Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio bei Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. (E. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bauda sumažinta vienu trečdaliu ir E. J. paskirta 100 MGL (3700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. J. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, buvo konfiskuotas E. J. priklausantis automobilis AUDI A 6, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmestinas.

9. Byloje yra nustatyta, kad E. J. nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat byloje yra prašymas perduoti E. J. jo motinai, kurią neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (ji neteista, nebausta administracine tvarka, yra senatvės pensininkė, gyvena netoli nuteistojo), pagal laidavimą. Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurios sudaro galimybę svarstyti E. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Vis tik kiekvienu atveju net ir esant baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, kurios, jas vertinant formaliai, leistų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, privalu įvertinti, ar konkretaus asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tikslingas, ar bus įgyvendinta BK paskirtis, t. y., ar bus apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę bei jo padarytą nusikalstamą veiką, nėra pakankamo pagrindo E. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

10. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad E. J.vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje žymiai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jo kraujyje buvo nustatyta 2,02 promilės etilo alkoholio. Be to, E. J. vairavo automobilį, kuriame buvo keleivis, mieste, jis automobiliu vyko į apgyvendintą vietą. Taigi nekyla abejonių, kad nuteistasis savo neteisėtais veiksmais kėlė pavojų aplinkai (kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei sau pačiam. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog E. J., valdydamas automobilį neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas, teisėjų kolegijos manymu, rodo apelianto neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Iš paties nuteistojo nurodytų aplinkybių matyti, kad jo namai, kur jis ir vyko, yra visiškai netoli tos vietos, nuo kurios jis pradėjo važiuoti automobiliu. Taigi nurodyta aplinkybė dar kartą patvirtina, jog E. J. sąmoningai ignoravo teisės aktuose įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam ir savo interesams tenkinti pasirinko neteisėtą veikimo būdą, nors iki savo namų galėjo nuvykti nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų (pavyzdžiui, nueiti pėsčias ir pan.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, E. J. kritiško požiūrio į savo paties nusikalstamus veiksmus stoką parodo tai, kad jis po to, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, siekdamas išvengti jam gresiančios atsakomybės, prašė nefiksuoti pažeidimo. Čia būtina įvertinti ir tai, kad E. J. yra baustas administracine tvarka (b. l. 115-116), viena nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą galiojo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, pats nuteistasis yra nurodęs, jog administracine tvarka jis yra baustas Baltarusijos Respublikoje.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo motina J. J. nelaikytina asmeniu, tinkančiu būti laiduotoju, kadangi jos galimybės daryti sūnui teigiamą įtaką yra abejotinos. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalu apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų ir pan.) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog nuteistasis yra pakankamai brandaus amžiaus, yra sukūręs šeimą, kurioje auga trys vaikai, dirba, darbovietėje, kurioje yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai ir užima vadovaujančias pareigas (yra UAB „A.“ serviso vadovas), nėra pagrindo tvirtinti, jog E. J. yra laikytinas nesavarankiška, nebrandžia asmenybe, kuriam jo motina, turinti sveikatos problemų, galėtų daryti veiksmingą teigiamą įtaką.

12. Pati J. J. nei savo prašyme perduoti E. J. jos atsakomybei pagal laidavimą, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nenurodė, kaip realiai ji galėtų daryti teigiamą įtaką savo sūnui. Abejones dėl J. J. galimybių daryti sūnui teigiamą poveikį kelia ir tai, kad ji nesidomėjo nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, sūnaus neteisėtų veiksmų priežastimis ir pan., tokį savo elgesį motyvuodama tuo, kad labai jaudinosi, turi sveikatos problemų. Taigi kyla abejonių dėl to, ar iškilus problemoms J. J. dėl jaudulio bei savo sveikatos sugebės tinkamai atlikti laiduotojo funkcijas. Be to, pirmosios instancijos teisme J. J., apibūdindama savo santykius su sūnumi, nurodė, jog ji gyvena sau, o jis sau, tačiau, kai reikia, sūnus padeda jai, o ji padeda sūnui, detaliau santykių apibūdinti nesugebėjo. Tokie J. J. paaiškinimai rodo, kad jos ir sūnaus santykių pobūdis nėra pakankamas, jog E. J. būtų galima perduoti J. J. atsakomybei pagal laidavimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistajam paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta. E. J. teigiamai apibūdinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui leido jam paskirti pačią švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą (minėtos normos sankcijoje yra numatytos arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės). E. J. buvo paskirta bauda, kurios dydis yra artimas minimaliam šios bausmės dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima skirti baudą nuo 50 MGL iki 2000 MGL), numatytam baudžiamajame įstatyme, ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir tapo dar labiau artima minimaliai šios bausmės ribai. Švelninti nuteistajam paskirtą bausmę negalima ir dėl šio procesinio sprendimo 10 pastraipoje išdėstytų aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su BK 72 straipsnio nuostatų taikymu.

14. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad automobilis, kurį 2017 m. spalio 8 d., apie 08.46 val., būdamas neblaivus, vairavo E. J., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.).

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog E. J. automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, buvo pagrįstai konfiskuotas. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog turto konfiskavimas yra akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, nėra nustatyta.

16. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018), taip pat ir konfiskavimas. Taigi apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia to, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas E. J.– būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su BK 68 straipsnio nuostatų taikymu.

17. Atsižvelgus į aplinkybes, kurios yra aptartos šio procesinio sprendimo 10 pastraipoje, nėra pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per ilgą specialios teisės atėmimo terminą E. J. net ir įvertinus tai, jog yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis nėra priklausomas nuo alkoholio, anksčiau nėra teistas. Pastebėtina, kad teisės vairuoti transporto priemonę terminas neviršija BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkio, be to, net už panašaus pobūdžio, tačiau mažesnio pavojingumo, teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos teisę (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalis) yra privalu vairuotojui skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų.

18. Akivaizdu, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ribos E. J. galimybes atlikti darbines funkcijas, pakeis jo įprastą asmeninį bei visuomeninį gyvenimą ir pan., tačiau tai yra neišvengiamos jam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis. Nuteistasis turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad draudimas vairuoti transporto priemones turėtų, kuo mažesnę neigiamą įtaką jo veiklai, artimiesiems ir pan. Konstatuotina, jog draudimas vairuoti transporto priemones E. J. nesukels jokių išskirtinių neigiamų padarinių. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, įvertinus nuteistojo charakteristikoje užfiksuotus duomenis, t. y. tai, jog jo darbinės funkcijos nėra visiškai susijusios su būtinybe vairuoti transporto priemones, jis yra vertinamas kaip geriausias UAB „A.“ specialistas, nepagrįsti yra apeliacinio skundo teiginiai, jog dėl nustatyto draudimo vairuoti transporto priemones E. J. praras darbą. Taigi nuteistajam nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas nevertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo reikalavimų ir nevaržo jos teisių daugiau nei to reikalauja siekiami tikslai (baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis)).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.