Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Danutės Švitinienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą netaikant užstato. D. V. laiduotoja paskirta R. B. Laidavimo terminas nustatytas 1 metams.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, D. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Audi A6, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. V. 2020 m. vasario 9 d., apie 00.32 val., (duomenys neskelbtini), šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu Alcotest 7510, serijos numeris ARKB-0388, patikros sertifikato Nr. 1088725, nustatytas 1,85 promilių girtumas, vairavo jai priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu D. V. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendį: 1) neskirti transporto priemonės Audi A6, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo; 2) sutrumpinti specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 72 straipsnio nuostatas pažeidė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju turto konfiskavimo taikymo teisinius pagrindus ir nesirėmė aktualia teismų praktika identiškose bylose, leidžiančią skirti konfiskavimą kaip baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje aktualioje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, apeliacinės instancijos teismu nuosprendžiai bylose 1A-291-348/2017, 1A-313- 174/2017,1A-230-309/2017 ir kt.). Apeliantė teigia, kad transporto priemonės konfiskavimas ją sužlugdytų finansiškai ir morališkai ir neatitiktų proporcingumo principų įgyvendinimo. Be to ji turės pilnai atlyginti žalą už sugadintus automobilius;

2.2. Teismas neatsižvelgė į gerai apeliantę charakterizuojančią medžiagą, tai, kad ji turi finansinių įsipareigojimų, nepilnai įvertino reikalingumą turėti transporto priemonę. Šioje byloje teismas pilnai galėjo taikyti alternatyvią baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą nustatant 5 MGL įmokos dydį;

2.3. Teismas nepakankamai įvertino tai, kad yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji neteista, anksčiau nėra bausta ar teista už analogiškus veiksmus, charakterizuojama išimtinai teigiamai, veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, apeliantė supranta ir gailisi dėl savo veiksmų;

2.4. Jai paskirtos specialiosios teisės atėmimo 2 metų terminas yra aiškiai per griežtas ir galėtų būti sumažintas iki minimalaus 1 metų termino. Apeliantei buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris neženkliai viršijo baudžiamąją atsakomybę užtraukiančią ribą, kas rodo mažesnį pavojingumą, darant šią nusikalstamą veiką.

3. Atsiliepimu į D. V. skundą, prokuroras R. Bačiulis cituodamas skundžiamą nuosprendį nurodo, jog teismas pagrįstai nurodė, kad padaryto pažeidimo pobūdis ir mastas, lyginant jį su kitais tokios pat rūšies nusikaltimais, taip pat ir D. V. asmenybė nėra išskirtiniai ir išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nagrinėjamoje byloje nėra.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliantė savo kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau mano, kad teismas atleidęs ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepagrįstai taikė turto konfiskaciją, o taip pat skyrė per griežtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

5. Apeliantė teigia, kad teismas, atleisdamas ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikydamas jos atžvilgiu BK 72 nuostatas pažeidė turto konfiskavimo teisinius pagrindus bei nesirėmė aktualia teismų praktika identiškose bylose. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas vietoj turto konfiskacijos galėjo taikyti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

6. Teisėjų kolegija sutinka, kad teismų praktika šiuo klausimu yra įvairi. Teismų praktikoje asmens nuteisimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinių pagrindų ir tvarkos skirtumų klausimas yra spręstas ne vieną kartą, tačiau kiekvienu atveju teismai vertina konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nors apeliantė skunde nurodo eilę teismų priimtų nutarčių, kuriose asmenims atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padariusiems analogišką veiką, turto konfiskacija nebuvo taikoma, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (toliau - LAT) taip pat yra eilė nutarčių, kuriose pritariama sprendimams, kai atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės transporto priemonė ar jos vertė yra konfiskuojama (LAT nutartys baudžiamosiose bylose 2K-218-648/2018, 2K-193-719/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-42-1073/2019, 2K-104-1073/2019 2K-186-648/2019).

7. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, BK VI skyriuje numatytais pagrindais, asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. LAT yra pasisakęs, kad teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Išanalizavus LAT nutartis, tokias kaip Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, 2K-81-976/2019, 2K-79-511/2018, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal šiuo metų suformuotą teismų praktiką, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, transporto priemonė paprastai nekonfiskuojama jei nustatytas girtumas labai neviršija ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė arba girtumas nėra sunkus, vairuotojas nelinkęs daryti šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytas pažeidimas atsitiktinio pobūdžio, asmuo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-50-788/2018). Automobilio konfiskavimas buvo netaikytas ir tuomet, kai vairavimo metu girtumas buvo artimas sunkiam, tačiau asmuo turi negalią, dėl kurios konfiskavus transporto priemonę, šeimos kasdienybė neproporcingai pasunkėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-35-719/2018). Visais kitais atvejais, kai nustatytas vairuotojo girtumas artimas sunkiam ar sunkus, vairuotojas linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir pan., transporto priemonė arba jos vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-81-976/2019, 2K-114-1073/2018, 2K-77-648/2019, 2K-186-648/2019, 2K-104-1073/2019).

8. Apeliantė savo prašymą netaikyti konfiskavimo argumentuoja savo asmenybės išskirtinai teigiamu vertinimu bei savo materialinės padėties sunkumu, taip pat iš skundo argumentų matyti, kad apeliantė menkina savo padaryto nusikaltimo pavojingumą lygindama jį su kitų asmenų padarytomis analogiškomis veikomis. Su šiais apeliantės argumentais nesutiktina. Visų pirma, D. V. asmenybė buvo vertinama svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Tai, kad D. V. išimtinai teigiamai charakterizuojama, neteista, buvo viena iš sąlygų taikyti atleidimo nuo bausmės institutą. Visų antra, vien tai, kad nustatytas girtumas neženkliai viršijo minimalią baudžiamajai atsakomybei kilti nustatytą ribą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo apeliantei neskirti turto konfiskavimo, o ir šiuo konkrečiu atveju, D. V. nustatytas promilių kiekis leidžiamą normą viršija 0,34 promilių, t. y., pakankamai ženkliai. Vertinant apeliantės turtinę padėtį matyti, kad ji dirba, gyvena kartu su sutuoktiniu ir nors turi finansinių įsipareigojimų, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip priežastis netaikyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad nagrinėjamu atveju turto konfiskavimas turi būti skiriamas, pagrįstai pažymėjo tai, kad D. V. sukėlė eismo įvykį, sužalojo kitą asmenį, apie eismo įvykį vengė pranešti policijos pareigūnams, dėl to tarėsi su nukentėjusiąja, šalinosi iš įvykio vietos, tačiau buvo sulaikyta pašalinių asmenų. Įvertinus minėtas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju, turto konfiskavimas negali būti laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos.

9. Skunde apeliantė taip pat nesutinka su jai paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Apeliantė nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Jos nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti yra būtina darbinėje veikloje, vežant šeimos narius į gydymo įstaigas, nesudaro pagrindo trumpinti jai paskirtą teisės vairuoti atėmimo terminą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos poreikiams vykdyti ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams, kitiems eismo dalyviams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. D. V. padarytas nusikaltimas yra vienas iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 2 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Teismas įvertino tiek atsakomybę lengvinančią, tiek apeliantę charakterizuojančias aplinkybes, tačiau pažymima, kad maksimalus minėtos poveikio priemonės taikymo terminas yra net 5 metai, todėl paskirtą terminą, mažesnį nei vidurkis, vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo.

10. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė, toks asmuo išvengia teistumo, be to, toks asmuo nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, o ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, kadangi teisingumo principas, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. apeliacinį skundą atmesti.