Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartis

administracinėn atsakomybės patraukto asmens atstovams advokatui Sauliui Juzukoniui ir advokato padėjėjui Kęstučiui Skrebiui,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovams Nerijui Grigorevičiui ir Margaritai Kazlauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 10 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Margarita Kazlauskienė 2020 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas nutarimas) dėl to, kad A. P. 2020 m. rugpjūčio 12 d. 00.08 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,47 promilių girtumas, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už kurį jam paskirta 800,00 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 639 straipsnį skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta ANK XXXVI skyriuje.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Ričardas Vasiliauskas 2020 m. rugpjūčio 12 d. 00.50 val. A. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), nes A. P. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 0,47 promilių girtumo laipsnis. Pagal Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registravimo žurnalo duomenis 2020 m. rugpjūčio 12 d. 00.08 val. A. P. nustatytas 0,47 promilių neblaivumas. A. P. neblaivumas nustatytas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio patikra galiojo iki 2020 m. spalio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. kraujyje, paimtame 2020 m. rugpjūčio 12 d. 01.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,26 promilės etilo alkoholio. 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. P. nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą 800 Eur bauda ir pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėn.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. pasinaudojo teise kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti kraujo tyrimą. Kraujas tyrimui paimtas 2020 m. rugpjūčio 12 d. 01.40 val., o jį ištyrus konstatuota, jog A. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,26 promilės etilo alkoholio. Medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikro laiko tarpą. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Atsižvelgdamas į byloje nustatytus duomenis apie galimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens suklaidinimą, teismas vertina specialisto išvadoje nurodytus etilo alkoholio koncentracijos kraujyje rezultatus, lygindamas juos su kita byloje surinkta medžiaga, nepaisydamas to, kad nuo patikrinimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo buvo praėję daugiau kaip viena valanda.

Pažymėtina, kad ne kartą teismų praktikoje akcentuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-316/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-581/2017, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-143-879/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams.

Policijos pareigūnų tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau teismas daro išvadą, jog esminių prieštaravimų, kurie leistų abejoti pirminiais A. P. neblaivumo nustatymo rezultatais alkotesteriu, nėra. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą vertintas alkoholio kiekio žmogaus organizme mažėjimas remiantis bylose pateikiamuose ekspertizės aktuose, kur nurodyta, jog vadovaujantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, natūralu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis mažėja ir medicininės apžiūros metu neblaivumo laipsnis yra mažesnis, bei neatspindi to laipsnio, kuris buvo pirminio tikrinimo metu. Šiuo atveju A. P. 2020 m. rugpjūčio 12 d. 00.08 val. nustačius 0,47 promilių neblaivumą (paklaida ± 0,017 promilės), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad kraujyje, paimtame 2020 m. rugpjūčio 12 d. 01.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,26 promilės etilo alkoholio. Per praėjusią 91 minutę alkoholio koncentracija kraujyje gali sumažėti vidutiniškai nuo 0,2275 promilių (0,0025 prom./min per 91 minutę) iki 0,3003 promilių (0,0033 prom./min. per 91 minutę). Taigi, šie duomenys tik patvirtina policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuotą A. P. transporto priemonės vairavimo metu buvusį neblaivumo laipsnį – 0,47 promilės (paklaida ± 0,017 promilės).

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – Metrologijos įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog matavimo priemonės patikra – procedūra, kuria įvertinama matavimo priemonės metrologinių parametrų atitiktis kituose negu techniniai reglamentai metrologijos srities teisės aktuose (toliau – kiti metrologijos srities teisės aktai) nustatytiems reikalavimams ir kurią atlikus matavimo priemonė pažymima patikros žymeniu ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas. Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 20 punkte nurodyta, kad metrologinė sietis – matavimo rezultatų verčių ryšys su matavimo vieneto etalono vertėmis, užtikrinamas apibrėžtais kalibravimo procesais taikant nenutrūkstamą palyginimų seką. Metrologijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad metrologinė sietis laiduojama kalibravimu, naudojant kalibruotus matavimo vienetų etalonus. Viešai paskelbtos alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos dalyje “Techninė priežiūra” numatyta atlikti kas 6 mėnesius kalibravimo patikrą (25 psl.). Į bylą pateiktas susirašinėjimas su VšĮ Vilniaus metrologijos centru rodo, kad prietaisai automatiškai praneša, kad reikia techninės priežiūros. Atsižvelgiant į Metrologijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas tokia patikrą atliekama išduodant patikros sertifikatą. Pažymėtina, kad A. P. blaivumo tikrinimas atliktas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio patikra galiojo iki 2020 m. spalio 30 d. Iš to seka, kad alkotesteris buvo tinkamai patikrintas, jo patikra atitiko tiek gamintojų, tiek ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus.

Iš A. P. surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir aplinkybių užfiksuotų vaizdo įrašu akivaizdu, jog jis nurodė prieš kelias valandas išgėręs du butelius alaus, šias aplinkybes jis taip pat nurodė ir teismo posėdžio metu. Aplinkybę, jog A. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip pat patvirtina 2020 m. rugpjūčio 12 d. Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Ričardo Vasiliausko tarnybinis pranešimas, kuriuo turiniu netikėti teismas neturi jokio pagrindo, jį iš esmės patvirtina byloje pateiktas vaizdo įrašas ir teisme apklaustų liudytojų parodymai. Teismas atmeta kaip nepagrįstus A. P. skundo teiginius apie policijos pareigūnų netinkamai atliktą jo neblaivumo patikrinimą. A. P. iš pradžių neprisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus, vėliau nurodė, kad vartojo prieš dvi valandas, neblaivumą tikrinusiems policijos pareigūnams nebuvo jokio pagrindo laukti 15 minučių, kad turimu alkotesteriu patikrintų sustabdyto vairuotojo neblaivumą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad alkotesterį pareigūnai atsinešė tik kilus įtarimų dėl neblaivumo, garso įraše girdima, kaip išpakuojamas antgalis. Teismui abejonių dėl alkotesterio duomenų užfiksavimo nekyla, nustatytas rodmuo užfiksuotas administracinio nusižengimo protokole, užfiksuota alkoholio kiekio registravimo žurnale, kuriame pasirašė ir A. P., taip pat matomas vaizdo įraše. Teismo vertinimu, minutės ir kelių sekundžių paklaida tarp žurnale nurodyto tikrinimo laiko, vaizdo įraše matomo tikrinimo laiko bei alkotesterio „Alcotest 6810“ atminties duomenų išrašo nesudaro pagrindo abejoti alkotesterio ar pačio atlikto tikrinimo patikimumu. Skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, susijusios su tikrinimo procedūra ir procesinių dokumentų įforminimu, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti tikrinimo rezultatais ir nepaneigia alkotesteriu užfiksuoto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo. Visa aplinkybių visuma, įskaitant alkotesterio duomenis ir specialisto išvadoje nurodytus duomenis, leidžia daryti išvadą, kad alkoholio kiekio matavimas atliktas A. P. buvo tikslus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad policijos pareigūnams dėl galimo neblaivumo kilo įtarimų dar prieš sustabdant A. P. dėl jo manevravimo, tai patvirtino liudyti pakviesti pareigūnai. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareigūnas, kuris priėjo prie tikrinamo asmens, juto alkoholio kvapą, iš vaizdo įrašo matyti, kad nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei vaizdo įraše matomas pareigūnas veido kaukių nedėvėjo. Netikėti savo tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo, pareigūnų suinteresuotumas apkalbėti pažeidėją nenustatytas. Dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo nuo įvykio iki liudytojų apklausos liudytojai ne visas aplinkybes atsiminė, tačiau esminės detalės jų parodymuose sutapo ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Atsižvelgiant į minėtus argumentus, į paties A. P. prisipažinimą prieš kelias valandas vartojus alų, į jo patikrinimo alkotesteriu rezultatus bei kraujo tyrimo duomenis, taip pat liudytojų parodymus, vaizdo įrašą ir rašytinę bylos medžiagą, darytina pagrįsta išvada, jog veikos padarymo metu alkoholio kiekis A. P. organizme viršijo leistiną, 0,40 promilių, ribą ir jis padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 800,00 Eur iki 1 100,00 Eur. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Skundžiamu nutarimu A. P. paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, nes nutarimo priėmimo metu buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių.

Nors skunde atskirai nėra keliamas bausmės ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, tačiau asmuo skunde nurodo, kad institucija, atlikusi tyrimą, neatsižvelgė į jo situaciją, taip pat į bylą pateikti su bausmės individualizavimu susiję dokumentai. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad paskirta administracinė nuobauda yra sankcijoje numatyto minimalaus dydžio, sprendžia, kad ją mažinti nėra faktinio pagrindo. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Viena iš ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinio poveikio priemonių – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Tai reiškia, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą teismui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Vertinant galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, svarbu ir tai, kad A. P. pripažino vartojęs alkoholinius gėrimus, nurodė aplinkybes, tačiau su neblaivumo patikrinimo rezultatu nesutiko, taip pat nepripažino padaręs nusižengimą. A. P. nustatytas neblaivumo laipsnis artimas minimaliai ribai. Vertinant A. P. asmenybę, matyti, jog jis nėra baustas už šiurkščius ar grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iki administracinio nusižengimo teise vairuoti transporto priemones naudojosi tiek asmeninei, tiek darbinei veiklai. Į bylą pateikti duomenys apie A. P. šeimos narių ar giminių sveikatos būklę, taip pat nurodyta, kad J. S. nebus teikiamos pavėžėjimo į mokyklą paslaugos, nes atstumas neviršija 3 km. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad sankcijoje nustatytos baudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog A. P. skundo netenkintinas ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Margaritos Kazlauskienės 2020 m. rugsėjo 10 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, teismas

nutaria:

A. P. skundo netenkinti.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veikos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutarties kopiją per tris darbo dienas išsiųsti registruotu paštu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir įteikti elektroninių ryšių priemonėmis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės, Mažeikių arba Telšių rūmus.