Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. ir jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-04-16 nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas R. Š. naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta R. Š. 7 MGL (350 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Atsiliepimai į skundą nepateikti. Teismo posėdžio metu apeliantas R. Š. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniu skundu R. Š., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, prašo panaikinti apylinkės teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 2 metams 6 mėnesiams vairuoti transporto priemones. Apelianto nuomone, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes baudžiamojo poveikio priemonės turėtų būti skiriamos tik su bausme, taip pat neįvertinęs jo bei gynėjo argumentų dėl jo darbinės veiklos, kuri susijusi su transporto priemonės vairavimu, o netekus darbo, pablogėtų šeimos finansinė padėtis, kiltų problemų dėl šeimos poreikių tenkinimo ir kreditų dengimo. Nurodo, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė bei jos terminas yra neproporcingi ir paskirta vadovaujantis vienas kitam prieštaraujančiais vertinimais, nes jis atleistas pagal laidavimą esant pagrindui manyti, kad jis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, perduodant jį vertam teismo pasitikėjimo ir galinčio jam daryti teigiamą įtaką asmeniui, todėl mano, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas negali būti grindžiamas grėsme visuomenės saugumui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. Š. pagal laidavimą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą kelių transporto priemonės esant apsvaigus nuo alkoholio (kraujyje nustatytos 2,69 promilės etilo alkoholio). Nustatytas laidavimo terminas 2 metai 6 mėnesiai. Atleisdamas R. Š. pagal laidavimą ir parinkdamas jam baudžiamojo poveikio priemones pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. Š. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, praeityje nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, pripažino savo kaltę ir gailisi, dirba, charakterizuojamas teigiamai, nustatytas neblaivumo laipsnis (2,69 promilės). Sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog R. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų. Prevenciniams tikslams (užtikrinti visuomenės saugumą) pasiekti, vadovaudamasis 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, apylinkės teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, kurios terminą nustatė didesnį nei vidurkis - 2 metus 6 mėnesius. Vienas iš skundo argumentų yra manymas, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos tik su bausme. Šie argumentai atmetami kaip prieštaraujantys baudžiamajame įstatyme įtvirtintoms nuostatoms. Taip pat kaip nepagrįstas atmetamas ir argumentas, kad pagrįstas manymas, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, vienas kitam prieštarauja.Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, yra numatytas įstatyme ir paliekamas teismo nuožiūrai. Pažymėtina, kad teigiamas kaltininko asmenybės įvertinimas, buvo pagrindas priimti sprendimą atleisti R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės ir su ja susijusių padarinių: teistumo ir bausmės. Tačiau teismo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jos atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs itin šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Būtent šiuos tikslus užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkcijas, yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-136-699/2018. Šioje nutartyje nurodyta, kad sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Apylinkės teismas, baudžiamojo poveikio priemonę būtent ir paskyrė nubaudimo ir tuo pačiu prevenciniams tikslams pasiekti, iš kurių vienas - atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos, įvertinus šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018) bei proporcingumą, kuris reikalauja, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vertinant draudimo naudotis specialiąja teise pagrįstumą ir proporcingumą, aptariamu atveju, pažymėtina, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais yra siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės (BK 281 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamasis raštas). Šių tikslų įgyvendinimas netaikant draudimo vairuoti kelių transporto priemones, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas, o patiriamas suvaržymas yra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Nagrinėjamu atveju, R. Š. apylinkės teismas paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones: atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams ir 7 MGL dydžio (350 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos mokėjimą išdėstant 7 mėnesiams. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltininkui padariusiam itin šiurkštų teisės pažeidimą, kėlusį realią grėsmę kitų asmenų turtui ir sveikatai ir nepatyrusiam padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, vien tik turtinio pobūdžio priemonė, kurios dydis yra artimas minimaliai baudai, skiriamai už lengvesnį tapatų, tačiau mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nėra pakankama užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti asmenis nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Atkreipiamas dėmesys, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą ženkliai mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis), vairuotojai baudžiami nuo 300 iki 450 Eur, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Šiuo atveju, R. Š. vairavo automobilį, kai jo iškvėptame ore buvo nustatytas 2,53 promilių girtumas (kraujyje – 2,69 promilės), kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Vairuodamas R. Š. nesuvaldė automobilio, kliudė kelio ženklą ir iš įvykio vietos pasitraukė. Vairavo jis dienos metu, kaip pats nurodė apylinkės teisme, esant intensyviam eismui, automobilių spūsčiai. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, visuomenės interesus bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, būtent abi apylinkės teismo R. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas vairuoti transporto priemones bei 350 Eur (7 MGL) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šiuo atveju yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir būtinos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Priešingai, nepaskyrus ginčijamos baudžiamojo poveikio priemonės nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Apeliantas nurodo, kad jis netekęs teisės vairuoti gali netekti darbo, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl vaikų, kurie turi sveikatos problemų. Pažymėtina, jog tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Apelianto pateiktų dokumentų duomenimis, vienas iš jo auginamų vaikų (sutuoktinės sūnus) keletą kartų sirgo bronchitu (duomenys apie sutuoktinės sūnaus ligas yra kelių metų senumo), kitas sūnus turi regos (žvairumas, astigmatizmas) ir tarimo sutrikimus, dukrai nustatytas alerginis rinitas. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos vaikų esamos ir buvusios ligos bei darbas, nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios būtų priežastis neskirti specialios teisės atėmimo, taip pat nenustatyta ir jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga.Kita vertus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su R. Š. skundo argumentu, kad jam paskirta ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra per griežta. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis yra 2 metai (BK 61 straipsnio 3 dalis). Apylinkės teismas priėmė sprendimą R. Š. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, t. y. nustatė specialios teisės atėmimo terminą, viršijantį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkį, tačiau šio savo sprendimo iš esmės nemotyvavo. Kaip jau minėta, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu, kuris reikalauja, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra. Turi būti atsižvelgiama ne tik į objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, bet ir į kaltininko asmenybę. Šiais reikalavimais privaloma vadovautis ir nustatant šios priemonės taikymo terminą. Šiuo atveju, apygardos teismas sutinka, kad R. Š. padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, tačiau jis nevengė atsakomybės, per 5 metus yra padaręs tik vieną administracinį teisės pažeidimą - 2013-12-30 baustas už viešosios tvarkos trikdymą. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nėra teistas. Dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Dėl savo veiksmų nuoširdžia gailisi. Be to, R. Š. laidavimo terminas nustatytas 2 metams 6 mėnesiams. Kaip jau minėta, laidavimas yra sąlyginis atleidimas, todėl R. Š. nesilaikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, bus sprendžiama dėl jo atsakomybės už šią nusikalstamą veiką. Atsižvelgusi į šias aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad R. Š. nepagrįstai nustatytas didesnis nei vidutinis specialios teisės uždraudimo terminas, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalyje bei sprendžia, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trumpesniam laikui, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, tai yra 1 metams 6 mėnesiams, todėl R. Š. apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

R. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-04-16 nuosprendį pakeisti: R. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą nustatyti 1 (vieneriems ) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.