Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

asmeniui, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – A. J. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. K. atstovo advokato Justo Jankausko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, A. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla nutraukta.

Šiuo nuosprendžiu taip pat iš dalies tenkintas nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys ir jam iš A. J. priteista 1 130,34 Eur (vienas tūkstantis šimtas trisdešimt eurų 34 ct) turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš A. J. priteista 3 615,52 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai penkiolika eurų ir 52 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai už V. K. išmokėtą ligos pašalpą atlyginti.

Be to, šiuo nuosprendžiu nuspręsta pripažinti proceso išlaidomis ir iš A. J. priteisti V. K. naudai jo turėtas advokato atstovavimo išlaidas – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų). Kitoje dalyje prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2023 m. liepos 27 d. apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), kieme, panaudojo fizinį smurtą V. K. atžvilgiu, t. y. kilusio žodinio konflikto metu, sudavė vieną smūgį galva V. K. į nosį, ko pasėkoje, nuo suduoto smūgio V. K. pargriuvus ant žemės, tęsdamas smurtinius veiksmus, jis (A. J.) tris kartus spyrė kojomis V. K. į ranką, šoną ir į krūtinę, tokiais savo smurtiniais veiksmais padarydamas poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės srityje, nosikaulių lūžį, kairės alkūnės sąnario išnirimą su smulkiais avulsiniais alkūnkaulio ir žastikaulio lūžiais, tuo sukeldamas nukentėjusiam V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo V. K. atstovas advokatas Justas Jankauskas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendį dalyse dėl nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo ir visiškai tenkinti nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei prašymą dėl procesų išlaidų priteisimo. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma priteisti iš A. J. nukentėjusiojo V. K. naudai patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo – A. J., jo gynėjas ir prokuroras prašė nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo V. K. atstovo advokato Justo Jankausko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde A. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, nekvestionuojamas ir sprendimas atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendis ginčijamas tik nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos bei išlaidų, turėtų nukentėjusiojo įgaliotojo atstovo paslaugoms apmokėti, atlyginimo aspektais. Todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

7. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. J. pripažino kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdęs jo sveikatą. Susipažinusi su nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti A. J. kalte padarius jam inkriminuotą nusikaltimą bei tuo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadoje (1 t., b. l. 151) V. K. konstatuoti sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu. Taigi, šiuo atveju būtent A. J. yra atsakingas už V. K. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Byloje nukentėjusiojo teisė į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir A. J. pareiga ją atlyginti nebuvo kvestionuojama, ginčas kilo tik dėl reikalaujamos nukentėjusiajam priteisto turtinės ir neturtinės žalos dydžių, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau pasisako tik šiuo klausimu.

Dėl turtinės žalos

14. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam buvo pareikštas dar 2023 m. spalio 2 d. (1 t., b. l. 51-80). Kartu su juo buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie V. K. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (1 t., b. l. 65). Šioje pažymoje nurodoma, jog: už 2023 metų birželio mėnesį nukentėjusiajam buvo priskaičiuota viso 3 276 Eur prieš mokesčius, iš kurių darbo užmokestis sudaro 1 386 Eur (prieš mokesčius) ir komandiruotpinigiai 1 890 Eur (prieš mokesčius), galutinė priskaičiuota išmokėti suma po išskaičiuoto pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų – 2 766,09 Eur; už 2023 metų liepos mėnesį V. K. buvo priskaičiuota viso 3 243,16 Eur prieš mokesčius, iš kurių darbo užmokestis sudaro 1 247,40 Eur (prieš mokesčius), ligos išmoka 132,76 Eur ir komandiruotpinigiai 1 863 Eur (prieš mokesčius), galutinė priskaičiuota išmokėti suma po išskaičiuoto pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų – 2 770,82 Eur; už 2023 metų rugpjūčio mėnesį V. K. buvo priskaičiuota viso 212,94 Eur prieš mokesčius, iš kurių darbo užmokestis sudaro 63,00 Eur (prieš mokesčius), ligos išmoka 80,94 Eur ir komandiruotpinigiai 69 Eur (prieš mokesčius), galutinė priskaičiuota išmokėti suma po išskaičiuoto pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų – 198,76 Eur. Su 2024 m. kovo 18 d. ir 2024 m. balandžio 18 d. patikslintais civiliniais ieškiniais naujų duomenų iš darbovietės apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nebuvo pateikta (3 t., b. l. 36-64, 98-125). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog apylinkės teismas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašydamas pateikti duomenis apie vidutinį darbo užmokestį V. K., paskaičiuotą už laikotarpius nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d., vienos darbo dienos (atskaičius visus mokėtinus mokesčius) vidutinį V. K. darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. bei nukentėjusiojo darbo apskaitos žiniaraštį už 2023 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius (3 t., b. l. 155). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose pažymose nurodoma, jog už 2023 metų balandžio mėnesį V. K. priskaičiuota išmokėta 1 821 Eur, už 2023 metų gegužės mėnesį – 2 279,83 Eur, už 2023 metų birželį – 2 766,09 Eur, už 2023 metų liepą – 2 770,82 Eur, nedetalizuojant kokią priskaičiuotinų sumų dalį sudaro bazinis darbo užmokestis, o kokią komandiruotpinigiai (3 t., b. l. 156-159). Į bylą taip pat pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas (2 t., b. l. 33), iš kurio matyti, jog iš šios bendrovės banko sąskaitos 2023 m. gegužės 5 d. V. K. buvo pervesta 1 821 Eur (nurodyta pavedimo paskirtis 04.2023), 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. birželio 5 d. pervesta viso 2 279,83 Eur (nurodyta pavedimo paskirtis 05.2023), 2023 m. liepos 4 d. pervesta 2 766,09 Eur (nurodyta pavedimo paskirtis 06.2023).

15. Ankstesnėje pastraipoje aptarti duomenys patvirtina, jog iki sužalojimo nukentėjusiojo vidutinis mėnesinis bei vienos darbo dienos užmokestis, įskaitant bazinį jo darbo užmokestį bei komandiruotpinigius, buvo didesnis, nei nurodomas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktuose dokumentuose. Tačiau, kaip jau buvo minėta, negautomis pajamomis gali būti pripažįstama ir priteisiama tik tokia pinigų suma, kurią nukentėjusysis būtų realiai gavęs, ir ji turi būti pagrįsta realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Kadangi V. K. ar jo įgaliotasis atstovas nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, jog jo nedarbingumo laikotarpiu nukentėjusįjį buvo planuojama išleisti į komandiruotę, be kita ko, komandiruotės laikotarpiu mokant jam dienpinigius, pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas nukentėjusiojo negautų pajamų dydį pagrįstai rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos dokumentuose pateiktais duomenimis apie vidutinį bazinį V. K. darbo užmokestį.

16. Įvertinus visa, kas išdėstyta šios nutarties 8-15 punktuose, konstatuojama, kad keisti apylinkės teismo nuosprendžio dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos nukentėjusiajam priteisimo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

18. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

19. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.

20. Be to, nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, privaloma atsižvelgti ir į analogiškose bylose suformuotą teismų praktiką. 2011-2019 metais Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtose baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyravo nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų, įprastai priteisiama suma siekė iki 2 800 eurų (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų 2021-2023 metų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) matyti, kad paskutiniu metu nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, 1A-197-616/2021, 1A-317-519/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, 1A-15-361/2022, 1A-46-606/2022, 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, 1A-666-594/2021, 1A-557-634/2021, 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022, 1A-134-935/2022, 1A-76-576/2023, 1A-144-1121/2023, 1A-302-932/2022). Mažiausia (1 000 - 1 500 Eur) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022). Didžiausia (3 000 - 4000 eurų) neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022).

21. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju teisinga bei protinga kompensacija V. K. už jo patirtą fizinį ir dvasinį skausmą yra 500 Eur, t. y. tokia pinigų suma, kurią atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nukentėjusiajam jau yra atlyginęs, ir ieškinio reikalavimą dėl likusios 6 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes aukščiau aptartų neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų kontekste, taip pat įvertinusi nurodytą teismų praktiką, su apylinkės teismo sprendimu nukentėjusiojo patirtą žalą įvertinti tik 500 Eur suma nesutinka. Tik tokios pinigų sumos V. K. priteisimas šiuo atveju prieštarautų ne tik pastaraisiais metais formuojamai teismų praktikai dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose, kuriose asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai (BK 138 straipsnis), bet ir aiškiai pažeistų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, nebūtų pakankama kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, nepatogumus bei neigiamus psichologinius išgyvenimus, kurių atsiradimą lėmė tyčiniai smurtiniai atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens veiksmai.

22. Nagrinėjamu atveju V. K. buvo konstatuota ne tik poodinė kraujosruva nosies nugarėlės srityje, bet ir lūžiai (nosikaulių lūžis, kairės alkūnės sąnario išnirimas su smulkiais avulsiniais alkūnkaulio lūžiais bei žastikaulio lūžis), kas pagal nurodytą teismų praktiką įprastai lemia didesnės nei 1 000 Eur pinigų sumos neturtinei žalai kompensuoti priteisimą. Nors dėl patirtų sužalojimų nebuvo nustatytos kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės nukentėjusiojo sveikatai, jis nebuvo gydomas stacionariai ar operuotas, tačiau iš karto po įvykio jam bendroje nejautroje buvo atlikta uždara kairės alkūnės repozicija (atstatymas), ranka sugipsuota, rekomenduotas tausojantis rėžimas, dėl ko nukentėjusysis buvo nedarbingas daugiau kaip 4 mėnesius, patyrė įvairių nepatogumų kasdieniniame gyvenime, negalėjo užsiimti aktyvia veikla. Neabejotina, kad dėl patirtų sužalojimų V. K. kurį laiką jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir stresą, nerimą, kas neigiamai veikė ir jo psichologinę savijautą, galėjo turėti įtakos miego kokybei. A. J. dirba, jis V. K. sužalojo tyčia, sudavė jam ne vieną smūgį į įvairias kūno vietas (galva trenkęs nukentėjusiajam į nosį, V. K. nukritus ant žemės, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo toliau mušė nukentėjusįjį, tris kartus spirdamas jam kojomis į ranką, šoną ir alkūnę), todėl laikytina, jog didesnės neturtinės žalos priteisimas šiuo atveju taip pat nepažeistų ir nukentėjusiojo bei kaltininko interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į vertybę, kurią šiuo atveju pasikėsino A. J., nukentėjusiojo sveikatai sukeltas pasekmes, šių pasekmių įtaką nukentėjusiojo gyvenimo kokybės suprastėjimui kurį laiką, taip pat įvertinus žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį (duomenų, kad A. J. finansinė padėtis yra sunki byloje nėra), jo smurtinių veiksmų intensyvumą, nukentėjusiojo patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinta 2 500 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiojo atstovo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo atmestas, keičiama – šioje dalyje ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš A. J. V. K. naudai 2 000 Eur, įvertinus tai, kad nukentėjusiajam atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo jau yra pervedęs 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Priešingai nei apylinkės teismas, aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju neteisėtiems A. J. veiksmams įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, ir remiantis tuo mažinti nukentėjusiajam priteistiną neturtinę žalą. Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu V. K. iš tiesų buvo neblaivus, tačiau nei šis faktas, nei tai, kad iki į įvykio vietą atvykstant A. J. V. K. buvo konflikto su kaimyne K. B. iniciatorius (nuosprendyje teigiant, kad neteisėtiems A. J. veiksmams įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, pažymimos tik šios aplinkybės), neleidžia konstatuoti, jog nukentėjusysis kokiais nors aktyviais veiksmais provokavo prieš jį smurtauti būtent atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį. Kaip matyti iš visų byloje apklaustų asmenų parodymų, konflikto, kuris kilo tarp K. B. ir V. K., metu A. J. įvykio vietoje net nebuvo, jis į ją atvyko po to, kai K. B. telefonu paskambino A. J. ir papasakojo apie tai, kad neblaivus kaimynas V. K. atėjęs prie jos namų durų ją plūdo necenzūriniais žodžiais, ant jos šaukė. A. J. atvykus pas K. B., V. K. jau nebuvo pastarosios kieme, jokių moralės normoms prieštaraujančių veiksmų ir K. B., A. J. ar kartu su juo atvykusią jo sutuoktinę galinčių įžeisti ar, juo labiau, neteisėtų veiksmų neatliko. Nepaisant to, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nusprendė prieiti prie nukentėjusiojo, kaip teigė, pasiaiškinti jo konflikto su K. B. priežastis, po ko konfliktinė situacija kilo jau tarp A. J. ir V. K.. Taigi ne nukentėjusysis, o A. J. buvo kontakto su nukentėjusiuoju iniciatorius, dėl ko teigti, kad šiuo atveju atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo buvo išprovokuotas smurtauti prie V. K., nėra jokio objektyvaus pagrindo.

24. Nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį, nei 2 500 Eur, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, šiuo atveju pagrindo taip pat nėra, nes, kaip jau minėta, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nereikalavo operacinio ar stacionaraus gydymo, neigiami padariniai sveikatai nebuvo ilgalaikiai, nenustatyti jokie liekamieji reiškiniai, lydintys iki šiol ir dar lydėsiantys ateityje. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog V. K. po patirtų traumų turėjo vartoti vaistus nuo skausmo, šaldyti sužalotas kūno vietas, lankytis pas gydytoją traumatologą ambulatoriškai bei reabilitacinėms procedūroms, be to, patyrė ir patiria neigiamus išgyvenimus dėl vykstančio baudžiamojo proceso, kurio metu turi prisiminti šį jam nemalonų įvykį, yra nervingas, nėra pakankamos neturtinę žalą vertinti net 7 000 Eur suma, kadangi tokios pasekmės yra būdingos iš esmės kiekvienoje tokio pobūdžio byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo priteisti nukentėjusiajam daugiau nei 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nesudaro ir tai, kad V. K. buvo sužalotas savo kieme, dabartinės sutuoktinės akivaizdoje, o jį sužalojęs asmuo pats neiškvietė greitosios pagalbos bei nesiėmė kitų veiksmų, siekdamas padėti nukentėjusiajam. Nors galima tikėti nukentėjusiuoju, jog šie faktoriai vertė jį jaustis pažemintu bei šokiravo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tai turėjo realios neigiamos įtakos jo psichologinei sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje. Tuo tarpu skundo teiginiai, kad dėl nesunkiai sutrikdytos jo sveikatos nukentėjusysis buvo visiškai priklausomas nuo savo sutuoktinės, negalėjo matytis su šeimos nariais ir draugais, su kai kuriais iš jų netgi prarado ryšį ar jų bendravimo kokybę iš esmės pakito neigiama linkme, yra priverstas gyventi sėsliai ir šiuo metu, dėl ko tapo daug uždaresnis, pastoviai yra niūros nuotaikos, nekalbus bei jaučiasi vienišas, atmestini kaip deklaratyvūs įvertinus nukentėjusiajam diagnozuotus sužalojimus, jų laikiną pobūdį, priemones, kurios buvo taikytos, siekiant grąžinti V. K. sveikatą į iki nusikaltimo padarymo buvusią padėtį. Nukentėjusiajam buvo sužalota tik ranka bei nosis, rekomenduotas tausojantis, o ne gulimas režimas. Taigi jis galėjo vaikščioti, naudodamasis kita ranka pasirūpinti savimi, taip pat galėjo ir bendrauti su kitais žmonėmis, užsiimti mažiau aktyvia veikla. Gydymas vyko ambulatoriškai, jis praėjo be komplikacijų, liekamieji reiškiniai, dėl kurių nukentėjusysis turėtų gyventi sėslesnį gyvenimą, nenustatyti. Nukentėjusysis ar jo atstovas taip pat nėra pateikę jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl nosies lūžio buvo sutrikusi V. K. kalbėjimo funkcija, kas, kaip teigiama skunde, taip pat reikšmingai prisidėjo prie pakitusios nukentėjusiojo gyvenimo kokybės.

Dėl nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

25. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši įstatymo nuostata aktuali ir bylas nagrinėjant apeliacine tvarka. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-194-895/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2014).

26. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas prašo pilna apimtimi priteisti iš A. J. nukentėjusiojo naudai išlaidas, kurios buvo patirtos dėl jam teiktos teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme, t. y. prašo priteisti nukentėjusiajam 2 171,95 Eur proceso išlaidų. Apylinkės teismas prašymą dėl 2 171,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiojo V. K. naudai 1 000 Eur. Motyvuodamas tokį sprendimą, teismas nurodė, jog prašoma priteisti nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų suma yra nepagrįsta rašytiniais įrodymais, pagal pateiktus mokėjimo dokumentus viso nukentėjusysis sumokėjo už suteiktas teisines paslaugas 1 475,35 Eur. Be to, ir ši suma yra per didelė atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta surengus tris teisiamuosius posėdžius, iš kurių du atidėti, o trečiasis posėdis, kuriame byla išnagrinėta, truko tik 1 val. 30 min. 09 sek., į posėdžius nukentėjusiojo atstovas atvykęs nebuvo, juose dalyvavo nuotoliniu būdu.

27. Kartu su prašymais dėl proceso išlaidų atlyginimo (3 t., b. l. 126-127, 4 t., b. l. 1-2) nukentėjusiojo atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė PVM Sąskaitas-faktūras bei mokėjimo nurodymus. Iš mokėjimo nurodymų matyti, jog V. K. į „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos sąskaitą 2023 m. liepos 31 d. pervedė 605 Eur (3 t., b. l. 128, 4 t., b. l. 3), 2023 m. spalio 3 d. – 181,50 Eur (3 t., b. l. 135, 4 t., b. l. 10), 2023 m. spalio 17 d. – 114,95 Eur (3 t., b. l. 136, 4 t., b. l. 11), 2023 m. spalio 16 d. – 108,90 Eur (3 t., b. l. 139), 2023 m. gruodžio 21 d. – 108,90 Eur (4 t., b. l. 14), 2023 m. vasario 13 d. – 315 Eur (3 t., b. l. 142, 4 t., b. l. 17), 2024 m. kovo 18 d. – 713,90 Eur (3 t., b. l. 145, 4 t., b. l. 20), 2024 m. gegužės 16 d. – 150 Eur (4 t., b. l. 22). Taigi, bendra nukentėjusiojo „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinei bendrijai už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėta suma sudaro 2 298,15 Eur, o ne 1 475,35 Eur, kaip nurodė apylinkės teismas. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad išvadą, jog V. K. už jam suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme minėtai advokatų profesinei bendrijai sumokėta suma yra mažesnė už prašytą priteisti iš A. J., apylinkės teismas padarė neįvertinęs įmokų, kurias nukentėjusysis atliko 2023 m. gruodžio 21 d. bei 2024 m. kovo 18 d.

28. PVM Sąskaitų-faktūrų prieduose detalizuota už kokio pobūdžio teisinės pagalbos suteikimą ir kokiai konkrečiai pinigų sumai tokios sąskaitos buvo išrašytos: 84,70 Eur sumai sąskaita išrašyta už teisinės konsultacijos teikimą (3 t., b. l. 129-130, 4 t., b. l. 4-5), 30,25 Eur sumai sąskaita išrašyta už laiką, skirtą bendraujant su tyrėja (3 t., b. l. 131-132, 4 t., b. l. 6-7); 786,50 Eur sumai sąskaita išrašyta už prašymo dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos gavimo rengimą prokurorui (50 Eur + PVM), civilinio ieškinio rengimą (200 Eur + PVM), susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir civilinio ieškinio rengimą (400 Eur + PVM) (3 t., b. l. 133, 134, 4 t., b. l. 8-9);108,9 Eur sumai sąskaita išrašyta už civilinio ieškinio koregavimą (50 Eur + PVM) ir bendravimą su klientu dėl ikiteisminio tyrimo įstaigos reikalaujamų dokumentų pateikimą (40 Eur + PVM) (3 t., b. l. 137-138, 4 t., b. l. 12-13); 266,20 Eur sumai sąskaita išrašyta už teisinių konsultacijų teikimą dėl ikiteisminio tyrimo eigos, susitaikymo ir kitų klausimų (50 Eur + PVM), prašymo dėl leidimo susipažinti su dalimi bylos medžiagos rengimą ir pateikimą prokuratūrai (50 Eur + PVM), bendravimą su įtariamojo gynėju dėl galimybės susitaikyti (30 Eur + PVM), teisines paslaugas susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi (50 Eur + PVM) (t. 3, b. l. 140-141, 4 t., b. l. 15-16); 713,90 Eur sumai sąskaita išrašyta už bendravimą su kaltinamojo gynėju ir nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo klausimų (40 Eur + PVM), patikslinto ieškinio koregavimą pagal naujai pateiktus duomenis (100 Eur + PVM), pasirengimą ir kliento interesų atstovavimą 2024 m. kovo 19 d. posėdyje (skirtas laikas 3 val., 300 Eur + PVM), patikslinto civilinio ieškinio rengimą (100 Eur+ PVM), prašymo dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliu būdu arba mišriu būdu rengimą (50 Eur + PVM) (3 t., b. l. 143-145, 4 t., b. l. 18-19); 181,50 Eur sumai sąskaita išrašyta už pasirengimą ir kliento interesų atstovavimą teismo posėdyje (4 t., b. l. 21). Pastebėtina, jog bendra suma, kuriai PVM sąskaitos-faktūros išrašytos – 2 171,95 Eur, yra mažesnė, nei nukentėjusiojo advokatų profesinei bendrijai pervesta pinigų suma, tačiau ji lygi nukentėjusiojo naudai prašytų priteisti proceso išlaidų sumai.

29. Kaip matyti iš jau aukščiau nurodyto, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinų išlaidų advokato išlaidoms apmokėti dydį ir nuspręsdamas jį sumažinti, nepagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiojo naudai prašoma priteisti 2 171,95 Eur atstovavimo išlaidų suma nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais, bei neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam teisinė pagalba buvo teikiama ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu. Vien šie trūkumai yra pakankamas pagrindas aukštesnės instancijos teismui iš naujo nustatinėti nukentėjusiajam priteistinų bylinėjimo išlaidų dydį.

30. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas). Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajam V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjas Povilas Blažys, tuo tarpu pagal Rekomendacijų 7 punktą, atlygintinų išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas dydis yra 80 procentų Rekomendacijų 10 ir 12 punktuose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio.

31. Rekomendacijų 10.1.2 punkte nurodoma, jog bylose dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis yra 1,5. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvos ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2024 m. II ketvirtį sudarė 2 196,4 Eur. Tai reiškia, jog maksimalus atlygintinas išlaidų dydis už V. K. atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu šiuo atveju sudaro 2 635,68 Eur (1,5 x 2 196,4 Eur – 20 proc. nuo gautos sumos). Išanalizavus PVM sąskaitose-faktūrose nurodomą informaciją matyti, jog už jam suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. sumokėjo viso 1 276,55 Eur. Likusią prašomos priteisti sumos dalį nukentėjusysis sumokėjo už veiksmus, kurie apėmė jo atstovavimą jau bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui – tiek bendravimą su A. J. gynėju dėl žalos atlyginimo klausimų (40 Eur + PVM), tiek už rengimąsi teismo posėdžiams, tiek už dalyvavimą juose bei reikalingų dokumentų parengimą. Pagal Rekomendacijų 10.12. punktą maksimalus atlygintinas išlaidų dydis už vieną atstovavimo teisme valandą yra 0,1. Nors apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog dvejuose teismo posėdžiuose bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, tačiau pastebėtina, jog net ir tuo atveju posėdžiai truko 40 min. (2024 m. kovo 19 d. posėdis) bei 1 val. 15 min. (2024 m. balandžio 19 d.), o trečias posėdis vyko beveik 2 valandas, kas reiškia, jog maksimalus atlygintinas išlaidų dydis už nukentėjusiojo atstovavimą vien teismo posėdžiuose šiuo atveju sudarytų 702,848 Eur (0,4 x 2 196,4 Eur – 20 proc. nuo gautos sumos). Nors ši byla ir nebuvo sudėtinga, didelės apimties, nukentėjusiojo atstovas taip pat nerengė didelio kiekio rašytinių procesinių dokumentų, tačiau įvertinus faktinę vykusių posėdžių trukmę, tai, kad advokato padėjėjas gaišo savo laiką ne tik dalyvavimui teismo posėdžiuose bei procesinių dokumentų surašymui, bet ir susipažinimui su bylos medžiaga, A. J. ir nukentėjusiojo susitaikymo sąlygų derinimui, nukentėjusiojo konsultacijoms dar iki teisiamojo posėdžio, o taip pat atsižvelgus ir į tai, kad nukentėjusiojo advokatų profesinei bendrijai sumokėta pinigų suma yra ženkliai mažesnė už Rekomendacijose nurodytus maksimalių atlygintinų išlaidų dydžius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašytų priteisti atstovavimo išlaidų dydis skundžiamu nuosprendžiu buvo sumažintas nepagrįstai. Todėl nuosprendis keistinas ir šioje dalyje. Išlaidos, kurias nukentėjusysis patyrė naudodamasis advokato padėjėjo paslaugomis pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aiškiai per didelės, jos atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, yra pagrįstos ir būtinos.

32. Apeliaciniame skunde bei papildomai pateiktu prašymu (4 t., b. l. 80) V. K. atstovas taip pat prašo iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens priteisti nukentėjusiajam 1 028,50 Eur išlaidų, kurias jis patyrė dėl teiktos teisinės pagalbos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Byloje esantis mokėjimo nurodymas (4 t., b. l. 82) bei 2024 m. birželio 28 d. PVM sąskaita-faktūra (4 t., b. l. 81) patvirtina, kad „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinei bendrijai nukentėjusysis V. K. 2024 m. rugpjūčio 5 d. pervedė 1 028,50 Eur už teisines paslaugas susipažįstant su skundžiamu nuosprendžiu, jo analizę ir teisinį vertinimą, tolesnių veiksmų su nukentėjusiuoju aptarimą (50 Eur + PVM) bei apeliacinio skundo parengimą (800 Eur + PVM). Kaip jau minėta, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. Kadangi šiuo atveju nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies (pilnai tenkinamas vienas ir trijų skundo reikalavimų, dar vienas – iš dalies), teisėjų kolegija sprendžia, kad iš A. J. nukentėjusiojo naudai turi būti priteista ne visa prašoma 1 028,50 Eur suma, o 600 Eur.

33. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš nukentėjusiojo A. J. naudai pastarojo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. BPK nuostatos galimybės nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priteisti proceso išlaidas iš nukentėjusio asmens nenumato, todėl toks prašymas negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo V. K. atstovo advokato Justo Jankausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti.

Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – A. J. priteisti nukentėjusiojo V. K. naudai 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš A. J. nukentėjusiajam V. K. priteistą 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumą atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti padidinti iki 2 171,95 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt vieno euro ir 95 ct).

Kitose dalyse nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. J. V. K. 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.