Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio Vyriausiasis patrulis R. J. 2019 m. vasario 03 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo J. G. pripažino kaltu, kad jis vairavo transporto priemonę kurios didžiausioji leistina masė didesnė nei 3,5 tonos būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,11 prom. girtumas. Minėtame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 2 dalyje, už ką asmeniui paskirta 225 Eur dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. J. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

6. Nagrinėjamoje byloje J. G. nubaustas už ANK 422 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal ANK 422 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės). Taigi ANK 422 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas. Pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis).

7. J. G. neblaivumas nustatytas naudojant alkotesterį. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas J. G. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad patikrą atlikę pareigūnai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių.

8. Nagrinėjamu atveju tokių abejonių nėra. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas J. G. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo (sertifikatas galiojo iki 2019 m. gegužės 19 d.). Pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu. Tačiau nagrinėjamu atveju, siekiant patikrinti J. G. nurodomas aplinkybes (kad alkoholio nevartojo), praėjus 15 minučių pažeidėjo neblaivumas buvo patikrintas antrą kartą ir alkotesteris parodė 0,09 promilės. Taigi, abiejų tikrinimų metu alkotesterio duomenys rodė J. G. neblaivumą.

9. Alkotesterio panaudojimo duomenys, metrologinės patikros sertifikatas, Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio Vyriausiojo patrulio R. J. tarnybinis pranešimas bei minėto asmens parodymai, duoti teismo posėdžio metu, sudaro vientisą įrodymų grandinę ir atskleidžia išsamų nusižengimo vaizdą, kad 2019 m. vasario 3 d., J. G. iškvepiamame ore buvo 0,11 prom. alkoholio koncentracija, t. y. jis vairavo neblaivus. Tai, jog neblaivumas buvo patikrintas dar kartą ir alkotesteris parodė 0,09 promiles, tik patvirtina, jog pirmojo patikrinimo metu buvo užfiksuota tiksli alkoholio koncentracija išpučiamame ore. Tai, jog per 15 minučių alkoholio koncentracija sumažėjo 0,03 promilės, sudaro pagrindą atmesti tikimybę, jog alkotesterio parodymams įtakos turėjo kokio nors maisto ar gėrimų vartojimas ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog J. G. buvo neblaivus. Todėl sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog asmens būseną vairavimo metu geriausiai atspindi patikrinimo alkotesteriu rezultatai, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad J. G. neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu ir kuris buvo užfiksuotas specialia technine priemone – tinkamu naudojimui ir atitinkančiu teisės aktuose keliamiems reikalavimams – alkotesteriu.

10. Nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, J. G., kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (veikos padarymo metu galiojusi redakcija) 29 punkte, pats kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, praėjus šiek tiek daugiau nei valandai. Nors tyrimo metu nustatyta, kad kraujyje alkoholio nėra, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nagrinėjamoje situacijoje ši aplinkybė sprendžiant dėl J. G. kaltės – reikšmės neturi.

11. Remiantis susiformavusia teismų praktika, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra ar paimamas kraujo mėginys yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51/2016). Taigi iš organizmo per valandą pasišalina nuo 0,15 iki 0,20 promilių alkoholio, todėl aplinkybė, jog po valandos J. G. kraujyje alkoholio nerasta, nepaneigia, jog patikrinimo metu jis buvo apsvaigęs. Nesutiktina su skundo argumentu, jog teismas darė tik prielaidą teikdamas, kad per valandą galėjo pasišalinti ne tik kad 0,11 promilių alkoholio bet ir daugiau. Teismo minimi duomenys apie alkoholio pasišalinimą iš organizmo yra paremti ne prielaidomis, teismų praktikoje ne kartą vertintais medicininiais duomenimis (pvz. KAT nuosprendis 1A-92-593/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju, būtent tai, jog po 15 minučių nuo pirmosios patikros buvo atlikta antroji, kuri taip pat rodė alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, suteikia teismui pagrindą daryti neabejotiną išvadą, jog J. G. vairavo apsvaigęs, kadangi, dėl kitų faktorių (vaistų, maisto ar kitų gėrimų vartojimo prieš pat tikrinimą), po 15 min. burnoje galimai buvę alkoholio garai pasišalina ir tokiu atveju alkotesteris nerodo alkoholio buvimo iškvepiamame ore. Būtent ta aplinkybė, kad po 15 minučių pasišalino 0,03 promilės tik patvirtina pirmojo patikrinimo teisingumą ir suteikia pagrindą atmesti bet kokias abejones alkotesterio parodymų tikslumu.

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda Institucijos nutarimu paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl nėra pagrindo tenkinti J. G. apeliacinio skundą ir naikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutartį bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio Vyriausiojo patrulio 2019 m. vasario 3 d. nutarimą, todėl jie paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.