Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

asmeniui, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. A., jo gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. A., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos R. A. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

G. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Taip pat G. A. paskirta 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas).

Transporto priemonę „VW PASSAT”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti savininkui A. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleistas už tai, kad 2017 m. sausio 14 d. 01.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW PASSAT”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,19 promilių). Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. nuosprendyje atsižvelgęs į tai, kad G. A. kelių eismo taisykles pažeidė pirmą kartą, nors turi 6 metų vairavimo stažą, ankščiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbantis ir studijuojantis bei įvertinę padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas) ir kaltinamojo asmenybę, transporto priemonės nekonfiskavo.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 67 straipsnio 3 dalimi ir remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi iš G. A. konfiskuoti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas, nepagrįstai atsisakė taikyti BK 72 straipsnio, todėl nepagrįstai nekonfiskavo transporto priemonės - VW „Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. A., kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės.Apeliantas pažymi, kad konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai, nes kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimą turtą vėl gali panaudoti nusikaltimams daryti (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK straipsnio 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami (LAT nutartys kasacinėje bylose 2K-270/2004, 2K- 363/2005, 1-79/2007).Skunde nurodoma ir tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Šiuo atveju akivaizdu, kad be automobilio nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymas būtų neįmanomas, todėl automobilis „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turi būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone ir konfiskuotas.Asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. A. atsikirtime į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą nurodo, kad transporto priemonė priklauso ne jam, ji nebuvo specialiai pritaikyta nusikalstamos veikos darymui, todėl apylinkės teismas pagrįstai jos nekonfiskavo, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti ir iš G. A. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 1380 Eur. Asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. A. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.Prokuroras apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas) ir nekonfiskuoti transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pagrįstai G. A. neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 2 dalies norma yra bendroji norma, kuri apibrėžia konfiskuotiną turtą, o konfiskuojant kitiems asmenims perduotą nusikaltimo padarymo įrankį, priemonę ar nusikalstamos veikos rezultatą remiamasi BK 72 straipsnio 4 dalimi, o ne šio straipsnio 2 dalimi, tačiau apie tai apeliaciniame skunde nėra visiškai pasisakyta. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje padarė vairuodamas automobilį „VW Passat“, kurį ir prašė konfiskuoti prokuroras. Prokuroras apeliaciniame skunde pabrėžė, kad tokios pozicijos dėl transporto priemonės konfiskavimo laikėsi ir pirmosios instancijos teisme, tačiau pažymima, kad baigiamųjų kalbų metu BK 72 straipsnio nuostatų taikymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Byloje nustatyta, kad prašoma konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso ne pačiam G. A., bet jo tėvui A. A., kuriam apie baudžiamąjį procesą, kurio metu gali būti sprendžiamas jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo klausimas, nebuvo pranešta. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti šį pažeidimą atliko įrodymų tyrimą ir liudytoju apklausė A. A..Apeliacinės instancijos teismo posėdį A. A. parodė, kad automobilis „VW Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Tai yra jų šeimos automobilis, kurį įsigijo prieš 8-10 metų. Šeimai automobilis yra reikalingas, nes žmona turi neįgalumą. Kadangi sūnus G. A. dirbo ir studijavo magistrantūros studijose, tai, kad jis suderintų studijas ir darbą, duodavo jam automobilį. Sūnus automobiliu naudojosi ne nuolatos. Sūnus niekada nėra vairavęs automobilio išgėręs, šiuo sūnaus poelgiu stebisi ne tik šeima, bet ir draugai. Prašė jam priklausančios transporto priemonės nekonfiskuoti.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras įvertinęs tai, kad automobilis, kurį neblaivus vairavo G. A. priklauso jo tėvui A. A. prašė konfiskuoti ne automobilį, o iš G. A. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pateikti duomenys rodo, kad automobilio „VW Passat“ vidutinė rinkos vertė yra 1380 Eur (t. 1, b. l. 99). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, G. A. asmenybę, t. y., kad jis anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebuvo baustas, kas rodo, jog jis visuomet laikėsi ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir kitų įstatymų reikalavimų, jų nepažeidinėjo, dirba, nusikalstamos veikos padarymo metu studijavo, sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas ar konfiskuotino turto atitinkančios pinigų sumos išieškojimas pagal byloje nustatytas aplinkybes yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui. Šią aplinkybę pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinio Teismo nutarimuose yra išaiškinta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Iš minėtų nuostatų seka, kad už teisės pažeidimą skiriamos priemonės taikymas turi būti individualizuotas. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonė apibrėžiama kaip priemonė, padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamoje byloje nors G. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad konstituciniai teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai būtų iškreipti, jei G. A. atžvilgiu būtų taikoma ir BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti prokuroro apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.