- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- AN2-316-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00106-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. E.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. E. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 26 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 26 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK) Veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. nutarimas, kuriuo A. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda (išdėstant jos sumokėjimą metų laikotarpiui) su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu šešiems mėnesiams, uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vienerius metus, už tai, kad 2021 m. balandžio 25 d. 8.49 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. būdamas neblaivus (nustatytas 0,45 promilės neblaivumas su leidžiama ± 0,02 promilės paklaida).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. E. prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 26 d. nutartį pakeisti – už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą skirti vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę atimti šešių mėnesių terminui; neįžvelgus pagrindų tenkinti pirmąjį prašymą, prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 26 d. nutartį pakeisti – už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei šešių mėnesių terminui ir kartu kitą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, trumpesniam nei dvylikos mėnesių terminui.
2.1. Apeliaciniame skunde aptariamos ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatos, 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės ir jų skyrimo terminai už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, teigiama, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, būtina skirti tik imperatyviai numatytus poveikio priemonių terminus, privalu įvertinti tai, ar ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytų priemonių terminai yra tinkami siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar atitinka skirtingų interesų (teisės pažeidėjo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. Nurodoma, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos nusižengimus, įvertina tipinį (rūšinį) nusižengimo, kaip tokio, pavojingumą. Pažymima, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo. Nusižengimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Priimant sprendimus ir skiriant nuobaudas, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Teismai laikosi tos pozicijos, jog tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017). Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurios nuostatos leidžia teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui), atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kiekvienas pažeidimas įvykdomas skirtingomis aplinkybėmis, todėl įstatymo leidėjas ir numato diskreciją skiriant bausmes. Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusio asmens, visumos vertinimu.
2.2. Apelianto tvirtinimu, tiek institucija, tiek pirmosios instancijos teismas aiškiais argumentais nepagrindė, kokios jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės neleido spręsti, kad jam, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatant trumpesnius nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus šių apribojimų terminus, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apelianto teigimu, teisės doktrinoje ilgą laiką pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. Motyvuoti teismų sprendimai yra būtina sąlyga užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teismų sistema.
2.3. Apeliantas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog apylinkės teismas atsižvelgia į tai, kad jam (A. E.) nustatytas girtumas nedaug viršijo leistiną 0,40 promilės normą, tačiau, be jokios būtinos priežasties, nesiimdamas jokių priemonių savo blaivumui patvirtinti, jis važiavo į turgų, esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, automobilį pakankamai ilgą atstumą (apie 24 kilometrais) vairavo ryte, važiuodamas per (duomenys neskelbtini) miestą ir kitas gyvenvietes, kai eismas yra intensyvus, tuo keldamas realų pavojų kitiems eismo dalyviams, todėl jam turi būti taikomi vieni iš ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytų apribojimų variantų, o būtent teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (atitinkamai 6 mėnesiams ir 12 mėnesių), taip prevenciškai sumažinant analogiško pakartotinio nusižengimo padarymui. Taigi toks pirmosios instancijos teismo teiginys leidžia daryti išvadą, jog aptariamų administracinio poveikio priemonių terminai jam buvo skirti siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto tikslo įgyvendinimą, t. y. atimti ar apriboti pažeidėjui galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Apeliantas sutinka, kad specialiosios teisės atėmimas užkirstų kelią jam daryti naujus pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklėmis, tačiau, jeigu teismas būtų vertinęs jo asmenybę, visapusiškai nusižengimo padarymo aplinkybes, paskirtos baudos dydį, būtų galėjęs padaryti išvadą, jog imperatyviai minimalaus termino numatytų poveikio priemonių taikymas nėra būtina priemonė tam, kad jam būtų užkirstas kelias daryti naujus panašaus pobūdžio nusižengimus, taip pat tokių terminų administracinio poveikio priemonių paskyrimas neužtikrina skirtingų interesų pusiausvyros.
2.4. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, jog nėra aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas institucijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, būtina įvertinti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau šių kriterijų turinio netyrė, nesivadovavo teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais. Apelianto teigimu, aktuali ir nuosekli praktika rodo, kad sprendžiant, ar bus pasiekti ANK 22 straipsnyje keliami tikslai, pirmiausia atkreipiamas dėmesys į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens drausmingumą vairuojant transporto priemones, nes tai viena iš aplinkybių visumos, teismui leidžianti spręsti, ar pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo jo drausmingumo vairuojant transporto priemones.
2.5. Apeliantas nurodo, kad per (duomenys neskelbtini) intensyvius vairavimo metus jis yra padaręs tik du Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. 2013 m. liepos 12 d. vairavo traktorių, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, ir pagal ATPK 123 straipsnį buvo paskirta 50 litų bauda bei, praėjus 7 metams po minėto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, 2020 m. sausio 22 d. baustas už tai, kad, vairuodamas automobilį, paliko jį stovėti riboto stovėjimo laiko vietoje tinkamai nepaženklinęs automobilio ir už tai pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį buvo nubaustas 5 eurų dydžio bauda. Jo padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs, paskirtos baudos yra sumokėtos. Be to, nėra duomenų, kad jis, turėdamas (duomenys neskelbtini) metų transporto priemonių vairavimo patirtį, būtų baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus kaip nagrinėjamu atveju. Todėl, apelianto nuomone, ANK 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto tikslo (taip pat ir kitų tikslų) įgyvendinimui jam nėra būtina taikyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus minimalius poveikio priemonių terminus. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad tik kartu su bauda paskyrus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus minimalius apribojimų terminus, bus efektyviai užkirstas kelias panašių veiksmų pasikartojimui.
2.6. Apelianto nuomone, svarbu atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir panašiai. Asmenį pozityviai apibūdinančios aplinkybės gali būti viena iš priežasčių švelninti tokio asmens teisinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-41/2014). Apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti jam sustabdyta jau beveik 4 mėnesius (nuo 2021 m. balandžio 25 d.), o iki apeliacinio skundo nagrinėjimo bus praėję dar daugiau, jis ir toliau sąžiningai vykdys paskirtą administracinio poveikio priemonę, yra neteistas, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu, augina mažametį vaiką, rūpinasi sveikatos problemų turinčia mama, ne kartą buvo kraujo donoras, o prasidėjus pirmajai koronaviruso bangai, ėjo pas vyresnio amžiaus kaimynus ir siūlė savo pagalbą (pirko maisto produktus, vaistus). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas A. T. jį charakterizuoja kaip mandagų, paslaugų, alkoholiu nepiktnaudžiaujantį, darniai gyvenantį šeimoje, teigiamą, socialiai orientuotą asmenybę, patvirtina jo indėlį gyvenamosios vietos bendruomenei ir tarpininkauja, kad nebūtų atimta teisė vairuoti. Ūkininkas M. N. apibūdina jį teigiamai, kaip pareigingą, tolerantišką, ramų, tvarkingą žmogų tiek vidumi, tiek gyvenimo būdu ir įpročiais. Darbovietės AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. B. yra įvardijamas kaip sąžiningas, atsakingas, nekonfliktiškas, nuoširdžiai bendraujantis, stropus. Jau po priimto institucijos nutarimo, savalaikiai pasitikrino sveikatą ir vairuotojų sveikatos patikrinimo pažymoje nurodoma, kad gali vairuoti be apribojimų, taip pat, pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Apelianto įsitikinimu, į šias aplinkybes taip pat yra atsižvelgiama sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo analogiškose bylose (pvz., Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-74-300/2020, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-342-919/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-210-891/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-400-380/2018 ir kt).
2.7. Apeliaciniame skunde A. E. be abejonės sutinka, kad padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir jis jo nemenkina, tačiau nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nors nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra vertinamas kaip šiurkštus administracinės teisės pažeidimas, tačiau būtina individualiai įvertinti kiekvieno nusižengimo aplinkybes. Šiame kontekste pažymi, kad administracinio nusižengimo pavojingumas skiriasi nuo nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali būti su juo tapatinamas. Nusikalstama veika paprastai pasižymi didesniu nei administracinis nusižengimas pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, ir tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų atskiriant šiuos skirtingus teisės pažeidimus. Tačiau tai nereiškia, kad administraciniam nusižengimui neturi būti būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019). Apelianto teigimu, jis jautėsi puikiai, turėdami laisvo laiko nusprendė su sugyventine vykti į turgų. Jis sąžiningai klydo dėl savo būsenos, todėl net nepagalvojo, kad reikia imtis kokių nors priemonių savo būklei įvertinti. Jis neatrodė neblaivus ir sugyventinei, su kuria kartu važiavo. Po to, kai buvo nušalintas nuo vairavimo, automobilio vairavimą perėmė sugyventinė. Ši aplinkybė taip pat netiesiogiai įrodo jo sąžiningą klydimą dėl savo būsenos. Nustatytos promilės apeliantui buvo itin netikėtos, tačiau su pareigūnais nesiginčijo dėl nustatyto neblaivumo. Pareigūnai buvo nustebę, kai pamatė alkotesterio rodmenis, sakė, kad neatrodo neblaivus. Taip pat liko neįvertintos aplinkybės, kad nuo alkoholio vartojimo pabaigos iki vairavimo pradžios buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, vairavo lengvąjį automobilį, nedarbo dieną (sekmadienį), esant geroms eismo sąlygoms, rajoniniame kelyje, eismo judėjimas nebuvo intensyvus, sustabdytas todėl, kad pareigūnai vykdė prevencinę priemonę. Apelianto teigimu, į jo paminėtas aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, yra atsižvelgiama analogiško pobūdžio teismų sprendimuose (pvz., sprendimai Nr. AN2-268-397/2020, AN2-198-658/2019, AN2-34-462/2018, AN2-70-626/2017, AN2-435-397/2018, AN2-253-255/2017 ir kt.). Šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos ir turėjo būti nustatytos bei vertinamos, kadangi tiesiogiai lemia ir jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.
2.8. Apeliantas supranta, kad neigiamų pasekmių kilimas, negalėjimas atlikti darbines funkcijas ar visapusiškai pasirūpinti artimaisiais, šio pobūdžio bylose nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, vis dėlto, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad šios aplinkybės turi būti vertinamos visų pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų kontekste (žr., pvz., sprendimai administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-106-282/2021, Nr. AN2-180-593/2020, Nr. AN2-435-397/2018, Nr. AN2-368-383/2021 ir kt.), o nagrinėjamu atveju tai nebuvo tinkamai padaryta. Apeliantas nurodo, kad savo apeliacinį skundą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą grindžia ne vien teisės vairuoti reikalingumu, tačiau prašo, visų kitų teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, įvertinti aplinkybes, pagrindžiančias specialiosios teisės turėjimo poreikį. Kol turėjo teisę vairuoti, jis, dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vairuodavo ir krovininį furgoną, juo perveždavo darbininkus, medžiagas, įrankius pristatydavo į reikiamą objektą, iškraudavo objekte, taip pat ir kitas paskirtas sunkiasvores transporto priemones. Įmonės vadovas patvirtina, jog darbo funkcijų atlikimui jam vienareikšmiškai būtina turėti teisę vairuoti ir tarpininkauja, kad iš jo nebūtų atimta teisė vairuoti. Atimtos teisės vairuoti transporto priemones baudžiamasis poveikis akivaizdus. Apelianto tvirtinimu, jis šiuo metu neatlieka visų privalomų darbo funkcijų, trikdomas sklandus įmonės darbas, trukdomi kiti darbuotojai. Tik dėl darbdavio geranoriškumo pavyko sutarti, kad už sumažintą darbo užmokestį dar gali dirbti tol, kol baigsis visas teisminis procesas ir galutinai bus aiškus teisės vairuoti transporto priemones netekimo terminas. Darbdavys nori, kad kuo greičiau jis galėtų pilnavertiškai dirbti, o netekus teisės vairuoti ilgam laikotarpiui, bus svarstoma apie darbo santykių nutraukimą. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones tokiam ilgam laikotarpiui, jis vienareikšmiai praranda darbą, o kartu ir visa šeima lieka be pajamų. Taip pat teisė vairuoti reikalinga ne tik darbo funkcijų atlikimui, bet ir nuvažiuoti iki objektų, kurie būna įvairiose vietose, o tai neįmanoma negalint vairuoti automobilio. Taip pat savaitgaliais jis dirbdavo pas ūkininką, išvežinėdavo jo produkciją, o kartais ir nuveždavo darbininkus į laukus, juos parveždavo, dirbančiai lakuose žemės ūkio technikai atveždavau kuro. Šias aplinkybes patvirtina ūkininkas M. N., o, netekęs teisės vairuoti, nebegali dirbti ir šio darbo. Šeimoje dirba tik jis. Sugyventinei valstybė moka kas mėnesį 70 eurų už vaiko auginimą, daugiau jokių pajamų ji negauna. Pakankamos pajamos ir teisė vairuoti labai reikalinga, kad galėtų pasirūpinti mažamečio vaiko poreikiais. Netrukus ji lankys priešmokyklinę grupę. Mokymo įstaiga nuo jų namų yra nutolusi 6 kilometrų atstumu. Ją reikės vežti iki mokyklos automobiliu. Teisės vairuoti netekimas sąlygojo, kad jis negali tinkamai pasirūpinti sveikatos problemų turinčia mama, jos sutuoktinis miręs prieš 5 metus. Ji turi dar du vaikus, bet pastarieji ja visai nesirūpina. Mamai diagnozuoti stuburo pažeidimai, dėl to vargina nuolatiniai skausmai nugaroje, kojose. Būna dienų, kad mama negali visai paeiti. Taip ji turi didelį antsvorį, skydliaukės nepakankamumą. Mama laiduoja už jo elgesį ir prašo teismo išlikti jam humanišku. Rūpintis senyvo amžiaus, sveikatos problemų turinčia mama, žymiai palengvina ir supaprastina galimybė vairuoti transporto priemonę. Be to, jis gyvena kaime, šalia namų nėra sveikatos priežiūrą vykdančių įstaigų, todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemones, būtų labai apsunkintos galimybės tinkamai ir savalaikiai pasirūpinti mažamečio vaiko, sugyventinės ir savo sveikata, laiku sureaguoti į negalavimus ir blogą savijautą, taip pat sudėtinga nuvykti iki parduotuvės ir vaistinės. Viešasis transportas nėra alternatyva, nes jis praktiškai neišvystytas. Jo sugyventinė, nors ir turi teisę vairuoti, tačiau po patirto eismo įvykį, patyrė ne tik sužalojimus, bet ir baimę sėsti už automobilio vairo.
2.9. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, kad tam, jog būtų galima remtis konkrečioje byloje sukurtu precedentu, nebūtina, kad šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės būtų identiškos, pakanka, kad jos būtų iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-34-719/2020, 2AT-3-2011). Nurodo, kad esant panašioms asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, teisė vairuoti visai nebuvo atimta (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019 (0,43 promilės girtumas), Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-255/2017 (0,49 promilės girtumas), Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-72-491/2020 (0,45 promilės girtumas be paklaidos) arba skirtas iki 2-4 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminas (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-600-327/2017 (teisė vairuoti atima 2 mėn.), Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-367-319/2018 (0,52 promilės girtumas), Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-36-337/2016 (0,71 promilės girtumas), Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-212-1020/2018 (0,43 promilės girtumas), Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-309/2018 (0,41 promilės girtumas), Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-221-744/2019 (0,43 promilės girtumas). Iš Klaipėdos apygardos teismo formuojamos praktikos matyti, kad daugumoje atvejų, kai nustatytas girtumo laipsnis neviršija 0,5 promilės, šis terminas sumažinamas iki 3 mėnesių (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. AN2-39-606/2021, Nr. AN2-400-380/2018, Nr. AN2-255-255/2018). Apelianto nuomone, nurodomos bylos atitinka jo bylą ne tik panašia nustatyto neblaivumo skaitine išraiška, bet ir tame kontekste yra vertinamos ne pavienės bylos aplinkybės, bet kiekviena bylos aplinkybė įvertinama atskirai ir susiejama į bendrą duomenų visumą. Nagrinėjamoje byloje be motyvų atsisakyta tokia teismų praktika vadovautis.
2.10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad institucijų, teismo pareiga yra vykdyti teisingumą. Teisingumas yra aksiologinė kategorija, o tai reiškia, jog vykdydamas teisingumą, teismas turi atsižvelgti ir į vertybių prigimtį, į vertinimo pagrindus ir kriterijus. Teisingumas yra pamatinė visuomenės vertybė. Vykdant teisingumą, privalu užtikrinti ir apsaugoti specialiomis – teisinėmis – priemonėmis tiek visuomenės, tiek kiekvieno jos nario interesą. Vykdydamas teisingumą, teismas vadovaujasi įstatymais, tačiau taip pat privalo laikytis ir proporcingumo principo, nes vien tik įstatymo griežtumas, neparemtas žmogiškumu ir geraširdiškumu, teisingumo neužtikrina. Nesant teisingumo, nebelieka veiksnių, suteikiančių žmonių gyvenimui vertę. Būtent dėl to, įstatymas reikalauja kiekvieną skiriamą bausmę (nuobaudą) individualizuoti. Apeliantas nurodo, kad jis visa apimtimi pripažįsta administracinio nusižengimo įvykdymą, savo poelgį vertina kritiškai, dėl įvykdyto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Vienareikšmiškai pripažįsta, jog pasielgė neatsakingai. Pasižada pasitaisyti ir būti atsakingas vairuotojas. Suprasdamas savo kaltę, neprašo visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės, bet tikisi, kad ji galėtų būti sušvelninta. Prašo patikėti, kad švelnesnė poveikio priemonė tikrai bus pajėgi jį perauklėti, jis tolimesniu savo požiūriu ir elgesiu įrodys, kad nusižengimą padarė atsitiktinai, o ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. E. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas V. K. prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. E. prašo atsižvelgti į jo apeliaciniame skunde nurodytas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti tik vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 6 mėnesiams.
7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
8. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
9. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
11. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
12. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
13. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neaptarė ir neįvertino administracinėn atsakomybėn patrauktą A. E. charakterizuojančių duomenų, todėl padarė netinkamas išvadas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybės.
15. Apeliaciniame skunde pripažįstama ir apygardos teismas dar kartą pažymi, kad vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos interesai nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau akcentuotina, kad būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
16. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, E. E. gyvenančiam kaime, yra apsunkintas nuvykimas net į parduotuvę, vaistinę, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl šeiminių priežasčių, rūpinantis ligota motina, ligotas yra ir jis pats, todėl būtina nuvykti į gydymo įstaigas, be to, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tam, kad jis galėtų pilnavertiškai atlikti darbines funkcijas, nes priešingu atveju jis gali būti atleistas iš darbo. Tačiau vien tik šios nustatytos aplinkybės iš esmės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo yra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, t. y., be šių nustatytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju yra labai svarbūs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys, kartu labai svarbus ir nustatyto neblaivumo laipsnis.
17. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. E. įgijo teisę vairuoti transporto priemones ir jas vairuoja jau nuo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. (duomenys neskelbtini) metus, tačiau iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad jis per tiek metų anksčiau administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas tik du kartus, t. y. 2013 m. liepos 12 d. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį 50 litų dydžio bauda už traktoriaus vairavimą, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, ir 2020 m. sausio 22 d. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 5 Eur dydžio bauda už tai, kad vairuodamas automobilį, pastatė jį riboto stovėjimo laiko vietoje tinkamai nepaženklinęs automobilio, baudas yra sumokėjęs. Aplinkybė, kad A. E. nebaustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pripažįstama ir Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. nutarime. Ir tai, kad A. E. per tikrai ilgą vairavimo stažą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus tik du kartus, kurie nepripažįstami kaip šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, neabejotinai parodo, kad jis nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o nusižengimas, už kurio padarymą nubaustas Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu, buvo atsitiktinio pobūdžio.
18. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. E. nuo pat pradžių atsakomybės nevengė, kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, A. E. charakterizuojamas išskirtinai teigiamai.
19. AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) tarnybos vadovas T. B. A. E. charakterizuoja kaip sąžiningą, atsakingą, pareigingą, nekonfliktišką, nuoširdžiai bendraujantį ir stropų darbuotoją. Charakteristikoje nurodoma, kad A. E. nieko neslėpė ir atvirai papasakojo apie savo pavojingą poelgį, t. y. vairavimą neblaiviam, apie jo poelgį buvo daug kalbėta, jis savo poelgį labai smerkia, pripažįsta savo lengvabūdiškumą ir neieško būdų pasiteisinti. Vadovas įsitikinęs, kad šis A. E. padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis ir nepasikartos, jam teisę vairuoti privalu turėti atliekant darbo funkcijas (b. l. 43). Ūkininkas M. N., kuris A. E. pažįsta labai seniai, su juo bendradarbiauja, taip pat charakterizuoja jį išskirtinai teigiamai, kaip atsakingą ir tvarkingą gyvenimo būdu asmenį, keliantį sau aukštus reikalavimus ir rodantį pavyzdį kitiems, todėl garantuoja, kad A. E. klaidų nekartos, nes jis moka daryti išvadas ir mokytis iš savo klaidų. Tai, kad A. E. yra atsakingas už savo elgesį asmuo, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas A. T., jis nurodo, kad A. E. su sugyventine augina mažametę dukrą, yra tvarkingas, mandagus, paslaugus, visada pasirengęs paremti ir padėti, niekada nėra gavęs jokių nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio, jis dažnai prisideda prie seniūnijos gyventojų gerovės, jo gyvenimo būdas nėra lengvabūdiškas ar pavojingas visuomenei, jis yra socialiai atsakinga asmenybė. Seniūno nuomone, A. E. gali būti baudžiamas ir švelniau, neatimant teisės vairuoti, nes jam be automobilio itin sunku pasiekti seniūniją ir teikti jų bendruomenei pagalbą (b. l. 44).
20. Iš aptartų A. E. charakterizuojančių duomenų visumos nustatyta, kad jis itin teigiamai charakterizuojamas ne tik darbdavio, ūkininko, su kuriuo bendradarbiauja, bet ir seniūno, ir jie visi apibūdina A. E. kaip asmenį, atsakingą už savo veiksmus ir kritiškai vertinantį savo elgesį, mokantį daryti išvadas iš savo klaidų, padedantį kitiems žmonėms. Ir tai parodo, kad A. E. turi žmonių pasitikėjimą ir jį pateisina, jo elgesys nėra lengvabūdiškas, kad nėra pagrindo juo netikėti, jog jis kritiškai įvertino savo elgesį ir yra linkęs pasitaisyti. Šį manymą sustiprina tai, kad A. E. netrukus po to, kai buvo nubaustas už padarytą nusižengimą, baigė papildomą vairuotojų mokymą, išklausė ir privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Be to, kad vertintina, jog A. E. charakterizuojamas itin teigiamai, kaip kritiškai vertinantis savo elgesį ir linkęs pasitaisyti asmuo, atsižvelgtina būtent ir į tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis tik labai nežymiai viršija leistiną normą, t. y. tik 0,03 promilės.
21. Todėl, atsižvelgdamas į itin teigiamai A. E. charakterizuojančių duomenų visumą, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, kartu ir į šeimines aplinkybes, jo finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog A. E. be to, kad yra paskirta ir 800 Eur dydžio bauda, paskyrus ir vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – bei, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustačius trumpesnį nei numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje minimalus vienerių metų terminas, t. y. nustačius šešių mėnesių terminą, A. E. bus pakankamai griežta administracinio poveikio priemonė, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir tokia priemonė bus proporcinga A. E. padaryto nusižengimo pavojingumui ir jo asmenybei.
22. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 26 d. nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą, kuriuo A. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda (išdėstant jos sumokėjimą metų laikotarpiui) su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu šešiems mėnesiams, uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vienerius metus.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo dalį, kuria A. E. paskirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas šešiems mėnesiams, uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vienerius metus.
A. E. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – šešių mėnesių terminui.
Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.