Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės, rašytine apeliacinio teismo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. Z., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2 dalimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji bylą jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu V. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 21 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuotas V. Z. priklausantis automobilis „VW Passat“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: V. Z. 2023 m. liepos 21 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą, pagal kurį policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis būti patikrinamas ar nėra neblaivus, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore ir taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. Z. prašo skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones minimaliam terminui, netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio „VW Passat“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad jo atžvilgiu turi būti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, prašo vietoje transporto priemonės konfiskavimo paskirti jam įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam įmokos dydžiui (20 MGL), atidedant sumokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.

2.1. Nurodo, kad teismas atsižvelgė į jo paaiškinimus, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir konstatavo, kad jis padarė nesunkų nusikalstamą, kaltė pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, anksčiau teistas nebuvo, administracines nuobaudas įvykdęs, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis prieš tai kada nors būtų vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teigiamą asmenybę patvirtina buvusių darboviečių pateiktos charakteristikos, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

2.2. Dėl to, kad atsisakė tikrintis neblaivumo labai gailisi, pažada to nedaryti ateityje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nepakankamai motyvavo ir atsižvelgė į šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslingumą, todėl liko neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visuma. Priimdamas skundžiamą nuosprendį dėl transporto priemonės konfiskavimo teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti pakeistas. Jis suprato savo veiksmų pavojingumą, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei nekonfiskuoti transporto priemonės, kadangi turi 2 nepilnamečius vaikus, kurie gyvena su vaikų motina apie 10 km nuo jo. Transporto priemonė reikalinga rūpinantis vaikais – nuvežti į mokyklą, gydymo įstaigas.

2.3. Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonės ir kokio dydžio jas skirti, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinamą ir kitus reikšmingus faktinius duomenis.

2.4. Šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą neskirti transporto priemonės konfiskavimo arba skirti dalinį konfiskavimą, arba skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmokos dydį 10 MGL. BK 72 straipsnis, reglamentuojantis turto konfiskavimą, nurodo, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudinga, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinis Teismas, tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Jo nusikaltimas yra padarytas ne iš savanaudiškų tikslų.

2.5. Teismas jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukė. Būtina sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kaip matyti iš formuojamos ir aktualios teismų praktikos, nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio dalis). Jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, dėl to jis nenuteisiamas. Ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas neleidžia daryti išvados, kad toks asmuo, teisiamas už kitą veiką, anksčiau yra nusikaltęs (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, K-239/2008). Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuteisimo atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio (ar jo vertės, kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat gali būti taikomas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

2.6. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją, dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

2.7. Darbdaviai UAB „A.”, UAB „B.“ ir UAB „C.“ teigiamai jį charakterizuoja ir tarpininkauja prašydami, kad teismas jo griežtai nebaustų, teisę vairuoti atimtų kuo trumpesniam laiko tarpui, išliktų jo atžvilgiu humaniškas. Jis vedą sveiką gyvenimo būdą, sportuoja, turi du vaikus, vienas vaikas yra neįgalus. Vaikams teikia išlaikymą. Vaikų mama B. I. nedirba ir nevairuoja, registruota Užimtumo tarnyboje. Alkoholio vartojimas nėra jo kasdieninio gyvenimo būdo išraiška. Jis neteistas, niekada nėra padaręs jokio pažeidimo būdamas pavartojęs alkoholio. Yra padarytas nesunkus, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimas, dėl kurio jis visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, yra teigiamai charakterizuojamas, jo automobilio ir pagalbos jį vairuojant reikia visai su šiuo nusikaltimu nesusijusiems asmenims (vaikams, kurių vienas neįgalus ir jo neįgaliai mamai vežioti).

2.8. Transporto priemonės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes ir jį teigiamai charakterizuojančią medžiagą yra neproporcingas jo padarytam teisės pažeidimui. Tokios pozicijos ir laikomasi apeliacines instancijos teismų praktikoje (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-291-348/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-313-174/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-230-309/2017 ir kt.). Taip pat, šiuo klausimu yra ne kartą pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., baudžiamosios bylos Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-29/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-34-699/2018). Tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimu, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) (kasacine nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015).

2.9. Turto konfiskavimas nepagrįstai apsunkintų jo ir jo šeimos teisinę padėtį. Šiuo metu jo, jo vaikų mamos finansinė situacija yra labai sunki. Jis neturi darbo. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promiles alkoholio (BK 281 str. 7 d.), baudžiamoji atsakomybė taikoma kaip kraštutinė ultima ratio priemonė, tačiau tai nėra pagrindas iš esmės keisti BK 72 straipsnio taikymo praktikos, kai nėra nusikaltimų sistemiškumo (kartotinumo) ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių, todėl šiuo atveju turtas, t. y. transporto priemonė neturėtų būti konfiskuojama. Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismo priimtoje byloje (Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 1A-135-768/2020) buvo konstatuota, kad pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, transporto priemonė paprastai nekonfiskuojama (netaikomas konfiskacijos institutas) jei nustatytas girtumas labai neviršija ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė arba girtumas nėra sunkus, vairuotojas nelinkęs daryti šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytas pažeidimas atsitiktinio pobūdžio, asmuo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-50-788/2018)“. Panašios nuomonės laikosi ir Vilniaus apygardos teismas, 2021 m. gegužės 29 d. priimtame nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-323-312/2021, kurioje netaikytas konfiskavimo institutas, nors apeliaciniu skundu to prašė prokuroras, pažymėta, kad vietoj prašomo konfiskavimo buvo taikyta 500 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

2.10. Sprendžiant taikyti turto konfiskavimą ar ne, reikėtų atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgyta ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Byloje nėra duomenų, kad praeityje šiurkščiai, piktavališkai būtų pažeidęs KET, kad piktnaudžiautų alkoholiu, neblaivus darytų nusikalstamas veikias, taip pat duomenų, patvirtinančių, kad po šio nusikaltimo padarymo vėl būtų nusižengęs. Esant panašioms situacijoms, konfiskavimo institutas netaikomas (nutartys Nr. 1A-168-312/2020, 1A-315-908/2020, 1A-41-497/2021). Iki šio laiko, t. y. praėjus nuo nusikaltimo padarymo momento 8 mėnesiams, jis nevairavo nei šios nei kitos transporto priemonės ir laikėsi jam paskirtos kardomosios priemonės – nevairuoti. Iš to matoma, kad tolimesnis transporto priemonės turėjimas, bijant, kad automobilį galėtų panaudoti nusikaltimams daryti yra nepagrįstas. Dėl šios priežasties nusikaltimo padarymo įrankio (automobilio) konfiskavimas tikrai nėra būtinas, nes jis niekam nekelia ir nekels pavojaus nei jam, nei aplinkiniams.

2.11. Teismas nuosprendyje teigia, kad V. Z. iki nusikalstamos veikos padarymo visos jo išvardintos darbinės ir šeimyninės aplinkybės egzistavo ir buvo žinomos, tačiau jis vairavo ir rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones bei automobilį. Su tuo nevisiškai sutinka. Jo paminėtose teismų praktikos bylose, kuriose nebuvo taikomas konfiskavimo institutas ir buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas teisės vairuoti transporto priemones minimaliam terminui, visi kaltinamieji žinojo prieš darydami nusikalstamas veikas apie savo šeimynines, darbines aplinkybes, sveikatos problemas. Bet teismai vis tiek netaikydavo konfiskavimo tose bylose ir teisę vairuoti atimdavo minimaliam terminui. Supranta, kad poreikis vairuoti transporto priemones ir jos turėjimas darbui, artimųjų sveikatos būkle, jo sveikata ir kitos panašios aplinkybės, šio pobūdžio bylose savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti švelnesnės baudžiamosios poveikio priemonės taikymą, tačiau itin formaliai taikant tokį išaiškinimą, aplinkybių faktiškai neliktų (sunku net įsivaizduoti, kokiais kitais motyvais galima grįsti tokį prašymą, jei ne darbo pobūdžiu, šeimynine padėtimi, sveikatos būkle ir pan.).

2.12. Teismams nagrinėjant kitos viešosios teisės šakos pažeidimų bylas, pvz. administracinių nusižengimų bylas, teismai retais atvejais skiria teisės pažeidėjui specialiosios teisės atėmimą atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui ar didesniam terminui. Jei pažeidėjas gailisi, pripažįsta kaltė ar yra kitos aplinkybės, teismai dažnu atveju skiria minimalų teisės atėmimo terminą. Per pastaruosius 5 metus jo atžvilgiu buvo užfiksuoti keli smulkūs KET pažeidimai, visos baudos sumokėtos laiku. Jis kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai neblaivumas viršijamo 1,5 promilės, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo tokia pati kaip ir blaivaus vairuotojo. Jo vairuotas automobilis nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų ir byloje nėra duomenų, kad iki tol būtų pavojingai vairavęs. Manytina, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam laiko tarpui.

2.13. Tokia ar panaši pozicija matoma ir teismų praktikoje – Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. 1A-197-851/2018 teisiamajai skirta baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminas 1 metams (neblaivumas 2,69 promilės), Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. 1A-413-626/2018 uždrausta naudotis specialia teise 1 metams 6 mėnesiams (neblaivumas 2,69 promilės), šiose bylose asmenims nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Suprantama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimai negali būti precedentais, bet tokios praktikos yra laikomasi ir kituose panašiuose pirmos instancijos teismų sprendimuose (pvz. Nr. 1-2190-961/2020, 1-1264-834/2020, 1-2415-978/2020, 1-2995-598/2021, e1-1666-753/2023, 1-531-865/2022, 1-1154/2023, 1-57-1166/2024, 1-988-269/2021, 1-1082-1196/2023 ir kt.).

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė prašo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino V. Z. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei jo asmenybę apibūdinančius duomenis, kurių visumos pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atleisti V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimą 2 metams ir transporto priemonės konfiskavimą.

3.2. V. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, jam nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra pasisakęs, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, o ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, kadangi teisingumo principas, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018 ir kt.).

3.3. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su jo šeima, darbu ir finansine padėtimi, teismų praktikoje nelaikomos išimtinėmis, kurios leistų daryti išvadą apie paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių neproporcingumą. Be to, kaip teisingai nurodė nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuo nusikaltimo darymo. Taigi visi šiuo metu patiriami nepatogumai yra neišvengiamos paties V. Z. nusikalstamų veiksmų pasekmės, kurias jis privalėjo numatyti prieš darydamas nusikalstamą veiką. Nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. Z. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Iš esmės su tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu apeliantas sutinka, tačiau nesutinka su šios priemonės skyrimo terminu, prašo terminą sutrumpinti iki 1 metų.

3.4. Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiame kontekste pažymėtina, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020). Teismas, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, nagrinėjamu atveju atsižvelgė į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Įvertino tiek nusikalstamos veikos pobūdį, tiek V. Z. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, dėl ko pagristai nustatė 2 metų draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą.

3.5. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau V. Z., kaip atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmė nebuvo skirta, vadinasi, jam dėl nusikalstamos veikos tenkančios neigiamos pasekmės yra susijusios išimtinai su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios ir yra skiriamos tam, kad nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sukeltų atitinkamo pobūdžio neigiamas pasekmes ir atgrasytų jį nuo kitų nusikalstamų veikų darymo. V. Z. ir taip yra nustatytas mažesnis už vidurkį teisės vairuoti kelių transporto priemones draudimo terminas, todėl nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios nėra laikytinos išimtinėmis, nesuteikia pagrindo apelianto teisinę padėtį dar labiau švelninti, sutrumpinant uždraudimo naudotis specialia teise terminą. V. Z. net ir suvokdamas teisės vairuoti turėjimo poreikį ir reikšmingumą pagal jo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, pats sąmoningai pasielgė neatsakingai. Tuo tarpu tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.

3.6. Apeliaciniame skunde prašoma vertinti ir tai, kad V. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nebuvo teistas, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, į kitų asmenų, tarpininkaujančių dėl jo laidavimo pateiktas charakteristikas ir į kitas jo asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą buvo pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018 ir kt.). Kaip matyti iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę automobilio „VW Passat“ vertę 2023 m. liepos mėnesį, ji yra 3140 Eur. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytą automobilio vertę, nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas. Jokių išimčių, apribojančių nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo galimybes, nenustatyta. Be to, ši baudžiamojo poveikio priemonė suderinta su kita baudžiamojo poveikio priemone – draudimu vairuoti kelių transporto priemones.

3.7. Nagrinėjamu atveju neskyrus baudžiamojo poveikio priemonių būtų formuojama asmens nebaudžiamumo nuotaika, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Baudžiamojo poveikio priemonės, siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų tinkamo įgyvendinimo, yra būtinos, proporcingos ir adekvačios priemonės. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, V. Z. paskyrė teisingas, proporcingas ir adekvačias kaltininko asmenybei ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, baudžiamojo poveikio priemones ir jas naikinti, keisti ar mažinti dydį, nėra pagrindo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas prašo sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminą ir panaikinti nuosprendį dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo. Tuo atveju, jei teismas spręstų, jog atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų būti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, prašo skirti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį, artimą minimaliam įmokos dydžiui (20 MGL), atidedant sumokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo.

5. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai sprendė dėl baudžiamosios poveikio priemonės – turto konfiskavimo – tikslingumo, dėl to liko neatskleista ir neįvertinta faktinių aplinkybių visuma, teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Jis suprato savo veiksmų pavojingumą, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi 2 nepilnamečius vaikus, kurie gyvena su vaikų motina apie 10 km atstumu nuo jo, vaikus reikalinga nuvežti į mokyklą, gydymo įstaigas, vienas iš vaikų turi neįgalumą, taip pat apeliantas rūpinasi savo sergančia mama. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių V. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga ar perteklinė priemonė.

6. Sutinkama su apeliacinio skundo argumentais, jog asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, taikomas atvejais, kai sprendžiamas asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018). Įgyvendindamas sau suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018).

7. Nagrinėjamu atveju V. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įvertinus tai, kad jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau teistas nebuvo, administracines nuobaudas įvykdęs, byloje nėra duomenų, kad d prieš tai kada nors būtų vairavęs transporto priemonę, būdamas neblaivus, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvusiose darbovietėse charakterizuojamas teigiamai. Visgi, sprendžiant dėl šios priemonės taikymo, būtina vertinti visas bylos aplinkybes. Privalomas turto – nusikalstamos veikos įrankio arba priemonės – konfiskavimas arba tokio turto vertės išieškojimas, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo jurisprudencija, gali būti netaikomas tik tuo atveju, kai šios poveikio priemonės taikymas pažeistų proporcingumo principo reikalavimus, t. y. išimtis iš minėtos taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-112-942/2021).

8. Byloje nustatyta, kad V. Z. vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Teisiamojo posėdžio metu jis pripažino, jog iki liudytojos L. S. darbovietės vairavo automobilį, būdamas prieš tai vartojęs alkoholį. Aplinkybę, jog buvo matyti neblaivumo požymiai, patvirtina liudytojų A. W. R. S., D. V., T. K., D. B. parodymai (t. 1, b. l. 40-43, 46-47, 50-53, 56-59), neblaivumo nustatymo aktas (t. 1, b. l. 16), taip pat UAB „D.“ aikštelės, į kurią atvažiavo V. Z., vaizdo įrašas (t. 1, b .l. 28-31), pareigūno D. V. kūno kameros vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 32-35). Nors V. Z. teigė, jog daugiau alkoholio išgėrė jau būdamas įmonės aikštelėje, iš minėto UAB „D.“ pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti jog V. Z. tik atvažiavus į aikštelę ir bandant išlipti iš automobilio, jo judesiai nekoordinuoti, asmuo svyruoja į šonus, toks pat elgesys matomas ir bandant atidaryti galines automobilio dureles, kas leidžia daryti išvadą, jog buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl buvo pagrindas patikrinti V. Z. neblaivumą pagal KET 17 punkto reikalavimą. Iš liudytojų parodymų taip pat matyti, jog asmuo ketino toliau vairuoti automobilį būdamas tokioje būsenoje, tačiau buvo stebimas, kad negalėtų to padaryti. V. Z. apeliaciniame skunde teigia, jog alkoholio vartojimas nėra jo gyvenimo būdo dalis, ir kad nuo nusikalstamos veikos padarymo alkoholio nebevartoja, tačiau liudytoja L. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jos ir V. Z. pažinties laikotarpiu (trejų metų) jie ne kartą buvo susipykę dėl to, kad V. Z. piktnaudžiavo alkoholiu. Aplinkybė, jos apeliantas po įvykio nebevartoja alkoholio, vertintina teigiamai, visgi, aptartų aplinkybių kontekste tai nėra duomuo, kuris būtų pagrindas daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

9. Kaip teisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei atsiliepime į apeliacinį skundą, apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su jo šeima, darbu ir finansine padėtimi, teismų praktikoje nelaikomos išimtinėmis, kurios leistų daryti išvadą apie paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių neproporcingumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą buvo pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro pagrindo neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018 ir kt.).

10. Sprendžiant turto konfiskavimo taikymo proporcingumo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad V. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, jam nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra pasisakęs, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, o ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, kadangi teisingumo principas, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato nepatyrė iš teismo sprendimo kylančių dar griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė, jis neturės teistumo), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiškai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar teisėtų suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo.

11. Apeliaciniame skunde nurodomi teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet turto konfiskavimas nebuvo taikomas. Visgi, teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai), turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus, turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta atskirųjų teisėjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Teismų procesiniai sprendimai, nurodomi apeliaciniame skunde nurodomose nutartyse bylose Nr. 1A-291-348/2017, 1A-313-174/2017, 1A-230-309/2017, 2K-7-83/2010, 2K-7-130-29/2015, 2K-7-304-976/2016, 1A-168-312/2020, 1A-315-908/2020, 1A-41-497/2021, nagrinėjamu atveju, nėra reikšmingi, nes jose teismų nustatytos aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, nustatytų nagrinėjamoje byloje. Be to, apeliaciniame skunde minima teisminė praktika nėra analizuojama faktinių aplinkybių bei asmenybę charakterizuojančių aplinkybių tapatumo ar panašumo aspektu, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą, ne tik nurodant išaiškinimus atskirai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių.

12. Apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami daryti išvadą, kad transporto priemonės konfiskavimas, nagrinėjamu atveju, yra neproporcinga, labiau asmens teises pažeidžianti, nei visuomenės interesus atitinkanti priemonė. Kaip minėta, skunde apelianto nurodomos aplinkybės dėl konfiskuojamo automobilio vertės, turimų finansinių įsipareigojimų, šeimos sudėties bei jų sveikatos būklės, teismų praktikoje nelaikomos išimtinėmis, kurios leistų daryti išvadą apie taikomos priemonės neproporcingumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad tokio modelio lengvojo automobilio VW Passat, kokį įvykio metu vairavo V. Z. ir kuris pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, vidutinė kaina Lietuvos Respublikoje 2023 m. liepos mėn. buvo 3140 Eur (t. 1, b. l. 142). Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama. Byloje nėra duomenų apie specialiuosius apelianto šeimos poreikius, susijusius su automobilio naudojimu, vaikų pristatymu į švietimo ir gydymo įstaigas, kurie niekaip kitaip negali būti užtikrinti. Taigi jokių išimčių, apribojančių nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo galimybes, nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

13. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, aukščiau išdėstytus argumentus, nustatytą transporto priemonės vertę, nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju, automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo arba vietoje transporto priemonės konfiskavimo paskirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą atidedant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

14. Apeliantas poreikį turėti teisę vairuoti motyvuoja tuo, kad turi vežioti savo vaikus, kurių vienas yra neįgalus ir sunkiai sergančią mamą, kuri yra po galvos operacijos ir yra liekamieji reiškiniai, todėl reikalinga ja rūpintis, taip pat pats turi sveikatos problemų, stuburo ligų, dėl ko jo mobilumas yra ribotas. Taigi teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savimi ir artimaisiais.

15. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės, daugiausia dėmesio turi būti skiriama tam, kad baudžiamojo poveikio priemonė darytų maksimalų poveikį baudžiamuosius įstatymus pažeidusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę įvertino nusikaltimo padarymo aplinkybes, teigiamai V. Z. charakterizuojančias aplinkybes, (anksčiau neteistas, teigiamai charakterizuojamas), taip pat tai, kad buvo baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimai nėra šiurkštūs, baudos sumokėtos. Apeliantas nurodo aplinkybes, susijusias su motinos bei savo sveikatos būkle, tačiau nėra pateikta jokių tai patvirtinančių duomenų. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu V. Z. nenurodė aplinkybių, susijusių su savo ir savo mamos sveikata, jų nenurodė ir pati apelianto motina, nors buvo apklausta teisiamojo posėdžio metu ir yra paskirta jo laiduotoja.

16. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

17. Nagrinėjamu atveju, V. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad jis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Kaip matyti iš aukščiau šioje nutartyje pasisakant dėl turto konfiskavimo nurodytų įvykio aplinkybių, apelianto koordinacija ir orientacija buvo akivaizdžiai sutrikusi, tokios būklės vairuodamas jis kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, tokios būsenos V. Z. jau atvažiavo į UAB „D.“ aikštelę. Duomenų, jog tokia asmens būsena buvo dėl kitų, nei vartoto alkoholio pasėkoje, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodo ir pats V. Z.. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas, būdamas tokioje būsenoje, vairavo automobilį 8 val. ryte, atvyko į minėtos bendrovės aikštelę, kurioje buvo žmonių, taip pat kitos transporto priemonės, todėl kėlė jiems pavojų. Nors jo veiksmais ir nebuvo sukeltos sunkesnės pasekmės, ši nusikalstama veika yra pavojinga savaime, ir nereikalaujanti padarinių kilimo.

18. Pirmiausia atsižvelgtina į V. Z. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatytas alternatyvus BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – vengimas neblaivumo patikrinimo, kai vairuotojui nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo, atkreipia dėmesį į V. Z. elgesį iki policijos pareigūnų atvykimo, taip pat atvykus pareigūnams ir reikalavimo pasitikrinti iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją nevykdymo aplinkybes, kurios nurodytos pareigūno D. V. kūno kameros vaizdo įrašuose, t. y. kad jis nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, vartojo necenzūrinius žodžius, nepagarbiai elgėsi, imituodamas pūtimą į alkotesterį, trukdė pareigūnams operatyviai atlikti patikrinimą (t. 1, b. l. 32-33).

19. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialiąja teise, padarymą, sąmoningai sugriežtino šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą (nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojus BK 68 straipsnio 2 dalies pakeitimui, teismas gali uždrausti naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo 1 iki 5 metų (anksčiau maksimalus terminas buvo 3 metai). Be to, įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, taip pat ir dėl vengimo neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui nustatomi neblaivumo požymiai, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje.

20. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už vairavimą, kai asmeniui nustatytas neblaivumas neviršija 1,5 promilės, o to paties straipsnio 9 dalis numato už šio nusižengimo padarymą skirti nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, todėl paskyrus minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą, kuris būtų analogiškas taikomam už administracinio nusižengimo padarymą, nebūtų užtikrintas atsakomybės neišvengiamumo ir proporcingumo padarytai pavojingai veikai principas.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo nustatytas mažesnis nei vidutinis specialiosios teisės atėmimo terminas yra proporcingas nusikalstamai veikai ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirčiai, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jo trumpinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.