- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- 1-609-1123/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- T. N.
- Advokatai
- Algis Kojala, Kazimieras Baranauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – automobilių plovyklos (duomenys neskelbtini) kilimėlių plovimo patalpoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, nesilaikydamas elementarių moralės ir elgesio normų, kitų žmonių akivaizdoje užpuolė nukentėjusįjį T. N., t. y. priėjęs prie kilimėlius plaunančio nukentėjusiojo, tyčia savo galva trenkęs nukentėjusiajam T. N. į galvos sritį, ne mažiau kaip du kartus sudavęs dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam T. N. kaktos muštinę žaizdą, nosikaulių lūžį, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Kaltinamasis A. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta. Patvirtina, kad įvykis įvyko kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku. Jis su nukentėjusiuoju susitiko plovykloje, jų pokalbis vyko kilimėlių plovimo patalpoje. Įvykio priežastis buvo tai, kad jis (A. S.) norėjo pasikalbėti su nukentėjusiuoju, išsiaiškinti situaciją, nes jo (A. S.) sugyventinė pasiskundė, kad T. N. bandė prie jos seksualiai priekabiauti. Susitikus jų pokalbis pakrypo agresyvia forma, jis (A. S.) priėjo prie T. N., T. N. jam pasakė kažką įžeidžiančio ir jis (A. S.) nesuvaldė emocijų ir trenkė nukentėjusiajam du kartus, ir pasakė, kad nesiartintų prie jo sugyventinės. Dėl nieko nukentėjusiajam nėra grasinęs. Po įvykio jis (A. S.) pasiėmė daiktus ir išėjo. Tikėtina, kad trenkė T. N. su savo galva, T. N. jam (A. S.) kažką pasakė ir jis (A. S.) jam trenkė. Kumščiu trenkė vieną kartą, o ne du, nors gal ir du kartus trenkė, gali ir neprisiminti, viskas labai greitai vyko ir įvykis buvo prieš 4-5 mėnesius. Pripažįsta, kad buvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Nukentėjusysis nukrito ant žemės. Byloje esantį vaizdo įrašą matė, vaizdo įraše jis (A. S.) jau buvo patalpoje, paskui išėjo, tada grįžo ir susitiko su T. N. Negali teigti, kad įbėgo, vaizdo įrašas filmuojamas iš viršaus ir ten jo (A. S.) veido nesimato, bet jie ten susitiko ir jis nukentėjusiajam trenkia. Nebuvo iš anksto numatęs to daryti, tik norėjo pasikalbėti dėl to incidento su sugyventine. Jiems pradėjus kalbėtis, T. N. kažką pasakė, neatsimena, ką, viskas įvyko labai gretai. Jo parodymai pasikeitė, nes praėjo laiko, ikiteisminio tyrimo metu jis tą situaciją matė vienaip, toje situacijoje jautėsi įžeistas ir norėjo ieškoti tiesos, o paskui suprato, kad pasielgė neteisingai ir to nereikėjo daryti. Konfliktas įvyko ne dėl to, kad norėjo sumušti vandališkais veiksmais, o norėjo pakalbėti dėl sugyventinės, kuri buvo T. N. užpulta ir jam (A. S.) pasiskundė. Po smūgio T. N. pasakė nesiartinti prie jo (A. S.) sugyventinės. Jis buvo afekto būsenoje ir nesuvaldė emocijų, trenkė stipriai, bet nenorėjo padaryti žalos. Rankoje jis nieko neturėjo ir su niekuo T. N. nesmūgiavo, rankose galėjo turėti tik kilimėlius, galimai grįžo jų pasiimti. Dėl įvykio labai gailisi ir nori atsiprašyti T. N., nes nesuvaldė emocijų, nori susitaikyti. Teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta. Dėl 3 035,00 Eur turtinės žalos galėtų pasakyti advokatas, nes jam (A. S.) sakė, kad ieškinys gerokai per didelis, jis nenusimano šioje vietoje, pirmą kartą tokia situacija. Nežino, kaip batai ir kelnės galėjo būti sugadinti, puikiai supranta, kad jei telefonas buvo sugadintas ir jei buvo gydymo išlaidos, susijusios su jo veiksmais, taip pat advokato išlaidos, tai jas turi atlyginti. Neturtinė žala gali būti apie 3 000 Eur, jo (A. S.) mėnesinių pajamų dydžio suma.
Kadangi kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Nukentėjusysis T. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. po pietų išskrido į užsienį dėl šeimyninių priežasčių ir šiuo metu yra išvykęs, todėl apklausoje gali dalyvauti tik nuotoliu. 2024 m. rugsėjo 6 d., apie 10.15 val. buvo (duomenys neskelbtini) plovykloje (duomenys neskelbtini), nusiplauti savo automobilį. Valydamas automobilį išsinešė automobilio kilimėlį ir matė, kaip pro duris įbėgo A. S. ir vieną kartą trenkė savo galva (galimai kakta) jam (T. N.) į veidą, bei viena kartą ranka (kuria – neprisimena), kurioje laikė kažkokį metalinį daiktą, trenkė į veidą, sulaužė nosį, prakirto kaktą, žaizda matoma ir dabar. Prieš smūgiuodamas, taip pat ir smūgiuodamas, kaltinamasis kartojo, kad jį (T. N.) užmuš ir ar jis (T. N.) nori, kad jam dar trenktų. Šį įvykį matė 3-4 žmonės, kurie tuo metu taip pat valė savo automobilius. Jis (T. N.) po įvykio iškart išbėgo prie darbuotojų budelės kviesti pagalbos. Darbuotojai iškart iškvietė policiją bei greitosios medicinos pagalbą. Ar plovyklos darbuotojai matė šį įvykį, nežino. Kol laukė pagalbos, stovėjo, bandė sustabdyti kraujavimą. A. S. tuo metu stovėjo prie savo automobilio ir po kelių minučių dingo. Atvažiavus greitosios medicinos pagalbai, jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje susiuvo žaizdą veide, o po to į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kalbant apie A. S., su juo susipažino prieš porą metų, buvo susitikę buvo tik tą vienintelį kartą, daugiau nėra bendravę. Dėl ko jam trenkė A. S., nežino. Tą kartą jis su A. S. maloniai pabendravo ir išsiskirstė. Kodėl šį kartą jį iš niekur nieko užpuolė ir trenkė, tikrai nežino. Šiuo metu yra baimėje dėl grasinimų nužudyti, bijo grįžti į Lietuvą, nes A. S. žino kur jis gyvena, nes jis (T. N.) kvietė į svečius pas save, tačiau A. S. taip tą kartą ir neatvyko. Šiuo metu nejaučia abiejų rankų, prastai mato dešine akimi ir sunkiai vaikšto, negali dirbti. Apie patirtus sužalojimus iš gydymo įstaigų išrašus turi (1 t., b. l. 34-36).
Liudytoja G. J.-J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 10.00 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) plovyklą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), išsiplauti automobilį. Jai būnant kilimėlių plovimo patalpoje, beplaunant kilimėlį, prie jos atėjo vienas iš muštynių dalyvių, jis nebuvo agresyviai nusiteikęs, ji jam parodė, kad dar yra laisvų vietų. Pastarasis jai padėkojo, pradėjo plautis savo kilimėlį. Tuo metų į plovyklą atėjo dar trys žmonės, tarp jų buvo ir muštynių metu nukentėjęs vyras. Minėti du vyrai susimušė, tai yra vyras su oranžinės spalvos marškinėliais, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, tamsių akių, pirmas trenkė vyrui, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, žilų plaukų. Vyras su oranžinės spalvos marškinėliais trenkė rankomis, kumščiais į (duomenys neskelbtini) metų vyro veido sritį, t. y. į nosį, kaktą. Pradėjo bėgti kraujas, smurtautojas iš plovyklos patalpos išėjo, po kurio laiko sugrįžo ir pradėjo vėl pulti tą pati (duomenys neskelbtini) metų vyrą, sakydamas „kad aš tave surasiu ir užmušiu“. Nukentėjęs vyras, kiek pamena, vardu smurtautojo nevadino, jie praktiškai nekalbėjo, nukentėjęs vyras klausė „ką aš tau padariau“, tačiau smurtautojas nieko neatsakė, nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Nukentėjęs vyras nubėgo prie plovyklos darbuotojų ir paprašė iškviesti medikus, kiek suprato, savo automobilį jis paliko plovykloje, tačiau ji nematė nei kaip jis atvažiavo, nei su kuo. Jis tiesiog buvo atėjęs į kilimėlių plovyklą, galimai plovė kilimėlius, tačiau nematė ir nėra tikra (1 t., b. l. 44-45).
Liudytojas S. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 10.00 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) plovyklą, esančią (duomenys neskelbtini). Išplovęs automobilį, nuėjo išsiplauti kilimėlių į kilimėlių plovyklos patalpą. Tuo metu plovykloje jau buvo moteris ir vyras (nukentėjusysis). Plovė kilimėlius ir po kurio laiko į patalpą atėjo vyras (smurtautojas), kuris savo automobilį pasistatė prie pat kilimėlių plovyklos durų. Dėl ko įvyko muštynės, nežino. Paties pirmo smūgio nematė, tačiau išgirdo smūgio garsą. Tuomet atsisuko pažiūrėti, kas atsitiko ir pamatė, kad vyras su oranžinės spalvos marškinėliais muša kitą vyrą, t. y. matė du smūgius į nugaros sritį. Nukentėjusysis stovėjo susirietęs, nes jam tuo metu iš nosies bėgo kraujas, galimai po pirmo smūgio. Minėtas smurtautojas mušė ir šaukė, kad „aš tave užmušiu, aš tave užmušiu, aš tave užmušiu“. Jis (S. U.) įsiterpė ir pasakė „vyrai, ką jūs darote“. Po ko smurtautojas pasišalino, o jis (S. U.) priėjo prie nukentėjusiojo. Smurtautojas vairavo automobilį „Toyota“, sidabrinės spalvos, markės, valstybinių neprisimena. Plovykloje buvo ir dar viena moteris, kuri matė įvykį, minėta moteris labai išsigando, nesugebėjo ištarti nei žodžio. Įvykis buvo labai nemalonus. Minėti asmenys vienas kito vardais nevadino, ar jie galėtų būti pažįstami, nežino. Vyrą, kuris sumušė kitą asmenį, galėtų galimai atpažinti, atpažintų iš bendrų veido bruožų. Po muštynių nukentėjusysis nuėjo link plovyklos darbuotojų, o jis (S. U.) išvažiavo (1 t., b. l. 49-51).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, liudytojas S. U. parodė, kad iš jam pateiktų atpažinimui keturių vyrų nuotraukų, jis atpažino vyrą nuotraukoje Nr. 2 (A. S.). Šis vyras 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 10.00 val. sukėlė muštynes ir sužalojo jam nepažįstamą asmenį (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) plovykloje. Šį vyrą atpažįsta tiksliai, neginčytinai, iš bendrų veido bruožų, plaukų spalvos, nosies formos. Šio asmens asmeniškai nepažįsta, matė 2024 m. rugsėjo 6 d. pirmą kartą (1 t., b. l. 59-64).
Liudytoja M. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. antroje dienos pusėje automobiliu atvyko į automobilių plovyklą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Išsiplovus automobilį, nuėjo plauti kilimėlių į tam skirtą vietą. Įėjus į vidų, kur yra plaunami kilimėliai, pamatė nepažįstamą vyrą, ant kurio veido buvo kraujas, kraujas bėgo ant grindų. Kitas vyras, kuris neatrodė sužeistas išėjo iš patalpos, po kelių minučių grįžo ir vėl bandė pulti kraujuotą vyrą su koja, buvo agresyvus, kažką sakė kraujuotam vyrui, neatsimena ką, ėjo agresyviai nusiteikęs link jo, kraujuotas vyras šalinosi ir jie abu išėjo į lauką. Kas buvo lauke, nežino. Neužilgo matė kaip vyras, kuris puolė, išvažiavo su automobiliu, galimai panašiu į mikroautobusą. Vyras, kuris buvo kraujuotas, paėmė savo kilimėlius ir išėjo pas darbuotojus. Vyras visą laiką buvo uždengęs nosį, kad nebėgtų kraujas (1 t., b. l. 55-56).
2024 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjo T. N. pareiškime apie įvykį nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 6 d., 10.11 val. (duomenys neskelbtini), automobilių plovykloje (duomenys neskelbtini) beplaunant kilimėlius plovykloje įbėgo šaukdamas minėtas asmuo, grasindamas nužudyti ir ėmė jį žaloti. Padaryti sužalojimai – smūgis galva, du smūgiai rankomis, buvo sužalota galva, veidas, taip pat buvo grasinimas nužudyti, susidoroti ar sužaloti, įžeidinėjimas, gąsdinimas ir kt. Padaryta žala: turtinė, 600 Eur – sugadinti rūbai, batai, neturtinė – sužalota galva, veidas, sulaužyta nosis, sutrenktos smegenys, grasinama nužudyti. Kartu su pareiškimu pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti nukentėjusiojo veido sužalojimai ir krauju aptaškyti drabužiai, bei nukentėjusiojo medicininių dokumentų kopijos, iš kurių matyti, kad, nuvykus į (duomenys neskelbtini) kliniką buvo nustatytas nosikaulių lūžis, nedidelis fragmentų poslinkis ir išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 1-14).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje G 3123/2024(01) nurodyta, kad T. N. nustatyti šie sužalojimai: kaktos muštinė žaizda – padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, iki kelių valandų laikotarpyje iki jos nustatymo (2024 m. rugsėjo 6 d., 10.49 val.). Ši žaizda atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą. Nosikaulių lūžis – padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, iki kelių valandų laikotarpyje iki jų nustatymo (2024 m. rugsėjo 6 d., 14.01 val.). Nosikaulių lūžis vertinamas nesunkiu sveiktos sutrikdymu, nes dėl jų nuketėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų. Nurodyti sužalojimai labiau būdingi sužalojimams, padaromiems po kito asmens ar asmenų suduotų smūgių, nei paties nukentėjusiojo susižalojimui, pavyzdžiui nugriuvus ar nukritus, sudavus smūgius sau pačiam ar atsitrenkus į kietus bukus atsikišusius paviršius, nors pastarosios galimybės kategoriškai ir neatmetamos. Nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 69-70).
(duomenys neskelbtini) pateiktuose T. N. medicininiuose dokumentuose matyti, kad nukentėjusiajam kaktos žaizda susiūta (duomenys neskelbtini), taip pat nustatytas nosies lūžis, kuris su vietine nejautra nosies išorinė ašis buvo atstatyta į vidurio liniją ir pacientas išsiustas ambulatoriniam gydymui (1 t., b. l. 74-78).
2024 m. rugsėjo 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „Klientų Zona 20240906-100148-100343“, įraše matosi data ir laikas 2024 m. rugsėjo 6 d., 10:01:48 val. Įraše matosi trys kilimėlių valymo įrenginiai. Prie pirmojo įrenginio iš dešinės pusės stovi ir juo naudojasi vyras (toliau – pirmasis vyras), vilkintis geltonos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, žydros spalvos šortus ir baltos spalvos sportbačius. Neilgai trukus pirmasis vyras išeina iš plovyklos ir nueina prie automobilio, kuris stovi šalia plovyklos įėjimo durų. Tuo metu į plovyklą įeina vyras (toliau – antrasis vyras), vilkintis juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, smėlio spalvos šortus ir tamsios spalvos sportbačius. Antrasis vyras prieina prie trečiojo įrenginio nuo kairės pusės ir pradeda juo naudotis. Įraše matosi, kaip pirmasis vyras valo automobilį, kuris stovi šalia įėjimo. Neilgai trukus pirmasis vyras įeina į plovyklą ir prieina prie antrojo vyro, pradeda agresyviai kalbėtis. Tada pirmasis vyras su galva trenkia antrajam vyrui į dešinįjį skruostą ir jį nustumia. Antrasis vyras susiima už veido. Tada pirmasis vyras vėl bando trenkti antrajam vyrui į veidą ir pataiko kelis smūgius. Antrasis vyras bandė smūgių išvengti, tačiau jam nepavyko. Antrasis vyras atgal netrenkė. Po pirmojo vyro smūgių, antrasis vyras pasitraukė prie lango, o tada pirmasis vyras, dar kažką agresyviai pasakydamas išeina iš plovyklos. Įraše matosi, kaip antrasis vyras susiima už veido, jam gausiai pradeda bėgti kraujas, kuris matosi ant grindų. Antrasis vyras pasiima savo kilimėlį ir lėtai išeina. Antrajam vyrui išeinant iš plovyklos, tarpduryje jį vėl pasitinka pirmasis vyras, kuris vėl užpuola pirmąjį vyrą ir bando smūgiuoti jam į veidą, tačiau antrasis vyras jį nustumia nuo savęs. Pirmasis vyras kažką agresyviai sako antrajam vyriui, tačiau antrasis vyras iš karto išeina iš plovyklos. Pirmasis vyras grįžta prie įrenginio, kuriuo naudojosi, iš jo pasiima savo kilimėlius ir išeina iš plovyklos. Grumtynių metu plovykloje buvo dar trys asmenys, dvi moterys ir vienas vyras, tačiau nei vienas iš jų jokių veiksmų nesiėmė (1 t., b. l. 92-95).
2024 m. gruodžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas, kuriame plovyklos, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojas kviečia greitąją pagalbą nukentėjusiajam T. N., kuris buvo sumuštas iš matymo pažįstamo asmens, dėl nežinomos priežasties, jam smarkiai kraujuoja iš nosies. Nurodo, jog kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 98-99).
2024 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. M. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad pareiškėjas T. N. nurodė, kad fizinį skausmą 2024 m. rugsėjo 6 d. (duomenys neskelbtini), jam sukėlė A. S., kuris vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 129-132).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už nesunkų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, esant papildomam veiką kvalifikuojančiam požymiui. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Nurodytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013). Teismų praktikoje smurto veiksmai, atlikti viešoje vietoje, net ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018). Be to, chuliganiškiems motyvams konstatuoti neturi reikšmės nusikaltimo padarymo vieta, nes šios veikos kvalifikacijai svarbu ne objektyvusis nusikaltimo sudėties požymis – viešosios tvarkos pažeidimas, o subjektyvusis – veikos motyvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-696/2015 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įrodyta. Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. S. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme A. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku jis (A. S.) norėjo pakalbėti su nukentėjusiuoju dėl to, kad jo (A. S.) sugyventinė pasiskundė, kad nukentėjusysis bandė prie jos seksualiai priekabiauti, jų pokalbis tapo agresyvus, T. N. jam pasakė kažką įžeidžiančio, tada A. S. nesuvaldė emocijų ir trenkė nukentėjusiajam, tikėtina, kad trenkė jam su galva, taip pat du kartus kumščiu, tiksliai neprisimena, bet pripažįsta, kad buvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Tai, kad A. S. aptariamomis aplinkybėmis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį T. N., be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: nukentėjusiojo T. N. bei liudytojų G. J.-J., S. U. ir M. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. Remiantis specialisto išvados (duomenys neskelbtini) duomenimis, dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajam T. N. buvo padaryti sužalojimai – kaktos muštinė žaizda – padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Nosikaulių lūžis – padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Specifinis tokio nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos, konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-194-895/2020). Pažymėtina, kad galimi tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų.
Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pažymėtina, kad jis smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo be jokios pateisinamos priežasties. Kaip nurodė pats kaltinamasis, jis norėjo su pasikalbėti nukentėjusiuoju, išsiaiškinti situaciją, nes kaltinamojo sugyventinė pasiskundė, kad T. N. bandė prie jos seksualiai priekabiauti, tačiau pokalbio metu T. N. jam kažką pasakė ir jis (A. S.) nesuvaldė savo sukilusių emocijų, ko pasėkoje panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Taigi, kaltinamasis jokios rimtos priežasties panaudoti smurtui šioje situacijoje neturėjo, kaip teigė pats kaltinamasis, tuo metu jis jautėsi įžeistas, tačiau vėliau pats suprato, kad pasielgė neteisingai ir to nereikėjo daryti. Teismo vertinimu, toks smurto panaudojimas prieš mažai pažįstamą asmenį dėl mažareikšmės dingsties (kaltinamasis pokalbio metu pasijuto įžeistas ir nesuvaldė emocijų) prieštarauja elementarioms visuomenėje pripažintoms elgesio taisyklėms, be to, savo asmeninio pobūdžio santykiams spręsti kaltinamasis pasirinko viešą vietą, kurioje įvykio metu buvo kitų žmonių, kurie matė kaltinamojo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, taigi, kaltinamasis tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, ignoruodamas elementarias moralės ir elgesio normas, tokiu būdu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota kaip padaryta iš chuliganiškų paskatų.
Taigi, ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. S., 2024 m. rugsėjo 6 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – automobilių plovyklos (duomenys neskelbtini), kilimėlių plovimo patalpoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, nesilaikydamas elementarių moralės ir elgesio normų, kitų žmonių akivaizdoje užpuolė nukentėjusįjį T. N., t. y. priėjęs prie kilimėlius plaunančio nukentėjusiojo, tyčia savo galva trenkęs nukentėjusiajam T. N. į galvos sritį, ne mažiau kaip du kartus sudavęs dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam T. N. kaktos muštinę žaizdą, nosikaulių lūžį, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Teismas pastebi, kad nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog A. S. tokiais savo įžūliais ir smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl tokių veiksmų aplinkiniams sukeltas didelis išgąstis ir nesaugumo jausmas, jie buvo šokiruoti, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius, tačiau ši nusikalstama veika A. S. nėra inkriminuojama. Todėl minėta aplinkybė iš kaltinimo pašalintina. Tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui bei nesunkina kaltinamojo padėties.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. S. – neteistas (1 t., b. l. 175-176), ne kartą baustas administracine tvarka, didžioji dalis paskirtų baudų sumokėtos, turintis galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 164-174), dirbantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 163).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam A. S. skirtina vienintelė įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį teismas atsižvelgia į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios BK 61 straipsnio 4 dalies redakcijos nuostatas, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad yra BK 61 straipsnio 4 dalyje išvardintos aplinkybės, vis dėlto, teismas taip pat įvertina tai, kad kaltinamojo A. S. padaryta nusikalstama veika yra priskirtina prie apysunkių nusikaltimų, už jos padarymą įstatymų leidėjas sankcijoje įtvirtino vienintelę laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę, taip akcentuodamas šios nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, taip pat įvertintinos kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kad nukentėjusįjį kaltinamasis užpuolė viešoje vietoje, matant kitiems ten buvusiems žmonėms, kas parodo tam tikrą niekinamą kaltinamojo požiūrį į aplinką ir aplinkinius. Teismo vertinimu, už šiame nuosprendyje aptartos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam paskyrus tik minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę (tris mėnesius) šiuo atveju nebūtų įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principai, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas didesnis už minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, tačiau gerokai mažesnis už sankcijos vidurkį.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis A. S. paskirta bausmė mažintina trečdaliu.
Žemesnės instancijos teismas
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Įvertinęs tai, kad A. S. iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, jis pirmą kartą padarė nusikaltimą, už kurį yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, jis yra dirbantis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dar yra tikslinga neizoliuoti kaltinamojo nuo visuomenės ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Teismas pažymi, kad šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas atitiktų ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo interesus, kadangi kaltinamajam nebūtų suvaržyta galimybė dirbti, gauti pajamas ir atlyginti padarytą žalą.
BK 75 straipsnio 6 dalyje nustatyta, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šias pareigas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. S. intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 189,03 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro gydymo paslaugų, suteiktų nukentėjusiajam T. N. dėl jo patirtų sužalojimų, kaina, taip pat prašydama priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 85).
Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis A. S. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam T. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė kaktos muštine žaizda, nosikaulių lūžiu. Vilniaus teritorinės ligonių kasos kartu su ieškiniu pateiktame 2024 m. gruodžio 12 d. Gydymo paslaugų apskaitos išraše (1 t., b. l. 82) nurodyta, kad T. N. 2024 m. rugsėjo 6 d. buvo suteiktos: oftalmologo paslauga dėl subjektyvių regėjimo sutrikimų už 42,85 Eur, radiologo paslauga dėl radiologinio ištyrimo, neklasifikuojamo kitur, už 50,27 Eur, otorinolaringologo paslauga dėl nosies kaulo lūžio už 42,85 Eur ir skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga dėl kitų galvos sričių žaizdų už 53,06 Eur. Bendra suteiktų paslaugų kaina – 189,03 Eur. Tokiu būdu darytina išvada, kad tarp kaltinamojo šioje byloje konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. nurodė, kad ligonių kasos ieškinį pripažįsta. Atsižvelgiant į tai bei į Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktus dokumentus, teismas pripažįsta, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 189,03 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Taip pat šioje byloje nukentėjusysis T. N. 2025 m. sausio 22 d. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad patirtą turtinę žalą vertina 3 035,00 Eur suma. Dėl turtinės žalos nurodė, kad Lietuvoje gydymosi išlaidų nepatyrė, nes jos buvo apmokėtos ligonių kasos, tačiau užsienyje tęsė konsultacijas ir gydymąsi, prie ieškinio prideda dokumentus, patvirtinančius 2024 m. spalio 16 d. išlaidos konsultacijai medicinos centre (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), sumokėta 237,87 Eur, ir už dokumento vertimą į lietuvių kalbą pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), sumokėta 32,88 Eur. Taip pat nurodo, kad užpuolimo metu buvo krauju aptaškyti ir sugadinti jo drabužiai – šortai, 250 Eur vertės, marškinėliai, 180 Eur vertės, trumpikės, 30 Eur, batai – 350 Eur. Rūbai ir avalynė pirkti Austrijoje, autorizuotos dizainerių gamintojų parduotuvės „Balmain“ ir „Neon“. Taip pat nurodė, kad užpuolimo metu jam iš kelnių kišenės iškrito ir sudužo mobilusis telefonas „Apple iPhone 13 Pro 200 GB“, ką pastebėjo tik vėliau. Toko telefono mažiausia kaina internetinės prekybos portale Kaina24.lt yra 699 Eur. Iš viso 3035,00 Eur turtinę žalą sudaro sugadinti rūbai – 460 Eur, batai – 350 Eur, mobilus telefonas – 699 Eur, medicinos centro sąskaita – 237,87 Eur, vertimo į lietuvių kalbą sąskaita – 32,88 Eur, bei (duomenys neskelbtini) medicinos centro pasiūlymas suteikti būtinąsias medicinines paslaugas – 1 255,00 Eur. Nurodė, kad turtinę žalą galimai patikslins, kai sužinos planuojamos nosies pertvaros plastinės operacijos kainą. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikė: fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti jo sugadinti rūbai ir avalynė; nuotrauką, kurioje užfiksuotas sudaužytas mobilus telefonas; ekrano nuotrauką, kurioje matyti atitinkamo telefono geriausi pasiūlymai portale kaina.lt; 2024 m. spalio 16 d. sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) už konsultacijas medicinos centre (duomenys neskelbtini) 237,87 Eur sumai (duomenys neskelbtini) ir lietuvių kalbomis; 2024 m. spalio 18 d. sąskaitos faktūros vertimo į lietuvių kalbą sąskaita 32,88 eurų sumai; (duomenys neskelbtini) medicinos centre išrašytas pasiūlymas suteikti medicinines paslaugas už 1 255 Eur (duomenys neskelbtini) ir lietuvių kalbomis (2 t., b. l. 23-38).
Nukentėjusysis T. N., apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio, dėl turtinės žalos parodė, kad įvykio metu patyrė šiuos sužalojimus: kirstinė žaizda kaktoje ir trūkęs antakio kaulas. Iki šiol bando gydytis ir gydosi šalyje kurioje yra. Atliko tyrimus, bet kadangi privatūs tyrimai labai brangiai kainuoja ir nebuvo tam pasiruošęs, tai gydosi kaip gali. Jis turėjo ligų ir iki šio sužalojimo – (duomenys neskelbtini) buvo užpultas apiplėšimo tikslais, patyrė galvos ir veido traumą, buvo lūžęs veidas ir stipriai sukrėstos smegenys, nuplėštas liežuvis, po to gydėsi daugiau nei 10 metų. Po pirmo įvykio buvo studentas, potrauminiai reiškiniai atsiliepė, atsirado pokyčiai – susiaurėjusios smegenų kraujagyslės ir aukštas spaudimas, nelabai atsistatė sveikata, už tai jam bet koks sužalojimas kelią daug fizinių ir moralinių kančių.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. dėl šio civilinio ieškinio nurodė, kad, jis nenusimano tokiuose dalykuose, jam pirmą kartą tokia situacija. Nežino kaip batai ir kelnės galėjo būti sugadinti, tačiau supranta, kad jei telefonas buvo sugadintas ir jei buvo gydymo išlaidos susijusios su jo veiksmais, tai šias išlaidas turi atlyginti.
Spręsdamas dėl civilinio ieškinio reikalavimo patenkinimo dalyje dėl turtinės žalos, teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis į bylą pateikė tik dalį patirtos žalos įrodančius duomenis. Iš kartu su civiliniu ieškiniu pateiktos 2024 m. spalio 16 d. sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) už konsultacijas medicinos centre (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam minėtame medicinos centre buvo atlikta apžiūra dėl simptomų, susijusių su galvos svaigimu, nestabilumu vaikštant ir silpnumo pojūčiu, kurie pasireiškė po nelaimingo atsitikimo, kuris įvyko jo šalyje, lūžus nosiai ir gydant sumušimus priekinėje galvos srityje. Diagnostika: pavėluoti simptomai po seniau įvykusios traumos. Suteiktų paslaugų kaina 237,97 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad šios nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su šiame nuosprendyje aptariama kaltinamojo A. S. nusikalstama veika, todėl yra pagrįstos. Teismas taip pat pagrįstomis pripažįsta nukentėjusiojo T. N. patirtas išlaidas dėl vertimo paslaugų, patirtų verčiant teismui pateiktus civilinį ieškinį pagrindžiančius dokumentus – 32,88 Eur.
Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 1255 Eur sumą pagal kartu su ieškiniu pateiktą (duomenys neskelbtini) medicinos centro pasiūlymą suteikti medicinines paslaugas – 1 255,00 Eur. Susipažinus su minėtu dokumentu matyti, kad į nukentėjusiajam pasiūlytas medicinines paslaugas įeina neurochirirgijos praktika, oftalmologo konsultacija ir magnetinio rezonanso tomografija. Tačiau, kaip nurodė pats nukentėjusysis, tai yra pasiūlymas, teismas neturi duomenų, kad šį pasiūlymą nukentėjusysis priėmė ir realiai payrė išlaidas, atitinkančias pasiūlyme nurodytą sumą. Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą galimai patikslins, kai sužinos planuojamos nosies pertvaros plastinės operacijos kainą.
Pažymėtina, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-148/2019 ir kt.). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
Vien tik pagal kartu su ieškiniu pateiktą (duomenys neskelbtini) medicinos centro pasiūlymą suteikti medicinines paslaugas, kuris yra daugiau informacinio bei rekomendacinio pobūdžio duomenys nei konkretaus ir reikalingo gydymo plano patvirtinimas, nėra aišku, kada papildomos išlaidos gali atsirasti, ir apskritai ar atsiras, kas patvirtina, jog prašomas priteisti būsimos turtinės žalos atlyginimas neatitinka realumo ir būtinumo kriterijų, nustatytų CK 6.249 straipsnio 3 dalyje, todėl nėra teisinio pagrindo nukentėjusiajam priteisti būsimos turtinės žalos atlyginimą.
Teismas pažymi, kad atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, susijusių su nusikaltimo metu patirtais sužalojimais, nukentėjusiojo atstovai ar pats nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (kuris taikomas reikalavimams atlyginti padarytą žalą ir skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento), pateikęs įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų ir pagrįsdamas priežastinį ryšį tarp atsiradusios papildomos žalos ir neteisėtų nagrinėjamoje byloje nustatytų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).
Žemesnės instancijos teismas
Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 699 Eur sumą, nurodydamas, kad įvykio metu taip pat buvo sudaužytas jo mobilus telefonas, „Apple iPhone 13 Pro 200 GB“, ką pastebėjo tik vėliau. Tačiau teismui nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad minėtas telefonas buvo sudaužytas būtent įvykio metu. Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusysis pateikė sudaužyto telefono nuotrauką, kaip jis teigia, darytą įvykio dieną, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad iš minėtos nuotraukos nesimato datos ar laiko, kuomet ji buvo padaryta. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad viso ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis neminėjo, kad įvykio metu buvo sudaužytas jo mobilus telefonas. Teikdamas pareiškimą, nukentėjusysis nurodė, kad buvo sugadinti jo rūbai ir batai, o telefono neminėjo. Nors sutiktina, kad nukentėjusysis galėjo telefono sugadinimo iš karto nepastebėti teikdamas pareiškimą įvykio dieną, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo apklaustas 2024 m. rugsėjo 24 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo įvykio, ir per tokį laiko tarpą jau tikrai turėjo pastebėti, jei įvykio metu būtų sudužęs jo telefonas, tačiau to nepaminėjo nei apklausos metu, nei vėliau ikiteisminio tyrimo metu, šią aplinkybę nurodė tik teikdamas civilinį ieškinį bylą nagrinėjant teisme. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad nukentėjusiojo pateikti duomenys nepagrindžia, kad jo mobilus telefonas buvo sugadintas būtent įvykio metu ir dėl kaltinamojo šioje byloje aptariamų veiksmų. Todėl šioje dalyje civilinio ieškinio reikalavimas dėl 699 Eur žalos atmestinas.
Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis taip pat nurodo, kad įvykio metu buvo krauju aptaškyti ir tokiu būdu sugadinti jo drabužiai ir avalynė – šortai, 250 Eur vertės, marškinėliai, 180 Eur vertės, trumpikės, 30 Eur, batai – 350 Eur. Rūbai ir avalynė pirkti Austrijoje, autorizuotos dizainerių gamintojų parduotuvės „Balmain“ ir „Neon“. Tačiau teismui nepateikta nei šių daiktų vertę pagrindžiančių duomenų, nei duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad dėl aptaškymo krauju nukentėjusiojo rūbai ar avalynė buvo nepataisomai sugadinti ir netinkami tolesniam naudojimui. Pažymėtina, jog sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017). Šiuo atveju nesant duomenų, pagrindžiančių rūbų ir batų netinkamumą tolesniam naudojimui, pareikštas reikalavimas šioje dalyje vertintinas neįrodytu, todėl atmestinas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, atmetus prašomas priteisti sumas tose dalyse, kuriose teismas nutarė jų nepriteisti, iš kaltinamojo A. S. priteistina 270,85 Eur suma nukentėjusiojo T. N. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.
Dėl neturtinės žalos
Nukentėjusysis T. N. byloje pareikštu civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 27 000 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad dėl padaryto smurtinio nusikaltimo patyrė šoką, skausmą, baimę ir didelius dvasinius išgyvenimus ne vien dėl laikinų pasekmių, bet ir dėl galimų ilgalaikių pasekmių ateityje, nes po įvykio pablogėjo tiek fizinė, tiek psichinė sveikata. Po užpuolimo dėl ilgalaikės stresinės būsenos sumažėjo jo savivertė, jis buvo laikinai praradęs pasitikėjimą savimi, jį persekioja baimės jausmas, sutriko jo socialinė adaptacija ir bendravimo galimybės. Dėl sutrikusios sveikatos iki šiol negali dirbti, jam kartojasi galvos svaigimas, sutriko judesių koordinacija, regėjimas ir kvėpavimas. Taip pat patiria stresą dėl galimai visam gyvenimui išliksiančių fizinių pokyčių veido srityje, t. y. iškrypusios nosies pertvaros ir po susiūtos žaizdos likusio rando kaktoje. Jis patiria savigraužą ir kančią, nes negali matytis su neįgalia motina, rūpinasi ja nuotoliniu būdu. Patiria nuolatines išlaidas ir stresą dėl to, kad ne dėl savo užgaidų turėjo išvykti į užsienį ir baiminasi grįžti į Lietuvą. Dėl savo fizinės sveikatos paaiškina, kad situaciją komplikuoja aplinkybė, kad maždaug prieš 29 metus jis buvo užpultas ir apiplėštas gatvėje (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno. Užpuolimo metu patyrė galvos traumą, kurią gydėsi 10 metų, o pasekmes, pasikartojantį lėtinį skausmą, jaučia iki šiol. Byloje aptariamo įvykio metu vėl patyrė stiprų smūgį į galvą, t. y. į tą pačią kūno dalį. Būdamas vyresnio amžiaus, jaučia nerimą dėl ateities, jį neramina, kokios šios traumos pasekmės jo laukia. Iš pirminio gydytojų įvertinimo sužalojimų pasekmės gali likti visam gyvenimui. Taip pat nurodė, kad kaltinamojo veiksmus jis vertina kaip grasinimą nužudyti, nes užpuolimo metu kaltinamasis garsiai šaukė „nužudysiu“. Nenorėdamas rizikuoti savo gyvybe, jis dėl saugumo išvyko iš Lietuvos, iki šiol gyvena užsienyje, nes nėra garantuotas dėl savo saugumo. Taip pat nurodo, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu jo neatsiprašė ir nesigaili dėl savo veiksmų, bando klaidinti teisėsaugą, iškraipydamas įvykio aplinkybes, kurios užfiksuotos vaizdo įraše. Dėl to mano, kad kaltinamasis neatsisakė savo ketinimų galimai jį sunkiai traumuoti ar nužudyti, kas jam kelia kasdienę įtampą ir baimę dėl savo gyvybės. Atsižvelgdamas į išdėstytą, neturtinę žalą įvertino 27 000,00 Eur (2 t., b. l. 23-38).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. N. dėl neturtinės žalos nurodė, kad dėl savo sveikatos prarado darbą, t. y. nuo rugsėjo 6 d. jis yra bedarbis, prarado visus 30 metų kontaktus ir visus užsakymus, iki šiol negali dirbti. Neturtinę žalą vertina kaip ne galimybę tinkamai gyventi ir pragyventi, dėl savo sveikatos. Nurodė, kad tai gali būti ir negautos pajamos, nes jų negavo. Tai buvo numatytos sumos, kurios būtų gautos pasirašius kontraktą ar susitarus dėl darbų sąmatų. Jis niekuo negali grįsti, nes tik žino kiek būtų turėjęs pajamų per tą laiką, iš numatomų darbų. Dėl darbų buvo tartasi, bet po to tai buvo neįmanoma, nėra prasmės pasirašyti sutarties, jei esi neįgalus ir negali dirbti. Jis negali būti Lietuvoje dėl pasakytų žodžių, kurių teisme neišgirdo. Išvyko iš Lietuvos dėl to, kad tuo momentu, kai iš pasalų buvo užpultas, jį ketino nužudyti, bet kadangi per pasisekimą pavyko ištrūkti iš to kambarėlio ir jį užstojo plovyklos darbuotojai, jam pavyko išvengti to, kas jam buvo žadama. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir klaidino tiek teismą, tiek policiją. Tai ta tikimybė, kad kaltinamasis nepateikė savo noro ir savo plano tai padaryti, jam kėlė grėsmę ir įtampą. Kitas dalykas, nebuvo jokių pokalbių. Jis buvo slapčia užpultas, kaltinamojo nepažino. Jis negirdėjo nieko natūralaus ir nieko nuoširdaus iš kaltinamojo. Jis negali būti namuose, patiria moralinius išgyvenimus, negali matyti savo augintinių, negali rūpintis savo neįgalia motina. Mamos nematė jau puse metų, tai yra labai gilūs moraliniai išgyvenimai ir tikrai verti daugiau, nei jis prašo, jis būtų užrašęs šešiaženklę sumą. Jis patiria ir fizinį skausmą, nes po to, kai patyrė pirmą traumą, prieš 29 metus, jis praktiškai negali normaliai vaikščioti ir jį turi vedžioti už rankos, nes jam sukasi galva ir nemato viena akimi. Kalbant apie sumų mažinimą, jis gali pats įvertinti savo sveikatą ir kaip jaučiasi, ir gal galės ateityje dirbti. Išvyko tą pačią dieną kai patyrė traumą, tai buvo rugsėjo 6 d., iki tol negyveno užsienyje. Išvyko vienas, be šeimos. Tokia suma, t. y. 27 000 Eurų, nes pasiskaičiavo kiek jam viskas kainuoja, jau vien moralinė kančia, nepatogumas ir pastovi įtampa, jau nekalbant apie kitus dalykus, kurie kankina kiekvieną dieną ir prarastas laikas, kurio negali sau leisti būti ir ta baimė, kad nusikaltėlis bandys įvykdyti savo tariamą teisingumą. Dėl sutrikusios sveikatos negali dirbti, yra užsienyje, darbingumo/nedarbingumo lygis jam nėra nustatytas. Jam yra nustatyti tyrimai, kuriuos turi atlikti dėl sutrikusios sveikatos, daktarai įtaria tam tikrus trauminius poveikius. Duomenys, kad negali dirbti, nėra pateikti, bet jis yra užsienyje ir nėra kaip ten dirbti. Jis yra Lietuvos darbo biržos klientas, užsienyje bus iki tada kol bus saugus iki tada kai kaltinamojo ketinimai pasibaigs, o kiek laiko tai užtruks, tai turi atsakyti kaltinamasis.
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, jo nuomone, 27 000,00 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė, jis galėtų atlyginti apie 3 000 eurų.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.
Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų 2021-2023 metų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) matyti, kad paskutiniu metu nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, 1A-197-616/2021, 1A-317-519/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, 1A-15-361/2022, 1A-46-606/2022, 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, 1A-666-594/2021, 1A-557-634/2021, 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022, 1A-134-935/2022, 1A-76-576/2023, 1A-144-1121/2023, 1A-302-932/2022). Mažiausia (1 000 - 1 500 Eur) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022). Didžiausia (3 000 - 4000 eurų) neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022).
Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis T. N. dėl kaltinamojo A. S. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusiajam buvo padaryta kaktos muštinė žaizda, nosikaulių lūžis, paties teigimu dėl sutrikusios sveikatos iki šiol negali dirbti, jam kartojasi galvos svaigimas, sutriko judesių koordinacija, regėjimas ir kvėpavimas. Taip pat patiria stresą dėl galimai visam gyvenimui išliksiančių fizinių pokyčių veido srityje, t. y. iškrypusios nosies pertvaros ir po susiūtos žaizdos likusio rando kaktoje. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nukentėjusiajam T. N. neteisėtais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo padaryta, be kita ko, muštinė žaizda, nosikaulių lūžis. Akivaizdu, jog nosis yra labiausiai matoma veido dalis, jos negalima pridengti drabužiais ar galvos apdangalais, todėl asmuo, patyręs nosies kaulų lūžį, neabejotinai susiduria ne tik su fiziniu skausmu, tačiau ir su psichologiniu diskomfortu. Nukentėjusysis taip pat anksčiau yra patyręs sunkią traumą dėl kito asmens nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo teigimu, maždaug prieš 29 metus jis buvo užpultas ir apiplėštas, užpuolimo metu patyrė galvos traumą, kurią gydėsi 10 metų, o pasekmes, pasikartojantį lėtinį skausmą, jaučia iki šiol, todėl tikėtina, kad šioje byloje aptariamas įvykis jam sukėlė didelį stresą, vis dėl to, tuo pačiu turi būti įvertinta aplinkybė, kad dalis nukentėjusiojo patiriamų neigiamų išgyvenimų galimai yra susiję su seniau patirta sunkesne galvos trauma, o ne kaltinamojo A. S. jam padarytais sužalojimais.
Tačiau teismas kritiškai vertina kai kuriuos kitus nukentėjusiojo pateiktus argumentus, kuriais jis grindžia patirtos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusysis, be kita ko, nurodo, kad, nenorėdamas rizikuoti savo gyvybe, jis išvyko iš Lietuvos ir iki šiol gyvena užsienyje, nes nėra garantuotas dėl savo saugumo, taip pat dėl to negali vykdyti darbinės veiklos. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal paties nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 6 d., t. y. įvykio dieną, po pietų išskrido į užsienį dėl šeimyninių priežasčių, kas teikia pagrindo manyti, kad ši nukentėjusiojo kelionė buvo suplanuota dar iki įvykio ir nebuvo su juo susijusi. Teismo vertinimu, nukentėjusysis nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl jis iki šiol negali grįžti į Lietuvą ar kad tai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, aptariamais šioje byloje. Teismas taip pat neturi duomenų, pagrindžiančių, kad nukentėjusysis iš tiesų negalėjo dirbti, kaip jis teigia, visą laikotarpį nuo įvykio, nukentėjusysis teismui nepateikė jo nedarbingumą pagrindžiančių dokumentų, taip pat negalėjo pagrįsti negautų pajamų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi pagrindo manyti, jog nuteistasis darbinės veiklos negalėjo vykdyti būdamas užsienyje, ar to, kad jo buvimas užsienyje yra sąlygotas byloje aptariamo įvykio, teismas nesivadovauja šiomis aplinkybėmis, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį.
Įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju kaltinamasis sudavė du smūgius, dėl kurių nukentėjusiajam buvo padaryti, be kita ko, ir veido kaulų lūžiai, tačiau jie nereikalavo stacionaraus gydymo, bei į tai, kad nukentėjusysis nepateikė duomenų apie išskirtinai ilgą gydymosi laiką, su tuo susijusius nepatogumus, komplikacijas, liekamuosius reiškinius, byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiojo bendravimo galimybės buvo apribotos, kilę išgyvenimai žymiai palietė socialinę, šeiminę ar profesinę sritis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta T. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant iš dalies, priteisiant iš A. S. nukentėjusiajam T. N. neturtinei žalai atlyginti 3 000 Eur (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).
Dėl proceso išlaidų
Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis taip pat prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1800 Eur patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai: 2024 m. lapkričio 11 d. pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad T. N. sumokėjo 900 Eur advokatui Algiui Kojalai; 2025 m. sausio 7 d. pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad T. N. sumokėjo 900 Eur advokatui Algiui Kojalai.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą baudžiamosios bylos nagrinėjime, kadangi nukentėjusysis bylos nagrinėjimo metu buvo užsienyje. Teismas pažymi, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl prašomų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, vertina tai, jog byla nėra sudėtinga, ji nereikalaujanti itin sudėtingų teisinių žinių, jos apimtis nedidelė (į teismą su kaltinamuoju aktu buvo perduoti 2 tomai), byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kuriame dalyvavo nukentėjusiojo atstovas, posėdžio trukmė buvo 1 val. 40 min., taigi, advokatas nukentėjusįjį iš viso atstovavo teisme mažiau nei 2 valandas, taip pat surašė gana nesudėtingą, 3 lapų apimties civilinį ieškinį. Vis dėlto, teismas, vadovaudamasis 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) nustatytais atlygintinų išlaidų dydžiais, sprendžia, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (1 800 Eur) yra daugiau nei tris kartus mažesnė už maksimalų atlygintiną išlaidų dydį, todėl teismas šiuo atveju neturi pagrindo išvadai, kad tokia suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, todėl prašymas priteisti šias išlaidas tenkintinas pilna apimtimi ir iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiojo T. N. naudai priteistinos 1 800 Eur dydžio procesinės išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais ir su T. N. medicininiais duomenimis, saugomi vokuose, prisegtuose prie bylos 1 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti A. S. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. S. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jam šiuos įpareigojimus:
1) atsiprašyti nukentėjusiojo T. N.;
2) nebendrauti su nukentėjusiuoju T. N. ir nesiartinti prie jo;
3) per 9 (devynių) mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti žalą nukentėjusiajam T. N. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 189,03 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Nukentėjusiojo T. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. S. 270,85 Eur nukentėjusiojo T. N. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur nukentėjusiojo T. N. naudai patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Tenkinti nukentėjusiojo prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo pilna apimtimi ir priteisti iš A. S. nukentėjusiojo T. N. naudai 1 800 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais ir su T. N. medicininiais duomenimis, saugomus vokuose, prisegtuose prie bylos 1 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.