- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-230-309/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07707-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. P. ir jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės J. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. P., už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. S. P. perduotas A. P. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 16 d.
Transporto priemonė – automobilis „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas savininko UAB „m.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (valdytojos S. P.) nuosavybėje.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, nustatyta panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2017 m. vasario 27 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. P. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2017 m. vasario 16 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 2,47 promilės girtumui kraujyje, vairavo UAB „m.“ priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė J. K. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, dalimis, konfiskuoti automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „m.“ (valdytojas S. P.).
2.1. Skunde nurodoma, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, kad įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, nes ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.
2.2. Prokurorė taip pat pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, prokurorės nuomone, nėra įmanomas.
2.3. Pasak prokurorės, automobilio savininko („m.“) pozicija ir Joniškio apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas nekonfiskuoti turto – automobilio – sudaro prielaidas asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, išsaugoti turimą turtą. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Akcentuoja, kad tokia praktika gali paskatinti nusikalsti linkusius asmenis, t. y. asmenis, linkusius už vairo sėsti esant neblaiviems, automobilius įsigyti išperkamosios nuomos (lizingo) būdu, taip išvengiant skaudžių pasekmių – automobilio konfiskacijos. Kartu pažymi, kad šiuo atveju formuojama skirtinga teismų praktika, t. y. kuomet kaltininkas yra automobilio savininkas, jam taikomas turto konfiskavimas (pvz. bylos Nr. 1-215951/2017, Nr. 1-338-409/2017, Nr. 1-358-1002/2017), o jeigu automobilis yra įsigytas išperkamosios nuomos (lizingo) būdu – turto konfiskavimas netaikomas. Mano, kad tokia praktika netoleruotina, nes taip analogišką nusikalstamą veiką padariusių asmenų veiksmai vertinami skirtingai ir taip pažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis).
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėja prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės J. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde S. P. kaltė, jo veikos kvalifikavimas ir laidavimo instituto taikymas neginčijami, prokurorė prašo keisti apylinkės teismo nuosprendį tik dėl to, kad teismas netaikė BK 72 straipsnio nuostatų ir nekonfiskavo UAB „m.“ nuosavybės teise priklausančio automobilio. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
5.2. Kartu pažymima, kad teismų praktikoje konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog teismų praktikoje kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas ne visada. Turtas gali būti nekonfiskuotas, kai jis kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padarytos veikos pavojingumo ir sankcijos griežtumo.
5.3. Byloje nustatyta, kad S. P. vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jo kraujyje buvo 2,47 promilės alkoholio (b. l. 52) – ir taip padarė tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso ne S. P., o UAB „m.“ (b. l. 38, 41, 46, 133, 151, 152). UAB „m.“ 2017 m. balandžio 4 d. prašyme nurodyta, kad sutartyje, sudarytoje tarp šios bendrovės ir S. P., pastarasis buvo įpareigotas nenaudoti automobilio neteisėtiems veiksmams atlikti, o tai rodo, kad lizingo davėjas pagal savo galimybes ėmėsi priemonių apsaugoti transporto priemonę nuo neteisėto naudojimo. Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad UAB „mogo LT“ su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, kad sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingai visuomenės interesams. Taigi šiuo atveju sankcijos, pasireiškiančios UAB „mogo LT“ priklausančio turto konfiskavimu, taikymas nagrinėjamoje situacijoje nebūtų teisingas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nekonfiskuoti UAB „mogo LT“ priklausančio automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrįstai konstatavo, kad valstybės siekiami tikslai gali būti pasiekti, t. y. kelias neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme gali būti užkirstas ir visuomenės saugumas gali būti užtikrintas paskyrus S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudus jam dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Dėl to prokurorės apeliacinis skundas jame išdėstytais motyvais netenkinamas ir skundžiamas nuosprendis nekeičiamas. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis), tačiau šiuo atveju prokurorė skunde prašė tik konfiskuoti UAB „m.“ priklausantį automobilį, o ne išieškoti iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės J. K. apeliacinį skundą atmesti.