Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto M. A. (toliau – Apeliantas, Pareiškėjas, Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija ) 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu M. A. nubaustas 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemone 12 mėn. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 13 d., 12:15 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus, M. A. nustatytas 0,48 promilių girtumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

12. M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

13. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

14. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, kurią užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Šio administracinio nusižengimo padarymas vairuotojams užtraukia baudą nuo 800 Eur. iki 1100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

15. Administracinis nusižengimas numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra formalus, o formalus pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Pažeidėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog alkoholį vartojo rugsėjo 12 d. vakare, tikėjosi, jog ryte girtumo laipsnis neviršys leistinos normos, todėl nusprendė vairuoti transporto priemonę. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vis tik pažymėtina, kad M. A. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę. Nagrinėjamu atveju Pažeidėjui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,48 promilės, kuris itin nežymiai viršijo įstatymu leistiną 0,4 promilės normą. Esant tokiam neblaivumo laipsniui, jo kontekste įvertinus ir apelianto paaiškinimus, neatmestina galimybė, kad analizuojamu atveju M. A. galėjo sąžiningai klysti manydamas, jog, sėsdamas už automobilio vairo jis jau buvo blaivus, nors pripažino iš vakaro vartojęs alkoholio, rytą jautėsi blaivus, dėl ko ir nevengė vairuoti automobilį.

16. Apeliaciniame skunde Pažeidėjas nurodo, kad Institucijos vyr. tyrėja J. M. nepagrįstai netenkino, Pažeidėjo prašymo prie bylos prijungti specialisto išvadą patvirtinančią, kad alkoholio koncentracija kraujyje buvo leistinos normos, argumentuojant jog priimant sprendimą bus vadovaujamasi, tik policijos pareigūnų užfiksuotais duomenimis. Atsakant į šią skundo dalį, teismas pažymi, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).Kartu pažymėtina, kad remiantis susiformavusia teismų praktika, laikas, kai paimamas kraujo mėginys yra reikšmingas nustatant ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja.

17. Skunde Pažeidėjas nesutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog dėsninga kad alkoholio kiekis per tam tikrą laiko trapą žmogaus organizme mažėja dėl natūralių organizmo procesų, ir pasak Apelianto, alkoholio išskaidymas priklauso nuo savitų organizmo veiksnių ar ypatybių, todėl vidutiniai alkoholio metabolizmo greičiai nebūtinai atitinka Pareiškėjo organizmo procesų rodiklius. Apelianto teigimu, tais atvejais, kai alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti byloje turi būti skiriama ekspertizė, kad būtų nustatyta ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis.

18. Atsakant į šią apeliacinio skundo dalį negalima pritarti skundo argumentams, jog apylinkės teismas nepagrįstai ir remdamasis tik prielaidomis nusprendė, jog iki kraujo tyrimo atlikimo praėjus daugiau kaip vienai valandai dalis etilo alkoholio iš organizmo biologinių terpių galėjo būti pasišalinusi natūraliai. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė kaip tik patvirtina, kad policijos pareigūnų sustabdymo metu Pažeidėjo organizme vis dar buvo alkoholio, kurio kiekis dėl natūralių organizmo biologinių procesų nuosekliai mažėjo. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje įvertinęs, jog suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15–0,20 promilės per valandą, rėmėsi nuosekliai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, kuria nesivadovauti šiuo atveju nėra jokio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51/2016, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-239-593/2019).

19. Nors skunde nesutinkama su tokiu vertinimu, jį traktuojant kaip neobjektyvų dėl galimų nuokrypių nuo vidutinių rodiklių, atsižvelgiant į kiekvieno asmens organizmo savitumą, tačiau nėra pagrindo sutikti su šiais argumentais. Atkreiptinas dėmesys kad M. A. neblaivumas alkotesteriu nustatytas 2020-09-13 12 val. 17 min, o tuo tarpu kraujas iš jo paimtas 2020-09-13 13 val.30 min., t.y. praėjus daugiau nei valandai. Todėl visiškai logiškas skundžiamos nutarties argumentas, kad kraujo ėminio rezultatai ne tik neprieštarauja patikros alkotesteriu rezultatams, bet juos patvirtina, t.y. akivaizdu kad M. A. tuo metu kai buvo patikrintas alkotesteriu buvo neblaivus, o neblaivumas praėjus valandai natūraliai sumažėjo. Be to, kraujo ėminys neparodė absoliutaus Pažeidėjo blaivumo, kas keltų abejones ir būtų pagrindu skirti ekspertizę, o atvirkščiai, parodė tam tikrą alkoholio koncentraciją M. A. kraujyje, kuri jo organizme vykstant natūraliems procesams dėsningai praėjus daugiau kaip valandai jau buvo mažesnė nei policijos pareigūnų tikrinimo metu. Nors Pažeidėjo skunde teigiama, kad turi būti vertinami kiekvieno asmens individualūs alkoholio metabolizavimo greičiai dėl įvairių organizme vykstančių procesų, o to pirmos instancijos teismas nepadarė, tačiau skundą nagrinėjančio teismo požiūriu, dotuoju atveju jokie objektyvūs duomenys, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju egzistuoja išskirtinės aplinkybės ar veiksniai (tokie kaip išskirtinai didesnė ar mažesnė nei vidutinė M. A. kūno masė, ūgis, medžiagų apykaitos procesų sutrikimai, medikamentų vartojimas, ligos ar pan.), lemiantys galimą alkoholio pasišalinimo iš jo organizmo nuokrypį nuo vidutinio, nepateikti. Šiuo atveju apylinkės teismo paminėti duomenys apie alkoholio pasišalinimą iš organizmo yra paremti ne prielaidomis, o teismų praktikoje ne kartą vertintais medicininiais duomenimis ir paaiškinimais (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-92-593/2018).

20. Akivaizdu, jog nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog alkoholio kiekio matavimo metu panaudoto alkoholio matavimo prietaiso duomenys galėjo būti iškraipyti ar tyrimas buvo atliktas nesant galiojančio patikros sertifikato, pagrindo nesiremti alkotesterio pateiktu rezultatu nėra, o asmens teisė į gynybą šiuo atveju nepažeidžiama, kadangi kraujo tyrimo rezultatai šiuo atveju įvertinus alkoholio pasišalinimo iš organizmo faktorių nepaneigia alkoholio matavimo prietaiso rodmenų, o alkoholio koncentracijos organizmo terpėse mažėjimas, priešingai, tik patvirtina, kad alkoholis buvo vartojamas prieš ilgesnį laikotarpį, kai organizme vyksta jo šalinimo procesas.

21. Apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, jog nors pirmos instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog „laikytina, kad blaivumo tikrinimas galėjo būti atliktas 12:30 min.“, tačiau apygardos teismui išreikalavus naujus įrodymus, o būtent alkoholio kiekio matuoklio registracijos panaudojimo žurnalą, ši aplinkybė tikslintina nurodant jog M. A. blaivumo tikrinimas buvo atliktas 12. 17 val.

22. Vertinant M. A. paskirtos baudos dydį ji nelaikytina per didele ar paskirta pažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalies reikalavimus, skundo šioje dalyje nėra, todėl apygardos teismas visiškai pritaria pirmos instancijos teismo motyvams.

23. Esant nustatytų ir aptartų aplinkybių visumai, apygardos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad Apeliantas vairavo automobilį pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,48 promilių, neblaivumo laipsnis, todėl teismas konstatuoja, kad M. A. pagrįstai ir teisėtai nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti nutarties motyvuojamą dalį nurodant, kad M. A. blaivumo tikrinimas buvo atliktas 12. 17 val.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.