Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtinisav., Lietuva, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB ,,HYPE", stalius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, o būtent:

jis, 2021-06-15 apie 18.43 val., (duomenys neskelbtinipažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo lengvąjį automobilį CITROEN C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2,03 promilės etilo alkoholio koncentraciją (b.l. 77, 111-112, 131, 137-163, 169-173).

Kaltinamasis L. S. (toliau-kaltinamasis) teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021-06-15 dirbo statybos objekte, (duomenys neskelbtinik. Dirbdamas jis išgėrė 3 skardines alaus - 5,2 laipsnio stiprumo. Dieną prieš tai, vakare taip pat gėrė alų (2 skardines). Apie 18 val. baigus darbą, savo automobiliu CITROEN C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo į parduotuvę IKI, esančią (duomenys neskelbtinir. Išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini kaime, kur buvo palikęs savo automobilį, šiek tiek atsirėmė į gyvenamojo namo tvorą. Tvoros nesugadino. Tuo metu prie jo priėjo jam nepažįstamas vyriškis. Bendravimo metu, vyriškis pastebėjo, kad jis yra neblaivus ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą. Pirmu putimu - 18.47 val. nustatė 2.16 prom. neblaivumą, antru pūtimu - 19.03 val., nustatė 2.03 prom. neblaivumą. Su alkoholio matuoklio parodymais sutiko. Su pažeidimu sutinka, savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal žmonos laidavimą. Laidavimą supranta taip, kad daugiau nedarys pažeidimų. Šiemet bus 24 metai kaip jie su žmona gyvena santuokoje. Su sutuoktinė sutaria labai gerai, gyvena draugiškai, sprendimus priima abu, tariasi. Jis įsiklauso į sutuoktinės nuomonę. Supranta, kad jo poelgis kėlė grėsmę, buvo pavojingas. Gailisi dėl padaryto ir pažada ateityje to paties nekartoti (b.l. 79-80, 113, 169-173).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė Jūratė Žvironienė (toliau-prokurorė) bei kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Pretendentė į laiduotoją E. S. (toliau-E. S., laiduotoja) teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą ir parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis ir jis sau prisiima atsakomybę už vyrą, kad jis nieko nepažeidinėtų. Kalbėjosi su vyru apie šį įvykį, tokį jo elgesį vertina blogai. Galės ateityje vyrui daryti teigiamą įtaką, kad jis taip daugiau nesielgtų. Vairuotojo pažymėjimą turi. Niekada nėra bausta dėl to, kad vairavo girtas. Automobiliu, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, yra šeimos automobilis. Šeimai bus labai didelis smūgis netekti automobilio.

Liudytojas D. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje, vyriausiojo patrulio pareigose. Pagal numatytą grafiką dirbo laiku nuo 2021-06-15 18.00 val. iki 2021-06-16 06.00 val. 2021-06-15 apie 18.40 val., jam bedirbant ir patruliuojant kartu su vyr. patruliu D. J. gavo pranešimą iš VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtiniį namo tvorą įvažiavo automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į vietą, kreipėsi pranešėjas V. S., kuris paaiškino, kad būdamas namuose išgirdo trenksmą ir išėjęs iš namų pamatė automobilį Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsitrenkęs į jo namo tvorą. Taip pat pranešėjas paaiškino, kad jam priėjus prie automobilio, automobilyje buvo vienas vyras, kuris sėdėjo už vairo. Nuo šio asmens sklido alkoholio kvapas, įtarus, kad galimai vairuotojas yra neblaivus, pranešėjas iš užvedimo spynelės ištraukė raktelius ir paskambino į policiją. Pranešėjas jiems nurodė vairuotoją, priėjus prie jo tai buvo jam nepažįstamas vyras. Nustatyta, kad tai L. S. gim. (duomenys neskelbtinim., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Tikrinant šį asmenį alkotesteriu 18.47 val., jam pirmu pūtimu nustatė 2.16 prom. neblaivumą, antru 19.03 val., pūtimu jam buvo nustatytas 2.03 prom. neblaivumas. L. S. bendraujant pripažino, kad jis vairavo automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nes šiandien (2021-06-15) apie 18 val., gėrė 3 skardines alaus ir vėliau sėdo už automobilio vairo ir nesuvaldęs automobilio, įvažiavo į asmens kiemą ir vos neatsitrenkė į jo namo tvorą. Minėtas asmuo buvo sulaikytas. Faktinis sulaikymas 18:47 val., specialiosios priemonės nepanaudotos. Girtumas nustatytas alkotesteriu Drager alcotest 6810 Nr, ARFM-0443. Patikros Nr. 1486555. Bendraujant su pranešėju V., jis nurodė, kad jo namo tvora neapgadinta, pretenzijų dėl to jis neturėjo. Neblaivaus vairuotojo automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo nuvežtas į saugomą aikštelę, Eišiškių pl. 127. Automobilio Citreon vairuotojas pristatytas į Vilniaus AVPK OVS. Įvykio vietoje filmuota BODY 1743, padarytos įvykio vietos nuotraukos, automobilis Citroen buvo be akivaizdžių apgadinimų. Eismo įvykis nebuvo forminamas (b.l. 54-56).

Liudytojas V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-06-15 apie 18:30 val., jam būnant savo namuose, einant link savo garažo, išgirdo garsą, lyg kažkas būtų atsitrenkęs. Pažiūrėjęs į savo namo esančią tvorą, prie jos pamatė tamsios spalvos automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame sėdintį vairuotoją, kuris bandė išvažiuoti iš vietos. Nuėjus pasižiūrėti arčiau, pamatė, kad ankščiau minimas automobilis buvo šiek tiek atsirėmęs į jo tvorą. Jis tada nuėjo prie automobilio vairuotojo. Kai priėjo prie jo, jis jo paklausė, ką čia darot, šis jam atsakė, kad negali įjungti atbulinės eigos. Supratęs, kad asmuo gali būti neblaivus, vairuotojui pasakė, kad išliptų iš automobilio, iš automobilio spynelės ištraukė automobilio raktelius ir paskambino bendruoju pagalvos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Kol jis su vairuotoju laukė policijos pareigūnų, jis jo paklausė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis jam atsakė, kad ne. Bendraujant su vairuotoju, šis stovėdamas prie automobilio svirduliavo. Su juo vairuotojas kalbėjo nerišliai. Jis su vairuotoju prabuvo iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Matė, kaip atvykę policijos pareigūnai, patikrino vairuotojo girtumą. Matė, kaip vairuotojui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kiek atsimena virš dviejų promilių. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (b.l. 60-63).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad L. S. nustačius neblaivumo požymius - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas, pirmojo tikrinimo metu prietaisu Draeger Alcotest 6810 Nr. ARFM 0443, patikros sertifikatas Nr. 1486555, 2021-06-15 18:47 val. nustatytas 2,16 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu 19:03 val. nustatytas 2,03 prom. girtumas (b. l. 69).

Iš 2021-05-21 18.47 val. alkoholio matuoklio Draeger Alcotest 6810 Nr. ARFM 0443 duomenų matyti, kad L. S. nustatytas 2,03 promilių girtumas (b. l. 71).

Iš 2021-05-21 19:03 val. alkoholio matuoklio Draeger Alcotest 6810 Nr. ARFM 0443 duomenų matyti, L. S. nustatytas 2,03 promilių girtumas (b.l. 76 ).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio CITROEN C4 PICASSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas VF7UARHE8AJ521668 savininkas L. S., gim. (duomenys neskelbtini (b. l. 32).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad automobilio CITROEN C4 PICASSO, kategorija M1-AF, pasirinkti metai 2010, vidutinė kaina be PVM Lietuvoje 3297 Eur, su PVM 3990 Eur (b. l. 33).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 4-5, 15-19, 22-31, 34-52).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad L. S. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kad jo iškvėptame ore nustatyta 2.03 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. L. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes L. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis 2021-08-14 prašymu (toliau-kaltinamojo prašymas dėl laidavimo) bei E. S. 2021-08-14 prašymu ir teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę.

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).

Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės E. S. laidavimą. L. S. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą. L. S. dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad L. S., iki nusikalstamos veikos padarymo neteistas, administracine tvarka nebaustas, nes jam 2020-02-26 pareikšta žodinė pastaba už mažai pavojingą veiką, KET pažeidimų nėra padaręs, nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, taip pat nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos dirba, darbo vietoje charakterizuojasi teigiamai, jį teigiamai charakterizuoja ir jo motina S. B. bei laiduotoja, kas patvirtina tamprius kaltinamojo darbinius ir socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Neigiamai L. S. charakterizuojančių duomenų nei byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas, t.y. prokurorė neprieštaravo, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai L. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumo laipsnį ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip L. S. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti L. S. pasitikėjimą.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad E. S. yra tinkams būti laiduotoja. E. S. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek jos prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį, prisiimti jai teksiančią atsakomybę bei nurodė, kad jo sutuoktinis pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką. E. S. praeityje neteista, administracine tvarka nors ir bausta ne už šiukštus KET pažeidimus, tačiau darbovietėje dirba nuo 1996 m. ir darbe charakterizuojama tik teigiamai, atsakingai atliekanti jai pavestas funkcijas. Tiek kaltinamasis, tiek E. S. parodė, kad jie kaip sutuoktiniai palaiko labai artimus gerus ryšius. Visas iškilusias problemas sprendžia, sprendimus priima bendrai, palaiko vienas kitą, jie pakankamai ilgai kartu veda bendra šeimos ūkį, puikiai sutaria. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad E. S. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad L. S. nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl E. S. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sutuoktinio elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja E. S. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti L. S. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su jo.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad E. S. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, E. S. rūpi jos sutuoktinio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie E. S. asmenybę, tiek jos bei L. S. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad E. S. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką L. S., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos E. S. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, L. S. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos E. S. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė L. S.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį L. S. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus L. S. ir E. S. asmenybes, šeimynines aplinkybes ir bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, L. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad L. S. padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi asmenys, nei jų sveikatos būklė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020).

Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam L. S. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2.03 promilės girtumas, t. y. vidutinis neblaivumo laipsnis. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais L. S. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ypatingai sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių L. S. veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, pašaliniam asmeniui laiku pastebėjus pavojingai manevruojantį automobilį ir pranešus policijos pareigūnams. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju L. S. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams.

Teismas konstatuoja, jog L. S., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021-06-16. Minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą, nes ji pagrįsta ne tik kaltinamojo charakterizuojančia medžiaga, bet teismas atsižvelgia taip pat ir į kaltinamojo girtumo laipsnį bei tai, kad kaltinamasis, yra vedęs, prižiūri sergančią motiną S. B. ir turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia vežioti į medicinos ir švietimo įstaigas, todėl nagrinėjamu atveju taikant šią priemonę bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.

Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. L. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone CITROEN C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis CITROEN C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis CITROEN C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam L. S. (b .l. 22-31, 34-52, 116-123), todėl automobilis saugomas kaltinamajam žinomoje vietoje, kaip BK uždraustos veikos priemonė, konfiskuotinas.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento-vairuotojo pažymėjimo Nr. 01756588 paėmimas (b. l. 85-87, 91-96) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, jos panaikintinos.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. 01756588, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai (b. l. 91-96, voke prie bylos viršelio).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Žvironienės 2021-06-17 nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, terminas nustatant nuo 2021-06-17 iki 2021-12-17, L. S. priklausančiai ir jo vardu registruotai transporto priemonei CITROEN C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 98-106), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o jam įvykdžius šis apribojimas panaikintinas.

Teismas, vadovaudamasi BPK 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, L. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos E. S. laidavimą ir baudžiamąją bylą Nr. 1-988-269/2021 nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojos E. S. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021-06-16.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis L. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį CITROEN C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą L. S. žinomoje vietoje.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento-vairuotojo pažymėjimo Nr. 01756588 paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, juos panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. 01756588, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Žvironienės 2021-06-17 nutarimu taikytą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą L. S. priklausančiai ir jo vardu registruotai transporto priemonei CITROEN C4 PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto, šio automobilio konfiskavimo įvykdymo, o jam įvykdžius, šį apribojimą panaikinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą L. S. ir laiduotojai E. S. kad:

laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.