Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio išteisintųjų V. L. ir A. L. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį V. L. Kasatoriaus teigimu, šio teismo išvados, kuriomis remiantis pritarta pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad V. L. veiksmuose nėra tyčios piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos ir kad jis nepadarė kaltinime nurodyto dydžio turtinės žalos bei didelės neturtinės žalos kitiems juridiniams asmenims, yra nepagrįstos, jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių visumos ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.

Kasaciniame skunde neginčijamas V. L. išteisinimas dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnį, tačiau teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas galimą piktnaudžiavimą tarnyba nepagrįstai susiejo tik su VĮ „KRK“ turto iššvaistymu ir šios įmonės apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Pagal pateiktą kaltinimą piktnaudžiavimas pasireiškė užimamų pareigų pagrindu šeimos narių problemų sprendimu, technikos bei priemonių suteikimu, pavaldžių darbuotojų palankumo užtikrinimu savo sūnui A. L. Tai atitinka teismų praktikoje atskleistą BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyto kvalifikuojamojo požymio – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo – turinį. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad, be kita ko, žinomai neteisėti nurodymai gali būti duodami ne tik tiesiogiai, aiškiai ir visiems suprantamai, bet ir užmaskuotai, slepiant tikrąjį jų turinį.

Kasatoriaus nuomone, byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie galimus V. L. neteisėtus nurodymus. Tai patvirtino liudytojas V. S., nurodydamas aplinkybes dėl neteisėto netiesioginio nurodymo neatlygintinai padėti (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos technika UAB „T“. Nors V. S. parodymai viso bylos proceso metu skyrėsi, jis pirmosios instancijos teisme paaiškino, kokios priežastys tai lėmė. Šio liudytojo parodymus papildė liudytojas T. G. Apeliacinės instancijos teismas šių liudytojų parodymus nepagrįstai vertino kaip neobjektyvius, prieštaraujančius ištirtiems įrodymams, todėl nepatikimus ir jais nesirėmė. Akivaizdu, kad šie parodymai logiškai susiję bei papildo vieni kitus. Nesivadovauti V. S. parodymais nebuvo pagrindo, nes jie buvo duoti jam nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, be to, juos patvirtina kiti bylos duomenys – pokalbiai su asmenimis dėl technikos siuntimo į UAB „T“ objektą. Iš 2015 m. rugpjūčio 25 d., 15.05–15.10 val. tarp V. L. ir A. L. vykusio pokalbio matyti, kad V. L. siūlė A. L. pagalbą tiek teikiant VĮ „KRK“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos turimą techniką, tiek T. G. žiniomis bei patarimais, be to, V. L. savo sūnui nurodė kreiptis į jam pavaldų pagal užimamas pareigas V. S.

Anot kasatoriaus, netinkamas BK 228 straipsnio 2 dalies taikymas V. L. lėmė ir kito nepagrįsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimą – A. L. išteisinimą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 222 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 222 straipsnio 1 dalį A. L. Bylos duomenys patvirtina faktą, kad už jokias suteiktas paslaugas ir statybines medžiagas UAB „T“ tuometinis vadovas A. L. neturėjo ketinimo atsiskaityti su VĮ „KRK“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnyba ir tik ikiteisminio tyrimo pradėjimas lėmė apskaitos dokumento išrašymą ir apmokėjimą pagal jį. Iš A. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad jis suvokė buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, žinojo apie baigiamus jo vadovaujamos bendrovės finansinius metus, turėdamas pareigą organizuoti vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą laikantis teisės aktų reikalavimų, privalėjo reikalauti iš VĮ „KKRK“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnybos pateikti apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas–faktūras už suteiktas paslaugas bei tiektas statybines medžiagas, tačiau to nedarė. Todėl apmokėjimas už suteiktas paslaugas ir statybines medžiagas šiame kontekste negali būti vertinamas kaip nesavalaikis apskaitos dokumentų neišrašymas, nes tokie veiksmai atitinka savanorišką žalos atlyginimą. Faktą, kad už jokias paslaugas ir medžiagas VĮ „KRK“ (duomenys neskelbtini) kelių tarnybai nebuvo ketinama atsiskaityti, patvirtina liudytoja, tuo metu dirbusi bendrovėje buhaltere. Taigi, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, tarp minėtų ūkio subjektų nebūtų įvykę jokie atsiskaitymai ir valstybės įmonė būtų patyrusi žalą. Priešingai, negu nurodė apeliacinės instancijos teismas, tokie A. L. veiksmai sukėlė ne tik BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pasekmes, bet ir lėmė nusikalstamos veikos, nurodytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Tai patvirtina specialisto išvada.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. L. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, taip pat su kita apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. L. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 222 straipsnio 1 dalį, ir dėl šių veikų padarymo A. L. išteisintas. Paduoto skundo analizė rodo, kad kasatorius tiesiog kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir išvadas, nurodo, kaip teismai turėjo vertinti atskirų liudytojų parodymus, pateikia savą įrodymų vertinimą ir šiuo pagrindu deklaratyviai pareiškia apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Tokie argumentai nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis). Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismo nusprendžiu, nenustatė pagrindo abejonėms dėl to, kaip šis teismas vertino įrodymus, aiškino baudžiamųjų įstatymų turinį ir motyvavo savo išvadas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.