Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam J. O., jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui, galimai laiduotojai A. O., vertėjai Helenai Žemaitel,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „A.“ bei UAB „S.“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), rodmenimis 2021-10-07 16.25 val. užfiksuota, kad J. O. iškvėptame ore yra 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija, antro tikrinimo metu 16.43 val. nustatyta 1,99 promilių etilo alkoholio koncentracija.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „JAGUAR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „S.“. (b. l. 28)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. O. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Jaguar“, valst. numeris (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,99 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad J. O. vairavo automobilį „Jaguar“, valst. numeris (duomenys neskelbtini) be kita ko, patvirtina liudytojo A. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas A. J. patvirtino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje pastebėjo kaip automobilis „Jaguar“, valst. numeris (duomenys neskelbtini) pavojingai manevravo kelyje, dėl ko jis užblokavo minėtam automobiliui kelią ir taip sustabdė automobilio „Jaguar“ vairuotoją iki atvykstam policijos pareigūnams. Liudytojas A. J. taip pat patvirtino, kad automobilio vairuotojas J. O. iš akiračio nebuvo dingęs ir jam stebint alkoholio nevartojo. (b. l. 9, 46) Liudytoja, policijos pareigūnė, R. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad atvažiavus į įvykio vietą pagal iškvietimą buvo patikrintas J. O. blaivumas alkotesteriu ir buvo nustatyta, kad automobilį J. O. vairavo neblaivus. J. O. nesipriešino ir nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtų liudytojų objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas, kuriame buvo užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš J. O. burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija (pėda po pėdos), stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negalėjo. Alkotesterio rodmenimis 2021-10-07 16.25 val. užfiksuota, kad J. O. iškvėptame ore buvo 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo tikrinimo metu 16.43 val. nustatyta – 1,99 promilių etilo alkoholio koncentracija. Nors kaltinamasis J. O. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu buvo išreiškęs dvejones dėl alkotesterio rodmenų, tačiau bylos duomenimis J. O. blaivumas buvo tikrintas alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARYK-0104. Minėtas alkotesterio techninė būklė buvo patikrinta Lietuvos metrologijos inspekcijos ir 2021-05-17 buvo išduotas patikros sertifikatas, kuris pavirtino, kad „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARYK-0104 yra techniškai tvarkingas ir tinkamas naudojimui iki 2021-11-17. (b. l. 14) Taigi teismas neturi pagrindo abejoti alkotesterio užfiksuotais duomenimis ir jų patikimumu, kadangi, kaip minėta, prietaisas buvo techniškai tvarkingas, be to, J. O. blaivumas buvo tikrintas du kartus – antrasis tikrinimas buvo atliktas beveik po dvidešimties minučių ir užfiksuota 0,18 promilėmis mažesnė etilo alkoholio koncentracija J. O. iškvėptame ore.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis J. O. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi J. O. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas nustato, kad kaltinamojo J. O. atsakomybę lengvina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi. Kaltinamojo J. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį J. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį motinos laiduotojos A. O. atsakomybėn.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis J. O. praeityje neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailisi dėl savo veiksmų. Byloje nėra pareikšta jam tiesiogiai civilinių ieškinių. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailisi, taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. J. O. turi nuolatinio pobūdžio darbą, teigiamai charakterizuojamas darbovietėse, užsiima (duomenys neskelbtini), yra pelnęs apdovanojimų, (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini). Administracinių nusižengimų išrašo duomenimis už 5 metų laikotarpį 12 kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu, tačiau šie administraciniai nusižengimai nevertinamai kaip itin šiurkštūs, visos paskirtos baudos – sumokėtos. Pažymėtina, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos J. O. nėra padaręs administracinių nusižengimų. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nenustatyta aplinkybių, itin neigiamai apibūdinančių jo asmenybę, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną A. O.. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu A. O. patvirtino, kad ją su sūnumi sieja glaudūs, artimi santykiai. Jo veiksmus dėl vairavimo išgėrus vertina kritiškai, jų nepateisina. Ji buvo šokiruota sužinojus apie įvykį. Kartu su sūnumi laisvalaikiu leidžia laiką kartu gamtoje, aptaria įvairius polinius įvykius, kiekvieną dieną bendrauja, kartu gyvena. Bendro gyvenimo su sūnumi metu nebuvo rimtų nesutarimų. Juos sieja draugiški ir vienas kitam pagarbūs santykiai. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. O. su sūnumi sieja artimi ryšiai. Laiduotojos asmenybė taip pat vertinama teigiamai – neteista bei nebausta administracine tvarka, iki pensijos dirbo bei gyveno aktyvų socialinį gyvenimą. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. O. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima sūnui J. O., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką J. O., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, J. O., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos A. O. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Prokuroras baigiamojoje kalboje prašė J. O. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą 2 metams; 2) išieškoti visą automobilio vertę (39 360 Eur su PVM).

Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013 ir kt.).

Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad J. O. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis Vilniuje, kur eismas yra pakankamai intensyvus, vairavo automobilį būdamas vidutinės neblaivumo būsenos, be to, pripažino, kad prieš tai apgadino kitus automobilius. Taigi nėra abejonių, kad jis ne tik kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, bet ir apgadino jų turtą. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Tokios išvados nepaneigia, kad kaltinamajam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atlikti darbo funkcijas. Šios aplinkybės savaime nesudaro teisinio pagrindo netaikyti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės. Akivaizdu, kad didžiajai daliai J. O. funkcijų atlikti teisė vairuoti transporto priemones apskritai nėra reikalinga, dalį jų galima atlikti net nuotoliniu būdu. Jei J. O. negalėtų atlikti darbo funkcijų, jam nėra uždrausta susirasti kito darbo, nesusijusio su poreikiu vairuoti transporto priemones, juolab ši specialioji teisė nėra atimama neterminuotai. Kaip minėta, kaltinamasis turi sutuoktinę, kuri gali pasirūpinti pavežėjimu. Įvertinus visas aplinkybes, J. O. privatus interesas turėti teisę vairuoti transporto priemones negali būti iškeltas aukščiau už visuomenės interesą tinkamai įvertinti kaltinamojo elgesį ir pritaikyti jam atitinkamo poveikio priemonę.

Teismas, atsižvelgęs į J. O. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, anksčiau aptartą asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes, nustato kaltinamajam uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) minimaliam 1 metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021-10-08.

Prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat prašė iš kaltinamojo J. O. išieškoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

J. O. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Jaguar“. Taigi minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui UAB „S.“, valdytojas – UAB „A.“. Kaltinamasis J. O. nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi automobiliu „Jaguar“ kaip UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Jaguar“ 2021 metų vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 39 360,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Pažymėtina, kad turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo tikslas, be kita ko, yra padaryti kaltininko nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, o ne jį nubausti.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju J. O. vairuojamas automobilis „Jaguar“ priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui. Automobiliu kaltinamasis disponavo kaip UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). Galima manyti, kad šiuo automobiliu kaltinamasis naudojasi pastoviai. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairavo Vilniuje, judrioje eismo gatvėje, šiais veiksmais keldamas realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Iš pateiktos kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad J. O. yra (duomenys neskelbtini), išlaiko žmoną, kuri šiuo metu (duomenys neskelbtini), turi kitų finansinių įsipareigojimų. Šios aplinkybės taip pat svarbios sprendžiant turto konfiskavimo dydžio tikslingumo klausimą, tačiau, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismo vertinimu, taikant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (39 360 Eur), kaltinamasis patirtų išskirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes.

Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio „Jaguar“ vertę atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas iš J. O. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes kaltinamojo galimybės įvykdyti ją būtų itin pasunkintos, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo J. O. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 9 000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

J. O. prašė vietoj turto vertės išieškojimo paskirti jam 10 (500 Eur) MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į J. O. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir laipsnį, jo kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, šiuo atveju skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę (įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) vietoj turto vertės išieškojimo, nėra tikslinga ir teisinga.

Kaltinamajam J. O. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

J. O. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys nekelbtini), įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“. (b. l. 90)

J. O. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-10-07 iki 2021-10-08 val. (viena diena).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. O., a. k. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. O. šias baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021-10-08;

- išieškoti iš J. O. dalį automobilio „Jaguar“ vertės – 9 000 Eur ir šią sumą konfiskuoti valstybės nuosavybėn.

J. O. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neklebtini)) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

J. O. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neklebtini), saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 90), įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti J. O. ir A. O., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti J. O., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.