Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. Š. gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. Š. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo momento 2020 m. lapkričio 26 d.

Nekonfiskuota R. Š. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. Š., pritaikius BK 40 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad jis 2020 m. lapkričio 25 d., apie 15.40 val., Pasakų g., Moluvėnų k., Trakų r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendį: skirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1 500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir konfiskuoti automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

3. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl baudžiamojo poveikio priemonės - automobilio konfiskavimo netaikymo ir tik vienos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo yra nepagrįstos ir neteisingos.

4. Pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad minėta transporto priemonė, nors teismo ir nurodoma, kaip šeimos turtas, tačiau pagal informaciją apie kelių transporto priemones, pateiktą iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra R. Š. ir automobiliu pagrinde naudojasi kaltinamasis, kas suponuoja, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikomas R. Š. vairuotos transporto priemonės konfiskavimas natūra.

5. Antra, teismas nevertino tos aplinkybės, kad automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas R. Š., kuris nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis.

6. Trečia, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, paskyrė jam tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, taikydamas beveik minimalų jos terminą: draudimą 1 metus ir 3 mėnesius vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, priimdamas sprendimą netaikyti R. Š., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo, neanalizavo šios priemonės taikymo proporcingumo aspektu, nors ši aplinkybė, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, yra svarbi sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę (nepaisant to, kad jis ne tik vairavo automobilį neblaivus tačiau, pagal liudytojo P. L. parodymus, kėlė realų pavojų eismo saugumui, vinguriavo važiuojamąja kelio dalimi, pavojingai priartėdavo prie priešais važiuojančių automobilių, visiškai nesilaikė saugaus atstumo, t. y. tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta kitų sunkių padarinių), tenkino prašymą ir R. Š. atžvilgiu nepriėmė apkaltinamojo nuosprendžio. Teismas jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, R. Š. nepatyrė iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė ir jis neturi teistumo). Vadovaujantis BK 40 straipsniu, R. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jam paskirta tik viena, švelni baudžiamojo poveikio priemonė, kuri nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Todėl jam turėtų būti skirtos dar dvi baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimas ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą.

7. Prokuroro teigimu, visų šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad automobilio konfiskavimas ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą, turint omenyje ir pirmosios instancijos teismo paskirtą švelnią baudžiamojo poveikio priemonę, jokiu būdu nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Priešingai, šioje situacijoje visuomenės ir R. Š. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš jo nebūtų konfiskuota transporto priemonė ir neskirta įmoka - nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Netaikant baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo ir įmokos, tyčinių nusikaltimų padarymo atveju gali susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės ir visuomenės, nes iš duotos situacijos darytina išvada, kad yra geriau padaryti nusikaltimą, o ne administracinį nusižengimą. Kai tuo tarpu, įstatymo leidėjas kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, t. y. daugiau nei 1,5 promilės kraujyje, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje.

8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pritaręs žemesnės instancijos teismų praktikai, kai asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo kartu su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis skiriamas ir turto arba jo vertės konfiskavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-693/2018, Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-118- 511/2018, 2K-14-511/2018).

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. prašo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

10. Atsiliepime nesutinkama su prokuroro teiginiu, jog automobiliu pagrinde naudojasi kaltinamasis, kas suponuoja, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikomas R. Š. vairuotos transporto priemonės konfiskavimas natūra. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šiuo automobiliu naudojasi tiek jis, tiek ir serganti sutuoktinė. Jis yra įgytas santuokoje, todėl preziumuojama, kad šis turtas yra priskiriamas bendrajam sutuoktinių teisiniam režimui. Be to, automobilis naudojamas ne tik sutuoktinės, bet reikalingas padėti jo sunkiai sergančiai mamai (įrodymai byloje). R. Š. teigimu, palaikant prokuroro poziciją ir taikant konfiskavimo institutą, šioje byloje nukentės visai su šiuo nusikaltimu nesusiję asmenys (jo mama ir sutuoktinė).

11. Pažymima, jog nusikalstamą veiką jis padarė 2020 m. lapkričio 25 d, tad nuo jo padarymo praėjo jau 5 mėnesiai, ir jis per šį laiką nevairavo nei šios, nei kitos transporto priemonės, t. y. sąžiningai laikosi jam paskirtos kardomosios priemonės. Taigi, šia transporto priemone naudojasi tik sutuoktinė savo reikmėms, ir padedama sunkiai sergančiai jo mamai.

12. Atsiliepime R. Š. atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš formuojamos ir aktualios teismų praktikos, nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuteisimo atvejais taip pat skiriasi turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas. Pažymi, jog darbdavys pateiktoje charakteristikoje jį apibūdina teigiamai ir yra įsitikinęs, kad šis jo teisės pažeidimas yra tikrai atsitiktinis, kuris niekada nepasikartos. Darbdavio teigimu, darbo funkcijoms atlikti jam yra privalu turėti teisę vairuoti transporto priemonę ir pačią transporto priemonę. Prašo teismo ir tarpininkauja į jį pažiūrėti ne vien tik per padarytos nusikalstamos veikos prizmę bei griežtai jo nebausti.

13. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė charakteristikoje-tarpininkavimo rašte teismui taip pat jį apibūdina teigiamai ir yra įsitikinusi, kad šioje konkrečioje situacijoje švelnesnės atsakomybės taikymas tikrai leis pasiekti bausmės tikslus. Sodininkų bendrija laiduoja už jo elgesį, prašo ir tarpininkauja, kad būtų baudžiamas kuo švelniau.

14. Atsiliepime nurodoma, jog atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės yra kraujo donoras ir visa tai patvirtina, kad alkoholio vartojimas nėra jo kasdieninio būdo išraiška. Prašoma atsižvelgti į tai, kad jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, artimas minimaliam neblaivumui, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė, kas šios bylos kontekste rodo jo mažesnį pavojingumą, darant šią nusikalstamą veiką. Be to, nusikalstama veika nebuvo padaryta žala.

15. Nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti jam baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo, neanalizavo šios priemonės taikymo proporcingumo aspektu. Priešingai, teismas konstatavo, jog automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. R. Š. teigimu, transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes ir jį ypatingai charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui.

16. Nurodoma, jog jo su sutuoktine finansinė situacija yra sunki. Dėl šio pažeidimo jis neteko darbo (įrodymai byloje). Nors yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, deja, negauna jokių pajamų ir darbo pasiūlymų. Visur prašo turėti teisę vairuoti transporto priemones ir pačią transporto priemonę. Be to, jų šeima turi skolinių įsipareigojimų – būsto bei vartojimo paskolas ir kas mėnesį moka 294 Eur įmokas (įrodymai byloje). Transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimas sužlugdytų jį finansiškai ir morališkai bei neatitiktų proporcingumo principų įgyvendinimo

17. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta tik viena baudžiamojo poveikio priemone - draudimu vairuoti kelių transporto priemones, nustatant beveik minimalų jos terminą - 1 metus ir 3 mėnesius. Teismas, nustatydamas terminą, atsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes įstatymo leidėjo nustatytas termino ribas teisę, ir tai nėra labai švelni baudžiamojo poveikio priemonė, dėl kurios jis daugiau kaip metus negalės susirasti darbo pagal gebėjimus ir žinias. Atsižvelgtina ir į paskelbtą karantiną Lietuvos Respublikoje ir ekonominę situaciją, kas dar labiau apsunkina darbo paieškas.

18. Atsiliepime nesutinkama su prokuroro prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 30 MGL (1500 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme prokuroras nereiškė būtinumo skirti jam šią baudžiamojo poveikio priemonę, todėl šis prašymas apeliacinės instancijos teisme yra neteisėtas ir nepagrįstas.

19. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja teisingai įvertino baudžiamojoje byloje Nr. 1-251-239/2021 surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, dėl to nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

20. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

21. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje svarstė turto – automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – konfiskavimo klausimą ir nusprendė, kad nagrinėjamu atveju, turto konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Prokuroras nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai ir apeliaciniu skundu prašo konfiskuoti R. Š. vairuotą automobilį

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. Š. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taigi, minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios R. Š. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. Š. (b. l. 23). Visgi, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl automobilių, kuriais buvo padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje padaryti nusikaltimai, konfiskavimo atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018), teismas turi pagrindo teigti, kad automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas nagrinėjamu atveju neatitiktų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kaltinamasis R. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas pirmą kartą, kaltinamasis davė parodymus, nevengė atsakomybės ir visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, automobilis yra šeimos turtas. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia teismui daryti išvadą, kad R. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jam priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų nesuderinamas su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgtina ir į tai, kad automobiliu Volvo V70 naudojasi ir R. Š. sutuoktinė, kuri turi sveikatos problemų, o taip pat vežiodama padeda sunkiai sergančiai R. Š. mamai (įrodymai pateikti byloje), be to, kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė kaltinamasis, šis automobilis (2001 metų gamybos) yra vienas iš trijų turimų, tačiau pats geriausias, jų šeima yra paėmusi būsto paskolą bei vartojimo paskolas (įrodymai pateikti byloje), todėl automobilio ar jo vertės konfiskavimas nėra proporcinga ir teisinga baudžiamojo poveikio priemonė.

24. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius suderinamumą ir galimybes taisomai veikti asmenį, gali būti skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Teisėjų kolegijos manymu, siekiant pilnai pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslus, be kita ko, padaryti auklėjamąjį poveikį ir atitinkamai išvengti asmens nebaudžiamumo situacijos susidarymo, R. Š. skirtina turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas įsitikinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas R. Š. suderinamas su kita jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones, šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymas galėtų taisomai veikti R. Š., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nustatant konkretų jos dydį, atsižvelgtina į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybę ir kitas aplinkybes. R. Š. yra neteistas, padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant laiduotojos – jo sutuoktinės A. Š. žinion, užstatas neskirtas. Be to, išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas patvirtina, kad R. Š. įsidarbino ir nuo 2021 m. balandžio 12 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, R. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, t. y. 500 eurų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti.

Skirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL, t. y. 500 (penkių šimtų) eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.