Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto K. V. skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017m. liepos 18 d. nutarties, kuria buvo nutarta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. birželio 6 d. nutarimą, kuriuo K. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 310 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, palikti nepakeistą, K. V. skundo netenkinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gegužės 20 d. K. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2017 m. gegužės 20 d. 1 val. 33 min Kelmėje, Raseinių gatvėje vairavo transporto priemonę – automobilį „Nissan X-Trail“, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,46 promilės) girtumo laipsnis, ir tuo pažeidė ANK 422 straipsnio 5 dalį. 2017 m. birželio 6 d. Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimu K. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 310 Eur bauda, jam paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Apeliaciniu skundu nubaustasis prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo nutartį ir sutrumpinti poveikio priemonę specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) terminą. Apeliantas nesutinka, kad jis įvykdė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Skunde apeliantas nurodo, kad Kelių eismo taisyklių 18 punkte numatyta, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Vykdydamas pareigą K. V. pakluso pareigūnų reikalavimas ir tikrinosi ar nėra neblaivus. Buvo užfiksuotas protokole 0,46 promilės girtumas. K. V. neneigia, kad inkriminuoto teisės pažeidimo laiku nuo jo sklido alaus kvapas bei paaiškino, kad apie kelių kilometrų atstumu iki sustabdymo vietos jis išgėrė 0,5 1 talpos bokalą alaus. Be to, jis teigė prašęs pamatuoti alkoholio kiekį antrą sykį. Pareiškėjas teigia, kad buvo įsitikinęs, jog išgėrus 0,5 1 alaus, neįmanoma pasiekti tokio neblaivumo dydžio, todėl nuvyko į ligoninę ir atliko kraujo toksikologinį tyrimą. Apeliantas teigia, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 67ANP-100646508-17 matyti, kad K. V., surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškino, jog automobilį vairavo išgėręs šiek tiek alaus prieš kelias minutes iki sustabdant policijos pareigūnams. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog nebuvo laukta 15 minučių, kaip reikalauja Vyriausybės nutarimas kai asmuo nurodo, jog yra vartojęs alkoholinius gėrimus. Iš „Alcotest 6810" Nr. ARPM-0245 rodmenų, užfiksuotų išspausdintame kvite matyti, kad K. V. 2017-05-20 d. 01.48 val. nustatytas 0,46 promilių girtumas. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5026/2017(01) matyti, kad K. V. kraujyje, kuris buvo paimtas 2017-05-20 02.55 val., etilo alkoholio koncentracija 0,36 proc. promilės. Pareiškėjas pažymi, jog jis iš tarnybinio policijos automobilio išėjo ne ankščiau kaip 02.10 val., o gydymo įstaigoje alkotesteriu girtumas buvo tikrintas 02.50 val., nustatyta etilo alkoholio koncentracija 0,34 proc. promilės, o kraujas paimtas 02.55 val., kuriame alkoholio koncentracija 0,36 proc. promilės.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2006 m. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 542 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. Šių taisyklių 1 d. 2 sk. įvardijama: „Neblaivumas (girtumas) - asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse - iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose. Be to, skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui), apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika nurodo (p. 10.4), kad greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas. Pirminio tyrimo (testavimo) rezultatai privalo būti patvirtinti tiesiogiai tiriant alkoholio koncentraciją kraujyje. Pagal esamą vairuotojų kontrolės praktiką pripažįstama, kad ne teismas, o policininkas surašydamas protokolą jau nustato kaltę. Įrodymas - alkotesterio vienkartinio matavimo metu parodytas promilių skaičius tikrinto vairuotojo iškvepiamame ore. Taigi, teismas nepagrįstai atmetė K. V. parodymus, nevertino policijos pareigūnų veiksmų dėl nepagrįstai ilgo galimai pažeidimą padariusio asmens laikymo, (pareigūno nurodytame tarnybiniame pranešime, nurodomas sustabdymo laikas 01.33 val.) neaiškios aplinkybės, kodėl esant specialiai garso ir vaizdo įrangai automobilyje, ji nebuvo įjungta ir nebuvo fiksuotas policijos pareigūnų darbas tyčia vilkinti protokolo pasirašymo procesą.

Apeliantas pabrėžia, jam buvo nustatytas lengvas 0,46 promilės girtumo laipsnis (įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą - 0,44 promilės), K. V. niekada neneigė, jog policijos pareigūnai nustatė 0,46 promiles jo iškvėptame ore. Jis pats nurodė protokole, jog vartojo alkoholį iki sustabdant policijos pareigūnams, todėl ir iškvėptame ore alkoholio garų koncentracija buvo fiksuota didesnė nei leistina. K. V. įsitikinęs, kad antrą kartą papūtus į alkotesterį toks girtumas nebūtų fiksuotas. K. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kelmės rajone tokio pobūdžio darbo nėra įmanoma rasti, todėl vykti į darbą kitame rajone yra būtinas vairuotojo pažymėjimas. Be to, V. V. teigia, kad buvo įsitikinęs, jog vairuoja transporto priemonę nepažeisdamas KET reikalavimų, o tai patvirtina ir labai maža viršyta alkoholio koncentracija.

Įvertinus šiuos nuobaudai individualizuoti reikšmingus duomenis ir ypač atkreipdamas dėmesį į tai, kad K. V. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,46 promilės, įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą - 0,44 promilės), kuris tik trimis šimtosiomis viršija ribą nuo kurios kyla administracinė atsakomybė (0,41 promilės), skundu yra prašoma aukščiau paminėtas aplinkybes vertinti kaip išimtiniai, lemiančias švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą, taikyti nubaustojo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariato viršininkas prašo nubaustojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, ir pagrįstai netenkino K. V. skundo, palikdamas nepakeistą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. birželio 6 d. nutarimą, kuriuo K. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 310 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Apygardos teismas atmeta nubaustojo skundo argumentus, kad jį kelyję sustabdę policijos pareigūnai girtumą nustatė nesilaikant įstatymo reikalavimų, kadangi neva nebuvo laukta 15 min, nebuvo leista kartoti tyrimo. Šiuos nubaustojo teiginius apeliacinės instancijos teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, kurios nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. 67ANP-100646508-17 matyti, kad K. V. pripažino vairavęs automobilį išgėręs alaus, tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, paaiškinime prie protokolo jis nenurodė, kad alkoholį vartojo prieš pat patikrinimą. Skunde Kelmės rajono apylinkės teismui jis pažymėjo, jog prie vairo sėdo praėjus porai valandų po to, kai išgėrė alaus, apsvaigęs nesijautė, todėl manė, kad išgertas alkoholis jau bus išgaravęs. Šią aplinkybę jis patvirtino skundo nagrinėjimo Kelmės rajono apylinkės teisme metu, taigi, policijos pareigūnams nebuvo jokio pagrindo laukti 15 minučių kad alkotesteriu patikrinti girtumą arba patikrinimą kartoti. Pažymėtina, jog nubaustojo versija apie tai, kad jis neva vartojo alkoholį prieš kelias minutes iki sustabdant policijos pareigūnams, buvo pateikta tik jo apeliaciniame skunde Šiaulių apygardos teismui, ji nėra pagrįsta jokiais įrodymais, todėl minėtą nubaustojo parodymų keitimą aukštesnės instancijos teismas vertina kaip jo siekimą išvengti atsakomybės ir atmeta.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Byloje nėra duomenų, kad tikrindami K. V. neblaivumą alkotesteriu pareigūnai būtų pažeidę jo naudojimo instrukcijos nuostatas. Kaip minėta, K. V. pripažino, kad daugiau kaip prieš valandą iki pareigūnų patikrinimo jis vartojo alkoholinį gėrimą, t. y. išgėrė bokalą alaus. Praėjus daugiau kaip valandai po kelyje policijos pareigūnų atlikto patikrinimo VšĮ Kelmės ligoninėje atliktas patikrinimas alkotesteriu ir paimto kraujo tyrimas iš esmės patvirtino pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenis. Paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15 proc. alkoholio, taigi, praėjus daugiau kaip valandai po pareigūnų patikrinimo iš K. V. organizmo galėjo pasišalinti dalis alkoholio (iki 0,3 promilės) ir kraujo tyrimo rezultatai būtent tai ir parodė. Aplinkybė, jog praėjus šiek tiek daugiau nei valandai po to, kai K. V. organizme alkotesteriu nustatyta 0,46 promilės alkoholio, atlikus pakartotinį tyrimą alkoholio rasta mažiau, (alkotesteriu - 0,34 promilės, atlikus kraujo tyrimą – 0,36 promilės), rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai yra patikimi, todėl pagrįstai buvo laikyti įrodymu nustatant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymį.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose ne kartą yra nurodęs, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Nagrinėjamu atveju, įvertinus laiko kriterijų, medicinos įstaigoje atlikto K. V. girtumo patikrinimo rezultatai (ir kraujo tyrimas, ir tyrimas alkotesteriu) ne paneigia, o tik patvirtina policijos pareigūnų kelyje alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatus, todėl naikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. birželio 6 d. nutarimą bei Kelmės rajono apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.

Vertinant K. V. paskirtos nuobaudos griežtumą, pažymėtina, kad pažeidėjui buvo paskirta bauda, artima minimaliai (310 EUR dydžio bauda) bei specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) minimaliam už šį nusižengimą numatytam 12 mėn. terminui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skiriant nuobaudą buvo pagrįstai atsižvelgta į bylai svarbias aplinkybes, t. y. į tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti, todėl teisingai paskirta nuobauda, artima minimaliai, ji nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Teismas atmeta apelianto skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti nuobaudą, švelnesnę nei įstatyme numatyta minimali.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju minėtos normos taikyti nėra pagrindo. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog K. V. praeityje jau buvo baustas už analogišką pažeidimą (vairavimą neblaiviam, nustačius lengvą neblaivumo laipsnį 2011-07-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu) ir, nors laikoma, kad nuobauda nėra galiojanti, ši aplinkybė vertinama kaip jo asmenybę neigiamai charakterizuojanti medžiaga, bylojanti apie K. V. atsainų požiūrį į svarbias įstatymais reglamentuotas visuomenės normas. Be to, K. V. apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, t. y. to, kad jo girtumas viršijo leistiną vos keliomis promilėmis, kad jis nepiktybiškai pervertino savo būklę, kad vairuotojo pažymėjimas jam būtinas ieškantis darbo, nėra pagrindo laikyti išskirtinėmis, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir tuo remiantis skirti jam švelnesnę nei įstatyme numatyta minimali nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą, K. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.