- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-08
- Bylos Nr.
- AN2-134-581/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00128-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. Z. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) E. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį bauda 300 Eur, skiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumas - 0,67 promilės.
Šalies argumentai
2. E. Z. Nutarimą skundė Ignalinos rajono apylinkės teismui ir prašė jį panaikinti bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi E. Z. skundas buvo netenkintas ir Nutarimas paliktas galioti.
Šalies argumentai
4. E. Z. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir prašo panaikinti priimtą Nutarimą bei Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant administracinio įvykio ir sudėties, taip pat baudžiamąją prasme įvertinti teisėsaugos pareigūnų veiksmus tiriant jo padarytą pažeidimą.
4.1. Skunde apeliantas dėsto faktines bylos aplinkybes bei surinktus įrodymus, kuriuos, apelianto manymu, Nutarimą priėmusi Institucija ir apylinkės teismas įvertino netinkamai. Nurodo, jog buvo pažeistos ANK 567, 569 straipsnių nuostatos – visapusiškai ir objektyviai neištirtos bylos aplinkybės, netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai.
4.2. Apeliantas teigia, kad byloje turi būti remiamasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos skyriaus 2017 m. liepos 10 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,36 promilės etilo alkoholio, kas reiškia, kad jis negalėjo būti nubaustas už tai, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Nurodo, kad nors alkotesteriu policijos pareigūnai jam nustatė 0,67 promilių girtumą, tačiau tarp šių alkotesterio parodymų ir minėtos Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų dėl jo kraujyje nustatyto etilo alkoholio kiekio, yra esminių nesutapimų, kurie nėra pašalinti, kyla pagrįstų abejonių dėl alkotesterio panaudojimo instrukcijos pažeidimų ir jo parodymų, kaip įrodymo, pagrįstumo, todėl mano, kad remiantis teismų praktika, visos abejonės turi būti vertinamos apelianto naudai. Nurodo, kad sprendžiant dėl jo (apelianto) neblaivumo, turi būti remiamasi ne alkotesterio parodymais, o kraujo tyrimo rezultatais, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui), apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos“ 10.4 punkte nurodyta, kad greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas. Tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus, t. y. cheminės analizės metodus, kurie šiuo atveju ir buvo taikyti tiriant kraują. Taip pat pažymi, kad šiuo atveju nustatyta, jog alkotesterio rodmenys gali įvairuoti, nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvėptas oras maišosi nevienodai, todėl suprantama, jog alkotesteris asmens iškvepiamame ore galėjo rodyti didesnį girtumą, tačiau šie rezultatai objektyviai neatspindi galimo alkoholio kiekio tiriamo žmogaus organizme, tai patvirtina ir Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio apeliantas mano, kad byloje nėra jokio pagrindo abejoti Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
4.3. Nurodo, kad byloje nepagrįstai buvo remiamasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 20 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nes visų pirma nėra suprantama, kokiu pagrindu ir dėl ko Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, pakartotinai kreipėsi į specialistą, taip pat specialistui buvo pateiktas nekonkretus, abstraktus klausimas, į kurį specialistas atsakė tik bendro pobūdžio teiginiais, kurie neatspindi realios susidariusios situacijos. Mano, kad paminėta Specialisto išvada negali būti laikoma įrodymu ANK 569 straipsnio prasme.
4.4. Teigia, kad skundžiama nutartį priėmęs teismas neįvertino policijos pareigūnų veiksmų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso prasme – t. y. nevertino, ar pareigūno, nagrinėjusio jo administracinio nusižengimo bylą, veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas) ar šio kodekso kituose straipsniuose galima padarytų nusikalstamų veiksmų, kadangi jam realiai buvo atimta teisė (paimtas vairuotojo pažymėjimas) be jokio teisinio pagrindo, tyrimas buvo akivaizdžiai vilkinamas ir dėl to padaryta žala, kaip kad buvo nurodoma jo skunde.
Atsiliepimas
5. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas D. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo E. Z. skundo netenkinti, palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje esančias aplinkybes ir įrodymus. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai išdėstė motyvus, kodėl nesivadovavo Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylos nenutraukė.
6. Skundas netenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų atliktu neblaivumo patikrinimo alkotesteriu parodymais, taip pat 2017-07-20 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to neteisingai jį pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Nurodo, jog byloje teismas turėjo vadovautis Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jo (E. Z.) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,36 promilės etilo alkoholio, kas patvirtina, kad jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. Z. apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą pripažinti E. Z. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl apelianto skundas netenkinamas.
10. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
11. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. birželio 25 d. sustabdžius E. Z. vairuojamą automobilį ir 10.26 val. patikrinus jo blaivumą sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), prietaiso paklaida +/- 0,017 %, buvo nustatytas 0,67 promilių neblaivumas. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. Z. nesutiko su alkotesterio parodymais, priešingai, administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu E. Z. policijos pareigūnams paaiškino, kad alkoholį vartojo vakar – išgėrė šešis butelius alaus, baigė gerti 1.00 val., iš ryto atsikėlęs jautėsi blaivus, todėl sėdo už vairo. Su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi. Po pažeidimo užfiksavimo E. Z. tą pačią dieną savanoriškai nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur 11.35 val. buvo paimtas E. Z. kraujas. 2017 m. liepos 10 d. Ignalinos r. policijos komisariate buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. Z. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,36 promilės etilo alkoholio. Kaip matyti, šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau priešingai nei teigia apeliantas, esminių prieštaravimų, kurie leistų abejoti pirminiais E. Z. neblaivumo nustatymo rezultatais alkotesteriu, nėra.
13. 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad asmens neblaivumas (girtumas) nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Taisyklių 2.3 punkte neblaivumo tikrinimas apibrėžtas kaip - policijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnų, darbdavių ar jų įgaliotų asmenų, laisvės atėmimo įstaigų ir probacijos tarnybų vadovų įgaliotų asmenų, karo policininkų, krašto apsaugos sistemos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiūrimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimą kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, ar karys yra neblaivus. Pažymėtina, kad įprastai pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (kasacinė nutartis Nr. 2AT-39-2014). Pagal Taisyklių 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo ne vėliau kaip per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Nagrinėjamu atveju E. Z., nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad E. Z. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,36 promilės etilo alkoholio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.
14. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. Z. neginčija policijos pareigūnų panaudoto alkotesterio patikros ir jo panaudojimo teisėtumo, tačiau nurodo, kad jam kyla abejonių dėl pačio prietaiso (alkotesterio) naudojimo instrukcijos pažeidimų, nenurodydamas konkrečiai kokių, o motyvuodamas tik tuo, kad nesutapo patikros alkotesteriu ir kraujo tyrimo rezultatai. Tačiau nagrinėjamu atveju jokių alkotesterio naudojimo instrukcijos pažeidimų byloje nenustatyta. Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2017 m. lapkričio 25 d. Taigi nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, byloje nėra jokių kitų duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. Šios aplinkybės patvirtina blaivumo testo atlikimą laikantis alkotesterio naudojimo instrukcijos, todėl apeliacinės instancijos teismui abejoti įvykio metu užfiksuotų rodmenų tikslumu nėra jokio objektyvaus pagrindo.
15. Kaip jau minėta, policijos pareigūnai alkotesteriu lengvą neblaivumo (girtumo) laipsnį – 0,67 promilių, nustatė 2017-06-25 10.26 val., tuo tarpu E. Z. kraujo ėminys, dėl kurio surašyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas 2017-06-25 11.35 val. Taigi, tarp E. Z. tikrinimo alkotesteriu (10.26 val.) ir jo kraujo mėginio paėmimo (11.35 val.) praėjo 1 valanda 9 minutės ir laikas šiuo atveju yra reikšmingas tuo aspektu, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad alkoholio kiekis E. Z. organizme turėjo sumažėti, o atsižvelgiant dar ir į apelianto paaiškinimus, jog jis alkoholį vartojo iš vakaro, o policijos pareigūnų buvo sustabdytas ryte, neabejotinai mažėjo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad egzistuoja esminiai prieštaravimai tarp paminėtų tyrimų rezultatų.
15.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo bylos tyrimą, gavęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė, kad byloje yra reikalingos specialios žinios, todėl papildomai kreipėsi į specialistą, prašydamas paskaičiuoti, koks etilo alkoholio kiekis E. Z. kraujyje galėjo būti automobilio vairavimo metu – 2017 m. birželio 25 d. 10.26 val. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. Z. kraujyje 2017 m. birželio 25 d., 10.26 val. etilo alkoholio koncentracija galėjo būti tarp 0,47 promilių ir 0,65 promilių. Apeliantas ginčija šią specialisto išvadą, nurodydamas, kad neaišku, kokiu pagrindu pareigūnas, tyręs administracinio nusižengimo bylą, pakartotinai kreipėsi į specialistą, teigia, kad specialistui buvo pateiktas abstraktus klausimas į kurį atsakyta tik bendro pobūdžio teiginiais, kurie neatspindi nagrinėjamos situacijos bei pažymi, kad alkotesteriu gauti rezultatai objektyviai neatspindi galimo alkoholio kiekio tiriamo žmogaus organizme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareigūnui, tiriančiam administracinio nusižengimo bylą, teisė kreiptis į specialistą ir gauti jo paaiškinimus yra tiesiogiai numatyta įstatymo (ANK 593 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl pareigūnas, siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, priešingai nei teigia apeliantas, šia teise pasinaudojo teisėtai. Apeliantas tvirtina, kad Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pakankamai konkreti, joje nurodoma, jog paprastai alkotesteriu nustatytos etilo alkoholio promilės su dujinės chromatografijos metodu kraujyje nustatytomis etilo alkoholio promilėmis nelyginamos, nes nustatomos skirtingose objektuose, skirtingais metodais, todėl negalima kategoriškai tvirtinti, kad etilo alkoholio kiekis iškvėptame ore tiksliai atitiko to momento alkoholio koncentraciją organizme – kraujyje. Kaip matyti, specialistas paskaičiavo galimą orientacinę etilo alkoholio koncentraciją E. Z. kraujyje patikros alkotesteriu metu 2017 m. birželio 25 d. 10.26 val. (tarp 0,47 promilių ir 0,65 promilių). Šio specialaus tyrimo rezultatai neprieštarauja patikrinimo alkotesteriu ir kraujo mėginio tyrimo rezultatams, bet ir sustiprina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, jog alkoholio koncentracija E. Z. kraujyje 2017 m. birželio 25 d. 10 val. 26 min. viršijo leistiną 0,4 promilės ribą. Juolab, yra pripažįstama, jog paprastai per 1 valandą etilo alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje gali sumažėti nuo 0,1 iki 0,25 promilės. Akivaizdu, jog šiuo atveju praėjus 1.09 val. iš apelianto organizmo pasišalino dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai tai parodė.
16. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje įrodyta, jog E. Z. 2017 m. birželio 25 d., 10.26 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,67 promilių neblaivumas. Tokie E. Z. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už ką E. Z. teisingai paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė.
17. Atmestini apelianto teiginiai, jog apylinkės teismas neįvertino policijos pareigūnų veiksmų BK prasme, kadangi tai nėra administracinio nusižengimo bylos tyrimo dalykas. Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, todėl apeliantas turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.