Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2023 m. lapkričio 30 d., apie 08.25 val., Utenos mieste, Vaižganto ir Palijoniškio gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam nustatytas 1,99 prom. neblaivumas, vairavo AB „Šiaulių bankas“ priklausantį automobilį Skoda Kamiq, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. išvakarėse išgėrė 200 g degtinės ir 2 butelius alaus. Miegoti nuėjo 3 val. nakties, kėlėsi 6.30 val., nes reikėjo važiuoti į darbą, jautėsi žvaliai ir blaivus, neabejojo, kad gali vairuoti. Vėliau jis iš darbo važiavo pirkti kanceliarinių prekių. Vairavo Skoda automobilį, kurį jam kaip pakaitinį suteikė draudimas. 2023 m. lapkričio 30 d., apie 8.30 val. prie „Alaušos“ degalinės vyko reidas ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Su neblaivumo parodymais sutinka. Savo poelgį vertina blogai, gailisi, kad taip atsitiko. Apie įvykį iš karto pranešė tėčiui, kuris įmonėje yra jo vadovas. Automobilio vertės negali pasakyti, nesidomėjo. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal tėčio laidavimą. Laidavimą supranta kaip kito asmens prisiimamą atsakomybę, kad jis ateityje nedarytų nusikalstamų veikų. Su tėčiu jie turėjo pokalbį, jam prieš tėtį buvo gėda. Jo manymu, tėtis pasistengs, kad jis būtų atsakingesnis, tėtis nuo vaikystės jam yra autoritetas. Jis (kaltinamasis) yra buvęs savanoris. Jo mėnesinės pajamos yra 1 200 Eur į rankas, moka 400 Eur paskolą, skiria 320 Eur vaiko išlaikymui, 150 Eur išleidžia kitiems poreikiams. Darbe jam dažnai tenka važiuoti į kitus miestus, reikia darbuotojus aprūpinti medžiagomis, kito darbuotojo, kuris galėtų atlikti jo funkcijas, įmonėje nėra. Taip pat jam tenka rūpintis močiute, kuri sunkiai vaikšto, jis ją vežioja, daugiau giminėje nėra kam ja pasirūpinti. Jis pats turi sveikatos problemų, jam operuota koja, operacija nelabai pavyko, dažnai lankosi pas gydytojus, jam sunku vaikščioti (b. l. 188-192).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.

Be kaltinamojo A. S. visiško prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Neblaivumo nustatymo aktas bei alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 ARPK-0086 (patikros sertifikato Nr. 1985355) išrašai patvirtina, kad A. S. 2023 m. lapkričio 30 d., 08.29 val. nustatytas 2,17 prom. neblaivumas, 08.48 val. - 1,99 prom. neblaivumas (b. l. 23-26).

Kitų objektų apžiūros protokole, kuriame apžiūrėti du vaizdo įrašai, daryti policijos pareigūno Body kamera, užfiksuota, kad 2023 m. lapkričio 30 d., 08.27.50 val. A. S. alkotesteriu nustatytas 2,17 prom. neblaivumas, 08.47.12 val. - 1,99 prom. neblaivumas (b. l. 30-32).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota automobilio Skoda Kamiq, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 13-20). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis Skoda Kamiq, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nutarimu perduotas laikinam saugojimui į R. Karaliaus individualios įmonės saugojimo aikštelę, adresu: M. Veriovkinos g. 7, Vyžuonėlių k., Utenos r. (b. l. 22).

VĮ Regitra išrašas ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad automobilio Skoda Kamiq, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB „Šiaulių bankas“, valdytojas – UAB „Autolux“ (b. l. 28).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad analogiško automobilio Skoda Kamiq vidutinė kaina Lietuvoje – 22 870 Eur (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,99 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo tėvo R. S. laidavimą. A. S. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteistas (b. l. 72-74). A. S. dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, jo veiksmais žala nebuvo padaryta. A. S. per 5 metų laikotarpį 4 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 75-78), tačiau paskirtas baudas sumokėjęs, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Įvertinus nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas.

Be to, sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos dirba (b. l. 79-81) ir darbe bei visuomeninėje veikloje charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 65, 133-139, 162), priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (b. l. 63), kaip pats paaiškino, turi finansinių įsipareigojimų, kas patvirtina tamprius kaltinamojo darbinius ir socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Neigiamai A. S. charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieštaravo, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, išskirtinai teigiamai A. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmens pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip A. S. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti A. S. pasitikėjimą.

Teismas sprendžia, kad R. S. yra tinkamas būti laiduotoju. Jis yra kaltinamojo tėvas, juos sieja geri, artimi santykiai, jie kartu dirba. R. S. teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį bei atskleidė savo neigiamą požiūrį į sūnaus poelgį. R. S. yra įmonės, kurioje dirba ir kaltinamasis, vadovas, charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja visuomeninėje veikoje (b. l. 129), neteistas (b. l. 130), 2 kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus (b. l. 131-132). Teismo vertinimu, jo asmeninės savybės ir darbinės funkcijos gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajam. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad R. S. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojo R. S. laidavimą.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. S. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo R. S. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. S.. Įvertinus A. S. ir R. S. asmenybes, jų tarpusavio santykių pobūdį, giminystės ryšį, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Teismo vertinimu, A. S. prieš darydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam A. S. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,99 promilės girtumas, t. y. vidutinis neblaivumo laipsnis. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais A. S. kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių A. S. veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomenės interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi ir prižiūrimi asmenys, nei jų bei paties kaltinamojo sveikatos būklė nesulaikė jo nuo nusikaltimo įvykdymo. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam vienerius metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 4 d. (b. l. 59-62).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasi transporto priemone – automobiliu Skoda Kamiq, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl minėtas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis Skoda Kamiq, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso AB „Šiaulių bankas“, valdytojas – UAB ,,Autolux“ (b. l. 28). Nagrinėjamu atveju A. S. neblaivus vairavo automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. Duomenų, jog automobilio savininkas ar valdytojas būtų žinoję apie tai, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, nėra. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju analogiško automobilio Skoda Kamiq vertė, vadovaujantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“, yra 22 870 Eur (b. l. 27). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat teismas pažymi, kad sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Jau buvo minėta, kad kaltinamasis A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Kartu atsižvelgtina ir į padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, kurie leido taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, į A. S. šeimyninę padėtį – augina mažametę dukrą (b. l. 148), teikia išlaikymą kitai pilnametei dukrai (b. l. 149-152, 161), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 84-85), turi sveikatos problemų (b. l. 169-173), kaip nurodė, jo mėnesinės pajamos yra 1 200 Eur į rankas, turi finansinių įsipareigojimų. Todėl įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jo šeimos finansinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visos automobilio vertės konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcingas. Pažymėtina, kad tokią poziciją palaikė ir valstybinis kaltintojas. Nors prokuroras prašė iš kaltinamojo išieškoti 10 000 Eur sumą, tačiau, teismo vertinimu, tokios vertės konfiskavimas, įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, būtų neproporcingas, per didelė našta ne tik pačiam kaltinamajam, bet ir jo šeimai, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti ieškojus iš kaltinamojo valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 3 000 Eur.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-58, 59-62), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis Skoda Kamiq, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas R. Karaliaus individualios įmonės saugojimo aikštelėje, adresu: M. Veriovkinos g. 7, Vyžuonėlių k., Utenos r., bei automobilio registracijos liudijimas, supakuotas į voką Nr. 1, nuo nuosprendžio priėmimo dienos grąžintini automobilio valdytojui UAB ,,Autolux“; A. S. vairuotojo pažymėjimas, supakuotas į voką Nr. 2, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo R. S. laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 4 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti dalį automobilio Skoda Kamiq, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį Skoda Kamiq, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą R. Karaliaus individualios įmonės saugojimo aikštelėje, adresu: M. Veriovkinos g. 7, Vyžuonėlių k., Utenos r., bei automobilio registracijos liudijimą, supakuotą į voką Nr. 1, nuo nuosprendžio priėmimo dienos grąžintini automobilio valdytojui UAB ,,Autolux“. A. S. vairuotojo pažymėjimą, supakuotą į voką Nr. 2, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. S. ir laiduotojui R. S., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.