Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, M. K. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-02-11 iki 2017-02-12 (1 diena), ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Savanoriško baudos sumokėjimo terminas M. K. nustatytas – keturi mėnesiai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

M. K. nuteistas už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent už tai, kad jis:

2017 m. vasario 11 d., apie 14.37 val., kelyje Ukmergė - Gelvonai, Pabaisko sen., Ukmergės r., M. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo N. K. priklausantį automobilį „SAAB 93“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t.y. kraujyje rasta 2,57 promilės etilo alkoholio), iki kol buvo sustabdytas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK pareigūnų.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Vilniaus apygardos teismui paduotu skundu nuteistasis M. K. prašo sumažinti jam Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 60 MGL dydžio baudą bei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo tiek ikiteismini tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu visiškai prisipažinęs padaręs nusikaltimą, gailisi dėl to, teigia pasielgęs neapgalvotai ir neteisingai.Skunde nurodoma, kad prokuroras siūlė skirti tik 20 MGL baudą, tačiau teismas skyrė 60 MGL, todėl apelianto teigimu, teismo paskirta bauda yra per didelė, paskirta bausmė yra per sunki. Mano, kad teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atmetė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.Apeliantas nurodo tą dieną, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, važiavęs į artimiausią parduotuvę motinai nupirkti mineralinio, kurį ji naudoja kaip vaistą, nes serga kvėpavimo takų bei skrandžio ligomis. Teigia alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiaujantis, tik retkarčiais su svečiais.Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų – jo svečių parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur jie nurodo, kad neva važiavo pirkti alkoholinių gėrimų, kadangi tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Be to liudytojai I. Z., A. P. apklausų metu buvo neblaivūs, jiems nebuvo leista išsiblaivyti.Apelianto teigimu, teismas, nors ir nurodė nuosprendyje, kad pastarasis yra bedarbis, tačiau, skirdamas baudą į šią aplinkybę neatsižvelgė. Nurodo bedarbio pašalpos iš Darbo biržos negaunantis, motinos pensija taip pat nedidelė, darbo Ukmergės raj. susirasti nepavyksta, o į Vilnių važinėti, apeliantas nurodo, neturintis galimybių dėl pinigų trūkumo. Apelianto įsitikinimu, jam teismo paskirta piniginė bauda yra neadekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl turėtų būti peržiūrėta ir sumažinta. Taip pat nurodo būtina įvertinti, kad apelianto motina po insulto, ją dažnai reikia vežioti pas gydytojus, ką gali padaryti tik apeliantas, todėl prašo peržiūrėti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir jį sutrumpinti.Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo neginčija, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas nesutinka tik su jam individualizuota bausme ir paskirta baudžiamojo poveikio priemone, teigdamas, kad tiek bausmė, tiek baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme bei dydžiu yra per griežtos, neproporcingos padarytai nusikalstamai veikai.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė.Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad pastarasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat nuosprendyje nurodė nuteistajam M. K. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio bei baudžiamosios poveikio priemonės termino skyrimo motyvus.Nors apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo jam paskirta piniginė bauda neadekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti apeliantui paskirtą baudą byloje nėra. Priešingai nei nurodo apeliantas, skiriant bausmę jau įvertinta jo padaryto nusikaltimo pobūdis, atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą), taip pat jo asmenybė, todėl dar kartą šių aplinkybių vertinti nėra pagrindo. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad prokuroro nuteistajam siūloma paskirti bausmės rūšis bei jos dydis, bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja paskirti būtent tokią bausmės rūšį bei jos dydį, kokią nurodo prokuroras. Visais atvejais tik teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, įvertinęs visus joje esančius duomenis, tarp jų ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia dėl bausmės rūšies bei jos dydžio nuteistajam parinkimo.Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo padaryto nusikaltimo pobūdį bei į apelianto asmenybę, M. K. paskyrė baudą, ženkliai mažesnę nei numatomas baudos vidurkis su baudžiamojo poveikio priemone, kurios terminas nustatytas lygus įstatymo numatytam vidutiniam laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teisinga ir protinga laikytina tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad M. K. paskirta ženkliai mažesnė nei vidurkis bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, lygiu įstatyme numatytam vidurkiui, yra aiškiai per griežta bausmė. Skiriama bausmė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti bausmę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Nagrinėjamu atveju apeliantas, sėsdamas už vairo neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, kas teismo manymu, rodo nuteistojo neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą. Apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, kadangi jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, už šią nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtą atsakomybę. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009). BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas visas šias reikšmingas aplinkybes įvertino.Bylos duomenimis, apeliantas M. K. baustas administracine tvarka 9 kartus, paskutinį kartą už vairavimą esant neblaiviam, kai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau 2017 m. vasario 11 d. jis ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,57 promilės girtumas) ir dar be teisių.Nagrinėjamu atveju aplinkybės (kur važiavo, ką ir kam norėjo pirkti) dėl kurių M. K. būdamas neblaivus vairavo automobilį, jo atliktų veiksmų kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 7 dalyje, jokios reikšmės neturi.Apeliantas skunde nurodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, tačiau, kaip matyti M. K. yra jaunas, darbingo amžiaus, tuo tarpu niekur nedirba. Apklausta teisiamajame posėdyje M. K. motina N. K. nurodė, kad sūnus turi aukštąjį išsilavinimą, sūnus anksčiau dirbo taksi vairuotoju, tačiau, kai prarado teisę vairuoti, prarado ir darbą.Nesutiktina su skundo argumentu, jog jam teismo paskirta piniginė bauda yra neadekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, kadangi vien tai, kad šiuo konkrečiu atveju, jo nusikalstama veika nesukėlė jokių padarinių dėl ko buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro apelianto padaryto nusikaltimo mažiau pavojingu. Juolab, kad padarinių pavyko išvengti ne dėl to, kad M. K. pats nusprendė nutraukti savo neteisėtus nusikalstamus veiksmus, bet todėl, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų.Apeliaciniame skunde M. K. išdėstyti argumentai, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam yra būtina, nes reikia motiną vežioti į gydymo įstaigas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog įstatymo taikymo aspektu paskirta priemonė yra neproporcinga pastarojo padarytai veikai. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad kaip tvirtina bylos duomenys M. K. iki šio įvykio taip pat yra vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus už ką atitinkami jau buvo nubaustas, tačiau, kaip matyti, išvadų dėl tokio savo elgesio nedaro.Įvertinus byloje esančius duomenis apie M. K. iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo padarytus administracinius teisės pažeidimus, bei aptariamo įvykio metu jam nustatyto girtumo laipsnį – 2,57 prom., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatytas 2 metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas yra proporcingas ir adekvatus kaltininko asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai ir šį terminą sutrumpinti nėra pagrindo.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad klausimas dėl laidavimo taikymo galimybės M. K. pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas tinkamai, neatsietai nuo nuteistojo asmenį apibūdinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad teismas įvertino nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, tai, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, tačiau teismas pagrįstai vertino ir kitus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis ir pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindų nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo M. K. apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo M. K., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko pastarajam nepagrįstai neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės. Tuo tarpu nesant byloje dėl šios aplinkybės prokuroro apeliacinio skundo, teismas pats savo iniciatyva negali sunkinti nuteistojo M. K. teisinės padėties, paskiriant minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl šis klausimas nesvarstomas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K. apeliacinį skundą.

Nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.