- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- AN2-106-282/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00171-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė (pirm.)
- Institucija
- Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK
- Advokatai
- Saulius Juzukonis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. P. atstovo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. P. Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu 800 Eur bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių nubaustas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 12 d. 00.08 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,47 promilių girtumas, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. P. atstovas adv. S. Juzukonis skundu kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną A. P. atžvilgiu, nes tiek administracinio teisės pažeidimo fiksavimo, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai įvertintos galimo administracinio nusižengimo aplinkybės, netinkamai surinkti įrodymai, o A. P. pateikti paaiškinimai ir įrodymai buvo ignoruojami.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi A. P. skundo netenkino, paliko nepakeistą Institucijos 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
4. Apeliaciniu skundu A. P. atstovas adv. S. Juzukonis prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. balandžio mėn. 28 d. nutartį ir nutraukti administracinę teiseną A. P. atžvilgiu. Teigia, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, pažeidė ANK 566 straipsnyje įtvirtintus nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą ir teisingo proceso principus, nesilaikė ANK 567, 569 straipsnių nuostatų, neištyrė reikšmingų bylos aplinkybių, teismo išvados nepagrįstos visų bylos aplinkybių vertinimu, padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.
4.1. Teigia, kad nustatytos tariamo A. P. padaryto pažeidimo aplinkybės neparemtos nei byloje esančiais konkrečiais įrodymais, nei šių įrodymų visuma, dėl to teismas nesilaikė ir pažeidė ANK 636 straipsnio 2 dalies, 609 straipsnio, 567, 569 straipsnių nuostatas. Nurodo, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte pakartotinis tikrinimas numatytas, jei vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, tačiau mano, jog policijos pareigūnai, siekdami objektyviai surinkti įrodymus, galėjo A. P. suteikti teisę pakartotinai pasitikrinti alkotesteriu. Teigia, kad atlikus pakartotinį tikrinimą alkotesteriu ir vėl nustačius tam tikrą neblaivumo laipsnį būtų galimybė tvirtinti, jog alkotesterio teikiami duomenys yra pakankamai patikimi, būtų matyti, koks yra alkoholio koncentracijos mažėjimas. Atsisakymas suteikti galimybę pakartotinai būti ištirtam sukėlė abejonių pačių policijos darbuotojų veiksmais, tuo pačiu sudarė sąlygas abejoti ne tik alkotesterio rodmenimis, bet ir viso tyrimo objektyvumu. Pastebi, kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės dėl vairavimo esant neblaiviam klausimą yra vertinama būtent alkoholio koncentracija kraujyje.
4.2. Taip pat nurodo, kad sustabdę A. P. vairuojamą automobilį ir atlikdami asmens (vairuotojo) blaivumo patikrinimą, policijos pareigūnai grubiai pažeidė Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5 ir 6 punktų reikalavimus, nes policijos pareigūnai pasiūlė A. P. pasitikrinti tik alkotesteriu, nesuteikė galimybės pačiam išpakuoti vienkartinį antgalį. Tokie pažeidimai rodo, kad galimą administracinį nusižengimą tyrę pareigūnai, aplaidžiai atliko savo pareigas.
4.3. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neįvertino fakto, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali palikti įvykio vietos tol, kol jam nesurašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo suteikta galimybė pačiam išpakuoti vienkartinį alkotesterio antgalį. Kadangi įvykio metu galiojo Vyriausybės paskelbtas karantino režimas ir policijos pareigūnai galėjo pastoviai dezinfekuoti savo rankas, mano, kad alkoholio koncentracijos dezinfekavimo skystis galėjo iškreipti alkoholio matuoklio parodymus. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje esantys vaizdo įrašai nepatvirtina liudytojo R. V. parodymų, jog A. P. vairuojamas automobilis važiavo įtartinai, netolygiai, krypo į dešinę pusę.
4.4. Atstovas skunde nurodo, kad sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemonę A. P. buvo surašytas 2020 m. rugpjūčio 12 d. 00 val. 25 min., o administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik 2020 m. rugpjūčio 12 d. 00 val. 50 min. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte numatyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo <…> rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Nurodo, kad A. P. savo iniciatyva nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) Ligoninę, ten jam 2020 m. rugpjūčio 12 d. 01.40 val., t. y. praėjus mažiau nei valandai po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, buvo paimtas kraujas ir Valstybinės T. M. Tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4362/2020(01) nurodyta, jog A. P. kraujyje alkoholio koncentracija tėra tik 0,26 (promilės alkoholio). Dėl to atstovas skunde tvirtina, kad specialisto išvados duomenys paneigia alkotesteriu gautus duomenis. Teismas neatsižvelgė į specialisto išvados duomenis, todėl nepagrįstai konstatavo, kad A. P. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Mano, kad teismas, spręsdamas asmens administracinės atsakomybės klausimą, privalėjo vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-66-697/2015; 2AT-43-2014 ir kt.). Dėl to mano, kad vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu administracinio nusižengimo teisena A. P. atžvilgiu turėjo būti nutraukta.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariatas prašo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Teigia, kad skundas yra nepagrįstas, kad priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, teisingas ir teisėtas. Pažymi, kad automobilio vairavimas būnant neblaiviam yra šiurkštus KET pažeidimas, už kurį ANK numatyta sankcija yra žymiai didesnė, nei už kitų KET pažeidimų sankcijas. Nurodo, kad policijos pareigūnai, neduodami A. P. antrą kartą alkoholio matuokliu tikrintis girtumo, nepažeidė tuo metu galiojusių įstatymų, nes A. P. atvejis neatitiko kriterijų, kuomet asmeniui, po 15 minučių privaloma antrą kartą patikrinti neblaivumo laipsnį. Taip pat nurodo, kad specialisto išvados duomenys nepaneigia policijos pirminio testo rezultatų, nes kraujas A. P. buvo paimtas praėjus 1 val. 32 min. po alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo. Pažymi, kad A. P., vartodamas alkoholinius gėrimus, žinojo ir suvokė, kad jam dar tą patį vakarą teks grįžti į namus Šiauliuose, o miestus skiriantis atstumas yra 68 km, todėl toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys rodo visišką asmens neatsakingumą ir lengvabūdišką požiūrį į galiojančius teisės aktus bei KET nepaisymą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
8. A. P. atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad Institucijos bei apylinkės teismo padarytos išvados dėl A. P. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra nepagrįstos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Taigi, skunde apeliantas ginčija Institucijos ir apylinkės teismo padarytą įrodymų vertinimą.
9. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos ir apylinkės teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. P. tiriamo eismo įvykio metu automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,47 prom. girtumas, ir tokiais veiksmais jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
11. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> vairuotojai. Šiuo atveju vertintinos dvi esminės faktinės aplinkybės – vairavimo faktas bei vairuotojo alkoholinio apsvaigimo ir jo masto nustatymo faktas. Taip pat pažymėtina, kad minėto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, todėl sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ANK 422 straipsnį, t. y. transporto priemonių vairavimą, vairuotojui esant neblaiviam, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį.
12. Byloje automobilio vairavimo faktas neginčijamas, nes pats A. P. pripažino tiriamo eismo įvykio metu vairavęs automobilį, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų.
13. A. P. atstovas apeliaciniu skundu nesutinka, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. P. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,47 promilių girtumas.
14. A. P. tiek paaiškinime, tiek ir apylinkės teisme parodė, kad jis, švęsdamas su draugais, išgėrė du alaus butelius, kad namo važiavo įsitikinęs, jog gali vairuoti, nes girtumą du kartus tikrinosi su draugo turėtu alkoholio matuokliu ir jo girtumas neviršijo 0,4 promilių.
15. Iš bylos matyti, kad A. P. 2020 m. rugpjūčio 12 d. 00.08 val. alkoholio matuokliu buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,47 promilės (įvertinus paklaidą – 0,46 promilės). Byloje esanti patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tinkamas naudoti ir jo patikra galiojo iki 2020-10-30 (b. l. 25).
16. Apeliaciniame skunde A. P. atstovas ginčija girtumo nustatymo alkoholio matuokliu procedūros teisėtumą, nes A. P. policijos pareigūnai neleisdami antrą kartą pasitikrinti alkoholio matuokliu, neliepdami atlikti kitų veiksmų, pačiam išsipakuoti alkoholio matuoklio antgalio ir pan., pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto aprašo „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos“ 5 ir 6 punktų reikalavimus.
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – Taisyklės) įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą, jose numatyta šio patikrinimo tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).
18. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto aprašo „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos“ 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai): 5.1. pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę (išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos būklės): 5.1.1. ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; 5.1.2. ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs); 5.2. pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus, pasiūlo pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina asmeniui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius; 5.3. prieš tikrindamas paklausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį; 5.4. įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlieka tikrinimą; 5.5. per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Minėto aprašo 5.5 punkte numatyta nuostata taip pat nurodyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
19. Apylinkės teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad patruliuojant pastebėjo (duomenys neskelbtini) miestelyje automobilį, jis sukėlė įtarimų, nes važiavo įtartinai laikydamasis atstumo nuo jų, paskui pastebėjo, kad važiavo netolygiai, krypo į dešinę pusę, važiavo vos ne ant linijos, kad sustabdžius automobilį ir bendraujant su vairuotoju pajuto alkoholio kvapą, pamatė alaus skardinę ant galinės sėdynės, todėl vairuotoją patikrino alkoholio kiekio matavimo prietaisu. Tokias pačias įvykio aplinkybes liudytojas nurodė savo tarnybiniame pranešime (b. l. 12). Liudytojas J. B. teisme patvirtino liudytojo R. V. nurodytas esmines įvykio aplinkybes, kad automobilis važiavo šiek tiek vinguriuodamas, todėl buvo sustabdytas, kad kolega tikrino vairuotoją, nurodė atnešti alkotesterį, kad vairuotojas pripažino vartojęs alkoholio, bet nesutiko, kad tiek galėjo įpūsti. Abejoti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad jie apkalbėjo A. P., be to, šie liudytojai nurodė tas pačias aplinkybes, jų parodymai atitinka byloje esantį vaizdo įrašą, todėl liudytojų R. V. ir J. B. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka faktines bylos aplinkybes, netikėti jais nėra pagrindo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad prie A. P. vairuoto automobilio priėjęs policijos pareigūnas ne iš karto padavė alkoholio kiekio matavimo prietaisą, kaip teigiama skunde, bet paprašė šį prietaisą atnešti kolegos. Taip pat vaizdo įraše girdėti kaip buvo išpakuotas alkoholio kiekio matavimo prietaiso antgalis, kad A. P. buvo paaiškinta kaip pūsti („pūsti 5 sekundes“).
20. Nors iš liudytojų parodymų ir byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai A. P. nepasiūlė atlikti girtumo testo (eiti tiesia linija, stovint pataikyti pirštu į nosies galą), tačiau policijos pareigūnai, išsiaiškinę, kad A. P. yra vartojęs alkoholinius gėrimus (alų) ir įvertinę A. P. alkoholio vartojimo laiką (prieš 2-3 valandas), pasiūlė jam girtumą pasitikrinti alkoholio kiekio matavimo prietaisu. Vaizdo įrašas patvirtina A. P. parodymus, jog jis prašė leisti jam antrą kartą nusistatyti girtumą alkoholio kiekio matavimo prietaisu ir kad policijos pareigūnai jam neleido to padaryti, nurodydami priežastį, kad tai A. P. gali padaryti savo iniciatyva nuvykęs į gydymo įstaigą per vieną valandą po protokolo surašymo. Kadangi šiuo atveju A. P. nebuvo padaręs eismo įvykio, kuriame žuvo žmogus ar buvo sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt buvo padaryta didelė turtinė žala, nebuvo pagrindo policijos pareigūnams pakartotinai, praėjus 15–30 minučių nuo pirmojo girtumo tikrinimo, tikrinti A. P. girtumą. Be to, kaip matyti iš vaizdo įrašo, policijos pareigūnai A. P. paaiškino jo teisę, nesutinkant su tikrinimo rezultatais, per valandą, po to, kai jam atliktas tikrinimas, kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir prašyti atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis (aprašo 8 dalies 2 punktas). Be to, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto aprašo „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos“ 6 punkte nustatyta, jog policijos pareigūnas tikrinimo rezultatą fiksuoja alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale, kai tikrinimo rezultatas daugiau negu 0 promilių (6 dalies 1 punktas), bei administracinio nusižengimo protokole ar kitame procesiniame dokumente arba pareigūno tarnybiniame pranešime, kai nustatoma, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore yra didesnė už leidžiamą (6 dalies 2 punktas 1 papunktis). Iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnai A. P. nustatytą girtumo faktą tinkamai užfiksavo, t. y. apie nustatytą girtumą ir jo kiekį nurodė alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale (b. l. 24, 26), administracinio nusižengimo protokole (b. l. 6–11), policijos pareigūno R. V. 2020-08-12 tarnybiniame pranešime (b. l. 12). Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, kad policijos pareigūnai, tikrindami A. P. girtumą alkoholio kiekio matavimo prietaisu, nepažeidė nei minėto aprašo 5 ir 6 punktų reikalavimų, nei Taisyklių 4 punkto reikalavimų.
21. Apeliacinio skundo teiginys, kad A. P. girtumo kiekio nustatymui įtakos galimai turėjo policijos pareigūnų naudojamas rankų dezinfekcinis skystis, nes jame yra didelis alkoholio kiekis, yra subjektyvi apelianto prielaida (deklaratyvus teiginys), kurios nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Be to, rankų dezinfekciniame skystyje esantis alkoholio kiekis po skysčio panaudojimo išgaruoja. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad A. P. girtumo laipsniui įtakos turėjo policijos pareigūnų naudojamas rankų dezinfekcinis skystis.
22. Iš bylos taip pat matyti, kad A. P. savo iniciatyva nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę ir ten 01.40 val. iš jo buvo paimtas kraujas etilo alkoholio nustatymui.
23. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu patvirtintų transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo <...> rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Pažymėtina, kad ne kartą teismų praktikoje akcentuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-316/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-581/2017, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-143-879/2020 ir kt.).
24. Iš bylos matyti, kad girtumas alkoholio kiekio matavimo prietaisu A. P. buvo atliktas 2020-08-12 00.05 val., jis 2020-08-12 sprendimu, surašytu 00.23 val., buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas 00.50 val., kraujas etilo alkoholio nustatymui iš A. P. buvo paimtas tik 2020-08-12 01.40 val., t. y. praėjus 1 val. 32 min. po tikrinimo alkoholio kiekio matavimo prietaisu.
25. Iš byloje esančios 2020-08-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4362/2020(01) matyti, kad A. P. kraujyje, paimtame 2020-08-12 01.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,26 promilės etilo alkoholio (b. l. 27). Tačiau alkoholio kiekio kraujyje nustatymas nėra pakankamas įrodymas sprendžiant dėl vairuotojo girtumo ir jo galėjimo vairuoti.
26. Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymo tvarką reglamentuoja 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo (toliau – taisyklės). Šių taisyklių 2.2 punkte nurodyta, kad medicininė apžiūra neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti (toliau – medicininė apžiūra) – tai asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar laisvės atėmimo įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų (toliau – medicinos specialistai) atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs. Medicininės apžiūros tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika), kuria įforminami medicininės apžiūros rezultatai. Pagal Metodikos 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A. P. būtų atlikta medicininė apžiūra. Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos išduotoje specialisto išvadoje Nr. T-A 4362/2020(01) nurodyta, jog 2020 m. rugpjūčio 12 d., 01.40 val., A. P. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,26 promilės etilo alkoholio (b. l. 27). Minėta išvada atspindi tik vieno iš medicininės apžiūros etapų – tiriamosios medžiagos (šiuo atveju – kraujo) ištyrimo rezultatus. Tačiau bendras asmens būklės įvertinimas bei galutinė išvada formuluojama Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte, kurio, kaip minėta, byloje nėra. Kadangi laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, asmuo per laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Dėl paminėtų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. P. pateikta specialisto išvada nepaneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis rezultatų.
27. Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų – tai yra, kad policijos pareigūnai nustatydami A. P. girtumą nepažeidė neblaivumo nustatymo taisyklių, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio kiekio matavimo prietaisas buvo tinkamas naudoti, kad A. P. pateikta specialisto išvada nepaneigia fakto, kad A. P. buvo vartojęs alkoholio, daroma išvada, kad netikėti A. P. girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nėra pagrindo. Kitų duomenų, išskyrus specialisto išvadą, kurie patvirtintų, jog A. P. girtumas tikrinimo metu buvo mažesnis nei 0,47 promilės, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Institucija bei apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tiriamo nusižengimo metu A. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,47 prom. girtumas, ir todėl A. P. pagrįstai pripažintas kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
28. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
29. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. P. paskirta minimalaus dydžio bauda ir minimaliam vienų metų terminui paskirta administracinio poveikio priemonė. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad tokio dydžio nuobauda A. P. paskirta nustačius vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
30. Iš bylos matyti, kad A. P. nusižengimo padarymo metu dirbo darbą, susijusį su transporto priemonių vairavimu (b. l. 33), jo mama V. P. yra neįgali, jai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis (b. l. 37, 38), jo sugyventinė A. S. taip pat yra neįgali (nustatytas 50 procentų darbingumo lygis), ji sistemingai gydosi VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikose dėl onkologinės ligos (b. l. 47-49). Iš A. P. pateikto (duomenys neskelbtini) mokyklos 2020-09-07 rašto matyti, kad šios mokyklos moksleiviui J. S. neteikiama pavėžėjimo į mokyklą ir atgal paslauga (b. l. 53). Paminėti duomenys patvirtina, kad A. P. rūpinasi neįgaliais artimais šeimos nariais, sugyventine ir jos nepilnamečiu sūnumi. Taip pat iš pažymos apie ankstesnius A. P. baustumus matyti, kad jis nėra sistemingas KET pažeidėjas, nes per penkerius metus administracine tvarka buvo baustas 2016-11-03 už mobiliojo ryšio priemonės naudojimą vairuojant transporto priemonę ir 2019-05-19 už tai, kad pažeidė kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ reikalavimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Iš bylos matyti, kad A. P. alkoholio matuokliu buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,47 promilės (įvertinus paklaidą – 0,46 promilės), kuris nežymiai (0,7 promilėmis, įvertinus paklaidą – 0,06 promilėmis) viršija įstatymais leistiną normą. Dėl to A. P. padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį nebuvo itin pavojingas. Kadangi bylos duomenimis A. P. iki šio nusižengimo padarymo už analogišką nusižengimą nebuvo baustas, o kiti jo padaryti nusižengimai nelaikytini piktybiškais ar šiurkščiais, laikoma, kad A. P. padarytas nusižengimas buvo labiau atsitiktinis.
31. Įvertinęs visas paminėtas nuobaudos parinkimui reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurių visuma leidžia taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors apylinkės teismas teisingai nutartyje nurodė, kad turėdamas rūpintis neįgaliais artimaisiais, turėjo pasirūpinti, kad neblaivus nesėstų už automobilio vairo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių, mano, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus A. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytam terminui. Tokiu atveju A. P. vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu – turės sumokėti nemažą baudą ir tam tikrą laiką negalės vairuoti transporto priemonių, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir skundžiamas Institucijos nutarimas keičiamas – sutrumpinant poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 10 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartį pakeisti ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato tyrėjo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu A. P. paskirtą nuobaudą pakeisti:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį A. P. paskirtą administracinio poveikio priemonę sušvelninti sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 10 mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.