Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.

2018 m. balandžio 16 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju - technologu, iki įvykio administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis:

2018 m. sausio 4 d. apie 15.54 val., Vilniaus r., Nemėžio sen., Skaidiškių k., Sodų gatvėje ties pastatu Nr. 3, pažeidęs Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,, VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,69 promilės etilo alkoholio,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje;

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 46, 47) ir teisme nurodė, kad būdamas neblaivus, po darbo važiavo namo. Nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į kelio ženklą, išsigandęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Namie dėl šio įvykio susipyko su žmona, išgėrė dar alkoholio, o kadangi žmona atsisakė nupirkti jam cigarečių, jis pats sėdo prie vairo ir nuvažiavo į parduotuvę. Šalia parduotuvės jį sulaikė policijos pareigūnai. Pripūtė 2,56 promilės alkoholio. Vėliau jį nuvežė į narkologinį centrą kraujo tyrimui paimti. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Prašo jo atžvilgiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei neatimti teisės vairuoti. Augina du vaikus, sūnus dažnai serga bronchitu, jį reikia dažnai vežioti profilaktikai į polikliniką. Be to, turi finansinių įsipareigojimų, todėl, netekęs teisės vairuoti, negalės tinkamai atlikti savo darbo, o naujo greitai negalės surasti. Laiduotoja prašo paskirti savo seserį – D. V., kuri neteista, dirba UAB ,,Eurokos“ pardavėja, su ja sutaria labai gerai, jos klauso, po įvykio buvo rimtas pokalbis, jis pažadėjo sesei ir savo šeimai užsikoduoti ir daugiau nevairuoti girtas (b. l. 121-122).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-liudytojo M. G. (M. G.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. sausio 4 d. apie 15.55 val., kartu su vyriausiu patruliu S. S. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad automobilis ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nuo Minsko pl. link Skaidiškių, kliudė kelio ženklą ir pasišalino. Važiuojant link Skaidiškių k., Rudaminos gatvėje nuo Minsko pl. pastebėjo šį automobilį, kuris buvo be priekinio bamperio, priekinė kairė pusė buvo apgadinta. Automobilį sustabdė Vilniaus r., Skaidiškių k., Sodų g. 3 prie "IKI" parduotuvės. Nustatė, kad automobilį vairavo R. Š., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Automobilyje vairuotojas buvo vienas. R. Š. paaiškino, kad apie 12 val. vartojo alkoholinius gėrimus ir, vairuodamas automobilį, kliudė kelio ženklą bei iš įvykio vietos išvažiavo. Alkotesterio pagalba vairuotojui nustatė 2,53 promilių girtumą. Automobilio vairuotojas R. Š. buvo pristatytas į Vilniaus m. Priklausomybių ligų centrą, kur jam buvo paimtas kraujo mėginys, o iš ten - į Vilniaus m. VPK Kelių policijos valdybą (b. l. 32);

-liudytojos D. V. paaiškinimu teisme, kad prašo ją paskirti jos brolio – kaltinamojo laiduotoja, o pastarojo atžvilgiu bylą nutraukti. Nurodo, kad dirba, yra neteista, administracine tvarka nebausta, su broliu sutaria labai gerai, turi jam teigiamą poveikį ir mano, kad galės jį perauklėti. Su juo susitinka dažnai, beveik kas savaitę (b. l. 123-124);

-pranešimo informacija, kuri patvirtina, kad 2018 m. sausio 4 d. 15.54 val. privatus asmuo bendru pagalbos telefonu pranešė jog automobilio ,,VW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, važiuodamas kliudė kelio ženklą ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 4-5);

-tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema ir priedais prie jos, kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta, apgadintas kelio ženklas ir tai, kad automobilis ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), joje neaptiktas (b. l. 6-9);

-transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, nuotraukomis, kuriuose užfiksuotas automobilis ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam padaryti apgadinimai eismo įvykio metu (b. l. 10-11);

-pažyma iš VĮ ‚REGITRA" duomenų bazės, kurioje nurodyta, kad automobilis ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. Š. (b. l. 12);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 222/2018(01), kurioje užfiksuota, kad R. Š. kraujyje, paimtame 2018 m. sausio 4 d. 17 val. buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,69 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 53);

-VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, kad vidutinė automobilio VW Golf (1990-1991) vertė yra 240 Eur (b. l. 13).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 d.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, o jį perduoti sesers atsakomybėn pagal laidavimą, nes mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką.

Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir neprašo, kad būtų taikomas užstatas.

Byloje yra pateiktas laiduotojos D. V. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei (b. l. 75-76, 77).

D. V. sutinka laiduoti už kaltinamąjį R. Š. ir nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, kolektyve gerbiama. Kaltinamasis yra jos brolis, jis jos klauso, dėl daugelio šeimos klausimų sprendimus priima kartu, ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Po įvykio su kaltinamuoju daug kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta savo padarytą žalą visuomenei ir šeimai, žada daugiau tokių klaidų nedaryti.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis R. Š. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja D. V. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, darytina išvada, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį perduodant jį pagal laidavimą D. V. atsakomybei dviejų metų šešių mėnesių laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad galima pasitikėti D. V. kaip laiduotoja, nes ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, kaltinamasis ją gerbia. Teismas neturi pagrindo ja netikėti, todėl mano, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Todėl atsižvelgus į laiduotojos asmenines savybes, šeimyninę, turtinę jos ir kaltinamojo padėtį (b. l. 78-117), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (įstatymo leidėjo suformuotus tikslus ir siekiant juos įgyvendinti, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam), nustatyto neblaivumo laipsnį (net 2,69 promilės alkoholio), taip pat nusikaltimą padariusio asmens savybes (neteistas, administracine tvarka prieš padarant nusikalstamą veiką nebaustas (b. l. 56), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 84)), nustatytinas dviejų metų šešių mėnesių laidavimo laikotarpis be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise bei automobilio konfiskavimo taikymo.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka praeityje už girto vairavimą taip pat nebaustas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus - du metai šeši mėnesiai.

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės ir prašymą motyvavo tuo, kad kaltinamasis turi du nepilnamečius vaikus, jo darbas susijęs su vairavimu ir netekęs šios teisės, negalės padėti ne tik šeimos nariams, bet ir gali netekti darbo, dėl ko jam bus sunku materialiai, nes turi kreditorinių įsipareigojimų. Tačiau pažymėtina, kad BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir – uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 30, 618 p.) konstatuota, kad, nors BK 68 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje jau yra suformuluotos pagrindinės teisinės taisyklės tiek tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018 ir 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018), tiek ir tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018). LAT yra pasisakęs, kad: 1) BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė; 2) asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas yra teismo diskrecija. Kartu LAT savo nutartyse yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Nagrinėjamoje byloje R. Š. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,69 prom. etilo alkoholio koncentracija, t. y. būdamas sunkiai apsvaigęs (sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ 11.4.3 punktas). Tačiau bylos duomenys rodo, kad R. Š. praeityje nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, dėl jo artimųjų sveikatos būklės (b. l. 108-118) automobilis yra būtinas R. Š. šeimos poreikiams. Todėl teismo vertinimu, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo principais, kurie neprieštarauja ir suformuotai teismų praktikai, šiuo atveju kaltinamajam skirtinos dvi tarpusavyje suderinamos baudžiamojo poveikio priemonės, kaip numato ir BK 67 straipsnio 6 dalis – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas dvejiems metams ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pabrėžtina ir tai, kad BK 281 straipsnio pakeitimais įstatymo leidėjas siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant jokių baudžiamojo poveikio priemonių, bei taikant laidavimą be užstato, kaip ir prašo kaltinamasis, nėra įmanomas.

Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir kalto asmens nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusikaltimu.

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir bylą nutraukti.

Perduoti R. Š. pagal laidavimą laiduotojai D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti R. Š. naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti R. Š. 7 MGL (350 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Lėšas pervesti į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą SEB banke NR. LT70 7044 0600 0026 9468.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti VĮ ,,Regitra“, kad vairuotojo R. Š. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2011-08-22, paimtas nebuvo.

2018 m. sausio 11 d. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. Š. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 str. 7 d.);

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 str. 8 d.).

Išaiškinti D. V., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.