Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ir atsakovo J. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių bei atsakovo J. S. priešieškinį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ir atsakovas teismo sprendimą ginčija tik iš dalies.

14. Byloje kilo ginčas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir kompensacijos priteisimo bei dydžio.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri Lietuvoje įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš 2012-10-26 Buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas).

16. Apeliantės (ieškovės) teigimu, butas negalėjo būti pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto teisiniu pagrindu. Teismas, spręsdamas apie atsakovo „valios aiškumą“ įsigyti butą asmeninės nuosavybės teise, netinkamai taikė ir aiškino CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Nepagrįstos teismo išvados apie tai, jog ginčo butui taikytina ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, bet atsakovo asmeninės nuosavybės prezumpcija, kuri gali būti nuginčyta.

17. Pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (patvirtintų LR teisingumo ministrės 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334) 95-99 (toliau – Taisyklės) 98 punktą, Civilinės metrikacijos įstaigos į apskaitą įtraukia tik tas santuokas, kurios užsienio valstybėse įregistruotos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytų santuokos sudarymo sąlygų. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame dokumente, patvirtinančiame santuokos įregistravimą, nurodyta data (Taisyklių 99 p.). Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir buvo galiojanti sudarant ginčo buto įsigijimo sandorį.

18. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 5 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

19. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovas patvirtino, jog jo valia ir buvo ginčo butą įsigyti asmeninėn nuosavybėn, todėl Buto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad butą jis įsigyja asmeninėn nuosavybėn. Teisėjų kolegija nepagrįstais vertina ieškovės argumentus, kad šis įrašas sutartyje atliekamas formaliai, kai notaras neturi duomenų apie pirkėjo santuoką. Priešingai, tokie įrašai yra daromi kai pirkėjas išreiškia valią, kad daiktą nori įgyti asmeninėn nuosavybėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodymais nepaneigta atsakovo valia įsigyti ginčo butą asmeninėn nuosavybėn.

21. Atsakovas nurodė, kad ginčo butą įsigijo iš asmeninių lėšų, kurias jam asmeniškai davė jo motina V. E. S.. Šias aplinkybes pagrįsti į bylą atsakovas pateikė rašytinius įrodymus – V. E. S. nekilnojamojo turto pardavimo sutarties kopiją, raštelius apie pinigų gavimą, mokėjimo nurodymus dėl ginčo buto pirkimo, sąskaitų išrašus, kasos pajamų orderį (1 t., b. l. 40-61). Pažymėtina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovo motina tokia pinigų suma disponavo. Taip pat yra įrodymai, kad ji tiesiogiai mokėjo ginčo buto pardavėjai. Ieškovės teiginiai, kad atsakovo motina galėjo gauti pinigus iš atsakovo ir tada juos pervesti ginčo buto pardavėjai, yra deklaratyvūs.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2012-10-26 Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas juridinis faktas – asmeninė nuosavybė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo matyti, jog į ginčo butą nuosavybės teisė įregistruota J. S., įregistruotas juridinis faktas – asmeninė nuosavybė. Taigi ginčo butas tiek pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek viešame registre nurodytas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, jo savininku nurodytas tik atsakovas.

23. Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo butui taikė atsakovo asmeninės nuosavybės prezumpciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą paneigti viešame registre fiksuotą atsakovo asmeninės nuosavybės prezumpciją (CPK 178 straipsnis).

25. CK 3.90 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad buto pirkimui buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos. Teigia, kad jie buvo susitaupę apie 180000 Lt. Nurodė, kad pas savo brolį A. D. saugojo pinigus grynais. Nurodė, kad 10000 Lt suma sumokėta iš šeimos pinigų, konkrečiai – saugotų jos brolio. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, jog pas jį buvo 20000 Lt, kad tai buvo ieškovės pinigai ir kad atidavė pinigus atsakovui, pinigai buvo panaudoti buto pirkimui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog abejoti liudytojo A. D. parodymais nėra pagrindo, kadangi kiti apklausti liudytojai nurodė, kad yra vežę šalių įduotus pinigus į Lietuvą. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

28. Šiuo atveju liudytojas byloje yra ieškovės brolis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis liudytojas vertinamas kaip suinteresuotas šalies naudai asmuo, todėl jo parodymai negali būti vertinami kaip neginčijami ir teisingi.

29. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vertinant šalių pateiktus įrodymus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.), (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė savo reikalavimą grindė subjektyviais, silpnais pagal prigimtį ir suinteresuoto pagal bylos aplinkybes liudytojo parodymais. Tokia įrodymų visuma ir turinys paprastai vertinama kaip nepakankami faktui, kad pinigai buvo sumokėti, įrodyti (CPK 185 straipsnis).

31. Kiti kitų liudytojų parodymai apie tai, kad vežė keletą kartų pinigus į Lietuvą, yra padavę pinigų ieškovės broliui, taip pat dėl aptartų aplinkybių negali būti vertinami kaip neginčijami ir teisingi.

32. Jokių rašytinių įrodymų, kad ginčo butui įsigyti panaudotos lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovė nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ginčo butui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad avansas už ginčo butą buvo sumokėtas iš ieškovės pas brolį saugotų pinigų, t. y. iš bendrų šeimos pinigų.

34. Ieškovė teigia, kad turėjo būti tarp atsakovo ir jo motinos sudaryta dovanojimo sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju ginčo dalykas nėra sutarties galiojimo klausimas, o tik nustatinėjama, ar ginčo butui įsigyti panaudotos lėšos galėjo būti bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šie ieškovės argumentai, nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšmingi.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius ieškovės apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

36. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensacijų – 3340,00 Eur kompensacijos už po santuokos nutraukimo J. S. atitekusią didesnę bendro turto dalį – kilnojamąjį turtą bei 9441,60 Eur kompensacijos, pripažinus ginčo butą J. S. asmenine nuosavybe priteisimo, yra nepagrįsta.

37. Teisėjų kolegija anksčiau šioje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo butui įsigyti panaudotos lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 9441,60 Eur kompensaciją, nes ginčo butas pripažintas J. S. asmenine nuosavybe, vertintini pagrįstais. Byloje esant nenuginčytiems duomenimis, kad ginčo butas įsigytas atsakovo J. S. asmenine nuosavybe ir ieškovei neįrodžius, kad ginčo butas įsigytas panaudojus lėšas, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kompensacija ieškovei nepriklauso.

38. Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą padalinti ginčo bute esančius baldus ir kitus daiktus. Bendrą daiktų kainą nurodė –14630,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad dalis daiktų jau buvo perkamame bute, o santuokoje įgytų daiktų vertę nurodė – 2620,00 Eur. Ieškovė nurodė 54 kilnojamuosius daiktus, o atsakovas teigė, jog 30 ieškovės minimų daiktų jau buvo bute jį perkant.

39. Iš bylos duomenų matyti, jog šalys neginčija, kad dalis baldų bute buvo jį įsigyjant, dalis įsigyta santuokoje. Byloje nėra ginčo, ar tam tikri daiktai yra, ar ne. Pažymėtina, kad nors ieškovė savo apeliaciniu skundu prašė patenkinti R. D. pareikštą ieškinį visą, tačiau ji savo apeliaciniame nenurodė jokių argumentų dėl šio turto padalijimo, kompensacijos už kilnojamąjį turtą. Taip pat ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė jokių argumentų dėl kompensacijos už kilnojamąjį turtą. Atsakovas savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad nesutiktina ir su kompensacijos dydžiu dėl bute esančio turto, tačiau nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl turto padalijimo ar kompensacijos.

40. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

41. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011). Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas bei teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai turto tarp šalių nepadalijo natūra, o priteisė ieškovei kompensaciją.

42. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo jai priteisti kilnojamąjį turtą, atsakovui sumokant kompensaciją už po santuokos nutraukimo atitekusią didesnę bendro turto dalį, atsakovas prašo jam priteisti kilnojamąjį turtą, ieškovei sumokant kompensaciją už po santuokos nutraukimo atitekusią didesnę bendro turto dalį. Šalys nesutaria dėl dalijamų kilnojamųjų daiktų vertės ir kiekio.

43. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl dalijamo turto vertės.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

45. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti. Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju šalys tik nurodė dalijamo turto vertes, tačiau visiškai jų nepagrindė. Šalys nepateikė įrodymų, patvirtinančių šio turto įgijimą ir rinkos vertę bylos nagrinėjimo metu, neteikė turto nuotraukų, aprašymo (daiktų pagaminimo metų, nusidėvėjimo lygio, markių ir pan.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys nurodo labai skirtingas daiktų vertes. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodytos daiktų vertės yra daug pamažintos, todėl sprendžia, jog tikslinga vadovautis ieškovės nurodytomis vertėmis. Pažymėtina, jog ieškovė pirma patikslintame ieškinyje nurodė daiktų vertes, atsakovas turėjo galimybę ginčyti ieškovės nurodytas vertes, pateikdamas įrodymus, tačiau atsakovas jokių įrodymų neteikė, tik pateikė savo daug mažesnį šių daiktų įvertinimą.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog dalis ieškovės nurodytų daiktų galėjo būti įsigyjant ginčo butą. Pažymėtina, kad ieškovė to ir neneigia. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog virtuvės komplektas tikrai galėjo būti perkamame ginčo bute. Taip pat sutiktina, jog nagrinėjamu atveju objektyviai nustatyti kuris turtas galėjo būti perkamame ginčo bute, nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija į bendrą sutuoktinių turto masę neįtraukia atsakovo nurodomų daiktų kaip įgytų su ginčo butu). Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo nurodomi daiktai nėra įsigyti sutuoktinių bendrai. Tuo pačiu pagrindu neįtraukti į bendrą turto masę ir miegamajame kambaryje esantys daiktai.

47. Ieškovė prašo priteisti daiktus, esančius vaiko kambaryje, kuriuos vertina už 2510 Eur sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko kambario baldai nedalintini, nes jie skirti nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui (CK 3.120 straipsnio 1 dalis). Turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (3.120 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ginčo sprendimu nustatytas uzufruktas ginčo butui ieškovės R. D. ir R. S. naudai, suteikiant teisę naudotis nurodytu butu ir jame esančiu kilnojamuoju turtu iki R. S. sulauks pilnametystės.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, lieka šis dalintinas turtas: Svetainės kambaryje esantis turtas: užuolaidos – 300 Eur; roletai – 100 Eur; paveikslas – 100 Eur; toršeras –- 50 Eur; lempa – 80 Eur; kilimas – 100 Eur; minkšti odiniai baldai – 2000 Eur; stalas – 100 Eur; televizorius – 800 Eur; garso kolonėlės ir muzikinis centras – 800 Eur; staliukas televizoriui – 50 Eur; koridoriaus kambaryje esantis turtas: trijų dalių spinta – 400 Eur; komoda – 50 Eur; du paveikslai –100 Eur; lentynos batams –50 Eur; kilimas – 40 Eur; lempos – 40 Eur; Tualeto kambaryje esantis turtas: pakabinama spintelė – 120 Eur; pastatoma spintelė su kriaukle – 200 Eur; paveikslas – 100 Eur; skalbimo mašina – 400 Eur; Vonios kambaryje esantis turtas: pakabinama spintelė – 150 Eur; pastatoma spintelė su kriaukle – 250 Eur; didelė pastatoma spinta – 300 Eur; Darbo kampelyje esantys baldai: rašomasis stalas – 150 Eur; kėdė – 50 Eur; spausdintuvas – 300 Eur; kompiuteris – 200 Eur; Balkone esantys baldai: kilimas – 80 Eur; medinis stalas su dviem kėdutėmis (rankų darbo) –300 Eur; roletai - 200 Eur. Viso dalintino turto yra už 7960 Eur.

49. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje priežasčių nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta.

50. Teisėjų kolegija įvertinusi kurie daiktai kuriam iš šalių gali būti naudingesni, kuriuos daiktus patogiau iš ginčo buto pasiimti, kurie daiktai labiau susiję, atsižvelgdama į tai, kad ginčo butas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, sprendžia, jog tikslinga ir teisinga taip padalyti šalių kilnojamąjį turtą: ieškovei asmenine nuosavybe priteistina: Svetainės kambaryje esantis turtas: paveikslas – 100 Eur; toršeras – 50 Eur; lempa – 80 Eur; minkšti odiniai baldai – 2000 Eur; stalas – 100 Eur; televizorius – 800 Eur; garso kolonėlės ir muzikinis centras – 800 Eur; staliukas televizoriui – 50 Eur. Viso už 3980 Eur sumą; atsakovui asmenine nuosavybe priteistina: Svetainės kambaryje esantis turtas: užuolaidos – 300 Eur; roletai – 100 Eur; kilimas – 100 Eur; Koridoriaus kambaryje esantis turtas: trijų dalių spinta – 400 Eur; komoda – 50 Eur; du paveikslai – 100 Eur; lentynos batams – 50 Eur; kilimas – 40 Eur; lempos – 40 Eur; Tualeto kambaryje esantis turtas: pakabinama spintelė – 120 Eur; pastatoma spintelė su kriaukle – 200 Eur; paveikslas – 100 Eur; skalbimo mašina – 400 Eur; Vonios kambaryje esantis turtas: pakabinama spintelė – 150 Eur; pastatoma spintelė su kriaukle – 250 Eur; didelė pastatoma spinta – 300 Eur; Darbo kampelyje esantys baldai: rašomasis stalas – 150 Eur; kėdė – 50 Eur; spausdintuvas – 300 Eur; kompiuteris – 200 Eur; Balkone esantys baldai: kilimas – 80 Eur; medinis stalas su dviem kėdutėmis (rankų darbo) – 300 Eur; roletai – 200 Eur. Viso už 3980 Eur sumą.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atsakovo apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą bei nepagrįstai konstatavo, kad ginčo butui įsigyti panaudotų lėšų dalis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir todėl nepagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė kompensacijas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

53. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors teisėjų kolegija pakeitė sprendimą, padalindama šalims turtą natūra ir nepriteisdama kompensacijų, tačiau iš esmės rezultatas lieka panašus – ieškinys ir priešieškinys tenkintinas iš dalies. Pažymėtina, kad šalys sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų neskundė, todėl teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme neperskirstys.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, o atsakovo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, atsakovei jos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

55. Atsakovas apeliacinėje instancijoje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 288 Eur žyminis mokestis už pateiktą apeliacinį skundą ir 1600 Eur už advokato pagalbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, atsakovo advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl jas atsakovui priteisia iš ieškovės.

56. Pažymėtina, kad ieškovei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartimi buvo atidėtas 390 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo byloje priėmimo dienos. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistina 390 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo dalis dėl turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip:

„Po santuokos nutraukimo ieškovei R. D. asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą: Svetainės kambaryje esantį turtą: paveikslą; toršerą; lempą; minkštus odinius baldus; stalą; televizorių; garso kolonėles ir muzikinį centrą; staliuką televizoriui;

atsakovui J. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą: Svetainės kambaryje esantį turtą: užuolaidas; roletus; kilimą; Koridoriaus kambaryje esantį turtą: trijų dalių spintą; komodą; du paveikslus; lentynas batams; kilimą; lempas; Tualeto kambaryje esantį turtą: pakabinamą spintelę; pastatomą spintelę su kriaukle; paveikslą; skalbimo mašiną; Vonios kambaryje esantį turtą: pakabinamą spintelę; pastatomą spintelę su kriaukle; didelę pastatomą spintą; Darbo kampelyje esančius baldus: rašomą stalą; kėdę; spausdintuvą; kompiuterį; Balkone esančius baldus: kilimą; medinį stalą su dviem kėdutėmis (rankų darbo); roletus. “

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. D. atsakovui J. S. 1600,00 Eur (tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš ieškovės R. D. 390,00 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt eurų) žyminį mokestį valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.