminas 2016-08-24), taip pat informuodamas, kad norint objekte tęsti darbus, būtina atlikti techninio projekto korekciją (t. 6, b. l. 116-182, t. 15, b. l. 147-157), kad jis net ir po 2015-11-05 pranešimo apie skaičiuojamus delspinigius, neužbaigus darbų pagal pasirašytą sutartį laiku ir neįgijus teisės į terminų pratęsimą, nesikreipė nei dėl sutarties pratęsimo. Be to (duomenys neskelbtini) komisija nustatė, kad iki 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo atlikta darbų už 107 929, 93 Eur (su PVM), kas sudaro 61,89 procentus (t. 6, b. l. 116-182), o ne 85 procentus, kaip teigė A. L.. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nebuvo priežastimi V. S. išvaistyti jam patikėtą turtą ir jam suteiktas teises, pareigas ar įgaliojimus panaudoti priešingai tarnybos interesams, tenkinant A. L. asmeninius interesus, atsižvelgiant į tai, kad šio nusikaltimo valstybės tarnybai (piktnaudžiavimo) esmė ir yra tyčinis neteisėtas kitų asmenų interesų tenkinimas, priešingai įstatymo reikalavimams panaudojant tarnybinę padėtį ir suteiktus įgaliojimus. Kaip žinia, V. S. šioje byloje buvo įtariamas išvaistęs jo vadovaujamai (duomenys neskelbtini) patikėtą turtą ir piktnaudžiavęs tarnybinėmis pareigomis (BK 184 straipsnio 1 dalis ir 228 straipsnio 1 dalis, veiką perkvalifikavus iš BK 228 straipsnio 2 dalies). Byloje nėra nustatyta, kad A. L. ir V. S. su T. G. sietų kokie nors artimesni, draugiški ar kitokie santykiai, išskyrus pastarųjų žinojimas, kad A. L. yra V. L. sūnus.
76. Kaip matyti iš A. L. parodymų, jis viso proceso metu nuosekliai neigė padėjęs V. S. ir T. G. iššvaistyti turtą ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Vadovaudamasi minėta kasacinio teismo praktika dėl bendrininkavimo bei toliau nurodomais bylos duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybinis kaltintojas pagrindė tik tai, kad inkriminuojamu laikotarpiu UAB „T“ vykdomų darbų objekte (duomenys neskelbtini) buvo naudojamam kaltinime nurodyta VĮ „Ka“ K statybos technika ir paslaugos, tačiau nepaneigė, kad A. L. neturėjo bendros tyčios kartu su V. S. ir T. G. iššvaistyti pastariesiems patikėto turto ir piktnaudžiauti V. S. tarnybine padėtimi nesant kyšininkavimo požymių.
77. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina nusikalstamą veiką, visuma. Vienas svarbiausių nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių yra kaltė. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais. Kaltė yra glaudžiai susijusi su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, nes jeigu nepadaryta pavojinga veika, tai negali kilti ir kaltės klausimas. Turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymo atveju, esant tiesioginei tyčiai, kaltininkas supranta, kad neteisėtai neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas neteks turto, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai, suvokdamas tokį veikos pavojingumą ir numatydamas turtinę žalą, kaltininkas, nors ir nenori žalos atsiradimo, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti.
78. Taip pat ir piktnaudžiavimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, todėl tyčios forma nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose. Asmuo tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Kaltininkas tyčia viršija įgaliojimus tada, kai suvokia, kad jo veiksmai pavojingi ir peržengia kompetencijos ribas, numato, kad dėl tokio jo elgesio neišvengiamai atsiras arba realiai gali atsirasti didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, nori tokių padarinių (tiesioginė tyčia) arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia arba netrukdo jiems atsirasti. Be to pažymėtina, kad kai piktnaudžiavimas padaromas bendrininkaujant, ypač kai vienas iš bendrininkų nėra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, svarbu nustatyti, kad kaltininkus siejo bendra tyčia, veiksmų bendrumas piktnaudžiaujant, taip pat ir tai, kad visi bendrininkai suvokė, jog jų atliekami veiksmai yra priešingi valstybės tarnybai, jos principams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, 2K-127-689/2020, 2K-28-489/2019, 2K-7-2-895/2017, 2K-7-266-942/2015).
79. Nagrinėjamojoje byloje teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi aukščiau paminėtus duomenis bei A. L. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad visų pirma byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad A. L. kokiu nors būdu buvo taręsis su V. S. ir T. G. kaip nors pakenkti savo tėvo vadovaujančiai įmonei ir jos steigėjai L. Antra, byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, įrodančių, kad A. L. žinojo, kad V. S. ir T. G. ketina į UAB „T“ vykdomų darbų objektą (duomenys neskelbtini) nusiųsti statybinę techniką ir suteikti tam tikras paslaugas neatlygintinai. Šito nėra užfiksuota nei viename aukščiau paminėtame telefoniniame pokalbyje bei atliekant slaptą sekimą. Taigi, nėra jokių objektyvių ir patikimu duomenų, patvirtinančių, kad A. L., V. S. ir T. G. turėjo bendrą tikslą iššvaistyti VĮ „Ka“ turtą, ir, kad A. L., nurodydamas jam pavaldiems asmenims D. J. ir V. J. K. kreiptis į K darbuotojus dėl statybinių medžiagų ar statybinės technikos panaudojimo paslaugos UAB „T“ ir priimdamas šiuos įrenginius ir teikiamas paslaugas, suteikė V. S. galimybę piktnaudžiauti savo pareigomis ir įgaliojimais. Baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių kokį nors jo indėlį švaistant turtą VĮ „Ka“ turtą ar šios įmonės K viršininkui V. S. piktnaudžiaujant tarnyba, be kurio šias nusikalstamas veikas padaryti taptų neįmanomas, t. y. A. L. neatliko jokių veiksmų, kuriuos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį paprastai atlieka padėjėjas ir neturėjo jokio suinteresuotumo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenys leidžia abejoti tuo, kad A. L. suvokė veikęs bendrininkų grupe ir savo, kaip padėjėjo, vaidmenį V. S. darant turtinį nusikaltimą ir piktnaudžiaujant tarnyba, nesant kyšininkavimo požymių.
80. Aptariant A. L. nuteisimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, svarbu paminėti, kad piktnaudžiavimo dispozicija reikalauja atskleisti ne tik tai, kuo objektyviai pasireiškė kaltininko veika, bet ir tai, kokius teisės aktų reikalavimus asmuo tokia veika pažeidė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-697/2019, 2K-288-696/2016). Nagrinėjamu atveju A. L. buvo kaltinamas padėjęs V. L. pažeisti pastarojo įgaliojimus apibrėžiančius norminius aktus, ne V. S., o ginčijamu nuosprendžiu išteisinus V. L. pagal visas jam inkriminuojamas veikas ir iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį A. L. pašalinus aplinkybę, kad A. L. padėjo V. L. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, neaišku, kokius tarnybinę veiklą reguliuojančius norminius aktus pažeidė V. S., ir kaip A. L. su T. G. padėjo V. S. piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir pareigomis, nes A. L. kaltinime, išteisinus V. L. pagal visus jam inkriminuojamus nusikaltimus, tai liko nenurodyta.
81. Apeliaciniame skunde ginčijamas vienas iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviųjų požymių, o būtent padariniai – didelės neturtinės žalos padarymas VĮ „Ka“ ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – L. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, Kauno apygardos teismas nenurodė ir nesiaiškino, kokiais visgi konkrečiais A. L. veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei bei kitiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje A. L. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, padėdamas V. S. iššvaistyti jo žinioje esantį (buvusį) Įmonės turtą (lėšas) už 2083,62 Eur (su PVM) sumą bei tokiu būdu piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, padarė didelę neturtinę žalą kitiems juridiniams asmenims - VĮ „Ka“ ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – L. Minėta, kad piktnaudžiavimas, pasireiškiantis įgaliojimų viršijimu, suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas, padaromas neteisėtu veikimu. Taigi, turi būti aiškiai nurodyti padariniai, iš ko jie kyla ir kokie tie padariniai padaryti piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje jau aptarė didelės neturtinės žalos VĮ „Ka“ ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – L padarymo, sprendžiant V. L. kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, klausimą, Teisėjų kolegijos manymu, taip pat ir A. L. veiksmais nebuvo padaryta didelė neturtinė žala VĮ „Ka“ ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – L, atsižvelgiant į tas pačias išdėstytas aplinkybes, kurios buvo nurodytos, sprendžiant klausimą dėl V. L. kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, klausimą, todėl išsamiau šiuo klausimu nepasisakys. Taigi, nagrinėjamojoje byloje neaišku, kokios konkrečiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, tarnybinę veiklą reglamentuojančios teisės aktų normos buvo pažeistos ir kokiais konkrečiai jo veiksmais buvo diskredituota valstybės institucija – L bei dėl ko šiai institucijai buvo padaryta didelė neturtinė žala, t. y. nenustatytas sudėties objektyviųjų požymių, o būtent padariniai – didelės neturtinės žalos padarymas
82. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o ne prieš jį. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-7-173/2014).
83. Byloje esantys duomenys dėl A. L. kaltės dėl šių jam inkriminuojamų nusikaltimų yra nepakankami ir keliantys abejonių, be to, yra grindžiami tik prielaidomis ir spėjimais, t. y. duomenimis, kuriais remiantis galima buvo tik manyti, kad A. L. galėjo padaryti šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nors tai daryti įstatyme draudžiama (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.
84. A. L. padėjimo išvaistyti įmonės turtą ir nusikalstamo veikimo kartu su V. S. ir T. G. nepavyko pašalinti ir apeliacinės instancijos teisme, atlikus papildomą įrodymų tyrimą, papildomai apklausius A. L. Atsižvelgiant į tai, visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Byloje nesurinkus pakankamo kiekio duomenų, kurie patvirtintų A. L. kaltę bendrininkavus su V. S. ir T. G., teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. L. nedalyvavo darant šį nusikaltimą, todėl jis išteisinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (BPK 326 straipsnio 3, 4 dalys, 329 straipsnio 1 dalis).
85. A. L. savo apeliaciniame skunde didelę reikšmę skyrė ginčijamu nuosprendžiu nustatytai turtinei žalai VĮ „Ka“, nesutikdamas su teismo nustatytais VĮ „Ka“ K įrenginių ir statybinės technikos bei jų pristatymo į UAB „T“ vykdomų darbų objektą (duomenys neskelbtini) įkainiais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais A. L. argumentais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nors ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadai, kad buvo padaryta 2083,62 Eur (su PVM) turtinė žala VĮ „Ka“, tačiau mano, kad šios išvados nepakanka paneigti A. L. bendrininkavimą darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, todėl iš esmės apygardos teismo jų nekartoja.
Dėl A. L. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (padėjimas E. K. išvaistyti K turtą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių)
86. Apeliacinės instancijos teismas lygiai taip pat vertina ir A. L. veikos kvalifikavimą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dal ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį dėl padėjimo VĮ „Ka“ direktoriaus pavaduotojui vyriausiajam inžinieriui E. K. išvaistyti VĮ „Ka“ turtą ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi nesant kyšininkavimo požymių kaip ir pirmuoju atveju.
87. A. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su savo tėvui V. L. tiesiogiai pavaldžiu asmeniu E. K., VĮ „Ka“ direktoriaus pavaduotoju ir vyriausiuoju inžinieriumi, padėjo pastarajam iššvaistyti pastarojo žinioje esantį Įmonės turtą už 2263,10 Eur (su PVM) sumą, bei taip pat tokiu būdu padėjo E. K. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nesant kyšininkavimo požymių, dėl ko buvo padaryta didelė neturtinė žala kitiems juridiniams asmenims – VĮ „Ka“ ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – L. Pagal kaltinimą A. L. veika objektyviai pasireiškė tuo, kad jis neteisėtai susitarė su E. K., kad neatlygintinai į objektą (duomenys neskelbtini) būtų pristatyta Įmonei priklausanti medžiagos išardyto pagrindo (skaldos), kad davė nurodymus jo vadovaujamos įmonės darbuotojui D. J. priimti į Objektą šią medžiagą ir ją priėmė bei šių neatlygintinai gautų statybinių medžiagų (pateiktų paslaugų ir prekių) neapskaitė įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka UAB „T“ buhalterinėje apskaitoje.
88. Dėl šių inkriminuotų nusikaltimų A. L. viso proceso metu (taip pat ir Lietuvos apeliaciniame teisme) neigė savo kaltę ir teigė, kad su E. K. bendravo ne kaip su tėvo pavaduotoju, o kaip su projekto autoriumi, kuris ir pasiūlė, matydamas jog gruntas nestabilus, jį sutankinti naudojant medžiagą išardyto pagrindo, kurio buvo Ka. Dėl to kalbėjo su G. S., kuris pasakė, kad už medžiagą reikės mokėti, tačiau tuo metu dar nebuvo nustatyta jo kaina, kai nustatys kainą, išrašys sąskaitą, jis su tokiomis sąlygomis sutiko. Liudytojo E. K. patvirtino, kad jis, kaip projekto autorius ir vadovas, prižiūrėjo, kad objekte darbai būtų atliekami pagal projektą, tai buvo sudėtingas objektas, darbams atlikti reikėjo kvalifikuotų darbuotojų, specialios statybinės technikos. Statybos leidimas buvo išimtas parengus projektą, tačiau jis nebuvo suderintas su ryšininkais, tas klausimas iškilo, kai prasidėjo darbai. Prieš projekto patvirtinimą geologiniai darbai atlikti nebuvo, buvo lietingas oras, reikėjo sutankinti molio gruntą, todėl pasiūlė A. L. atvežti medžiagos išardyto pagrindo, sakė susisiekti su Ka, nes ta medžiaga buvo jų priklausomybėje. Taip pat pats skambino G. S., ta medžiaga buvo atvežta į objektą. Darbų vadovas V. J. K. skundėsi, kad yra bloga finansinė padėtis, kad 3 mėnesius nemoka algų. Galvojo, jog „T“ neturi statybinės technikos, kad jam objektas per sudėtingas, A. L. jam sakė, kad jiems trūksta technikos ir kvalifikuotų darbininkų. Liudytojo G. S. paliudijo, kad tuometinis direktoriaus pavaduotojas E. K. jam liepė nusiųsti mašinas su tam tikra medžiaga iš (duomenys neskelbtini). Buvo pasakyta, kad medžiagos į UAB ,,T“ (duomenys neskelbtini) objektą nusiųsti tiek, kiek reikės. Pasak šį liudytoją, jis pasiuntė dvi mašinas, jos padarė daugiau nei po vieną reisą. Buvo vežamas mišinys - žvyras, skalda, gruntas, medžiagas vežė vairuotojai A. K. ir G. Sa.. Pas save užduoties vykdymo lapuose surašė, kur buvo vežta ir medžiagų kiekį. Medžiagų įkainių nebuvo pasitvirtinę. Jeigu būtų pasikreipusi pati įmonė, nebūtų jiems vežęs, nes neturėjo įkainių pasitvirtinę. Kadangi liepė tuometinis direktoriaus pavaduotojas nuvežti, galvojo, kad sąskaitą išsirašys centrinėje būstinėje. Sąskaitą išsirašė po visų įvykių 2016 m. Iš byloje esančių VĮ „Ke“ pateiktų dokumentų, kad išardyto pagrindo medžiagos kainos skaičiavimo kalkuliacija patvirtinta 2015-12-10 (t. 7, b. l. 28-38). Liudytojo G. S. parodymus patvirtino liudytojai A. K. ir G. Sa., kad jie darbų vykdytojo G. S. nurodymu iš (duomenys neskelbtini) atveždavo prie (duomenys neskelbtini) medžiagą ir išpildavo. Per darbo dieną būdavo du reisai, kiek kartų vežė, neatsimena. Skaldai važtaraščių neturėjo, galvojo, kad dokumentai bus išrašyti vėliau. Liudytojo A. N. parodymais nustatyta, kad jis dirbo VĮ „Ka“ Ka viršininku. (duomenys neskelbtini) yra vienas iš Ka pagalbinės gamybos barų, kuris buvo tiesiogiai pavaldus regiono valdybai. To baro padalinio vadovas buvo G. S., o tiesioginius nurodymus pagalbinės (duomenys neskelbtini) baro gamybos vadovui duodavo E. K.. Jo niekas nebuvo informavęs apie suteiktą transportą ir medžiagas UAB ,,T“. Liudytoja T. S. nurodė, kad ji dirbo VĮ ,,Ka“ vyr. buhaltere. Kad įmonės K padalinys teikė UAB „T“ statybinės technikos nuomos paslaugas, o Ka pardavė minėtai įmonei medžiagą išardyto pagrindo, sužinojo tik po STT apsilankymo, tada ir buvo išrašytos sąskaitos faktūros. Už konkrečios tarnybos buhalterinę apskaitą buvo atsakinga tarnybos vyresnė buhalterė, o kad būtų laiku išrašytos sąskaitos faktūros, yra ir buvo atsakingas kiekvienos konkrečios tarnybos viršininkas.
89. Iš telefoninių pokalbių (E. K. su V. S., T. G. su G. S., A. L. su E. K. ir G. S., E. K. su G. S.) matyti, kad buvo kalbama apie Ka transporto pasikrovimą (duomenys neskelbtini) ir krovinio vežimą į (duomenys neskelbtini) objektą, medžiagos išardyto pagrindo vežimą objektą, t. y. aplinkybes, kad UAB ,,T“ vykdant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo naudojama VĮ ,,Ka“ Ka priklausanti medžiaga išardyto pagrindo. A. L. telefoniniai pokalbiai su techniniu projekto prižiūrėtoju V. V. apie atliekamus ir atliktinus darbus objekte, statybos darbų žurnalo pildymą, E. K. telefoniniai pokalbiai su V. S. ir T. G. apie objekte (duomenys neskelbtini) UAB ,,Ta“ nesavalaikiai ir nekokybiškai atliekamus darbus, kokius, kaip ir su kokia technika juos reikia atlikti, prašant pagelbėti UAB ,,Ta“ darbuotojams, kad nesugriūtų kelias, nes patys jau nedrįsta skambinti tiesiogiai. Viename iš šių telefoninių pokalbių (kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolas Nr. S6-07-161 (t. 7, b. 1. 156-158)) yra užfiksuotas 2015 m. spalio 29 d., laikotarpiu nuo 9.03 iki 9.05 val., pokalbis telefonu tarp A. L. ir E. K., kurio metu pastarasis pasiūlė sankasos sutankinimui panaudoti stambų žvyrą, kuris suvežtas iš (duomenys neskelbtini) pas juos į (duomenys neskelbtini), o A. L. atsako, kad atsivežė skaldos, akmenų, o dėl stambaus žvyro turės omenyje, sakydamas, kad reikės, klausė, pas ką ieškoti, į tai E. K. atsakė, kad niekur neieškotų, kreiptųsi į jį.
90. Šioje vietoje dar svarbu paminėti, kad VĮ „Ka“ direktoriaus įsakymais buvo reglamentuota vadovaujančių ir kitų darbuotojų, atsakingų už atskiras sritis, kompetencija, pareigos, teisės ir atsakomybė. Visi šie duomenys patvirtina, kad Įmonėje už viešųjų pirkimų organizavimą ir koordinavimą buvo atsakingas ne direktorius V. L., o direktoriaus pavaduotojas komercijai ir turto valdymui, direktoriaus pavaduotojo - vyriausiojo inžinieriaus (E. K.) tiesioginės pareigos buvo, be kitų pareigų, kontroliuoti ir koordinuoti (duomenys neskelbtini) planuojamų atlikti (duomenys neskelbtini) darbų techninį paruošimą, savo kompetencijos ribose spręsti techninius klausimus su rangovais, dalyvauti darbų priėmimo komisijose; kontroliuoti įmonės jėgomis rengiamos techninės dokumentacijos, projektų sudarymą ir jų įvykdymą; be to, jam suteikta teisė priimti sprendimus projektavimo, darbų saugos, (duomenys neskelbtini), techninės kontrolės, technologijų, atliktų darbų priėmimo klausimais. Pažymėtina, kad E. K. buvo UAB „T“ darbų (duomenys neskelbtini) projekto techninis vadovas, pagal jo parengtą projektą buvo vykdomi darbai, todėl E. K. aktyviai dalyvaudavo šiuose darbuose. Iš V. L., A. L., aukščiau paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad minėtas projektas turėjo pakankamai daug trūkumų, reikėjo papildomų leidimų, todėl akivaizdu, kad UAB „T“ darbuotojai intensyviai bendravo su projekto vadovu E. K., tarėsi su pastaruoju, nes darbų eigos metu reikėjo daryti techninius sprendimus ir šalinti įvairius trūkumus.
91. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie paminėti duomenys nepatvirtina kaltinimo, kad A. L. neteisėtai susitarė su E. K. dėl neatlygintino Įmonei priklausančios medžiagos išardyto pagrindo (skaldos) pristatymo į objektą (duomenys neskelbtini). Iš A. L. ir E. K. parodymų matyti, kad jiems abiem bendraujant dėl darbų objekte, o būtent dėl nestabilaus grunto sutankinimo, kurio metu A. L. informavo E. K., kokias medžiagas atsivežė į objektą, E. K., neprašant to A. L., pats pasiūlė pristatyti skaldą į objektą. Šiuos jų parodymus patvirtina ir aukščiau paminėtas užfiksuotas 2015 m. spalio 29 d. telefoninis pokalbis, kuris aiškiai demonstruoja A. L. pastangas savarankiškai spręsti problemą, atsivežant skaldos, akmenų ir žvyro, ir, kad A. L. bendravo su E. K. ne kaip su savo tėvo pavaduotoju, o kaip su vyriausiuoju inžinieriumi, projekto vadovu. Taipogi iš minėtų telefoninių pokalbių matyti, kad nė viename iš jų nėra užfiksuota jokių aiškių užuominų, kad būtų tariamasi, kad tokia skalda bus atvežta į objektą nemokamai, apie ketinimus švaistyti Įmonės turtą, neišrašinėti sąskaitų už medžiagas ir paslaugas bei jų neapskaityti apskaitoje. Prokuroras apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų ir teismui nežinomų duomenų, kurie turėtų įtakos minėtos išvados teisėtumui ir pagrįstumui. Priešingai, A. L. nurodė, kad dėl skaldos atvežimo jis šnekėjosi su Įmonės Ka viršininku G. S., kuris pasakė, kad už medžiagą reikės mokėti, kadangi tuo metu dar nebuvo nustatyta jo kaina, tai G. S. jam nurodė, kad, kai bus nustatyta kaina, jis (G. S.) išrašys sąskaitą ir jis su tokiomis sąlygomis sutiko. G. S. patvirtino, kad tuo metu jo (duomenys neskelbtini) nebuvo pasitvirtinusi įkainių ir, kadangi jam liepė tuometinis direktoriaus pavaduotojas nuvežti medžiagą į UAB „T“ objektą, galvojo, kad sąskaitą išsirašys centrinėje būstinėje. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad sąskaitą išsirašė po visų įvykių 2016 m. Tai, kad A. L. davė nurodymus jo vadovaujamos įmonės darbuotojui D. J. priimti į Objektą E. K. pasiūlytą ir jo iniciatyva atvežtą skaldą ir ją A. L. priėmė, neįrodo jo ketinimų vėliau nesumokėti už šią statybinę medžiagą ir atvežimą. O tai, kad gautos statybinės medžiagos (pateiktos paslaugos ir prekės) buvo neapskaitytos įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka UAB „T“ buhalterinėje apskaitoje, t. y. iškart po šių ūkinių operacijų, tai neįrodo A. L. tyčią padėti E. K. daryti turtinį nusikaltimą ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.
92. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad A. L. jam pavaldžiam darbuotojui – meistrui D. J. nurodė priimti į UAB „T“ atliekamų darbų objekte (duomenys neskelbtini) VĮ „Ka“ priklausančia medžiagą išardyto pagrindo (skaldą) ir ją priimdamas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad toks nurodymas buvo neteisėtas. Kaip jau buvo minėta, vien tai, kad E. K. savo iniciatyva nusprendė, jog Ka disponuojama medžiaga UAB ,,T“ turi būti suteikti neatlygintinai ir neapskaitant Ka buhalterinėje apskaitoje, negali būti pagrindu A. L. atliktus veiksmus pripažinti nusikalstamais 184 straipsnio 1 dalies ir 228 straipsnio prasme ir taikyti jam šiuose straipsniuose numatytą baudžiamąją atsakomybę kaip padėjėjui.
93. Kaltinime A. L. nurodyta, kad jis, padėjo E. K. išvaistyti Įmonės Ka patikėtą turtą ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, suprasdamas, kad jo vadovaujama įmonė (UAB „T“) neturi pakankamai finansinių ir kitų (kompetentingų darbuotojų, reikiamos statybinės technikos, įrenginių, medžiagų ir pan.) resursų dėl šios pirkimo sutarties įgyvendinimo laiku. Dėl UAB „T“ finansinės padėties ir resursų dėl sutarties dėl (duomenys neskelbtini) įsipareigojimo įvykdymo, apeliacinės instancijos teismas pasisakė pastraipose, jų nekartos.
94. Kaip ir dėl kaltinimo A. L. dėl padėjimo V. S. iššvaistyti svetimą turtą ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi nesant kyšininkavimo požymių, ir šiuo atveju, teisėjų kolegijos manymu, šios aplinkybės nebuvo priežastimi E. K. išvaistyti jam patikėtą turtą ir jam suteiktas teises, pareigas ar įgaliojimus panaudoti priešingai tarnybos interesams, tenkinant A. L. asmeninius interesus, atsižvelgiant į tai, kad šio nusikaltimo valstybės tarnybai (piktnaudžiavimo) esmė ir yra tyčinis neteisėtas kitų asmenų interesų tenkinimas, priešingai įstatymo reikalavimams panaudojant tarnybinę padėtį ir suteiktus įgaliojimus.
95. Kaip matyti iš A. L. parodymų, jis viso proceso metu nuosekliai neigė padėjęs E. K. iššvaistyti turtą ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Vadovaudamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybinis kaltintojas pagrindė tik tai, kad inkriminuojamu laikotarpiu į UAB „T“ darbų vykdymo objektą (duomenys neskelbtini) buvo pristatyta Įmonės Ka priklausančios 161,5 t medžiagos išardyto pagrindo (skaldos), tačiau nepaneigė, kad A. L. neturėjo bendros tyčios kartu su E. K. iššvaistyti pastarajam patikėto turto ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi nesant kyšininkavimo požymių.
96. Taigi, teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi aukščiau paminėtus duomenis bei A. L. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad A. L. buvo taręsis su E. K. kokiu nors būdu pakenkti savo tėvo vadovaujančiai įmonei ir jos steigėjai L, taip pat, kad jis žinojo, kad E. K. ketina į UAB „T“ vykdomų darbų objektą (duomenys neskelbtini) nusiųsti statybines medžiagas neatlygintinai. Šito nėra užfiksuota nei viename aukščiau paminėtame telefoniniame pokalbyje bei atliekant slaptą sekimą. Taigi, nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, patvirtinančių, kad A. L. ir E. K. turėjo bendrą tikslą iššvaistyti VĮ „Ka“ turtą, ir, kad A. L., nurodydamas jam pavaldžiam asmeniui D. J. priimti E. K. iniciatyva pristatytą statybinę medžiagą (skaldą) ir priimdamas šią medžiagą, suteikė E. K. galimybę piktnaudžiauti savo pareigomis ir įgaliojimais. Baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių kokį nors A. L. indėlį iššvaistant VĮ „Ka“ turtą ar šios įmonės Ka viršininkui E. K. piktnaudžiaujant tarnyba, be kurio šias nusikalstamas veikas padaryti taptų neįmanoma, t. y. A. L. neatliko jokių veiksmų, kuriuos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį paprastai atlieka padėjėjas ir neturėjo jokio suinteresuotumo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenys leidžia abejoti tuo, kad A. L. suvokė veikęs bendrininkų grupe ir savo, kaip padėjėjo, vaidmenį E. K. darant turtinį nusikaltimą ir piktnaudžiaujant tarnyba, nesant kyšininkavimo požymių. Minėta, kad piktnaudžiavimo dispozicija reikalauja atskleisti ne tik tai, kuo objektyviai pasireiškė kaltininko veika, bet ir tai, kokius teisės aktų reikalavimus asmuo tokia veika pažeidė. Kaltinime pagal BK 228 straipsnio 1 dalį A. L. nenurodyta, kokius tarnybinę veiklą reguliuojančius norminius aktus pažeidė E. K. ir kokiu būdu A. L. padėjo E. K. piktnaudžiauti tarnyba ir kuo konkrečiai pasireiškė inkriminuojama didelė neturtinė žala VĮ „Ka“ ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – L.
97. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje (BK 2 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju byloje nenustačius A. L. veiksmuose kaltę bendrininkavus su E. K. jis išteisintinas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, nes jis nedalyvavo darant šiuos nusikaltimus (BPK 326 straipsnio 3, 4 dalys, 329 straipsnio 1 dalis).
98. Apeliantas A. L. savo apeliaciniame skunde taip pat kvestionavo teismo nustatytą turtinės žalos VĮ „Ka“ dydį, nesutikdamas su teismo nustatytais medžiagos ir jos pristatymo paslaugų įkainiais. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais A. L. argumentais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadai, kad buvo padaryta 2263,10 Eur (su PVM) turtinė žala VĮ „Ka“, tačiau, kaip ir pirmu atveju, mano, kad šios išvados nepakanka paneigti A. L. bendrininkavimą darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, todėl iš esmės apygardos teismo jų nekartoja.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies
99. Skundžiamu nuosprendžiu A. L., be kita ko, kaip UAB „T“ direktorius, buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad netinkamai organizavo įmonės apskaitą, t. y. veikdamas per UAB „T“ vyriausiąją finansininkę (vyriausiąją buhalterę) I. P., nesuvokiančią apie daromas nusikalstamas veikas ir kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės – UAB „T“ buhalterinę apskaitą, t. y. į apskaitą neįtraukė įvykių, kad Objekte buvo naudoti VĮ „Ka“ K priklausantys tam tikri įrenginiai, statybinė technika bei VĮ „Ka“ Ka statybinės medžiagos ir suteiktos šių medžiagų atvežimo paslaugos, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „T“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d.
100. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde ginčija ir šią skundžiamo nuosprendžio dalį. Apeliantas nurodė, kad jo, kaip įmonės vadovo, veiksmai, priėmus Įmonės K bei Ka statybinę techniką, medžiagas ir paslaugas, ir šioms įmonėms jam nežinant neišrašius kurį laiką atitinkamų sąskaitų, nėra nusikalstami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su nurodytais apelianto argumentais sutinka iš dalies.
101. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (redakcija galiojusi iki 2022-05-01 (2021-11-23 įstatymas Nr. XIV-692)). Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, fiksavimas buhalterinės apskaitos dokumentuose neobjektyvių, tikrovės neatitinkančių duomenų ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pagal asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės. Tačiau būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia.
102. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 222 straipsnio 1 dalies taikymui nepakanka nustatyti padarytus buhalterinės apskaitos pažeidimus. BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-26-788/2017). Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-180/2014, Nr. 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Tačiau kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, Nr. 2K-26-788/2017, Nr. 2K-144-788-2017, Nr. 2K-226-976/2020).
103. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinojo požymio – padarinių A. L. veikoje buvimą, apsiribojo specialisto išvadoje Nr. 5-2/12 pateikta išvada, kad dėl tyrimo metu nustatytų UAB „T“ buhalterinės apskaitos pažeidimų, susijusių su buhalterinių dokumentų, kuriuose užfiksuotos įvykusių ūkinių operacijų neįtraukimas į apskaitą, tirtu laikotarpiu (nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d.) negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nesilaikė aukščiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
104. Nuteistasis A. L., atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad, kaip UAB „T“ vadovas, jam inkriminuojamu laikotarpiu buvo nustatęs savo vadovaujamojoje bendrovėje buhalterinės apskaitos vedimo politiką bei tvarką, o būtent, kad kiekvienas buhalterinės apskaitos dokumentas turėjo patekti pas specialiai pasamdytą tvarkyti apskaitą buhalterę, kuri tokį dokumentą ir apskaitydavo. Pasak A. L., tas asmuo, kuris gaudavo pirminį buhalterinį dokumentą, ir turėjo jį perduoti buhalterei. A. L. paaiškino, kad gruodžio 21 d. prašė T. G., kad išrašytų sąskaitą, bet pastarasis pasakė, kad išrašys gegužės mėn. Tokia sąskaita ir buvo išrašyta 2016 m. gegužės mėn., jis ją apmokėjo ir įtraukė į apskaitą, nors nesutinka su kai kuriais technikos, medžiagos ir paslaugų įkainių sumomis, nes dalį darbų K technika atliko savo prižiūrimame (duomenys neskelbtini) ruože, o ne jų objekte. Dėl Ka turimos skaldos atvežimo į objektą jis paaiškino, kad su G. S. buvo susitaręs, kad už skaldą ir atvežimo paslaugas jo bendrovė sumokėtų Ka po to, kai būtų šioje tarnyboje patvirtinti įkainiai. Liudytoja N. J., Įmonės K buhalterė, patvirtino, jog UAB „T“ sąskaita buvo išrašyta pavėluotai po STT apsilankymo, nes buvęs viršininkas V. S. prisiminė, kad nebuvo išrašyta sąskaita, todėl tą sąskaitą išrašė. Ji nežino, kodėl nebuvo išrašyti kelionės lapai, kai buvo skolinta technika UAB „T“. Pasak šią liudytoją, ji išrašydavo sąskaitas tik tuomet, kai gaudavo dokumentus, patvirtinančius apie tam tikrų paslaugų suteikimo, įrenginių nuomos. Liudytojas T. G. pirmosios instancijos teismui parodė, kad, kiek jam yra žinoma, sąskaita dėl K technikos panaudojimo UAB „T“ darbų vykdymo objekte buvo išrašyta 2016 m. po jo sulaikymo. Iš G. S. parodymų matyti, kad sąskaitos už skaldos į UAB „T“ vykdomų darbų objektą atvežimą buvo išrašytos po to, kai Ka 2015 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinti įkainiai.
105. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Įmonės K ir Įmonės Ka atsakingi asmenys V. S. ir E. K. savo laiku neišrašė sąskaitų už suteiktas UAB „T“ paslaugas, tame nėra A. L. kaltės. Iš bylos duomenų matyti, kad tik, kai tokios sąskaita buvo išrašytos, UAB „T“ jas iškart apmokėjo.
106. Kaip apeliacinės instancijos teismas nustatė, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad A. L., davė nurodymą sau pavaldiems asmenims nerašyti sąskaitų ar jų neperduoti buhalterinę apskaitą atsakingiems asmenims, ar nesudarinėti nuomos sutarčių.
107. Taigi, atsižvelgus į tai, kad byloje esančių įrodymų pagrindu yra tiksliai nustatytos paminėtų statybos įrenginių, technikos, medžiagų ir jų pristatymo paslaugų įkainiai (ūkinės operacijos, kurios nebuvo įtrauktos į apskaitą) bei tokių paslaugų mokėtojai ir gavėjai, į apskaitą neįtrauktų ūkinių operacijų buhalterinę apskaitą įtrauktų ūkinių operacijų skaičių, į tai, kad įkainių piniginės sumos nėra didelės, kad kaltinime A. L. inkriminuoti tik su šių ūkinių operacijų neįtraukimu į įmonės buhalterinę apskaitą susiję buhalterinės apskaitos pažeidimai, kurie neužilgo buvo ištaisyti, į tai, kad nuomos ir medžiagų suteikimo paslaugos buvo apmokėtos kad ir pažeidžiant buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus terminus po pakankamai trumpo laiko, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos pasekmės nekilo.
108. Dėl nurodytų aplinkybių, nesant A. L. veiksmuose BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – pasekmių, skundžiamas nuosprendis aptariamoje dalyje naikinamas ir A. L. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinamas, jo veiksmuose nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nuosprendį dalyje dėl A. L. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį 184 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalį 228 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Panaikinti A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.