Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui D. D. ir atsakovo D. D. priešieškinį ieškovei J. D. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, trečiasis asmuo D. T., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Šalių paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini)apskaityta (įregistruota) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 22). Santuokoje, gyvenant Jungtinėse A. V., šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. D. (e. b. 1 t., b. l. 121). Šalys su mažamečiu sūnumi A. D. 2019 m. spalio mėn. iš Jungtinių Amerikos Valstijų grįžo gyventi į Lietuvą, apsigyveno ieškovės tėvų namuose, o 2020 m. kovo mėn. persikėlė gyventi į gyvenamąją namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas D. D. gyvenamosios vietos adresu 2020 m. birželio 25 d. įregistravo MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė veikla – stogų dangos, paslaugos, bei 2020 m. gruodžio 9 d. įgijo krovininį automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 37). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. D. (e. b. 1 t., b. l. 122). Nuo 2021 m. gegužės 12 d. ieškovė J. D. su mažamečiais vaikais A. D. ir A. D. gyvena pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 120, 2 t., b. l. 137-139).

13. Šalių santuoka truko daugiau nei dešimt metų, tačiau šalys nuo 2021 m. gegužės 12 d. gyvena atskirai, nuo to laiko jų bendras gyvenimas ir santykiai nutrūko galutinai, bandymai išsaugoti šeimą nepavyko, abu nenori gyventi kartu, sutuoktiniai jau daugiau nei tris metus laiko negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, todėl negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, kas leidžia teismui spręsti, jog šalių santuoka faktiškai iširo, susitaikyti galimybių nėra, todėl ji nutrauktina (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys). Nutraukus santuoką šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

I. Dėl sutuoktinių kaltės nustatymo

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012 ir kt.).

15. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

16. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

17. Byloje nustatyta, kad šalys Jungtinėse A. V. susituokė (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l22). Ieškovės teigimu, jų santuoka gyvenant Jungtinėse A. V. buvo nuostabi, 2019 m. spalio mėn. grįžo gyventi į Lietuvą, kol statėsi ir įrenginėjo namą gyveno pas jos tėvus, jų tarpusavio santykiai buvo normalūs, 2020 m. kovo mėn. įsikėlus gyventi į namą atsakovas pasikeitė, ji atsakovui pasidarė negera, atsakovas pradėjo priekaištauti, jog ji nedirba, netiko, kaip ji sutvarko namus, augina vaikus, atsakovas pradėjo gyventi kaip jam patogu, nieko nesakęs išeiti iš namų, grįžti girtas kada nori, o ji turėjo atsiskaityti, kur išleidžia pinigus, kur ir pas ką važiuoja, pasijuto namuose kaip tarnaitė, jautėsi vyro žeminama, dėl ko nuo 2020 m. lapkričio mėn. pradžios lankėsi pas psichologą, kur suprato, jog jos atžvilgiu atsakovas naudoja psichologinį bei ekonominį smurtą ir jai negera gyventi šeimoje. 2020 m. spalio mėn. ar lapkričio mėn. po konflikto buvo išėjusi iš namų ir porą savaičių gyveno pas tėvus, tuomet kalbėjo su atsakovu, prašė jo pagalbos buityje, abu sutarė viską pamiršti ir pradėti iš pradžių. Grįžo į namus, atsakovas bandė keistis, tačiau atėjus atsakovo draugams aplankyti gimusios dukros suprato, jog atsakovui šeima yra nesvarbi, jam už šeimą buvo svarbiau alkoholis, draugai, tėvai, giminaičiai, todėl 2021 m. gegužės 12 d. su vaikais privalėjo išeiti iš namų. Išėjus iš namų nei vienas jokios iniciatyvos išsiaiškinti, kas atsitiko, nesiėmė, pati taikytis taip pat nebandė, buvo susitikę Birštone, atsakovas siūlė grįžti, nes pasiilgo jos, kaip moters, bet grįžti dėl jo naudos nesutiko, bendravimas liko tik dėl vaikų. Po poros savaičių atsakovas apgaule atėmė iš jos automobilį, birželio mėn. pakeitė namų spynas, neteikė vaikams išlaikymo, suprato, jog atsakovui šeima yra nesvarbi, todėl nusprendė santuoką nutraukti (2024 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 28 sek. – 1 val. 47 min. 51 sek., 2 val. 51 min. 22 sek. – 2 val. 58 min. 38 sek.).

20. Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetą, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas paliko šeimą, visiškai ja nesirūpino ir būtent tik atsakovo kaltė buvo santuokos iširimo priežastis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalis).

23. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalims įsikėlus gyventi į namą, atsakovas 2020 m. birželio 25 d. įsteigė MB „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo dirbti ir vienintelis išlaikė šeimą. Kaip matyti iš atsakovo D. D. Paysera sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 11 d., atsakovas 2021 m. kovo mėn. per du kartus pervedė ieškovei 500,00 Eur, vėliau nuo 2021 m. spalio 1 d. pervesdavo ieškovei išlaikymą vaikams (e. b. 4 t., b. l. 69-70). Šalims gyvenant kartu tiek 2020 m., tiek iki 2021 m. balandžio 20 d. atsakovas pirkdavo šeimai ieškovės SMS žinutėmis surašytus maisto produktus bei namų apyvokos daiktus (e. b. 13 t., b. l. 81-118). Liudytoja R. S. (atsakovo sesuo) parodė, kad brolis alkoholį vartojo saikingai, rūpinosi ir mylėjo šeimą, jog brolio elgesys būtų netinkamas ieškovė niekada nesakė. Ieškovei išėjus brolis kentėjo, jam buvo skaudu, važiavo pas ieškovės tėvus, bandė ją susigrąžinti (2024 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 09 sek. – 1 val. 26 min. 44 sek.). Liudytoja G. D. (atsakovo motina) parodė, kad iki šiol nesupranta, kodėl ieškovė išėjo, sūnus ėjo ir prašė ieškovės grįžti (2024 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 43 sek. – 1 val. 04 min. 22 sek.). Nors šios liudytojos yra atsakovo giminaitės, tačiau duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu dėl šių aplinkybių, nėra, be to, šių liudytojų parodymus, jog atsakovas bandė išsaugoti šeimą ir prašė ieškovės grįžti, patvirtino ir abi šalys. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas šalims gyvenant kartu rūpinosi šeima, o išėjus ieškovei su vaikais iš namų siekė ją išsaugoti.

24. Pažymėtina, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju, iš šalių paaiškinimų matyti, kad iki kol šalys gyveno Jungtinėse A. V. (2019 m. spalio mėn.) jų santykiai buvo geri, jokių nesutarimų nebuvo, 2019 m. spalio mėn. grįžus į Lietuvą, šalys apsigyveno pas ieškovės tėvus, šalys niekur nedirbo, ieškovė augino sūnų, atsakovas užbaiginėjo statyti bei įrengti gyvenamąjį namą. 2020 m. kovo mėn. šalys įsikėlė į gyvenamąjį namą, atsakovas 2020 m. birželio 25 d. įregistravo MB „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo dirbti, prašė ieškovės taip pat susirasti darbą, tačiau ieškovė pranešė, jog laukiasi antro vaiko. Gyvenant kartu tarp šalių pradėjo kilti nesutarimai, ieškovės teigimu nesutarimai buvo dėl to, kad atsakovas mėgdavo dažniau su draugais ir giminaičiais švęsti, jam pradėjo neįtikti kaip ji elgiasi, priekaištavo, jog nesusiranda darbo, nors tuo metu ji augino sūnų ir laukėsi antro vaiko, gimus antram vaikui atsakovo elgesys nepasikeitė, manė, jog atsakovui šeima nesvarbi, todėl ir nusprendė skirtis. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad nesutarimų pagrindinė priežastis buvo pinigų stygius šeimoje, nes ieškovė gyvendama Jungtinėse A. V. buvo įpratusi viską gauti, tačiau grįžus į Lietuvą pajamos buvo nedidelės, visko šeimai leisti nebuvo galimybės, o tai netenkino ieškovės, nepaisant to norėjo išsaugoti šeimą, ieškovei išėjus prašė jos sugrįžti, tačiau ieškovė nesutiko.

26. Įvertinus nustatytus duomenis apie šalių tarpusavio santykius, spręstina, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, gyvenimo būdą bei šeimos narių teises. Šalių šeimoje atsiradus nesutarimams, pasikeitus gyvenimo būdui (sumažėjus šeimoje pajamų, gimus antram vaikui) abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie nedėjo pakankamai pastangų suprasti vienas kito poreikius, ieškoti kompromisų, derintis vienas prie kito, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai bei nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą.

27. Taigi, viena iš esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne kažkurios vienos iš šalių konkreti ir esminė kaltė (jos laipsnis), o išsiskyrę požiūriai į kylančių problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šiuos požiūrius suderinti tarpusavio sutarimu. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios, neprisidėjo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, nesugebėjo dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti bei remti vienas kitą, būti lojaliam, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Tuo pagrindu pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

28. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniai teisės į išlaikymą neturi (CK 3.72 straipsnio 4 dalis), be to, išlaikymo šalys nereikalauja, todėl šalims tarpusavio išlaikymas nenustatytinas.

II. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

29. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus ir vaiko norą (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

31. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių vaikų amžių: sūnui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, dukrai – (duomenys neskelbtini) metai, tai, kad tokio amžiaus vaikams daugiau yra reikalinga motinos globa, nesant tarp šalių ginčo, šalių nepilnamečių vaikų A. D. ir A. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove J. D. (CK 3.169 straipsnis).

III. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

32. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnį vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalys).

36. Nagrinėjamu atveju, nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui turi būti suteikiama galimybė bendrauti su abiem vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Teismo posėdyje šalys patvirtino, kad atsakovas matosi, bendrauja su abiem vaikais ir dalyvauja juos auklėjant, ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su vaikais, nėra, todėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo ir sutinka, jog būtų nustatyta, kad atsakovas bendrautų su nepilnamečiais vaikais bendru šalių susitarimu. Nors Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakovė pateikė išvadą, jog reikalinga nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, tačiau atsižvelgiant į šalių išreikštą poziciją, tai, kad šiuo metu tarp šalių jokio ginčo dėl atsakovo dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais nekyla, konkreti atsakovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka nenustatytina (CK 3.170 straipsnio 2 dalis) ir atsakovas gali be apribojimų dalyvauti nepilnamečių vaikų auklėjime, nustatant, kad atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais vyksta bendru šalių susitarimu.

37. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl tarp šalių iškilus ginčui dėl bendravimo su vaikais bei dalyvavimo juos auklėjant, susiklosčius situacijai, jog tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdas ar sąlygos neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo.

IV. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

38. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl ir pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigą dėl vaiko išlaikymo. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.3, 1.5 straipsnis).

39. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovės tėvui priklausančiame 7 kambarių gyvenamajame name, kuriame gyvena ir ieškovės abu tėvai. Šalių sūnui A. yra (duomenys neskelbtini) metai, jis lanko(duomenys neskelbtini), anglų kalbos užsiėmimus, futbolo treniruotes A. M. vidurinėje mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ bei robotikos būrelį (e. b. 1 t., b. l. 74-75, 118, 10 t., b. l. 222, 274-275, 294-295), dukrai A. yra (duomenys neskelbtini) metai, ji lanko (duomenys neskelbtini) bei pamokas muzikos mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. 5 t., b. l. 200-203). Abu šalių vaikai yra sveiki, sveikatos problemų bei specialiųjų poreikių neturi.

40. Ieškovė patikslintuose ieškiniuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 17 d. (ieškinio padavimo dienos) iki 2023 m. sausio 17 d. sūnui A. išlaikyti per mėnesį buvo reikalinga 1 019,17 Eur suma, dukrai A. – 729,11 Eur suma, nuo 2023 m. sausio 17 d. sūnui A. išlaikyti per mėnesį reikalinga 1 222,85 Eur suma, dukrai A. – 1 102,25 Eur suma. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad nuo 2023 m. sausio mėn. keitėsi vaikų poreikiai, nes sūnus pradėjo lankyti robotikos būrelį, abu vaikai pradėjo lankyti baseiną, taip pat pabrango rūbai, kuras, maistas, įvairios paslaugos, padidėjo komunaliniai mokesčiai, todėl ir padidėjo vaikams išlaikyti reikalinga suma (2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 04 min. 48 sek. – 1 val. 50 min. 47 sek.).

41. Galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui A. D. ir dukrai A. D. nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. spalio 17 d.) iki 2023 m. sausio 17 d. po 300,00 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį kiekvienam vaikui, o nuo 2023 m. sausio 17 d. iki vaikų pilnametystės – po 350,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui.

42. Bylos duomenimis atsakovas 2022 m. spalio mėn. ir 2022 m. lapkričio mėn. vaikams išlaikyti mokėjo po 237,50 Eur kiekvienam vaikui, nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki dabar moka po 250,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui (e. b. 4 t., 68-70, b. l. 11 t., b. l. 12-26). Ieškovės teigimu, toks atsakovo nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymo dydis neatitinka vaikų interesų, kadangi vaikų poreikiai yra žymiai didesni, o atsakovas yra pajėgus teikti jos prašomo dydžio išlaikymą bei galutiniame patikslintame ieškinyje nurodė, kad sūnaus A. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 1 222,85 Eur suma (pagal pirminę poreikių lentelę – 1 019,17 Eur suma), kurią sudaro: 300,00 Eur maistas (pagal pirminę poreikių lentelę – 200,00 Eur), 120,37 Eur apranga (pagal pirminę poreikių lentelę – 66,63 Eur), 32,65 Eur higienos reikmenys (pagal pirminę poreikių lentelę – 34,91 Eur), 260,00 Eur ugdymas (pagal pirminę poreikių lentelę – 240,00 Eur), 178,81 Eur laisvalaikio poreikiai (pagal pirminę poreikių lentelę – 72,49 Eur), 35,83 Eur sveikata (pagal pirminę poreikių lentelę šios išlaidos nurodytos tokio paties dydžio), 295,19 Eur kitos išlaidos (pagal pirminę poreikių lentelę – 369,31 Eur, atkreiptinas dėmesys, jog galutiniame patikslintame ieškinyje suskaičiuojant šių išlaidų galutinę sumą padaryta aritmetinė klaida ir nurodyta, jog šios išlaidos iš viso per mėnesį sudaro 225,19 Eur), dukros A. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 1 102,28 Eur suma (pagal pirminę poreikių lentelę – 729,11 Eur suma), kurią sudaro: 300,00 Eur maistas (pagal pirminę poreikių lentelę – 200,00 Eur), 168,72 Eur apranga (pagal pirminę poreikių lentelę – 111,98 Eur), 48,99 Eur higienos reikmenys (pagal pirminę poreikių lentelę – 74,41 Eur), 148,00 Eur ugdymas (pagal pirminę poreikių lentelę – 130,00 Eur), 136,49 Eur laisvalaikio poreikiai (pagal pirminę poreikių lentelę – 89,15 Eur), 65,83 Eur sveikata (pagal pirminę poreikių lentelę šios išlaidos nurodytos tokio paties dydžio), 234,25 Eur kitos išlaidos (pagal pirminę poreikių lentelę – 57,74 Eur).

43. Atsakovas patikslintame priešieškinyje prašė priteisti iš jo vaikams išlaikyti po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Teismo posėdyje nurodė, kad vaikams išlaikymą moka pagal galimybes, šiuo metu moka kiekvienam vaikui po 250,00 Eur, tiek ir sutinka toliau mokėti bei mano, kad ieškovės poreikių lentelėse nurodytos sumos yra per didelės (2024 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 21 sek. – 1 val. 46 min.).

44. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-620/2005, Nr. 3K-3-495/2009, Nr. 3K-3-419/2010, Nr. 3K-3-154/2011, Nr. 3K-3-37/2013, Nr. 3K-3-330-378/2016).

45. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 21 punktas).

46. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 1 MMA dydis Lietuvoje buvo 730,00 Eur (atskaičius mokesčius 533,65 Eur), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. 1 MMA dydis Lietuvoje buvo 840,00 Eur (atskaičius mokesčius 633,00 Eur), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. Nutarimu Nr. 516 nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. 1 MMA dydis buvo 924,00 Eur (atskaičius mokesčius 708,42 Eur), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 nuo 2025 m. sausio 1 d. 1 MMA dydis Lietuvoje yra 1 038,00 Eur (atskaičius mokesčius 777,00 Eur).

47. Pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties 22 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

7) bilietus į teatrą, kiną, jūrų muziejų, pagal kuriuos vienam vaikui per metus išleidžiama apie 35,00 Eur, todėl per mėn. vienam vaikui susidaro apie 3,00 Eur (e. b. 9 t., b. l. 116-126, 10 t., b. l. 94, 12 t., b. l. 12);

8) užsakymo informaciją patvirtinančią, kad sūnui vienas kirpimas kainuoja 15,00 Eur (e. b. 10 t., b. l. 3-6);

9) kvitus, patvirtinančius išlaidas kurui (per mėnesį vidutiniškai apie 200,00 Eur, vienam vaikui tenkanti dalis apie 67,00 Eur (200,00 Eur / 3 žm.) (e. b. l. 5 t., b. l. 29-40);

10) bankinius pavedimus už fotosesiją darželyje (A. 39,00 Eur, A.– 35,00 Eur), „Luminor“ sąskaitos išrašą apie darželyje rinktus pinigus 52,00 Eur per metus, bankinį pavedimą už abiejų vaikų vakarėlį (30,00 Eur), patvirtinančius, kad nenumatytos išlaidos vaikams sudaro apie 7,00 Eur per mėn. (12 t., b. l. 53-207);

11) asmens draudimo liudijimą, patvirtinantį, jog abu vaikai apdrausti Lietuvos draudime, metinė įmoka dukrai už draudimą 2023 m. buvo 22,87 Eur, 2024 m. – 56,17 Eur, už sūnų – 51,70 Eur (e. b. 1 t., b. l. 30-32, 10 t., b. l. 254);

12) investicines sutartis Nr. 3321186134 ir Nr. 3321186150, metines ataskaitas už 2023 m., patvirtinančius, jog abu vaikai apdrausti investiciniu draudimu „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“, Europos bendrovėje, mėnesinė įmoka kiekvienam vaikui sudaro po 50,00 Eur per mėn. (1 t., b. l. 33-34, 10 t., b. l. 209-211, 213-215);

13) PVM sąskaitas faktūras už mobiliojo ryšio paslaugas, parkavimą (e. b. l. 5 t., b. l. 172-194, 10 t., b. l. 283-284, 290);

14) sąskaitas, patvirtinančias, kad nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. šalių sūnus A. lanko robotikos būrelį, kurio mėnesio kaina 47,00 Eur (e. b. 10 t., b. l. 294-295, 297-300).

51. Atsakovas sutinka su papildomomis išlaidomis už sūnaus lankomą futbolo būrelį, anglų kalbos kursus, dukros lankomas muzikos pamokas, tačiau nesutinka, jog sūnui reikalinga lankyti logopedą, nes sūnus „r“ raidę jau ištaria, taip pat sutinka prisidėti prie vaikų gimtadienių ir atostogų, tačiau mano, kad ieškovės išlaidos vaikų gimtadieniams ir atostogoms yra per didelės, jo vertinimu vaikams gimtadienio šventei užtektų po 200,00 Eur, o atostogoms po 100,00 Eur per metus, muziejams, teatrams po 30,00 Eur per metus, su Kalėdinėmis ir Velykinėmis dovanomis nesutinka, nes šiomis šventėmis dovanas vaikams dovanoja atskirai, be to, nesutinka su sūnaus kirpimo išlaidomis, kadangi sūnaus krikšto mama yra kirpėja ir jai užtektų už nukirpimą sumokėti 5,00 Eur, kurui per mėnesį vaikams vežioti užtektų po 20,00 Eur, taip pat nesutinka mokėti už vaikų draudimus, nes vaikai apdrausti su juo nepasitarus, ieškovės iniciatyva, taip pat nesutinka mokėti nenumatytų išlaidų ir už ieškovės internetą, kadangi nenumatytos išlaidos yra neaiškios, o vaikų naudojimasis ieškovės internetu papildomai nekainuoja, nes ieškovė moka už neribotą internetą (2024 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 21 sek. – 1 val. 46 min.).

52. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktas išlaidas, kurias patiria papildomam vaikų ugdymui, laisvalaikio poreikiams bei kitoms išlaidoms, atsižvelgdamas į atsakovo išdėstytus argumentus, taip pat tai, kad ieškovė visiškai nesitaria su atsakovu dėl vaikams reikalingų papildomų išlaidų sprendžia, jog dalis ieškovės vaikų poreikių lentelėse nurodytų išlaidų papildomam vaikų ugdymui, laisvalaikio poreikiams bei kitoms išlaidoms (kitų vaikų gimtadieniai (pateikti tik du kvietimai sūnui, išlaidos Kalėdoms ir Velykoms, kurių ieškovė paaiškinti negalėjo, už papildomus futbolų turnyrus, nes už juos jokių apmokėjimų nepateikta, o tik žinutės apie jų rengimą, taip pat išlaidos už užimtumo studiją „(duomenys neskelbtini)“, baseino lankymą iki 2023 m. sausio 17 d.) yra nepagrįstos jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), o išlaidos skirtos parkingui (laukiant vaiko, kol jis būna anglų kalbos užsiėmime), draudimams nėra būtinos ir privalomos, be to, vaikai apdrausti nesuderinus su atsakovu (nors atsakovė teigė, kad „Lietuvos draudime“ vaikai buvo apdrausti dar gyvenant santuokoje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o iš pateiktų asmens draudimų liudijimų matyti, kad vaikai „Lietuvos draudime“ apdrausti nuo 2022 m. kovo 26 d.), todėl šios išlaidos nepriskirtinos prie vaikams būtinų papildomų išlaidų.

53. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat nepagrįstai įtraukė į vaikų poreikių lentelę išlaidas už mobiliojo ryšio, interneto paslaugas, nes vaikų naudojimasis ieškovės telefonu (skambinant atsakovui, žaidžiant juo) papildomai nekainuoja, o šiuo metu vaikai savo mobiliųjų telefonų ar kitų įrenginių, už kuriuos šalims reiktų apmokėti, neturi. Nors ieškovė teigė, kad vaikai pradėjo lankyti baseiną, tačiau iš pateiktų kvitų matyti, kad šeima tik vieną kartą 2024 m. gegužės 24 d. buvo baseine, kas leidžia pagrįstai teigti, jog baseino lankymas nėra papildomas ir būtinas vaikų ugdymas, o daugiau kaip pramoga šeimai. Be to, kaip matyti iš pateiktų bankinių pavedimų sūnaus gimtadieniui ieškovė 2024 m. išleido 327,00 Eur, tuo tarpu 2023 m. – 686,00 Eur, dukros pirmam gimtadieniui – 470,52 Eur. Atsakovas sutinka prisidėti prie vaikų gimtadienių ir mano, kad vaikų gimtadieniams užtektų po 200,00 Eur. Atsižvelgiant į vaikų amžių, tai, kad ieškovė vaikams gimtadienius rengia su įvairiais animatoriais, puošmenomis, dekoracijomis, sutiktina su atsakovu, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikų gimtadieniams yra per didelės, vaikams gimtadienius galima iškelti kukliau ir sprendžia, kad 200,00 Eur suma būtu pakankama vieno vaiko gimtadienio šventei, kas kiekvienam vaikui per mėn. sudarytų po 16,67 Eur. Taip pat ieškovė teigia, jog atostogoms per metus kiekvienam vaikui išleidžia po 400,00 Eur bei pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus, tačiau kaip matyti iš pateiktų įrodymų ieškovė su vaikais vyksta atostogauti kelis kartus per metus ne tik Lietuvoje, bet ir į užsienį. Atsakovas sutinka prisidėti prie atostogų vaikams, tačiau mano, kad ieškovės išlaidos atostogoms yra per didelės su kuo teismas sutinka ir sprendžia, kad vaikų atostogoms pakankama suma būtų 200,00 Eur per metus, kas per mėnesį sudarytų 16,67 Eur.

58. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovės pateiktus paskaičiavimus bei duomenis apie vaikams patiriamas išlaidas, tai, kad vaikai yra augantys ir jiems reikalinga pilnavertė mityba (kiekvieną dieną (darželyje vaikai būna ne visomis dienomis) gauti pusryčius, pietus, vakarienę, taip pat pagal poreikį ir užkandžius), vitaminus, o ligos atveju ir tam tikrus vaistus, turėti gyvenamąjį būstą, drabužius ir apavo komplektus kiekvienam metų sezonui, taip pat ir sportinę bei laisvalaikio aprangą, praustis įvairių higienos priemonių (muilo, šampūno, dantų šepetuko, dantų pastos ir kt.), kitų namų apyvokos daiktų, kaip rankšluosčiai, patalynė, indai ir kt., taip pat siekiant, jog vaikai augtų švarioje aplinkoje būtinos ir įvairios valymo bei drabužių skalbimo priemonės, vaikų lavinimui būtinos priemonės žaidimams, taip pat jiems reikalingas papildomas ugdymas (lankyti įvairius būrelius), turiningai praleisti laisvalaikį, tai, kad metinė infliacija yra pakilusi ir šalyje nuolat auga pragyvenimo lygis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetinio vaikų teisių ir jų interesų gynimo principu, sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 17 d. (ieškinio padavimo dienos) iki 2023 m. sausio 17 d. (imtinai) šalių sūnui A. išlaikyti per mėnesį buvo reali ir būtina jo poreikiams patenkinti 753,99 Eur suma (533,65 Eur tuo metus buvęs MMA + 220,34 Eur papildomos išlaidos), dukrai A. 642,08 Eur (533,65 Eur tuo metus buvęs MMA + 108,43 Eur papildomos išlaidos), nuo 2023 m. sausio 18 d. šalių sūnui A. išlaikyti per mėnesį reali ir būtina jo poreikiams patenkinti suma yra 1 007,01 Eur (708,42 Eur galiojęs MMA + 298,59 papildomų išlaidų), dukrai A. – 878,76 Eur (708,42 Eur + 170,34 Eur papildomos išlaidos) suma.

59. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑495‑1075/2020).

60. Byloje nustatyta, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 17 d. (ieškinio padavimo dienos) iki 2023 m. vasario 1 d. dviem vaikams buvo mokama 161,00 Eur išmoka iš valstybės (e. b. 4 t., b. l. 35-5), kiekvienam vaikui tenkanti išmokos dalis sudarė 80,50 Eur, 2024 m. buvo mokama 192,50 Eur išmoka iš valstybės (e. b. 12 t., b. l. 53-207), kiekvienam vaikui tenkanti išmokos dalis sudarė 96,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalis vaikų poreikių yra kompensuojama valstybės, vaikų poreikių suma, kuriuos turi patenkinti tėvai, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 17 d. (ieškinio padavimo dienos) iki 2023 m. sausio 17 d. (imtinai) šalių sūnui Adui mažintina iki 673,49 Eur (753,99 Eur – 80,50 Eur) sumos, dukrai A. iki 561,58 Eur (642,08 Eur – 80,50 Eur) sumos, nuo 2023 m. sausio 18 d. šalių sūnui Adui mažintina iki 910,76 Eur (1 007,01 Eur – 96,25 Eur) sumos, dukrai A. – iki 782,51 Eur (878,76 Eur – 96,25 Eur) sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

61. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, būtina įvertinti, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, gali užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

62. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-491/2013, Nr. 3K-3-16-706/2016, Nr. e3K-3-70-969/2018).

65. Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, tačiau jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas privalo atsižvelgti ir į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

V. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

74. Išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

76. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovas nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. išlaikymo vaikams nemokėjo visai, tuo metu išlaikymas turėjo būti mokamas po 300,00 Eur kiekvienam vaikui per mėn., todėl susidarė 2 400,00 Eur įsiskolinimas už šį laikotarpį abiem vaikams, atsakovas sumokėjo 1 850,00 Eur, todėl už šį laikotarpį įsiskolinimo likutis yra 550,00 Eur. Nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. atsakovas pradėjo teikti išlaikymą vaikams po 200,00 Eur kiekvienam vaikui, šis išlaikymas buvo nepakankamas, prašė atsakovo teikti didesnį išlaikymą, po 300,00 Eur kiekvienam vaikui, tačiau atsakovas didesnio išlaikymo neskyrė, todėl laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. spalio 17 d. (ieškinio pateikimo dienos) susidarė 2 600,00 Eur įsiskolinimas abiem vaikams (200,00 Eur x 13 mėn.), su atsakovu dėl mokėtino vaikų išlaikymo dydžio sutarę nebuvo, atsakovas mokėjo savo nuožiūra, kitu būdu atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo (2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 10 sek. – 28 min. 00 sek., 44 min. 23 sek. – 1 val. 02 min. 20 sek.). Atsakovas su šiais ieškovės reikalavimais nesutiko, pripažino, kad nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. nemokėjo vaikams išlaikymo, nes tikėjosi, kad ieškovė sugrįš, tačiau ieškovė negrįžo, o jis gavo kvietimą į mediaciją. Mediacijos metu sutarė su ieškove, kad vaikų išlaikymui mokės po 200,00 Eur kiekvienam vaikui, todėl nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. abiem vaikams teikė išlaikymą po 200,00 Eur. Su ieškove buvo sutarę dėl 200,00 Eur išlaikymo dydžio, todėl paskaičiavęs susidariusį 1 850,00 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d., jį pervedė ieškovei, tokiu būdu padengdamas išlaikymo įsiskolinimą. Nesutinka, kad tuo laikotarpiu vaikams buvo reikalingas 300,00 Eur išlaikymas, kadangi tuo metu vaikai buvo maži, ieškovė gavo paramą iš valstybės, todėl ginčo laikotarpiu jo teikiamo išlaikymo po 200,00 Eur ir valstybės paramos pakako vaikų poreikiams patenkinti (2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 01 sek. – 43 min. 58 sek.).

77. Iš į bylą atsakovo pateikto „Paysera“ sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 11 d. (e. b. 4 t., b. l. 68-70) bei mokėjimo pavedimo (e.. b. 4 t., b. l. 71) matyti, kad atsakovas periodiškai nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio mėn. mokėjo ieškovei kas mėnesį po 400,00 Eur vaikų išlaikymui, t. y. po 200,00 Eur kiekvienam vaikui, 2022 m. spalio mėn. bei lapkričio mėn. sumokėjo 475,00 Eur vaikų išlaikymui, t. y. po 237,50 Eur kiekvienam vaikui, taip pat pervedė ieškovei 100,00 Eur spalio mėn. vaikų išvykai, o 2023 m. liepos 11 d. sumokėjo ieškovei 1 850,00 Eur skolą už vaikų išlaikymą nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2021 m. spalio 12 d. (teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog skola mokėta už 4 mėn.), t. y. po 231,25 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.

78. Nors ieškovė teigia, kad atsakovo teikiamas išlaikymas buvo nepakankamas, tačiau su šiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Byloje jokių duomenų, kad toks išlaikymas nurodytu laikotarpiu buvo nepakankamas ir perkeliantis visišką nepilnamečių vaikų išlaikymo finansinę naštą ieškovei, nėra. Priešingai, šiuo atveju nusistovėjusi mokėto išlaikymo suma, jos pastovumas ir periodiškumas, tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų reiškusi kokius nors reikalavimus atsakovui dėl didesnio išlaikymo teikimo, nėra ir jokių ginčų dėl atsakovo teikiamo išlaikymo dydžio tarp šalių nebuvo iškilę, leidžia spręsti, jog nurodytu laikotarpiu atsakovo teiktas išlaikymas buvo pakankamas (CPK 185 straipsnis).

79. Byloje nustatyta, kad atsakovas 4 mėn., t. y. nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d., išlaikymo vaikams neteikė, tačiau atsakovo teigimu, jis išlaikymo neteikė, nes tikėjosi, kad ieškovė su vaikas grįš į šeimą ir išlaikymą iš karto pradėjo teikti, kai vykdomojoje neteisminėje mediacijoje sutarė su atsakove teikiamo vaikams išlaikymo dydį.

80. Pažymėtina kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001, Nr. 3K-3-569/2002, Nr. 3K-3-474/2004).

81. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad šalims neteisminė mediacija buvo pradėta vykdyti nuo 2021 m. birželio 8 d. (e. b. 1 t., b. l. 21), atsakovas išlaikymą vaikams pradėjo teikti 2021 m. spalio 1 d., išlaikymą vaikams po 200,00 Eur reguliariai teikė metus laiko, atskirai sumokėjo už vaikų išvyką, kaip jau minėta, byloje nesant jokių duomenų, kad tarp šalių būtų iškilęs ginčas dėl teikiamo išlaikymo dydžio, labiau tikėtina, kad šalys buvo sutarusios dėl atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams dydžio ir toks išlaikymas patenkino tuo metu šalių 3-4 metų sūnaus bei 1 metų dukros poreikius. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, susidariusį nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d., sumokėjo.

82. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad atsakovas nebuvo nusišalinęs nuo pareigos vaikams teikti reikalingą išlaikymą, jį teikė ne epizodiškai, o pastoviai, tikėtina tokio dydžio kokį buvo sutarusios šalys, susidariusią skolą sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

VI. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir pripažinimo asmenine nuosavybe

83. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę teismas, vadovaudamasis CK 3.87-3.91 straipsniais, pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

84. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės J. D. vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra (e. b. 1 t., b. l. 35), atsakovo D. D. vardu santuokos metu registruotos transporto priemonės: krovininis automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir keleivinis automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 36-37), taip pat nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei 117/700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 24-28).

85. Santuokos metu šalys taip pat įgijo siuvimo įrangą bei ieškovas įsteigė MB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl santuokos metu įgytų namų apyvokos daiktų ar kito kilnojamojo turto tarp šalių ginčo nėra.

86. Šalių teigimu keleivinį automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo Jungtinėse A. V. prieš šalių santuokos sudarymą, savo asmeninėmis lėšomis, tik šis automobilis Lietuvoje įregistruotas po santuokos sudarymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad dėl jo tarp šalių ginčo nėra, šis automobilis pripažintinas asmenine atsakovo D. D. nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir į bendrą dalintino turto balansą netrauktinas.

87. Santuokos metu 2020 m. birželio 25 d. atsakovas įsteigė MB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakovo įmonė, vykdanti gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statybos darbus bei statybos baigimo ir apdailos darbus. Ši bendrija yra atsakovo pagrindinis pajamų ir pragyvenimo šaltinis, todėl prašo ją priteisti atsakovui, nepriteisiant jai kompensacijos. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija sutinka. Atsižvelgiant į tai, kad dėl MB „(duomenys neskelbtini) tarp šalių ginčo nėra, MB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina atsakovui D. D. asmeninės nuosavybės teise, nepriteisiant ieškovei piniginės kompensacijos (CK 3.116 straipsnio 1 dalis).

Dėl krovininio automobilio

88. Santuokos metu 2020 m. gruodžio 9 d. atsakovas įgijo krovininį automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė krovininį automobilį vertina 6 000,00 Eur bei prašo šį automobilį priteisti atsakovui, išmokant jai 3 000,00 Eur kompensaciją. Atsakovas sutinka, kad krovininis automobilis būtų priteistas jam bei už jį išmokėti kompensaciją atsakovei, tačiau nesutinka su ieškovės nurodyta krovininio automobilio verte ir teigia, jog už automobilį mokėjo 4 400,00 Eur, jį reikėjo remontuoti, todėl įvertinęs nusidėvėjimą automobilį vertina 4 000,00 Eur ir sutinka ieškovei išmokėti 2 000,00 Eur kompensaciją. Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl krovininio automobilio vertės.

89. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Turto vertė nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., norėdamas teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

90. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė nurodomos transporto priemonės vertę grindžia pateiktu skelbimu iš „autoplius.lt“, pagal kurį 2010 m. vidutinės būklės dyzelinio automobilio „Renault Trafic“ rinkos vertė 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo 8 210,00 Eur (e. b. 1 t., b. l. 38). Teismo posėdyje ieškovė teigė, kad už kiek automobilis pirktas tiksliai nežino, lyg už 8 000,00 Eur, bet išvedusi skelbimuose panašaus automobilių nurodomus vidurkius, šiuo metu automobilį vertina 6 000,00 Eur (2024 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 42 min. 38 – 2 val. 44 min. 10 sek.). Atsakovas nesutikdamas su ieškovės nuodyta automobilio verte jokių įrodymų, net ir teismui pasiūlius (2024 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 49 min. 22 sek. – 2 val. 49 min. 43 sek.), nepateikė, šalys ekspertizės skirti šio automobilio vertei nustatyti neprašė.

Dėl siuvimo įrangos

92. Šalių paaiškinimais, santuokos metu šalys įgijo siuvimo įrangą. Atsakovas patikslintame priešieškinyje prašė po santuokos nutraukimo siuvimo įrangą, 8 000,00 Eur vertės, priteisti ieškovei, iš ieškovės priteisiant atsakovui 4 000,00 Eur kompensaciją. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad gyvenant Jungtinėse A. V. ieškovė norėjo įsteigti siuvimo įmonę, tuo tikslu 2016 m. ar 2017 m. ieškovei už 10 000 JAV dolerių buvo nupirkta siuvimo įranga, tačiau siuvimo įranga nėra nauja, dėvėta, todėl šiais dienai ją vertina 8 000,00 Eur (2024 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 22 min. 26 sek. – 1 val. 34 min. 23 sek.). Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad užsiima siuvimo paslaugomis, ginčo siuvimo įranga yra jos profesinės veiklos įrankis, todėl pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą laikytina asmenine jos nuosavybe ir nėra dalintina, ką įrodinėjo ir bylos nagrinėjimo metu.

93. Įstatyme yra nustatyta bendra taisyklė, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tam tikrais atvejais sutuoktinių turtas gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Tokie atvejai yra išvardyti CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis šia nuostata, turtas yra priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstami sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).

94. Šalių paaiškinimais bei ieškovės pateiktomis nuotraukomis, komentarais socialiniuose tinkluose (ieškovės pateikto CD disko failai pavadinimai: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „Siuvimo maįinos“, e. b. 12 t., b. l. 46-52) nustatyta, kad ginčo siuvimo įranga, kurią sudaro viena buitinė siuvimo mašina „Brother“ ir vienas buitinis overlokas „Brother“, viena pramoninė siuvimo mašina „Juki“ ir vienas pramoninis overlokas „Juki“, manekenas, siūlai, etiketės, siuvimo adatos, audiniai, pirkta šalims gyvenant Jungtinėse A. V. ir buvo naudojami ieškovei vykdant siuvimo paslaugas. Aplinkybę, kad ieškovė gyvendama Jungtinėse A. V. teikė siuvimo paslaugas, patvirtino ir liudytoja D. V.. Šalims grįžus gyventi į Lietuvą siuvimo įranga iš karto buvo nuvežta į ieškovės tėvų namuose ieškovei atskirai įrengtą siuvimo studiją.

95. Šiuo metu ieškovė užsiima individualia veikla, teikia siuvimo paslaugas (e. b l. 4 t., b. l. 63-65), savo veiklai naudoja dalį siuvimo įrangos (siuvimo mašinos ir overlokai kol kas nenaudojami, nes nėra pritaikyti Lietuvos elektros galiai), kas leidžia pagrįstai spręsti, jog siuvimo įranga buvo įgyta ieškovės veiklai vykdyti ir yra ieškovės profesinės veiklos įrankis, todėl pripažintina ieškovės asmenine nuosavybe ir į bendrą dalintino turto balansą netrauktina (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vien atsakovo pateikta 2019 m. lapkričio 28 d. SMS žinutė, jog siuvimo įranga įsigyta naudoti namų veiklai ir neskirta pramoninei veiklai, šalims teismo posėdyje net negalint paaiškinti šios žinutės tikslo, nepaneigia fakto, jog siuvimo įranga buvo ir yra ieškovės profesinės veiklos įrankis.

Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo sutuoktinio asmenine nuosavybe

96. Byloje nustatyta, kad atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei 117/700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2924-7481, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypus ieškovas įgijo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, gyvenamasis namas įgytas statybos būdu (e. b. 1 t., b. l. 25-28). Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šio nekilnojamojo turto teisinio režimo.

97. Atsakovo atstovė baigiamosiose kalbose nurodė, kad atsakovo nekilnojamasis turtas įgytas iki šalių santuokos įregistravimo Lietuvoje, o tai sudaro pagrindą šį turtą pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Teismas su tokiu atsakovo atstovės argumentu neturi pagrindo sutikti.

98. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Kaip jau minėta 93 punkte vienas iš kriterijų turtą priskirti prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės yra turto įsigijimo laikas (t. y. turtas įgytas iki santuokos sudarymo ar po santuokos sudarymo).

99. Nagrinėjamu atveju šalys santuoką sudarė 2014 m. balandžio 4 d. Jungtinėse A. V., jų santuoka Lietuvoje apskaityta 2020 m. birželio 2 d. (e. b. 1 t., b. l. 22). Ginčo žemės sklypai (jo dalis) atsakovo vardu įgyti (nupirkti) 2014 m. spalio 14 d., ginčo gyvenamasis namas pradėtas statyti 2015 m., baigtas statyti 2020 m., atsakovo vardu įregistruotas 2020 m. kovo 5 d. (e. b. 1 t., b. l. 25-28).

100. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d, įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 98 punktą civilinės metrikacijos įstaigos į apskaitą įtraukia tik tas santuokas, kurios užsienio valstybėse įregistruotos nepažeidžiant CK 3.12 -3.17 straipsniuose nustatytų santuokos sudarymo sąlygų. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame dokumente, patvirtinančiame santuokos įregistravimą, nurodyta data (Taisyklių 99 punktas).

101. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, jog šalių santuoka buvo sudaryta 2014 m. balandžio 4 d. (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-668-569/2018 17 punktas) ir galiojo tiek sudarant ginčo žemės sklypų (jo dalies) įsigijimo sandorį, tiek pastatant ginčo gyvenamąjį namą. Taigi, ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas po šalių santuokos sudarymo ir pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną prezumpciją yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

102. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019 17 punktas).

103. Byloje atsakovas įrodinėja, kad ginčo žemės sklypus (jo dalį) jam padovanojo tėvai (nupirko jo vardu savo asmeninėmis lėšomis), o gyvenamasis namas pastatytas jo asmeninėmis lėšomis, todėl visas ginčo nekilnojamasis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė nesutinka su šiais atsakovo argumentais ir nurodo, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas bendromis šalių lėšomis, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti padalintas.

104. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktai numato, kad tam, jog turtas, įgytas santuokos metu, būtų pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, jis turi būti sutuoktiniui padovanotas ar sutuoktinio įgytas už asmeninės lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tokį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

105. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

106. Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 14 d. tarp R. S. (atsakovo sesers) bei D. S. ir atsakovo, kuriam atstovavo motina G. D., veikianti pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. įgaliojimą, buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovo sesuo su sutuoktiniu pardavė atsakovui 117/700 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (toliau kartu – Žemės sklypai, e. b. 2 t. b. l. 13-23). Iš šalių paaiškinimų, Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės akto Nr. A/(duomenys neskelbtini) (e. b. 8 t., b. l. 15-102) matyti, kad 117/700 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra prie namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įterptas tarp minėto namų valdos žemės sklypo ir U. gatvės bei naudojamas susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimui.

107. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad sesuo būdama santuokoje turėjo 4 žemės sklypus, kuriuos skyrybų metu pardavinėjo. Tėvai buvo skyrę lėšų sesers vestuvėms, seseriai padėjo finansiškai, todėl norėdami vienodai prisidėti prie abiejų vaikų, nutarė jam nupirkti (padovanoti) žemės sklypą namo statybai. Surašė mamai įgaliojimą dėl žemės pirkimo ir mama už tėvų pinigus nupirko jam Žemės sklypus, iš karto juos užrašydama jo vardu, tokiu būdu Žemės sklypus jam padovanojo. Tuo metu abu tėvai dirbo, turėjo santaupų, nei jis, nei ieškovė jo tėvams pinigų Žemės sklypams pirkti nedavė (2024 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 34 min. 25 sek. – 1 val. 49 min. 04 sek.).

108. Iš pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų matyti, kad atsakovo vardu žemės sklypai nupirkti 2014 m. spalio 14 d., bendra perkamų Žemės sklypų kaina buvo 33 000,00 Lt (9 557,46 Eur), dalį kainos – 3 000,00 Lt pardavėjai gavo iš pirkėjo atstovo (atsakovo motinos), kitą dalį kainos – 30 000,00 Lt pirkėjo atstovas (atsakovo motina) pervedė į AB SEB banko sąskaitą pardavėjų kredito pagal 2005 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį daliniam grąžinimui. Atsakovo motinos G. D. AB SEB banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad atsakovo motina 2014 m. spalio 14 d. į savo sąskaitą įmokėjo 30 009,00 Lt grynųjų pinigų, 30 000,00 Lt tą pačią dieną pervedė į AB SEB banko sąskaitą Žemės sklypų pardavėjų D. S. ir R. S. kredito daliniam grąžinimui (e. b. 2 t., b. l. 24-25).

109. Teismo posėdyje liudytojais apklausti atsakovo tėvai A. D. (2024 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 45 min. 54 sek. – 2 val. 26 min. 51 sek.) ir G. D. (2024 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 43 sek. – 1 val. 04 min. 22 sek.) parodė, kad dukrai buvo iškėlę vestuves, todėl sūnui nupirko Žemės sklypus. Žemės sklypai pirkti už jų sutaupytus pinigus, juos pirko sūnui kaip dovaną ir iš karto registravo sūnaus vardu, nes taip patarė daryti notaras. Dėl Žemės sklypų pirkimo viską derino su sūnumi, jog pirks sūnui Žemės sklypus šeimoje buvo kalbėta dar prieš 2-3 metus, su ieškove apie sūnui perkamus Žemės sklypus nekalbėjo. Liudytoja R. S. (atsakovo sesuo) patvirtino, kad Žemės sklypus broliui kaip dovaną nupirko tėvai, nes tėvai jai buvo iškėlę vestuves. Žemės sklypai buvo pirkti iš karto brolio vardu, nes taip daryti apsimokėjo finansiškai, be to, taip daryti galimai patarė notarė. Apie broliui perkamą žemę buvo sutarta dar iki brolio santuokos su ieškove, tačiau užtruko Žemės sklypų formavimo procedūros, todėl Žemės sklypai buvo nupirkti vėliau (2024 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 09 sek. – 1 val. 26 min. 44 sek.). Liudytojas G. D. (atsakovo dėdė) teismo posėdyje parodė, kad atsakovas žemę gavo iš tėvų, jam atsakovo tėvai sakė, kad padovanojo žemę sūnui, tai sakė ir pats atsakovas (2024 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 27 min. 33 sek. – 1 val. 43 min. 17 sek.).

110. Nors minėti liudytojai yra atsakovo giminaičiai, teismo posėdyje liudytojai A. D., G. D. (atsakovo tėvai) bei R. S. (atsakovo sesuo) nurodė, kad su ieškove dėl skyrybų santykiai nėra geri, tačiau vien šios aplinkybes nesudaro pagrindo abejoti liudytojų parodymais dėl Žemės sklypo įgijimo aplinkybių, kadangi šių liudytojų parodymai atitinka 108 punkte aptartus rašytinius įrodymus ir jie nėra paneigti kitais leistinais įrodymais, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Be to, liudytojų A. D. bei R. S. parodymus, jog anksčiau tėvai nupirkti atsakovui Žemės sklypų negalėjo, nors tai buvo tartasi dar prieš šalių santuoką, patvirtina ir pirkimo – pardavimo sutartyje bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuoti duomenys, kad Žemės sklypai buvo suformuoti tik 2014 m. kovo 5 d. padalijimo būdu, t. y. prieš vieną mėnesį iki šalių santuokos sudarymo Jungtinėse A. V., o įgaliojimą motinai nupirkti Žemės sklypus jo vardu atsakovas suteikė 2014 m. rugpjūčio 26 d., t. y. tuomet, kai šalys buvo grįžę į Lietuvą atšvęsti savo vestuvių.

111. Nors ieškovės atstovė teigė, kad atsakovo tėvai neturėjo galimybių susitaupyti pinigų ir pinigai Žemės sklypams pirkti buvo duoti atsakovo iš šalių bendrų sukauptų lėšų, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), be to, tai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Tiek atsakovas, tiek liudytojai A. D., G. D., R. S. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovo tėvai iškėlė dukrai vestuves, iki nuperkant žemės sklypus abu dirbo ir gavo pajamas, šių aplinkybių ieškovė neginčijo. Be to, jog atsakovo tėvai turėjo pinigų ir jiems jų užteko pragyvenimui bei taupyti patvirtina ir atsakovo pateiktas motinos AB SEB banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovo motina AB SEB banke turėjo dvi sąskaitas, 2014 m. be atsakovo motinos į sąskaitą įmokėtų 30 009,00 Lt grynųjų pinigų, kurie buvo panaudoti Žemės sklypams pirkti, į šią sąskaitą iš kitos atsakovo motinai priklausiusios sąskaitos per metus buvo pervesta 3 637,32 Lt, metų pabaigoje sąskaitoje pinigų likutis buvo 3 923,32 Lt (e. b. 2 t., b. l. 24-25).

112. Tuo tarpu ieškovės teiginiai, kad atsakovo motina gavo pinigus iš atsakovo ir tada juos pervedė už ginčo Žemės sklypus yra deklaratyvūs. Atkreiptinas dėmesys, jog pirkimo – pardavimo sutartyje 4.2 punkte nurodyta, jog dalį kainos už Žemės sklypus – 3 000,00 Lt – pardavėjai gavo prieš pasirašant sutartį iš pirkėjo atstovo, t. y. atsakovo motinos, o ne iš paties atsakovo, kas paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad Žemės sklypai pirkti iš šalių perduotų pinigų. Teismo vertinimu šalims sutarus pirkti Žemės sklypus iš atsakovo sesers visiškai nelogiška, jog šalys visus pinigus būtų perdavusios atsakovo motinai, o ne tiesiogiai atsakovo seseriai. Be to, pati ieškovė teismo posėdyje teigdama, jog atsakovas perdavė pinigus mamai Žemės sklypams nupirkti, nurodyti kada ir kokią sumą atsakovas perdavė mamai bei už kokią sumą nupirkti Žemės sklypai, negalėjo, įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo Žemės sklypams nupirkti buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

113. Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad Žemės sklypus atsakovui kaip dovaną už savo asmenines lėšas nupirko atsakovo tėvai, kas atsižvelgiant į sudarytą sandorį (pirkimas – pardavimas) leidžia daryti išvadą, jog ginčo Žemės sklypus atsakovas įgijo už tėvų dovanotus pinigus, t. y. už asmenines lėšas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai).

114. Kaip nurodyta sprendimo 104 punkte tam, kad santuokos metu įgytas turtas būtų pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, jis turi būti įgytas ne tik panaudojant asmenines (šiuo atveju dovanotas) lėšas, bet taip pat, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn.

115. Iš šalių paaiškinimų bei pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad įgaliojimą nupirkti Žemės sklypus motinai suteikė atsakovas, kuris sutartyje nurodytas kaip vienintelis Žemės sklypų pirkėjas. Pirkimo - pardavimo sutarties X dalyje nurodyta, kad Žemės sklypai perkami atsakovo asmeninės nuosavybės teise (e. b. 2 t., b. l. 13-23). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad Žemės sklypai įregistruoti atsakovo vardu kaip jo asmeninė nuosavybė (e. b. 1 t., b. l. 25-28). Nei pirkimo – pardavimo sutartyje, nei Nekilnojamojo turto registre jokių įrašų, kad ginčo turtas būtų parduotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra.

117. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovo tėvai iškėlę dukrai vestuves, nusprendė padovanoti atsakovui Žemės sklypus, su kuriuo derino Žemės sklypų įgijimo aplinkybes, notarui patarus iš karto Žemės sklypus pirkti atsakovo vardu, atsakovas suteikė motinai įgaliojimą ir motina sudarė atsakovo vardu Žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, nurodydama, jog sūnus Žemės sklypus įgyja asmeninėn nuosavybėn, ieškovė Žemės sklypų įgijimo aplinkybių tiksliai nežino, jokių duomenų, jog ji būtų nesutikusi, kad Žemės sklypus atsakovas įgytų asmeninėn nuosavybėn, nėra, kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad ginčo Žemės sklypų įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

120. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas paneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir įrodė, kad santuokos metu pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ginčo Žemės sklypus įgijo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Tuo pagrindu Žemės sklypai pripažintini atsakovo asmenine nuosavybe ir į bendrą dalintino turto balansą netrauktini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-478-248/2015, Nr. 3K-3-227-381/2022).

121. Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija, kad santuokos metu atsakovo vardu registruotas ginčo gyvenamasis namas, kuris pradėtas statyti 2015 m. ir baigtas 2020 m. (2020 m. kovo 5 d. Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto). Atsakovas įrodinėja, jog gyvenamasis namas pastatytas iš jo asmeninių lėšų, gautų pardavus iki santuokos jo įgytą gyvenamąjį namą, laivą bei statybinį keltuvą, taip pat panaudojus D. T. jam paskolintus pinigus bei jo sutaupytus pinigus iki santuokos sudarymo, kuriuos laikė pas savo seserį ir motiną, taip pat tėvų dovanotomis lėšomis, todėl taip pat yra jo asmeninė nuosavybė.

122. Sprendžiant, ar santuokos metu įgytas turtas pripažintinas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti: pirma, ar turtas buvo įgytas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą; antra, ar turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pažymėtina, kad vien tik aplinkybė, jog turtui įsigyti buvo panaudotos vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos, būtų pagrindas ne pripažinti turtą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, bet nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį turtą (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

123. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi, bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 20 punktas).

124. Viena iš esminių sąlygų, lemiančių turto, įgyto santuokos metu, (ne)pripažinimą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, yra sutuoktinio valia tą turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir aiški tokios valios išraiška to turto įsigijimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021).

125. Nekilnojamojo turto registre juridinio fakto, jog ginčo gyvenamasis namas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nėra įregistruota (e. b. 1 t., b. l. 25-26). Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad įgijus žemės sklypus buvo pradėtas projektuoti namas, namo projektavimo darbus atliko ieškovės giminaitis, 2016 m. pavasarį buvo pastatyti namo pamatai, už pamatus sumokėjo motina už jo paliktus pinigus, kuriuos buvo sutaupęs iki santuokos, po to porą metų jokie darbai nevyko, tuomet pradėjo planuoti grįžti į Lietuvą, todėl 2018 m. spalio mėn. per porą savaičių kartu su tėvu, dėde G. D., draugu iš karkaso pastatė namo išorę, sudėjo langus, aptempė plėvele, visus statybos darbus atliko iš pinigų, kuriuos buvo sutaupęs iki santuokos ir laikęs pas mamą bei seserį ir iš gautų pinigų pardavus Jungtinėse A. V. gyvenamąjį namą. Vasarą mūrininkas pradėjo mūryti plytas, o 2019 m. spalio mėn. gale jau grįžus į Lietuvą visam laikui, baigė statybos darbus ir įrengė namo vidų iš lėšų, kurias parsivežė iš Amerikos, pardavus laivą, keltuvą, namą bei turėtų santaupų, kurias laikė pas seserį bei mamą. Be to, namo statybai panaudojo D. T. paskolintus pinigus, už kuriuos pirko visokias medžiagas, plytas, stogo dangą (2024 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 49 min. 10 sek. – 2 val. 26 min. 20 sek., 2024 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas:10 min. 33 sek. – 1 val. 23 min. 18 sek. – 2 val. 26 min. 20 sek.). Ieškovė aplinkybių, susijusių su namo statybos darbais, jų atlikimo laiku, neginčijo, tačiau nesutiko, jog namas buvo pastatytas iš atsakovo asmeninių lėšų.

131. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vertinant šalių pateiktus įrodymus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

132. Teismo vertinimu, byloje nesant jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovo bei nurodytų liudytojų duotus parodymus, atsižvelgiant į tai, kad nurodyti liudytojai yra atsakovo artimi giminaičiai, kurie yra suinteresuoti atsakovo turtine padėtimi, nurodytų liudytojų parodymus apie atsakovo pas juos laikytus pinigus bei kad atsakovas gyvenamąjį namą statė tik sau, negali vertinti kaip neginčijamus ir patikimus.

133. Tuo pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovas aplinkybes apie sukauptus pinigus pas seserį ir motiną bei jog namas buvo statomas jo asmeniniams poreikiams grindė subjektyviais, silpnais pagal prigimtį ir suinteresuotais pagal bylos aplinkybes liudytojų parodymais. Tokia įrodymų visuma ir turinys paprastai vertinama kaip nepakankami faktui, nurodytoms aplinkybėms įrodyti (CPK 185 straipsnis). Be to, nurodytų liudytojų parodymų apie atsakovo per kelis kartus vežtus ir sutaupytus pinigus patikimumas kelia abejones ir tuo pagrindu, jog jie nesutampa su paties atsakovo parodymais. Atsakovas teismo posėdyje teigė, kad sutaupęs pas seserį laikė 10 000 Eur, o pas motiną – 20 000,00 Eur, tuo tarpu atsakovo sesuo teismo posėdyje teigė, jog tiksliai žino kiek atsakovas laikė sutaupytų pinigų, nes juos suskaičiavo ir nurodė, jog laikė 20 000 JAV dolerių, o atsakovo tėvas teigė, jog sūnus pas juos laikė sutaupęs 10 000 JAV dolerių. Tuo pagrindu spręstina, jog atsakovas neįrodė, jog ginčo gyvenamojo namo statybai panaudojo iki santuokos sukauptų 30 000,00 Eur asmeninių piniginių lėšų, taip pat neįrodė, jog namo statybai pinigų dovanojo tėvai.

134. Be to, teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, jog bylos duomenys neteikia pagrindo padaryti pagrįstą išvadą, kad ginčijamo namo statybos metu buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia įgyti gyvenamąjį namą asmeninėn nuosavybėn.

142. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, paneigiančių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, todėl atsakovo reikalavimas pripažinti ginčo gyvenamąjį namą asmenine jo nuosavybė atmestinas kaip nepagrįstas.

143. Pažymėtina, kad vien tik aplinkybė, kad turtui įsigyti buvo panaudotos vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos, yra pagrindas ne pripažinti turtą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, bet nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį turtą (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo gyvenamojo namo vertės nustatymo

145. Kaip nurodyta 89 punkte dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Nagrinėjamo ginčo atveju nenustatyti pagrindai teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus, todėl turi būti vertinami šalių pateikti įrodymai apie dalijamo nekilnojamojo turto vertę, atsižvelgiant į nustatytą rinkos vertę, kuri yra artimiausia teismo sprendimo priėmimo dienai.

147. Ieškovė sutiko su teismo eksperto S. R. pateikta išvada, tuo tarpu atsakovas su teismo eksperto išvada nesutiko ir prašė nustatant turto vertę remtis jo pateiktomis 146 punkte nurodytomis konsultacinėmis išvadomis, kuriose ginčo gyvenamojo namo vertė nustatyta panaši.

148. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pateiktos konsultacinės išvados nėra laikomos turto vertinimo ataskaitomis pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-539-553/2018 45 punktas), be to, teismo eksperto S. R. turto vertinimas atliktas vėliau nei šalių atlikti turto vertinimai ir realiausiai atspindi dalinamo gyvenamojo namo vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, sprendžia, kad nustatant ginčo gyvenamojo namo vertę yra pagrindas vadovautis teismo eksperto S. R. pateiktu Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės aktu (CK 3.119 straipsnis).

149. Atsakovo atstovė nesutikdama su teismo eksperto Sauliaus R. N. turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės akte pateikta išvada baigiamosiose kalbose nurodė, kad teismo ekspertas nustatydamas gyvenamojo namo rinkos vertę jo baigtumo procentą vertino 99 proc., nors nekilnojamojo turto registre namo baigtumo procentas nurodytas 85 proc., teismo ekspertas nustatydamas gyvenamojo namo rinkos kainą neįvertino aplinkybės, jog išėjus ieškovei iš namų, atsakovas už savo asmenines lėšas atliko kai kuriuos darbus, be to, turtą vertinant lyginamuoju metodu paėmė tam tikrus turto sandorius, kurie iš esmės skyrėsi nuo parduotų namų medžiagų kokybės bei ekspertas nevertino, kad ginčo namas yra karkasinis. Teismas su tokiais atsakovo atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti.

150. Iš Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. A/(duomenys neskelbtini) matyti, kad teismo ekspertas pateikė išvadą, kad ginčo gyvenamojo namo įrengimui yra panaudotos labai kokybiškos medžiagos ir jo bendra būklė yra labai gera, nustatydamas ginčo gyvenamojo namo rinkos vertę šį turtą lygino su to paties tipo, panašaus savo dydžiu ir kitomis fizinėmis charakteristikomis turtu, be to, pasirinkęs 3 lyginamuosius objektus įvertino, kad lyginamieji namai skiriasi pardavimo-vertinimo laiku, plotais, pastato amžiumi, garažo plotu, sienų konstrukcija (lyginami namai buvo pastatyti iš blokelių) ir šiems faktoriams nustatė pataisas bei aprašė pataisos koeficientus, todėl atsakovo atstovės argumentai, jog teismo ekspertas nustatydamas ginčo gyvenamojo namo rinkos vertę neatsižvelgė, jog ginčo gyvenamasis namas yra karkasinis bei parduotų namų medžiagų kokybę, atmestini kaip nepagrįsti.

151. Nustatydamas ginčo gyvenamojo namo rinkos vertę teismo ekspertas Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte nurodė, kad 2023 m. spalio 25 d. apžiūros metu nustatytas faktinis gyvenamojo namo baigtumo procentas neatitinka Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyto 85 proc. baigtumo ir faktinis gyvenamojo namo baigtumas sudaro 95,55 proc., kurį ir priima vertinant šį pastatą. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ginčo gyvenamojo namo 85 proc. baigtumo procentas įregistruotas 2020 m. sausio 27 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad 2020 m. sausio 27 d. nustatant pastato ir jos sudėtinių dalių kadastro duomenis nustatyta, jog gyvenamajame name nėra vidaus apdailos, vonios kambario, viryklės, namo pirmame aukšte iš viso yra 13 patalpų, antrame aukšte – 8 patalpos ir visos patalpos yra neįrengtos (e. b. 6 t., b. l. 40-47).

152. Byloje nustatyta, kad šalys į Lietuvą grįžo 2019 m. spalio mėn. ir nuo to laiko iki 2020 m. kovo mėn., siekiant kuo greičiau įsikelti į šeimos gyvenamąjį būstą, intensyviai gyvenamąjį namą įrenginėjo, 2020 m. kovo mėn. šalių šeima įsikėlė į namą gyventi ir kartu gyveno iki 2021 m. gegužės 12 d.

153. Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, po ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenų nustatymo (2020 m. sausio 27 d.) iki kol šalys įsikėlė į gyvenamąjį namą (2020 m. kovo mėn.) gyvenamasis namas buvo intensyviai įrenginėjamas, vėliau šeima šiame name gyveno kartu iki 2021 m. gegužės 12 d., todėl atsakovo atstovės argumentai, kad namo įrengimo darbai, kurių pagrindu gyvenamojo namo baigtumo procentas padidėjo iki 95,55 proc., atlikti atsakovo asmeninėmis lėšomis išėjus ieškovei iš šeimos namų taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

154. Pažymėtina, kad atsakovas byloje neįrodinėjo, jog po ieškovės išėjimo 2021 m. gegužės 12 d. gyvenamasis namas buvo gerinamas, be to, atsakovo atstovės nurodytus argumentus paneigia ir ieškovės pateikta teismo eksperto G. J. B. N. turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo konsultacinė išvada Nr. 2106-018, iš kurios matyti, kad apžiūrint ginčo gyvenamąjį namą 2021 m. birželio 12 d. (praėjus vienam mėnesiui po ieškovės išėjimo) nustatyta, kad namo vidaus apdaila yra įrengta, išskyrus neįrengtos taip vadinamos SPA patalpos (grindys betono, sienos ir lubos apšiltintos, be apdailos), į kurias įeina 4 patalpų plotai, dėl to gyvenamojo namo statybos baigtumą turto apžiūros dieną vertino 93,24 proc. Tos pačios patalpos buvo neįrengtos ir 2023 m. spalio 23 d. apžiūrint ginčo gyvenamąjį namą teismo ekspertui S. R., kuris dėl šių pilnai neįrengtų 4 patalpų, gyvenamojo namo baigtumą vertino 95,55 proc., panaudodamas kitokį apskaičiavimo metodą.

155. Byloje nesant jokių duomenų, jog atsakovas savo asmeninėmis lėšomis atliko gyvenamojo namo gerinimo darbus bei šalims nekvestionuojant teismo eksperto Sauliaus R. N. turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. A/(duomenys neskelbtini) taikomų apskaičiavimo metodų, pripažintina, jog ginčo gyvenamojo namo vertė yra 361 500,00 Eur, kaip tai nustatyta teismo ekspertizės išvadoje.

Dėl ginčo gyvenamojo namo dalių šalims nustatymo

156. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos.

157. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme neįtvirtinta būtinybė kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020 42-43 punktus).

158. Byloje nustatyta, kad statant ginčo gyvenamąjį namą buvo panaudotos ir atsakovo asmeninės lėšos 39 236, 60 Eur (27 707,50 Eur pardavus statybinį keltuvą + 11 531,10 Eur pardavus laivą), tokiu būdu atsakovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie bendro turto kūrimo.

159. Atsakovui prisidėjus prie 361 500,00 Eur vertės turto sukūrimo 39 236,60 Eur asmenine lėšų verte, ieškovei priklauso 45 proc. (45/100 dalis) ((161 131,70 Eur (361 500,00 Eur - 39 236,60 Eur) / 2); 161 137,70 x 100 proc. / 361 500,00 Eur), o atsakovui 55 proc. (55/100 dalis) ((200 368,30 (161 131,70 Eur + 39 236,60 Eur); 200 368,30 Eur x 100 proc. / 361 500,00 Eur).

Dėl ginčo gyvenamojo namo padalijimo

160. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

161. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz. dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 27 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

162. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

163. Pažymėtina, kad nustatęs, jog sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, teismas parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

164. Nagrinėjamu atveju, šalių pageidavimai dėl ginčo gyvenamojo namo padalijimo skiriasi. Ieškovė pareiškė du alternatyvius reikalavimus, pagal kuriuos pirmiausia prašė gyvenamąjį namą padalinti natūra arba siekiant išvengti tarp šalių didesnių konfliktų gyvenamąjį namą priteisti jai, atsakovui sumokant piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį, piniginės kompensacijos terminą nustatant 6 mėnesius. Šiuos reikalavimus ieškovė palaikė ir teismui nustačius, kad žemės sklypas, ant kurio yra pastatytas gyvenamasis namas, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė nurodė, kad gyvenamasis namas gali būti naudojamas nustačius naudojimosi tvarką, taip pat jis gali būti atskirtas, nes pirmame aukšte yra atskirai pastatyta SPA zona, kuri yra neįrengta, iš jos galima padaryti atskiras gyvenamas patalpas.

166. Kaip jau minėta, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas natūra yra prioritetinis, nes labiausiai atitinka savininko interesus, o turto priteisimas vienam iš sutuoktinių, kitam priteisiant kompensaciją, yra išimtinio pobūdžio ir taikytinas tuomet, kai negalimas turto padalijimas natūra.

169. Ieškovė prašė sprendžiant dėl gyvenamojo namo padalinimo būdo atsižvelgti į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, nes atsakovas neįleidžia į šeimos būstą, pakeitė gyvenamojo namo durų spynas, naudoja psichologinį spaudimą, mediacijoje buvo iškoneveikta ir apšmeižta, tačiau byloje jokių duomenų apie atsakovo psichologinio spaudimo naudojimą ieškovės atžvilgu nenustatyta, atsakovas nurodė, kad spyną pakeitė, nes pametė raktus, šios aplinkybės byloje nenuginčytos, iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys sutaria ir bendradarbiauja dėl bendravimo su vaikais, o byloje jokių duomenų, kad šalys negalėtų bendrai valdyti gyvenamojo namo, nėra. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu šalių santykiai ir yra konfliktiški, tokia aplinkybė nereiškia, kad būtina nukrypti nuo CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatytos bendrosios (prioritetinės) taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012, 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Tai, kad šalys turi neigiamus nusistatymus viena kitos atžvilgiu nepagrindžia aplinkybės, jog turto negalima padalinti natūra, taip pat normaliai jį valdyti.

170. Nagrinėjamu atveju, ginčo gyvenamasis namas yra pastatytas ant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, ieškovei priklausanti gyvenamojo namo dalis yra mažesnė, todėl taikyti ieškovės prašomą alternatyvų turto padalijimo būdą, gyvenamąjį namą priteisiant ieškovei, o atsakovui priteisiant kompensaciją už ieškovei tenkančią turto dalį, teismo vertinimu, būtų neracionalu ir neteisinga.

171. Įvertinus šias aplinkybes bei sprendžiant dėl galimybės gyvenamąjį namą priteisti atsakovui, šiuo atveju aktualu įvertinti, ar atsakovas turi galimybę kompensuoti ieškovei jos dalį pinigais, t. y. būtina įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-696/2020).

172. Atsakovas teigia, kad turėtų galimybę sumokėti 50 000,00 Eur kompensaciją, didesnės kompensacijos sumokėti ieškovei galimybės neturi. Byloje nustačius, kad gyvenamojo namo vertė yra 361 500,00 Eur, atsakovui priklauso 55 proc. (55/100 dalis) šio gyvenamojo namo, ieškovei – 45 proc. (45/100 dalis), atsakovui priteisus gyvenamąjį namą, jis turėtų ieškovei išmokėti 161 137,70 Eur (sprendimo 159 punktas) kompensaciją.

173. Byloje nustatyta, kad ieškovas turi du (vienas šalia kito) žemės sklypus (jų bendra vertė pagal teismo ekspertizės išvadą yra 48 860 Eur), ant vieno iš jų stovi ginčo gyvenamasis namas, kitas skirtas aptarnauti susisiekimo ir inžinerijų komunikacijas, kito nekilnojamojo turto neturi, jam priklauso dvi transporto priemonės. Atsakovo tikslios gaunamos pajamos nenustatytos, tačiau šiuo sprendimu jam priteistinas išlaikymas šalių bendriems dviem nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 350,00 Eur, taip pat 3 000,00 Eur kompensaciją už dalį kilnojamojo turto (transporto priemonę), be to, ir pačiam atsakovui būtiniausių poreikių patenkinimui yra būtinos lėšos, jis turi 10 000 JAV dolerių skolą D. T., todėl spręsti, kad atsakovas yra pajėgus išmokėti ieškovei kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį bei kompensacijos priteisimas nesudarytų atsakovui finansinių sunkumų, nėra pagrindo, o priešingai tokiu turto padalinimo būdu būtų paskirta neproporcingai didelė vykdytinų prievolių našta, kas neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principo, todėl vien dėl šios priežasties iš atsakovo negalėtų būti priteista 161 137,70 Eur dydžio piniginė kompensacija.

174. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, kiekvienai šaliai tenkančią ginčo gyvenamojo namo dalį, tai, kad jokių objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų ginčo turto padalinimą ieškovės prašomu alternatyviu būdu, nėra, sprendžia, kad nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, nėra pagrindo, o turto padalijimas natūra nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, šalių teises į nuosavybę ir nesuteikia prioriteto nei vienai šaliai gauti visą turtą natūra.

175. Atkreiptinas dėmesys, kad padalinus turtą natūra, bendraturčiai (bendrąją jungtinę nuosavybę transformavus į bendrąją dalinę) valdydami bendrąją dalinę nuosavybę turi kitų galimybių priimti jų interesus atitinkančius sprendimus, t. y. bendrai parduoti turtą, jį atidalyti, nupirkti kito sutuoktinio dalį ir pan., disponuoti jam priklausančiu turtu.

176. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių santuokos metu įgytas ginčo gyvenamasis namas, bendros 361 500 Eur vertės, padalintinas šalims natūra – priteisiant ieškovei 45/100 dalį šio gyvenamojo namo, atsakovui – 55/100 dalį.

V. Dėl prievolės kreditoriui

177. Teismas priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad sprendimo priėmimo metu atsakovas turi vieną kreditorių – D. T. (e. b. 2 t., b. l. 31). Po santuokos nutraukimo atsakovas prašo skolą D. T. pripažinti jo asmenine prievole, su tokiu reikalavimu tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo sutinka.

178. Bylos duomenimis bei atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad trečiasis asmuo D. T. 2018 m. vasario 5 d. paskolino atsakovui 10 000,00 JAV dolerių be jokių procentų iki 2023 m. gruodžio 1 d., pasirašydami skolos raštelį, atsakovui neturint galimybių skolos atiduoti iki nustatyto termino, žodiniu sutarimu skolos grąžinimo terminą nukėlė neapibrėžtam laikui.

179. Pažymėtina, kad kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

180. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

181. Atsakovas ir trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad pinigai pagal skolos raštelį buvo skolinti gyvenamojo namo statybai, kas atsižvelgiant į 101 bei 142 punktus būtų pagrindas pripažinti, jog pinigai skolinti šeimos interesams, tačiau teismui 129 punkte nustačius, kad iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo spręsti, jog D. T. paskolinti pinigai panaudoti šalių ginčo gyvenamajam namui statyti, o ne kitiems atsakovo asmeniniams poreikiams, nėra pagrindo spręsti, jog pinigai buvo paskolinti šeimos interesams tenkinti.

183. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad atsakovas pinigus iš trečiojo asmens pasiskolino, t. y. paskolos sandorį, sudarė savarankiškai, nesant ieškovės sutikimo, byloje nesant duomenų, kad paskolos sandoris ieškovė būtų patvirtinusi bei, kad šis sandoris sudarytas šeimos interesais, pripažintina, jog prievolė D. T. pagal 2018 m. vasario 5 d. skolos raštelį yra asmeninė atsakovo prievolė.

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

184. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

185. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 687,00 Eur žyminis mokestis už patikslinto ieškinio reikalavimus (e. b. 1 t., b. l. 116-117, 159-160, 8 t., b. l. 1-2), 800,00 Eur išlaidos, sumokėtos ekspertui už nekilnojamojo turto vertinimą (e. b. 6 t., b. l. 117), 267,00 Eur išlaidos už dokumentų vertimą (e. b. 12 t., b. l. 62) ir 3 700,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. 13 t., b. l. 174-185), atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 889,00 Eur žyminis mokestis už patikslinto priešieškinio reikalavimus (e. b. 3 t., b. l. 113) ir 3 000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. 13 t., b. l. 143).

186. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

187. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog visais atvejais, priteisiant išlaidų už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimą, yra taikomas realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2008, Nr. 3K-3-7-687/2017, Nr. 3K-7-50-313/2024). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

188. Nagrinėjamu atveju įrodinėjant atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovo atstovė pateikė teismui 2024 m. lapkričio 5 d. detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovui suteikta teisinių paslaugų už 15 250,00 Eur, 2023 m. gegužės 11 d. išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 19 (avansas už teisines paslaugas 3 000,00 Eur sumai), 2024 m. sausio 31 d. išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2 (avansas už teisines paslaugas 2 350,00 Eur sumai), 2024 m. kovo 22 d. išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 9 (avansas už teisines paslaugas 2 300,00 Eur sumai), 2024 m. gegužės 23 d. išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 12 (avansas už teisines paslaugas 2 500,00 Eur sumai), 2024 m. rugsėjo 3 d. išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 16 (avansas už teisines paslaugas 2 500,00 Eur sumai), 2024 m. lapkričio 5 d. išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21 (avansas už teisines paslaugas 2 600,00 Eur sumai) (e. b. 13 t., b. l. 136-142) bei apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, iš kurio matyti, kad 2023 m. gegužės 11 d. yra sumokėtas 3 000,00 Eur avansas už teisines paslaugas (e. b. 13 t., b. l. 143). Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog realiai turėjo 3 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tuo pagrindu, įvertinus tai, kad atsakovas jokio rašytinio susitarimo su advokate dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimo išdėstymo, nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 102 ir 103 punktai), pripažintina, jog atsakovas byloje patyrė 3 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

189. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių advokatų darbo ir laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtis bei susipažinęs su šalių atstovų pateiktais prašymais ir juose nurodytų teisinių paslaugų pobūdį, sprendžia, jog šalių realiai patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos.

190. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės tenkintas iš dalies (50 proc., nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės) 2) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai (100 proc.), 3) dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams atmestas, 4) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintas iš dalies (98,33 proc. ((2 x 100 proc. už išlaikymą sūnui) + (100 proc. + 93,33 už išlaikymą dukrai)) / 4 reikalavimai), 5) dėl nekilnojamojo turto padalijimo patenkintas iš dalies (reikalavimai dėl žemės sklypo padalijimo atmesti, reikalavimas dėl gyvenamojo namo padalijimo iš esmės patenkintas (33,33 proc. (100 proc. / 3 reikalavimų)), 6) keleivinį automobilį pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, išmokant 3 000,00 Eur kompensaciją, bei mažąją bendriją pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe patenkinti visiškai (100 proc.), tuo pagrindu darytina išvada, kad ieškovės ieškinys patenkintas 63,61 proc.

191. Atsakovo reikalavimai: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės patenkintas visiškai (100 proc.), 2) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai (100 proc.), 3) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo patenkintas iš dalies (57,14 proc.), 4) dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo patenkintas visiškai (100 proc.), 5) dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe patenkintas iš dalies (reikalavimai dėl žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe patenkinti visiškai, reikalavimas dėl gyvenamojo namo pripažinimo asmenine nuosavybe atmestas (66,66 proc. (200 proc. / 3 reikalavimų)), 6) dėl keleivinio automobilio pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, išmokant ieškovei 2 000,00 Eur kompensaciją patenkintas iš dalies (66,66 proc.); 7) dėl siuvimo įrangos padalijimo atmestas, tuo pagrindu darytina išvada, kad atsakovo priešieškinis patenkintas 70,07 proc.

192. Įvertinus patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų proporcijas, darytina išvada, kad byla išspręsta ieškovės naudai 46,77 proc. (((63,61 proc. + (100 proc. – 70,07 proc.)) / 2), atsakovo naudai – 53,23 proc. (((100 proc. – 63,61 proc.) + 70,07 proc.) / 2), todėl tokiomis proporcijomis šalims atlygintinos jų teisme patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

193. Tuo pagrindu iš atsakovo ieškovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 3 486,24 Eur ((2 687,00 Eur žyminis mokestis + 3 700,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti + 800,00 Eur išlaidos ekspertui + 267,00 Eur išlaidos už dokumentų vertimą) x 46,77 proc.) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 3 134,72 Eur ((2 889,00 Eur žyminis mokestis + 3 000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) x 53,23 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 351,52 Eur (3 486,24 Eur – 3 134,72 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

194. Teismas byloje patyrė iš viso 11,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau šios išlaidos tenkančios kiekvienai iš šalių, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

VII. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

195. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo D. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui A. D. ir dukrai A. D. po 250,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CK 3.65 straipsnį šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo priėmimo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti nuo šio teismo sprendimo priėmimo (CPK 149 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp ieškovės J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini), apskaitytą (įregistruotą) 2020 m. birželio 2 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei J. D. palikti santuokinę pavardę – D, atsakovui D. D. palikti jo pavardę – D.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais A. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir A. D., gimusia (duomenys neskelbtini), vyksta šalių (tėvų) bendru sutarimu.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. spalio 17 d. iki 2023 m. sausio 17 d. (imtinai), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. spalio 17 d. iki 2023 m. sausio 17 d. (imtinai), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. sausio 18 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas mokant į ieškovės Jolitos D. L. Bank AS banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Paskirti J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pripažinti lengvąjį (keleivinį) automobilį „Lexus LS 460 L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise krovininį automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) kompensaciją už jos kilnojamojo turto (krovinio automobilio) dalį, tekusią natūrą atsakovui.

Pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 117/700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti ieškovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pripažinti prievolę grąžinti 10 000 JAV dolerių kreditoriui D. T. atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 351,52 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt vieno euro 52 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis santuoką apskaičiusiai (įregistravusiai) civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą, valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.