Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. S., jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Bačiulio apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo R. S. laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 4 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalį automobilio „Skoda Kamiq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančios pinigų sumos – 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) konfiskavimas.

Kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. 2023 m. lapkričio 30 d., apie 08.25 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam nustatytas 1,99 prom. neblaivumas, vairavo AB „Šiaulių bankas“ priklausantį automobilį „Skoda Kamiq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Šiuo atveju apeliaciniu skundu neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytos A. S. padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacija, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumas. Nors prokuroras sutinka su A. S. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių rūšimis, tačiau prašo jas griežtinti. Prokuroras prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir A. S., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti griežtesnes baudžiamojo poveikio priemones: 1) vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu uždrausti 18 (aštuoniolika) mėnesių naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 4 d.; 2) vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuoti dalį automobilio „Skoda Kamiq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo skundžiamo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje tinkamai neįvertintos aplinkybės, reikšmingos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones skyrimui. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones minimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam 1 (vienerių) metų terminui, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, pakeičiant nuosprendžio dalį, kuria A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

10. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

11. Šioje byloje ginčo dėl pačios baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, pritaikymo nėra. Prokuroras nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nustatytu šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu. Prokuroro nuomone, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemonėmis terminas atitiktų A. S. asmenybę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

12. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

13. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje aptardamas A. S. atsakomybės individualizavimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteistas, 5 metų laikotarpiu 4 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (1 t., b. l. 75-78), tačiau paskirtas baudas sumokėjęs, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, jo veiksmais žala nebuvo padaryta, tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos dirba (b. l. 79-81), darbe bei visuomeninėje veikloje charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 65, 133-139, 162), priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (b. l. 63), kaip pats paaiškino, turi finansinių įsipareigojimų, kas patvirtina tamprius kaltinamojo darbinius ir socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Apylinkės teismas sprendė, kad duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, išskirtinai teigiamai A. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmens pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam vienerius metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 4 d.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju A. S. iš esmės nepatyrė jokių griežtesnių suvaržymų – jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nustatytas laidavimo terminas pagal BK 40 straipsnio 4 dalį yra minimalus, laidavimas paskirtas be užstato. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro pozicija, jog paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymo terminas yra nepakankamai efektyvus, siekiant paveikti A. S., kad jis ir ateityje laikytųsi įstatymų normų ir daugiau nenusikalstų. Nustačius minimalų uždraudimo naudotis specialia teise terminą, nebūtų pasiektas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevencinis tikslas – sulaikyti kaltininką ir kitus asmenis vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

15. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, t. y. vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pirmojo patikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatyta 2,17 promilių etilo alkoholio koncentracija (antrojo patikrinimo metu – 1,99 promilių etilo alkoholio koncentracija). Įvykdyta veika neabejotinai sukėlė pavojų viešojo eismo bei kitų eismo dalyvių saugumui ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta galimų neigiamų pasekmių. Nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai nemažai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. A. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus 08.25 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) mieste, t. y. laiku ir vietoje, kai vyksta intensyvus transporto priemonių eismas, nes tokiu metu nemažai žmonių vyksta į darbą, kas didina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad A. S. charakterizuojamas išimtinai teigiamai ir neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, tačiau aukštesnysis teismas su tokia pozicija nesutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpiu A. S. keturis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, vieną iš jų – už šiurkštų KET pažeidimą, t. y. transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 1,41 prom. girtumas), už ką jam buvo paskirta bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Taigi, bylos duomenimis A. S. jau antrą kartą traukiamas atsakomybėn už analogišką teisės pažeidimą – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tik šįkart, atsižvelgiant į didesnį girtumo laipsnį, ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia A. S. asmenybės vertinti kaip išskirtinai teigiamos, o jo padaryto šiurkštaus ir pavojingo teisės pažeidimo kaip atsitiktinio. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei A. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, pritartina prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai dėl to, kad ilgesnės nei minimalios trukmės specialios teisės atėmimas šiuo atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti A. S. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Tuo tarpu priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

16. A. S. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, prašydamas skirti minimalų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą nurodo, jog ši speciali teisė jai yra labai reikalinga ir būtina darbo pareigoms atlikti, be to, turi ligotą ir sunkiai vaikštančią močiutę, kuria rūpinasi bei prižiūri, taip pat po menisko operacijos ir jo paties mobilumas ribotas. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė tai įrodančius duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės nelemia būtinybės skirti draudimą naudotis specialiąja teise minimaliam 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas ilgesniam negu 1 (vienerių) metų laikotarpiui sukels pažeidėjui tam tikrų nepatogumų, tačiau aplinkybės, susijusios su sunkumais, patiriamais vykdant darbo bei šeimos įsipareigojimus netekus teisės vairuoti, paprastai yra nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų, ir nėra laikytinos išskirtinėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad A. S. gyvena ne kaimo vietovėje, o (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame išvystytos viešojo transporto paslaugos, o duomenų, kad tokiomis paslaugomis A. S. naudotis būtų per sunku, bylos medžiagoje nėra. Be to, jis dirba, turi pajamų šaltinį, todėl ir močiutės nuvykimui į gydymo įstaigas ar kitur gali pasinaudoti kitais būdais (taksi ar pavežėjų paslaugomis, kitų asmenų pagalba ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki jam padarant nusikalstamą veiką ir jam buvo žinomos, t. y. jis aiškiai suvokė, jog specialios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas, turi įtakos ne tik asmeniškai jam pačiam, bet ir jo šeimos nariams, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes, netgi po to, kai už analogišką KET pažeidimą jau buvo nubaustas administracine tvarka. Aukštesniojo teismo vertinimu, tenkinus A. S. prašymą ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nustatytą uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, būtų pažeistas teisingumo principas, asmeniui galimai susiformuotų tam tikras nebaudžiamumo jausmas. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę.

17. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teismų suformuotą praktiką, teismo teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad paskirta minimali baudžiamosios poveikio priemonės trukmė nėra proporcinga padarytos veikos ir A. S. asmenybės pavojingumui, todėl turėtų būti griežtinama. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui, kuris yra mažesnis už BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą vidurkį. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir charakterizuojančių A. S. asmenybę, visuma leidžia pagrįstai manyti, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamųjų poveikio priemonių paskirtis ir prevenciniai tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro prašomą terminą, t. y. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui, kuris nebus pernelyg griežtas ir nepagrįstai nevaržys A. S. teisių labiau, negu tai būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

18. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ne tik kartu su bausme, bet ir pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, pvz. laidavimo atveju (BK 67 straipsnio 2 dalis).

19. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

20. A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalį automobilio „Skoda Kamiq“ (nusikalstamos veikos priemonės) vertės atitinkančios pinigų sumos - 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) konfiskavimas. Prokuroras nesutinka su teismo nustatyta konfiskuotina automobilio vertės dalimi ir prašo ją padidinti iki 10 000 Eur. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamoje byloje iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad analogiško automobilio „Skoda Kamiq“ vidutinė kaina Lietuvoje – 22 870 Eur su PVM (b. l. 27).

21. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas, ar konfiskuoti visą konfiskuotino turto vertę, ar jos dalį, atsižvelgė į tai, kad A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, į šeimyninę ir finansinę padėtį – augina mažametę dukrą, teikia 280 Eur išlaikymą kitai pilnametei dukrai, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, turi sveikatos problemų, turi finansinių įsipareigojimų (išlaikymo įsiskolinimą, paskolą). Įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo šeimos finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju visos automobilio vertės konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcingas. Nors prokuroras prašė iš kaltinamojo išieškoti 10 000 Eur sumą, tačiau, apylinkės teismo vertinimu, tokios vertės konfiskavimas būtų neproporcingas, per didelė našta ne tik pačiam kaltinamajam, bet ir jo šeimai, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti ieškojus iš kaltinamojo valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 3000 Eur.

23. Tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek apeliacinės instancijos teisme A. S. nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki – jo darbo užmokestis dėl teisės vairuoti praradimo sumažėjo iki 1151,00 Eur, turi dvi dukras, iš kurių vienai teikia 280 Eur išlaikymą, turi išlaikymo įsiskolinimą, paskolą, teismo priteistai 3000 Eur sumai sumokėti taip pat skolinosi. Pasak A. S., prokuroro prašomos turto dalies vertės konfiskavimas nepagrįstai apsunkintų jo ir visos šeimos finansinę padėtį, sužlugdytų jį finansiškai ir morališkai, jis nebeįstengtų išlaikyti vaikų ir grąžinti paskolos.

24. Pasak apeliacinį skundą pateikusio prokuroro, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, veikos padarymo aplinkybių, išimtinę reikšmę skyrė A. S. materialinei padėčiai, tačiau aplinkybės, susijusios su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens sunkia materialine padėtimi, finansiniais įsipareigojimais ir nepilnamečių vaikų išlaikymu, negali nulemti baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo pilna apimtimi. Su šiais prokuroro argumentais sutinka ir teisėjų kolegija. Šiuo atveju A. S., būdamas neblaivus, vairavo ne jam, o trečiajam asmeniui – AB „Šiaulių bankas“ (valdytojas – UAB „Autolux“) priklausantį automobilį, kurį buvo gavęs kaip pakaitinį jam priklausančio automobilio remonto laikotarpiu. Nors šio automobilio vertė neatspindi A. S. turtinės padėties ir realių finansinių galimybių, tačiau taip pat neįrodo, kad prokuroro prašomos dalį šio automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos - 10 000 Eur konfiskavimas jo atžvilgiu būtų per griežta ir neproporcinga priemonė. Kolegija sutinka, kad A. S. nurodomos aplinkybės dėl jo materialinės padėties ir nepilnamečių vaikų išlaikymo neabejotinai svarbios, tačiau nelaikytinos išimtinio pobūdžio, kurios užkirstų kelią iš jo išieškoti prokuroro prašomo dydžio, t. y. mažiau nei pusę konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą. Akivaizdu, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui sukels tam tikrų nepatogumų bei suvaržymų, tačiau toks asmuo, kaip ir visi kiti asmenys, turi prisiimti visas kylančias neigiamas pasekmes už nusikalstamos veikos padarymą, priešingu atveju gali susiformuoti nebaudžiamumo arba per švelnaus nubaudimo praktika už visuotinai pavojingas veikas. Nors A. S. ir turi finansinių įsipareigojimų, tačiau jis yra darbingas, turi pastovų darbą ir pajamas. Šiuo atveju A. S. vairuoto automobilio vertė (22 870 Eur), atsižvelgiant į jo pajamas ir finansinę būklę, laikytina didele, tačiau teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti ar atitinkamai neišieškoti visos jos vertės, kai tiesioginis konfiskavimo taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019). Be to, svarbu pažymėti, kad asmeniui vairuojant tiek jam, tiek trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę galioja tos pačios teisės normos, už kurių pažeidimus įstatymo leidėjas numato vienodą atsakomybę. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemonės vertės konfiskavimu iš nuteistojo (šiuo atveju atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens) užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą išieškoti mažiau nei vieną septintąją dalį konfiskuotinos transporto priemonės vertės atitinkančią sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad A. S., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę intensyviu transporto eismo metu, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją (1,99 prom.). Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Be to, kaip jau minėta anksčiau, 2020 m. spalio 8 d. A. S. jau buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,41 promilės neblaivumas, be to, penkerių metų laikotarpiu baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimu (1 t., b. l. 75-77). Šios aplinkybės rodo, kad A. S. ne pirmą kartą vairuoja automobilį būdamas neblaivus, ir, kaip teisingai prokuroras pažymėjo apeliaciniame skunde, iš savo klaidų nepasimokė, o paskirta administracinė nuobauda nesuformavo nuostatų, kad jis laikytųsi įstatymų. Šių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad A. S. nėra drausmingas eismo dalyvis, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad jis charakterizuojamas išimtinai vien teigiamai. Pažymėtina ir tai, kad nors A. S. 2024 m. vasario 14 d., t. y. netrukus po skundžiamo nuosprendžio priėmimo sumokėjo pirmosios instancijos teismo priteistą 3000 Eur sumą į valstybės biudžetą kas rodo, jog jis nevengia prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, tačiau ši aplinkybė nepaneigia priteistos sumos neatitikimo baudžiamojo įstatymo keliamiems tikslams ir aukštesnės instancijos teismo diskrecijos padidinti priteistą sumą.

26. Taigi, šiuo atveju matyti, kad nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas išieškoti mažesnę, nei prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta, konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas minėtas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, jog prokuroro prašomos iš A. S. priteisti pinigų sumos – 10 000 Eur išieškojimas apsunkintų jo padėtį. Pažymėtina, kad prokuroro nurodyta mažesnę dalį konfiskuotinos transporto priemonės vertės atitinkanti pinigų suma – 10 000 Eur nėra pernelyg didelė ir neproporcinga padaryto teisės pažeidimo kontekste. Priešingai, tokia poveikio priemonė padės užtikrinti įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei visuomenės narių saugumą kelių eismo srityje, o šios pinigų sumos išieškojimas iš A. S. būtų teisinga ir adekvati baudžiamojo poveikio priemonė jo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti iš A. S. tik vos 1/7 dalį – 3000 Eur konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Bačiulio apeliacinį skundą tenkinti.

A. S. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 26 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimo naudotis specialia teise ir turto konfiskavimo - skyrimo pakeisti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 4 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti dalį automobilio „Skoda Kamiq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.