Kauno apygardos teismo nuosprendis

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad E. S. alkoholio kiekio koncentracija kraujyje nebuvo nustatyta. Duoti kraujo mėginį ištyrimui ligoninėje ji atsisakė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad priimti apkaltinamojo nuosprendžio, nesant nustatytai alkoholio kiekio koncentracijai E. S. kraujyje, teismas negali, o galimybės remtis kitais įrodymais (alkotesterio parodymais, medicininės apžiūros aktu ir kt.), nustatant E. S. neblaivumą, įstatymas nenumato. Tačiau sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentavimu ir tokių argumentų pagrindu priimtu sprendimu negalima.BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Iš šio straipsnio dalies matyti, kad įstatymo leidėjas pateikia reikalavimą asmens neblaivumą nustatyti pagal alkoholio kiekį, esantį jo kraujyje. Alkoholio koncentracijos kraujyje patikrinimas galimas tik atlikus neblaivaus asmens medicininę apžiūrą, tokiu būdu prioritetas, nustatant asmens neblaivumą, atiduodamas biologinės terpės bandinių tyrimo rezultatams. Tačiau medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas (tinkamai įvertinus prietaiso matavimo paklaidą, kuri gali turėti reikšmės veikos kvalifikavimui), liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio, ar iš karto po jo, parodymai. Tai nepažeidžia įstatymo reikalavimų BK 281 straipsnio 7 dalies kontekste, nes asmens apsvaigimą siejant tik su kraujo tyrimo atlikimu, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams, vengiantiems medicininio patikrinimo apsvaigimui nustatyti, išvengti griežtesnės atsakomybės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, rašytine bylos medžiaga, taip pat nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atnaujinus įrodymų tyrimą gautais įrodymais, daro išvadą, byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.Pati E. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad bare su draugais išgėrė pora, gal daugiau, viskio kokteilių, su draugais važinėjosi automobiliu po miestą ir vartojo alkoholį. Pamena, kaip prie kavinės ,, (duomenys neskelbtini)“ įsėdo į kažkokį automobilį ir juo išvažiavo iš aikštelės, nors vairuoti nemoka. Toliau prisimena, kad buvo ligoninėje, o po to policijos komisariate. Pirmosios instancijos teismas, proceso dalyvių sutikimu, atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio tvarka, todėl rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais. Liudytojos A. J. parodymais nustatyta, kad ji su E. S. yra draugės. 2017 m. kovo 18 dieną baigusi darbą, apie 22 val. parvažiavo į Alytų, E. paprašė jos užsukti į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“. T. E. išgėrė du kokteilius, susipažino su dviem vaikinais, su kuriais E. dar išgėrė butelį degtinės ir smarkiai apgirto. N. E. ji nuvežė namo. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo Ž. R. parodymų matyti, kad apie 6 val. ryto privažiavęs sankryžą, prie (duomenys neskelbtini) pamatė į šviesoforą įsirėžusį automobilį „Renault M. S.“. Norėdamas pažiūrėti, ar nesužeistas vairuotojas, jis atidarė to automobilio vairuotojo dureles ir pamatė už vairo sėdinčią panelę, kuri jam atrodė nesužeista. Pakalbinęs vairuotoją suprato, kad ji neblaivi, nes nieko neatsakė. Tuomet jis išjungė automobilio variklį ir ištraukė raktelį. Vairuotoja nieko nesakė, bandė išlipti iš automobilio, tačiau dėl girtumo sunkiai stovėjo, todėl jis liepė jai sėstis į automobilį ir laukti pareigūnų, kuriuos jis iškvietė. Nuo merginos sklido alkoholio kvapas. Policijos pareigūno V. L. parodymais nustatyta, kad pagal VPK budėtojo pranešimą nuvyko į nurodytą vietą, rado automobilį ,,Renault M. S.“, kuris buvo atsitrenkęs į šviesoforą. Prie automobilio buvo akivaizdžiai neblaivi mergina E. S., kitų asmenų nebuvo. Alkotesteriu jai buvo nustatytas 1,79 promilės girtumas. Su prietaiso parodymais ji sutiko. Vairuotoją pristatė į Alytaus apskrities S. K. ligoninę atlikti medicininę apžiūrą. Ligoninėje E. S. buvo agresyvi, neleido medikams paimti kraujo. Šio liudytojo 2017 m. kovo 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad girtumas E. S. buvo nustatinėjamas alkotesteriu Drager 7510 Nr. 0041 (13 b. l.). VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės išduotame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 70 nurodyta, kad E. S. atvyko 2017 m. kovo 19 d., 6.40 val., E. S. eisena ir stovėsena apibūdintos taip: svyruoja, vyzdžiai padidėję (apytiksliai 4 mm), pirmo tyrimo 6.40 val. rezultatas (toks pat fiksuotas pareigūnų alkotesteriu) yra 1,79 % (73 b. l.). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, siekiant pašalinti byloje esančias abejones, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir iškviesta bei apklausta Priklausomybės ligų centro gydytoja specialistė S. A., kuri parodė, kad alkoholio koncentracija kraujyje gali būti ir didesnė, ir mažesnė nei rodo alkotesteris. Yra speciali lentelė, kurioje nurodyti alkotesterio parodymai promilėmis, minimali ir maksimali alkoholio koncentracija kraujyje. Skaičiuojant pagal alkotesterio parodymus, kuriuo nustatyta 1,79 promilės girtumas, tai kraujyje galėjo būti nuo 1,13 iki 2,52 promilės. Tokia plati amplitudė yra priklausomai nuo fazės, nes pirmiausiai yra rezorbcijos fazė, kai alkoholis patenka į kraują (pasisavinimas priklauso nuo to, ką žmogus valgė, kuo užkando, ką gėrė), ši fazė gali tęstis nuo pusantros iki dviejų ar net daugiau valandų. Esant rezorbcijos fazei promilės kyla. Paskui prasideda eliminacijos fazė – išėjimas iš žmogaus organizmo. Jei asmuo nuo 22 val. gėrė viskio kokteilių, paskui dviese iki 4 val. ryto gėrė 0,7 l viskio butelį, tai iki 6 val. ryto stadija galėjo artėti prie eliminacijos, t. y. alkoholio išsiskyrimo fazės, o esant šiai fazei alkoholio kiekis kraujyje nuo parodymo alkotesteriu nelabai skiriasi. Pagal apžiūros akte aprašytą kliniką galėjo būti vidutinis girtumas. Kad iš organizmo išsivalytų 1 promilė alkoholio – reikia šešių valandų. Alkoholio kiekio kritimas priklauso nuo lyties – moterims alkoholis iš kraujo pasišalina lėčiau, kadangi moterys turi daugiau riebalų, mažiau raumenų, vandens, tik kepenys valo alkoholį, todėl parodymai krenta žymiai lėčiau nei vyrams. Bendrai skaičiuojamas 0,15 promilės sumažėjimas per valandą, bet moterims gali būti skaičiuojamas 0,10 promilės. E. S. vyzdžiai buvo praplėsti, o praplėsti vyzdžiai dažniausiai būna, kai yra vidutinis girtumas, esant lengvam girtumui, vyzdžiai būna normalūs. Ji svyravo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tai rodo, kad žmogus nejaučia distancijos, nesupranta, kur jis yra, su kuo bendrauja, todėl kalba eina daugiau apie vidutinį girtumą. Esant tokiai situacijai alkoholio kiekis kraujyje nuo parodymo alkotesteryje nelabai skirtųsi.Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis matyti, kad 2017 m. kovo 19 d. 6 val. 17 min. – 6 val. 40 min. laikotarpiu E. S. alkotesteriu nustatytas 1,79 promilių girtumas. Policijos pareigūno V. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad blaivumas buvo tikrintas alkotesteriu Drager 7510 Nr. 0041. Netikėti šio alkotesterio užfiksuotu E. S. neblaivumo (1,79 prom.) teisingumu, nėra pagrindo, to nuteistoji neginčijo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus, kad alkotesterio Drager 7510 Nr. 0041 rodmenų paklaida yra ± 0,017 ‰ (iki 1,00 ‰); ±1,7% (virš 1,00‰) (alkotesterio techninės charakteristikos http://www.gpsmeistras.lt/lt/product/alkotesteris-alkotesteris-drager-alcotest-7510) daroma išvada, kad įvykio metu E. S. neblaivumas buvo ne mažesnis nei 1,76 prom. Tačiau net ir vertinant tai, kad medicininės apžiūros akte nurodytas E. S. pirmasis tyrimo rezultatas 2017 m. kovo 19 d., 6.40 val. yra 1,79 %, o pats įvykis buvo apie 6.17 val. (23 min. skirtumas) ir įvertinus tai, kad bendrai skaičiuojamas 0,15 promilės sumažėjimas per valandą, šiuo atveju būtų apie 0,06 prom. (per 23 min.) bei atėmus alkotesterio paklaidą (0,03 prom.), daroma išvada, kad net 6.40 val. E. S. neblaivumas pagal alkotesterio parodymus buvo ne mažesnis nei 1,70 prom., kas taip pat yra vidutinis girtumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog remiantis Drager Alcotest 7510 instrukcija, tikrinant blaivumą alkotesteriu Drager Alcotest 7510 – matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje) taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas promilėmis parodomas alkotesterio ekrane. Papildomų skaičiavimų alkotesterį naudojančiam asmeniui dėl to atlikti nereikia, nes perskaičiavimą alkotesteris atlieka automatiškai dar prieš parodant rezultatą. Be to, šiuo alkotesteriu matuojant alkoholio kiekį, esant burnoje užsilikusiems alkoholio garams (jei asmuo ką tik vartojo alkoholį), alkotesteris parodo ne smarkiai didesnį rezultatą, nei yra iš tikrųjų, o rodo klaidą ir paprašo testą pakartoti po tam tikro laiko. Taigi esant tokioms alkotesterio charakteristikoms nėra pagrindo abejoti, jog dėl užsilikusių alkoholio garų kiekio E. S. burnoje jai buvo nustatytas didesnis, nei buvo iš tikrųjų girtumo laipsnis. Alkoholio koncentracijos santykis (proporcija) skirtingose žmogaus organizmo terpėse (iškvėptame ore ir kraujyje) yra žmogaus fiziologijos, o ne tik techninių matavimo priemonių srities klausimas, todėl teisme buvo apklausta atitinkamos srities specialistė – gydytoja narkologė. Ji nurodė, jog esant alkotesteriu nustatytam 1,79 promilių girtumui, pagal turimą lentelę minimali ir maksimali alkoholio koncentracija kraujyje gali būti nuo 1,13 iki 2,52 promilės. Šie specialistės parodymai nepaneigia fakto, kad iš karto po įvykio E. S. alkotesteriu nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Nors pagal specialistės nurodytą lentelę, E. S. girtumas galėjo ir nesiekti vidutinio laipsnio, tačiau vertinama nustatytų aplinkybių visuma, kuri suteikia pagrindą išvadai, jog E. S. girtumas buvo būtent vidutinio laipsnio. Alkotesterio parodymais nustatytas 1,79 promilių girtumas (įvertinus paklaidą 1,76 promilės), medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akte konstatuoti išsiplėtę tiriamosios vyzdžiai, kas, pasak specialistės, būdinga vidutiniam girtumui, liudytojos A. J. parodymai, jog ne anksčiau kaip 2017 m. kovo 18 d. 22 val. klube „(duomenys neskelbtini)“ E. išgėrė du kokteilius, su dviem vaikinais dar gėrė alkoholio ir smarkiai apgirto, liudytojų Ž. R. ir V. L. parodymai, jog po įvykio automobilį vairavusi mergina buvo akivaizdžiai neblaivi – nieko neatsakė, mėgino išlipti iš automobilio, tačiau dėl girtumo sunkiai stovėjo, nuo merginos sklido alkoholio kvapas. Pačios E. S. parodymai apie alkoholio vartojimo laiką ir kiekį taip pat leidžia pagrįstai teigti, jog nuo paskutinio alkoholio pavartojimo nebuvo praėję daugiau kaip dvi su puse valandos, kas leidžia pagrįstai teigti, jog artėjo alkoholio eliminacijos (išsiskyrimo) fazė, kuriai esant, kaip teigė specialistė S. A., alkoholio kiekis kraujyje ir išpučiame ore skiriasi labai nežymiai. Įvertinus tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. S. nustatytu laiku ir vietoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Renault M. S.“, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkotesteriu nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas. Šių aplinkybių apylinkės teismas tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingą išvadą, kad priimti apkaltinamojo nuosprendžio, nesant nustatytai alkoholio kiekio koncentracijai E. S. kraujyje, teismas negali, o galimybės remtis kitais įrodymais (alkotesterio parodymais, medicininės apžiūros aktu ir kt.), nustatant E. S. neblaivumą, įstatymas nenumato. Dėl to apylinkės teismas priėmė neteisingą sprendimą dalyje dėl E. S. išteisinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas šioje dalyje naujas nuosprendis, kuriuo E. S. pripažįstama kalta pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.