Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovės brolis A. D. turi susitaupęs grynųjų pinigų ir sutiktų paskolinti ieškovei 25000 eurų septynerių metų laikotarpiui. Ieškovė ir atsakovas pradėjo bendrauti kaip pora 2000 metais, Lietuvoje, gyvendami (duomenys neskelbtini). O 2001 metais kartu išvyko gyventi ir dirbti į Angliją. Gyvendami užsienyje ieškovė ir atsakovas taip pat buvo pora, kartu gyveno, kol galutinai įsitikinę tarpusavio santykių patikimumu nutarė juos įteisinti sudarydami santuoką. Ieškovės ir Atsakovo santuoka buvo sudaryta 2007-12-21, Jamaikoje, Hanoverio apygardoje. Atitinkamas įrašas apie santuokos sudarymą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje padarytas 2016-01-14, nurodant, jog asmenys susituokė 2007-12-21. 2008-10-09 ieškovė ir atsakovas susilaukė dukros R. S.. 2011 metais visa šeima grįžo gyventi į Lietuvą, kurioje iš pradžių gyveno pas ieškovės mamą. Vėliau nuomojosi butą apytiksliai iki 2012 metų pabaigos, kol įsikėlė gyventi į 2012-10-26 šeimos įsigytą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenant Lietuvoje santykiai pradėjo palaipsniui blogėti, atsirado tarpusavio nepasitenkinimas, trintis, nepasitikėjimas, prasidėjo nuolatinis priekabiavimas iš ieškovo pusės, įvairūs užgauliojimai. Sutuoktiniai priėmė bendrą sprendimą kurį laiką pagyventi skyriumi, ir 2014 metų sausio mėnesį atsakovas išvyko gyventi į Angliją. Tarpusavio santykiai nepagerėjo. Bendravimas ir susitikimai nuolat baigdavosi ginčais. Gyvendamas Anglijoje atsakovas sukūrė kitą šeimą ir finansiškai rėmė tik dukrą, ignoruodamas pareigą remti sutuoktinę bei prisidėti prie šeimos būsto išlaikymo. Todėl šiai dienai santuoka negrįžtamai iširo, jie niekada nebegalės būti kartu kaip šeima. Ieškovė galėtų įrodinėti, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas vien atsakovas. Tačiau ieškovė prašys teismo nutraukti santuoką dėl abipusės sutuoktinių kaltės. Nutraukiant santuoką butas turi būti dalinamas pagal CK 3.116 - 3.119 straipsniuose nustatytas taisykles. Sutarties 8 dalyje buvo užfiksuoja atsakovo valia butą įsigyti kaip asmeninę nuosavybę. Atliktas įrašas notarui neturint duomenų apie turtą įsigyjančio asmens santuokos fakto egzistavimą. Ieškovė reiškia teismui reikalavimą butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Butas Sutarties pagrindu 2012-10-26 buvo įgytas ne kaip asmeninė atsakovo, be kaip bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. 2007-12-21 ginčo šalių sudaryta santuoka Lietuvos Respublikoje buvo įregistruota tik 2016-01-14. Nors Ieškovė su Atsakovu buvo sutuoktiniai ir šeima, Lietuvos Respublikoje apie santuokos faktą niekam nebuvo žinoma, tame tarpe ir Sutartį tvirtinusiam notarui. Ir būtent ši aplinkybė tapo lemiama priežastimi, dėl kurios Sutarties 8 dalyje Butas buvo nurodytas kaip asmeninė J. S. nuosavybė. Pagal nusistovėjusią nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus perleidimo praktiką, naudodamasis gyventojų registro duomenimis notaras visuomet tikrina ar pirkimo-pardavimo sandorį sudarinėjantis žmogus yra sudaręs santuoką ir, ar jis turi vaikų. Kai turtą įgyją santuoką sudaręs asmuo, notaras siekia kad nuosavybės teisių įsigijimo sutartį pasirašytų abu sutuoktiniai, arba atitinkamoje sutarties dalyje padaro įrašą apie tai, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutarties 8 dalies turinį įtakojo ne Atsakovo valia turtą įgyti asmeninės nuosavybė teises, bet natūraliai susiklosčiusios aplinkybės, kai gyventojų registre nesant įrašų apie santuoką notaras atliko įprastinį įrašą apie Atsakovo nuosavybės teisių į Butą pobūdį. Notaras apie santuoką nežinojo, o Atsakovas apie ją neužsiminė. Todėl ir įrašas apie turto įsigijimą „asmeninės nuosavybės teise“ tuo metu egzistavusiu faktinių aplinkybių kontekste buvo vienintelis įrašas, kuris galėjo būti daromas. Nesant duomenų apie santuoką ir sutuoktinį, daikto pirkimo-pardavimo sutartyje nėra pagrindo rašyti apie turto įsigijimą „bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise“. Notarai tokiu atveju paprastai reikalauja kito sutuoktinio sutikimo kad turtas būtų įgyjamas išimtinai kaip vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, o jo nesant netvirtina sandorio. 2012 metais sutuoktinių tarpusavio santykiai buvo geri, jie planavo savo bendrą gyvenimą, šeimos pagausėjimą, būtent dėl to ir buvo perkamas 3 kambarių butas, jie puoselėjo šeimą ir besąlygiškai pasitikėjo vienas kitu. 6.5 punkte kur vietoje „Pirkėjas šioje sutartyje nustatyta tvarka įgyja nuosavybės teises į perkamą daiktą“ Atsakovas galėjo parašyti, jog „būdamas santuokoje ir naudodamas savo asmenines lėšas perkamą Daiktą įsigyja asmeninės nuosavybės teise“. Be to, Sutarties 8 dalyje nėra jokio patvirtinimo apie turto įsigijimą asmeninės nuosavybė teise galiojančios santuokos kontekste. Tai yra. Ten nėra „aiškiai išreikštų patvirtinimų apie Atsakovo valią įsigyti turtą asmeninės nuosavybė teise galiojant santuokai“. Būtent tokia Atsakovo valia yra tik numanoma, bet ne aiškiai išreikšta. Prašymas įregistruoti valstybiniame registre turtą kaip asmeninę nuosavybė nėra tolygus pareiškimui, jog šis turtas įsigyjamas už asmenines lėšas asmeninės nuosavybė teise. Už Butą mokėtos lėšos nebuvo asmeniniai Atsakovo pinigai. Ieškovė kartu su Atsakovu gyventi ir dirbti į Angliją išvyko 2001 metais. Jų išvykimo tikslas buvo ne gyvenimo aplinkos pakeitimas ar negalėjimas užsidirbti lėšų pragyvenimui Lietuvoje, bet siekis užsidirbti pinigų nuosavam būstui ir geroms gyvenimo sąlygoms susikurti. Užsienyje Ieškovė su Atsakovu nuolat dirbo ir taupė pinigus. Nors jie galėjo nuomotis butą ar namą vieni, įsigyti atskirus gerus automobilius, daug keliauti ir pramogauti, to bedarė, nes turėjo bendrų planų, susijusių su gero būsto įsigijimu ir įsirengimu Lietuvoje, būtent Šiauliuose, kur yra jų šeimos. Visi už butą sumokėti pinigai buvo jos ir Atsakovo nuosavybė. Nuo pat 2001 iki 2012 pabaigos, kai buvo įsigytas Butas, sutuoktiniai turėjo pajamų ir jas atsakingai taupė. Anglijoje, su tam tikromis pertraukomis, dirbo abu. 2008 metais gimus dukrai Ieškovė nebedirbo, tačiau turėdama reikalingą darbo stažą bei būdama mokesčių mokėtoja gavo atitinkamas išmokas. Dirbo ir grįžę į Lietuvą. Per visą minėta laikotarpį sutuoktiniai neįsigijo absoliučiai jokio vertingo turto, nuolat gyveno su „kambariokais“. Taip buvo pigiau nuomotis būstą, mokėti turto išlaikymo mokesčius, buvo galima pataupyti auklei ir t.t. Todėl per daugiau nei 10 metų jie galėjo turėti ir faktiškai turėjo pakankamai santaupų įsigyti ginčo butą. Atsakovo mama V. E. S. iš tikrųjų 2012-10-25 dieną atliko 67300 litų dydžio pavedimą už butą ir taip sumokėjo dalį kainos, bet tie pinigai nebuvo dovana Atsakovui. Analogiška situacija buvo ir 2012-10-26 dieną, kai Atsakovas kartu su mama sumokėjo likusius 62700 litų. Atsakovas turėjo visas šeimos santaupas, visą laiką jas valdė ir panaudojo Buto įsigijimui. Ieškovė negali paaiškinti teismui, kodėl pinigus už Butą Atsakovas mokėjo ne panaudodamas grynuosius pinigus banke, bet iš mamos sąskaitos, nes jai tai nėra žinoma. Šios aplinkybės buvo netikėtos ir tapo žinomos tik bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė gali tik pasamprotauti, kad prieš 2012-10-25 mokėjimą Atsakovas perdavė savo mamai šeimos grynuosius pinigus, o ji iš savo asmeninių pinigų atliko mokėjimą. Kas liečia antrąjį mokėjimą, situacija gali būti labai panaši. Atsakovas tvirtina absoliučiai visus pinigus, t.y. 140000 litų, Buto pirkimui gavęs iš savo mamos. 2012-10-26 pavedime užfiksuota informacija apie du mokėtojus, t.y. jog mokėtoja nėra vien E.V. S., jog pinigus moka ir Atsakovas, yra akivaizdus įrodymas fakto, jog dalinai mokėjimas buvo atliktas naudojant ir Atsakovo tuo metu valdytas šeimos santaupas. Pavedimais už Butą buvo sumokėta tik 130000 litų, o likusią 10000 litų sumą pardavėjui sumokėjo buto pirkėjas Atsakovas. Taip yra užfiksuota Sutarties 4.1 punkte. Todėl dalis už Butą mokėtinos kainos sumokėta tam naudojant jo valdytas šeimos santaupas. O tai jau yra pakankamas faktinis pagrindas spręsti, jog Butas nebuvo įsigytas už Atsakovo asmenines lėšas. Atlikdama mokėjimus iš savo asmeninės sąskaitos už Butą E.Y. S. gavo iš Atsakovo grynuosius pinigus ir tokiu būdu išsigrynino pinigus neturėdama papildomų išlaidų. Penkių tūkstančių litų sumą viršijančios dovanojimo sutarties forma turėjo būti rašytinė. Atsakovas su savo mama nesilaikė ir CK 6.469 str. 2 dalyje nustatyto formos reikalavimo, pagal kurį 50000 litų sumą viršijantis dovanojimo sandoris turi būti sudarinėjamas išimtinai notarine forma. Dovanojimo sandoriai nebuvo deklaruoti metinėse gyventojų pajamų deklaracijose, kas yra privaloma. Todėl vadovaujantis CK 1.93 str. 2 dalies nuostatomis Atsakovas neturi teisės remtis savo mamos, kaip liudytojos paaiškinimais, įrodinėdamas „dovanojimo sandorio įvykdymo faktą“. Be to, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, jog mama paskolino pinigų savo sūnui, už kuriuos jis įsigijo butą. Todėl atmetus dovanojimo bei paskolinių teisinių santykių tarp Atsakovo ir E.V. S. atsiradimo galimybę, labiausiai tikėtinu lieka Ieškovės nurodytas variantas, jog mokėdama už Butą Atsakovo vardu E.V. S. jau buvo gavusi pinigus ir veikė Atsakovo pavedimu. Grįždami į Lietuvą po daugiau nei dešimties gyvenimo ir darbo metų Anglijoje sutuoktiniai neturėjo absoliučiai jokio turto. Šeima turėjo tik dviejų metų dukrą ir santaupų. Todėl pirmasis jų pirkinys turėjo būti ir buvo nuosavas būstas. Buto paieškos užtruko iki pat 2012 metų pabaigos, kai apžiūrėjusi Butą Ieškovė pranešė Atsakovui apie tinkamą variantą, o pastarajam sutikus su jos nuomone, sutuoktiniai nusprendė jį pirkti. Sutuoktiniai planavo, siekė ir įsigijo šeimos būstą kaip bendrą turtą. Ieškovė valdė turtą kaip savo ir Atsakovo bendrą turtą bei netgi nenutuokė apie tai, jog Atsakovas laiko jį savo asmeniniu turtu. Atsakovas buvo užsiminęs Ieškovei apie tai, kad norėtų parduoti Butą ir pasidalinus pinigus nutraukti juos siejančią santuoką. Sandoris buvo tvirtinamas ne Šiaulių mieste, bet Radviliškyje. Ieškovė, dėl darbe susiklosčiusių aplinkybių, negalėjo atvykti į kitą miestą ir dalyvauti sandorio sudaryme. Ieškovė prašys teismo padalinti bendrą turtą lygiomis dalimis. Viso bendro turto vertė sudaro 61838 euru. Pirminio ir 2017-10-19 patikslinto ieškinio pateikimo teismui momentu Ieškovės finansinės galimybės esmingai skyrėsi nuo jos galimybių egzistuojančiu šiuo metu. Ieškovės brolis A. D. neturėjo finansinių galimybių padėti savo seseriai suteikdamas jai paskolą. Ieškovė įsidarbino naujoje darbovietėje, kurioje gauna gerokai didesnį darbo užmokestį, nei gaudavo kreipimosi į teismą dieną. Ieškovės interesas yra susijęs su nuosavo būsto įsigijimu, tuo pačiu įgyvendinant ir vaiko teisę į būstą. Tuo tarpu Atsakovui ginčo butas yra tik tam tikra prasme santaupų forma, nes jis dirba bei gyvena Anglijoje, ir kol kas neplanuoja grįžti į Lietuvą. Ieškovė prašys teismo priteisti jai visą bendrą turtą t.y. butą ir jame esančius namų apyvokos daiktus, o iš jos Atsakovui priteisti piniginę kompensaciją. Ieškovė siūlosi sumokėti Atsakovui kompensaciją už daiktus pagal ženkliai didesnes nei jis nurodo turto vertes, nors galėtų sutikti su Atsakovo nurodytomis kur kas mažesnėmis daiktų vertėmis. Butas yra tapęs Ieškovės ir nepilnametės dukros gyvenamąja aplinka. Dukra lanko gretą esančią mokyklą ir būrelius, kaimynystėje gyvena draugai. Atsakovas Lietuvoje lankosi labai retai, ir netgi neplanuoja pradėti butu naudotis. Viso bendro turto vertė sudaro 61838 eurus. Atėmus vaiko poreikiams tenkinti skirto turto vertę (2510 eurų), dalintino bendro turto vertė sumažėja iki 59328 eurų. Todėl Ieškovės prašys teismo priteisti iš jos Atsakovui 29664 eurų dydžio piniginę kompensaciją. Atsakovas savo priešieškiniu vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti kartu su mama. Reiškiamas reikalavimas nustatyti Atsakovo ir dukros bendravimo tvarką. Visą gyvenimo skyriumi laikotarpį Atsakovas išlaikė dukrą, skirdamas jai kas mėnesį apytiksliai po 200 eurų. Atsižvelgdama į nusistovėjusią vaiko išlaikymo tvarką, į nuolat didėjančius vaiko poreikius bei į savo ir Atsakovo gaunamų pajamų santykį, Ieškovė prašys teismo priteisti iš Atsakovo 250 eurų dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas R. S. išlaikymui iki jos pilnametystės. Išlaikymas iš Atsakovo turėtų būti priteisiamas nuo 2017-01-01 dienos. Ieškovė reiškia alternatyvų reikalavimą nustatyti uzufruktą Butui ir palikti jame gyventi R. D. iki vaiko pilnametystės.

Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovas teismo prašo pripažinti Butą jo asmenine nuosavybe. Butas buvo pirktas už atsakovo J. S. asmenines lėšas, gautas iš Atsakovo motinos E. V. S.. 2012 m. sausio 13 d. sudaryta žemės sklypo (miškų ūkio paskirties), esančio adresu, (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis tarp V. E. S. ir Uždarosios akcinės bendrovės „Hilda“. Atsakovo motinos “Ūkio banko“ sąskaitos išrašuose už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2011-11-28 matoma, kad 2011-11-04 D. R. atliko avansinį mokėjimą, pervesdamas 20000 Lt į Atsakovo motinos banko sąskaitą; analogiškas mokėjimo pavedimas atliktas 2011-11-11, pervedus 28000 Lt; 2011-10-10 raštas, sudarytas tarp E. V. S. ir V. B. dėl avanso sumokėjimo (60000 Lt.), patvirtina pinigų priėmimą - perdavimą už žemės sklypą (miškų ūkio paskirties), esančio adresu, (duomenys neskelbtini). Analogiškas raštas dėl visos pinigų sumos (260000 Lt) priėmimo - perdavimo už minėtą žemės sklypą sudarytas 2012-01-12. Atsakovo motina disponavo piniginėmis lėšomis, kurių dalis, kaip nurodyta žemiau, buvo skirta Atsakovui, kad jis įsigytų Butą. Faktą, kad Butas pirktas už asmenines Atsakovo lėšas pagrindžia 2012 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 707700, kuriuo E. V. S. sumokėjo 67300 Lt B. M.. 2012 m. spalio 26 d. atliktas E. V. S. ir atsakovo J. S. 62700 Lt mokėjimo nurodymas Nr. 766696 B. M.. Mokėjimo paskirtis - buto pirkimas, adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Sutartimi, Buto pirkėjas yra atsakovas J. S.. Sutarties 8 skyriuje nurodyta, jog šia Sutartimi Nekilnojamojo turto registre Buto įgijėju įregistruojamas J. S., nustatant, kad Atsakovui priklauso 1/1 dalis Buto. Pageidaujamas nurodyti juridinis faktas - asmeninė nuosavybė. Atsakovas aiškiai išreiškė valią Butą įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Grįžus gyventi į Lietuvą sutuoktiniai apsigyveno pas Ieškovės tėvus, vėliau nuomojosi butą, tačiau po kelių mėnesių Atsakovo motina turėdama santaupų pasiūlė Atsakovui - sūnui nupirkti butą, o suradus tinkamą butą, Atsakovo motina sumokėjo visą jo vertę. Butas yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi Butas už jo motinos pinigus buvo nupirktas ne šeimai, o asmeniškai Atsakovui. Veiksmus, susijusius su turto registracija, įteisinimu, atliko Atsakovas, tuo tarpu, Ieškovė veiksmų, susijusių su minėto turto įsigijimu, disponavimu juo, neatliko ir nesiekė atlikti. Atsakovas sutinka su išlaikymo priteisimu dukrai, tačiau prašomas priteisti išlaikymo dydis būtų 200 Eur kas mėnesį mokam periodinėmis išmokomis. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie didesnį dukros poreikių pagrįstumą ir išlaidų jiems tenkinti dydį, 200 Eur suma yra pakankama ir tenkina vaiko poreikius. Išlaikymo dydis minimaliems vaiko poreikiams tenkinti atitinka mėnesinę algą, o Atsakovas sutinka teikti kiek didesnį išlaikymo dydį dukrai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena užsienyje, atsakovas prašo nustatyti atitinkamą bendravimo tvarką.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino prieš 20 metų. Išvyko į Angliją, gyveno kartu. Taupė būstui. Planavo grįžti į Lietuvą. Pinigus vežėsi į Lietuvą grynais. Buto ieškojo su broliene. Turėjo tokią sumą pinigų ir nusipirko. Gyrėsi draugams. Pinigus laikė grynais. Vienas kitu pasitikėjo. Nežino, ar atsakovas saugojo pinigus grynais. Butą atsakovas pirko per tam tikrą notarą, ji tuo metu dirbo, negalėjo vykti, pasitikėjo. Nemanė, kad bus problema, kad buvo atsakovo vardu. Kažkokia dalis daiktų bute buvo jį perkant, kažkokią dalį tų daiktų pardavė. Remontavo, pirko baldus, buities daiktų. Brolis atidavė saugotus apie 20000 Lt. Daiktų kaina pagal skelbiu.lt. Jos pajamos daugiausiai buvo gryni pinigai. Dirbo per du darbus. Ar mama davė, nežinojo. Bet žinojo, kiek turi pinigų. Depozitą 10000 Lt sumokėjo ji ir atsakovas. S. 73000 Lt pervesti jos ir atsakovo bendrai. E. daugiau J., mažiau ji perdavė. 10-26 d. antra mokėta suma irgi yra jų. Abu dirbo, abiejų pinigai. Atsakovas šeimos pinigus sunešė į tą sąskaitą. Uždirbdavo apie 500 svarų per savaitę, bent 1000 svarų per mėnesį tikrai. Gyveno taupiai. Didžiąją dalį sumos galėjo ir iš savo algos sutaupyti, jei neskaičiuoti išlaidų. Anglijoje iki buto įsigijimo gyveno apie 10 metų. Paskutiniame darbe uždirbdavo apie 18000-21000 svarų per metus, apie porą metų. Gaudavo daug grynųjų darbe, arbatpinigių, todėl neatsidarė savo sąskaitos. Jie buvo susitaupę apie 180000 Lt. Atsakovas dabar vaikui moka po 200 Eur. Mano, kad taupė su atsakovu apylygiai. Iš tų pinigų Lietuvoje ne vien tik butas pirktas, bet ir pragyvenimas. Ieškovė į 100000 Lt reikalavimo teisę pretenzijų nereiškia, mano, kad jos nėra.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. N. parodė, kad susipažino Anglijoje. Anglijoje jie dirbo abu. Ieškovė valydavo namus, atsakovas dirbo statybose. Ieškovė vėliau dirbo logistikos įmonėje, dirbo visada. Jų planai buvo gyventi, ieškoti butą Lietuvoje. Žino, kad vedę. Ieškovė grįžo anksčiau, prasidėjo buto paieškos, tada grįžo atsakovas ir nusipirko butą. Kartą vežė pinigus iš Anglijos, 2000 svarų, juos padavė ieškovė. Pinigus ji atidavė ieškovės broliui. Visi taip darydavo su pinigais.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. D. parodė, kad šalys pasakojo, jog susituokė. Pasakojo kaip apie normalią santuoką. Jie gyveno name su kita šeima, kad būtų pigiau. Ieškovė dirbo ofise, atsakovas staliumi. Dirbo abu. Sakė, kad ketina pirkti namus, gyventi Lietuvoje. Negirdėjo, kad J. butą būtų pirkęs sau. Turėjo planą taupyti, pirkti nekilnojamąjį turtą.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. G. parodė, kad pažįsta nuo 2001 m. J. pasipiršo, kartu šventė tą šventę. Padovanojo ieškovei platininį žiedą su briliantu. Žinojo apie vestuves. Visada gyveno su kita pora, name irgi. Ieškovė siekė karjeros, išėjo dirbti į ofisą. Ieškovė gaudavo daugiau, nei ji, o ji gaudavo 1000 svarų prieš 10 metų. Atsakovas dirbo statybose. Statybininkai neblogai uždirbo. Jis nepabrėžė, kad tai jo butas. Negirdėjo, kad skolinosi butui.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. M. parodė, kad susipažino iki Anglijos. Gyveno kartu Anglijoje apie 9 metus, dėl taupymo. Abu dirbo visą laiką, nedarbo tarpai buvo trumpi. Jie visi dirbo tose pačiose srityse. Šalys buvo susituokę. Atsakovas paliko sužadėtuvių žiedą po egle. Kad santuoka pokštas, nėra girdėjusi. Vežė keletą kartų pinigus į Lietuvą, nes perlaidos brangios. Vieną kartą gal R. perdavė, kitą kartą gal J.. Yra padavusi pinigų R. broliui. Ieškojo didesnio buto, įsigijo kaip šeimai. Ji ne vieną kartą perdavė pinigų ieškovės broliui. Mano, kad pirko butą už sutaupytus pinigus. Ji uždirbdavo 400 svarų per savaitę, jos vyras apie 500. Jie uždirbdavo panašiai kaip ir šalys byloje.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2007-12-21 šalys Jamaikoje sudarė santuoką, kuri Lietuvoje įregistruota 2016-01-14 (1 t., b. l. 9). Šalys turi vaiką (1 t., b. l. 10). Atsakovo vardu registruotas butas (1 t., b. l. 11-12). Šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (1 t., b. l. 14-15), ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (1 t., b. l. 13). Pateikti duomenys apie ieškovės darbovietę ir pajamas (1 t., b. l. 16-18). Pateikti duomenys apie vaiko mokyklą (1 t., b. l. 19). Pateikta ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties kopija (1 t., b. l. 40-44). Pateikti V. E. S. banko sąskaitų išrašai (1 t., b. l. 45-49). Pateikta V. E. S. nekilnojamojo turto pardavimo sutarties kopija (1 t., b. l. 50-54), rašteliai apie pinigų gavimą (1 t., b. l. 60-61). Pateikti mokėjimo nurodymai dėl ginčo buto pirkimo (b. l. 55-56). Pateikti duomenys apie atsakovo pajamas (1 t., b. l. 77-78). Pateiktas V. E. S. patvirtinimas apie pinigų davimą atsakovui (1 t., b. l. 79). Pateikti duomenys apie išlaidas būstui (1 t., b. l. 114-132). Pateikti duomenys iš VMI apie atsakovo ir V. E. S. deklaracijas (1 t., b. l. 133-136). Pateikti duomenys apie ieškovės motinystės metu gautas pajamas (1 t., b. l. 137-145). Pateikti duomenys apie ieškovės būsto reikmėms imtus vartojimo kreditus (1 t., b. l. 147-165). Pateikti duomenys apie ieškovės pajamas (1 t., b. l. 166-171, 2 t., 48). Pateikti duomenys apie atsakovo nubaudimą administracine tvarka (1 t., b. l. 172-174). Pateikti duomenys apie ieškovės brolio galimybes suteikti ieškovei paskolą (2 t., 46-47).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 str. 1 d.).

Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, gyvena skirtingose šalyse. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abipusės kaltės, atsakovas prašymui neprieštaravo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 str. 1 d., 3.61 str. 3 d.). Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 str. 2 d., 3.61 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad santuoka yra iširusi. Šalys kartu bendrai nebegyvena, negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad santuoka iširo, todėl imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga (CK 3.64 str. 1 d.), kadangi tai neatitiktų nei vieno iš sutuoktinių interesų (CK 3.64 str. 3 d.).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Byloje ginčo dėl šalių vaiko R. S. gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl R. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad dėl bendravimo su vaiku tvarkos ginčo tarp šalių iš esmės nebuvo, tačiau šalys procesiniuose dokumentuose iš pradžių šiuo klausimu buvo išreiškusios skirtingą poziciją. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pritarė ieškovės siūlomai bendravimo su vaiku tvarkai, tai užfiksuota tiek šalių ir atstovų pasisakymuose, tiek atsakovo 2017-11-13 atsiliepime į patikslintą ieškinį (1 t., b. l. 179). Taigi, šalys iš esmės susitarė dėl atsakovo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo tvarkos. Tačiau siekiant išvengti galinčių ateityje kilti nereikalingų ginčų dėl šios tvarkos bei užtikrinti abiejų šalių bei vaiko teisėtus interesus, susijusius su nurodytu klausimu, nustatytina ieškovės pasiūlyta atsakovo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo tvarka. Pažymėtina, kad teismo nustatyta tvarka neatima galimybės iš tėvų susitarti ir dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos, net ir neatitinkančios teismo sprendimu nustatytos, jei tik tėvai draugiškai sutaria dėl tokios tvarkos. Teismo sprendimu nustatyta tvarka yra tik teisinį ir faktinį šalių tarpusavio santykių nurodytu klausimu stabilumą užtikrinantis garantas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 250 Eur išlaikymą vaikui, nurodė, kad vaiko poreikiai nuolat didėja. Atsakovas sutinka teikti 200 Eur išlaikymą, kokį mokėjo iki šiol. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Išlaikymo dydžio pakeitimo klausimu kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vienoje byloje yra pasisakęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pradėjo gauti didesnes pajamas iš darbo veiklos – apie 1100 Eur per mėnesį. Šalys kitokio registruotino turto, išskyrus ginčo butą, neturi. Atsakovas pateikė duomenis, kad dirbdamas užsienyje gauna apie 2040 svarų sterlingų per mėnesį, kas atitinka apie 2230-2280 Eur. Taigi, atsakovo pajamos yra dvigubai didesnės, tačiau tikėtina, kad ir išlaidos gyvenant užsienio šalyje yra didesnės. Vertinant bendrai, darytina išvada, kad šalys prie vaiko išlaikymo gali prisidėti panašaus dydžio lėšomis, ieškovė tokią galimybę turi. Atsakovas bylos duomenimis iki šiol mokėjo 200 Eur išlaikymą vaikui, todėl darytina išvada, kad atsakovas pripažįsta atitinkamo dydžio vaiko poreikius. Atsakovas neturi kitų išlaikomų asmenų. Atsakovo siūloma suma taip pat atitinka pusę minimalios algos Lietuvoje. Taip pat sutiktina su ieškovės argumentu, kad vaikas auga, todėl jo poreikiai kažkiek didėja. Nustatyta, kad šalių dukra jau lanko mokyklą, dėl šios priežasties jos poreikiai pagrįstai gali būti laikomais šiek tiek išaugusiais (dėl būtinybės vežti vaiką į mokyklą, mokymosi priemonių įsigijimo, didesnio rūbų poreikio, mokyklos rinkliavų renginiams ir pan.). Vertinant atsakovo pajamas galima daryti išvadą, kad atsakovas gali teikti ir didesnį išlaikymą. Ieškovės prašoma 250 Eur suma sudarytų tik šiek tiek daugiau nei 10 procentų visų atsakovo pajamų. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad gauna apie 80 svarų vaiko pinigų, kuriuos ketina dėti vaikui į sąskaitą ateičiai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad atsakovas gali mokėti 250 Eur išlaikymą vaikui, jo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė, nei ieškovės, didesnio išlaikymo suma atsakovui kompensuotųsi gaunamų vaiko pinigų sąskaita (jų netgi liktų), kadangi išlaikymas vaikui reikalingas einamuoju momentu, ne ateityje, o ieškovė nurodytų vaiko pinigų vaiko išlaikymui iš atsakovo negauna. Pažymėtina, kad pasikeitus atsakovo turtinei ar šeimyninei padėčiai, atsakovas visada galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas 250 Eur išlaikymas vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad, jo nuomone, ginčo buto įsigijimo metu jis nebuvo vedęs, o Jamaikoje sudaryta santuoka nebuvo rimta. Atsižvelgiant į apklaustų liudytojų paaiškinimus galima daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovas į Jamaikoje sudarytą santuoką žiūrėjo rimtai, jos nelaikė negaliojančia, kol šalių ginčas nepasiekė teismo. Kaip nustatyta, santuokai buvo rimtai ruošiamasi, renkami reikalingi dokumentai Lietuvoje, ieškomi žiedai, prieš tai atsakovas pasipiršo ieškovei, pažįstamiems asmenims buvo nurodyta, kad šalys susituokė. Iš pateikto santuokos liudijimo matyti, kad santuoka Lietuvos Respublikoje laikoma sudaryta 2007-12-21 Jamaikoje, nors Lietuvoje įregistruota ir 2016-01-14.

LR Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (patvirtintų LR teisingumo ministrės 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334) 95-99 punktuose nustatyta atitinkama tvarka. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas prašymas ir užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis santuokos įregistravimą (Taisyklių 95 p.). Civilinės metrikacijos įstaigos į apskaitą įtraukia tik tas santuokas, kurios užsienio valstybėse įregistruotos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytų santuokos sudarymo sąlygų (Taisyklių 98 p.). Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame dokumente, patvirtinančiame santuokos įregistravimą, nurodyta data (Taisyklių 99 p.).

Taigi, civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvos Respublikoje įregistravus šalių santuoką galima daryti išvadą, kad civilinės metrikacijos įstaigai pakako duomenų, pagrindžiančių santuokos sudarymo fakto realumą bei teisėtumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2007-12-21 ir buvo galiojanti sudarant ginčo buto įsigijimo sandorį.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju šalys vedybų sutarties nėra sudariusios, todėl taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Kaip minėta, ginčo butas įgytas santuokos metu, todėl jam galėtų būti taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Tačiau ginčo butas tiek pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek viešame registre nurodytas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, jo savininku nurodytas tik atsakovas, nėra nurodyta, kad butas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nėra nurodyta juridinio fakto, kad tai yra šeimos turtas.

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 2 p., 7 p.). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2009-11-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2011-12-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nesant nė vieno iš CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės subjektus ar nuosavybės rūšį Nekilnojamojo turto registre ir esant aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti ginčo butą asmenine atsakovo nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, visetui, negalima remtis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, bet reikia įrodyti, kad ginčo turtas buvo įgytas bendrai (CK 3.90 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2011).

Nagrinėjamu atveju turto prigimtis ir pobūdis savaime neįrodo, kad turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Tačiau atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kuriais galima grįsti atsakovo asmeninę nuosavybę ginčo buto atžvilgiu – notaro patvirtintą sutartį, banko pavedimus apie buto kainos sumokėjimą iš motinos banko sąskaitų, motinos rašytinį patvirtinimą, kad ji pinigus skyrė atsakovui butui asmeniškai įsigyti. Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nuosavybė į butą nurodyta kaip atsakovo asmeninė, tokie patys duomenys išviešinti ir nekilnojamojo turto registre.

Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ginčo butui taikytina ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, bet atsakovo asmeninės nuosavybės prezumpcija, kuri gali būti nuginčyta. Galima daryti išvadą, kad atsakovas rašytiniais įrodymais tikėtinai pagrindė ginčo buto įgijimą asmeninėn nuosavybėn. Iš buto pirkimo-pardavimo sutarties taip pat matyti, kad atsakovas turėjo aiškią valią įregistruoti butą kaip asmeninę nuosavybę. Tačiau byloje ginčijamas ne nurodytas sandoris, o aplinkybė, kad ginčo butas įgytas ne už šeimos lėšas. Sandorio pas notarą sudarymo metu Lietuvos Respublikos registruose taip pat nebuvo išviešintas juridinis faktas, kad atsakovas yra susituokęs, todėl atsakovui tokios aplinkybės nenurodžius, notaras pats to negalėjo sužinoti, dėl ko, manytina, nereikalavo iš atsakovo įrodymų dėl ieškovės valios dėl ginčo buto nuosavybės teisės formos. Nagrinėjant bylą nei iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų, nei iš liudytojų parodymų nepaaiškėjo aplinkybės, kurios leistų padaryti neabejotinas išvadas byloje, kaip šalys valdė savo finansus ir kokia faktinė situacija dėl ginčo buto susiklostė iš tikrųjų.

Ieškovė nurodė, kad negalėjo vykti kartu pas notarą, nes atsakovas sąmoningai pasirinko notarą Radviliškyje, o ieškovė tuo metu dirbo. Atsakovas paaiškino, kad notaras pasirinktas atsižvelgiant į pardavėjos įgalioto asmens gyvenamą vietą. Iš buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjo atstovė iš tikrųjų gyveno Radviliškio rajone, todėl atsakovo paaiškinimas yra logiškas. Tuo tarpu ieškovė, nepriklausomai nuo to, ar notaro kontora būtų buvusi Šiaulių mieste, ar Radviliškyje, būtų turėjusi kažkokiam laiko tarpui išeiti iš darbo. Susisiekimas tarp Radviliškio ir Šiaulių yra labai geras, atstumas nedidelis, kelionė automobiliu trunka keliolika minučių, todėl manytina, kad notaro kontoros vieta tokiu atveju neturi didelės reikšmės. Kadangi gyvenamojo būsto įsigijimo sandoriai gyvenime sudaromi pakankamai retai, manytina, kad dalyvauti tokio sandorio sudaryme galima rasti laiko, jei norima tinkamai užtikrinti savo teises. Nagrinėjamu atveju ieškovė to nedarė.

Ieškovė nurodė, kad turėjo butui reikalingą sumą pinigų ir jį nusipirko, pinigus laikė grynais, nežino, ar atsakovas saugojo pinigus grynais, brolis atidavė saugotus apie 20000 Lt, jos pajamos daugiausiai buvo gryni pinigai, depozitą 10000 Lt sumokėjo ji ir atsakovas, jie buvo susitaupę apie 180000 Lt, mano, kad taupė su atsakovu apylygiai, iš tų pinigų Lietuvoje ne vien tik butas pirktas, bet ir pragyvenimas.

Taigi, viena vertus galima būtų daryti išvadą, kad šalys taupė pinigus butui. Kita vertus, byloje nėra tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Ieškovė taip pat nurodė, kad dažnai į Lietuvą per draugus veždavo pinigus, tačiau net liudytojų parodymais pagrindė tik 20000 Lt, kuriuos saugojo jos brolis. Ieškovė taip pat nurodė nežinanti, kaip ir kur pinigus saugojo atsakovas. Tokia situacija atrodo pakankamai keistai, kadangi tarp šalių tuo metu buvo geri santykiai, be to, 180000 Lt saugoti grynais pinigais yra nesaugu, ypač pas kitus asmenis.

Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad kažką susitaupė, 10000 Lt grynais avansui jam padavė mama, mama jam pirko butą jo asmeninei nuosavybei. Atsižvelgiant į tai, kad šalys ilgą laiką gyveno Anglijoje, turėjo pakankamai nemažas pajamas, neaišku, kodėl būstui pirkti reikėjo atsakovo motinos lėšų, įskaitant ir pakankamai nedidelę avanso sumą – 10000 Lt. Atsakovas to priežastimi nurodė nesėkmingas investicijas. Ieškovė nurodė apie tokias investicijas nieko nežinanti. Kadangi iš atsakovo paaiškinimų galima daryti prielaidą, jog atsakovas per ieškovės brolį nesėkmingai investavo apie 50000 Lt, kuriuos atsakovo teigimu beviltiška atgauti, galbūt tarp šalių sugriuvus šeimos santykiams, atsakovas su ieškovės broliu susijusius nuostolius siekia susigrąžinti per ginčo butą. Kita vertus, jei dėl nurodyto nesėkmingo investavimo ir dar paminėto nesėkmingo automobilių verslo atsakovas prarado bendrai taupytus pinigus, dėl ko butą reikėjo pirkti iš mamos dovanotų lėšų, būtų neteisinga ieškovės atžvilgiu, jei ieškovė dėl atsakovo investicijų, apie kurias ieškovei galimai nebuvo žinoma, liktų be turto. Teismo vertinimu, labai mažai tikėtina, kad šalys per tokį ilgą laiko tarpą dirbdamos užsienyje nesutaupė bent kiek ženklesnės sumos pinigų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie kokį nors kitą turtą, kurį šalys būtų įsigijusios.

Atsakovo motina raštu nurodė, jog perdavė savo pinigus atsakovui, kad šis įsigytų būstą asmeninėn nuosavybėn (1 t., b. l. 79). Iš pateiktų rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad atsakovo motina galėjo turėti pakankamai lėšų nupirkti ginčo butui. Tą patvirtina pateikti banko sąskaitų išrašai, mokėjimo nurodymai, sutartis, rašteliai (1 t., b. l. 45-61). Kita vertus, keista, kad 130000 Lt suma ginčo buto pardavėjai pervesta banko pavedimais, tuo tarpu 10000 Lt avansas sumokėtas grynais pinigais ir dėl šių pinigų kilmės atsakovas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimą, kad šiuos pinigus taip pat davė motina. Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad 10000 Lt suma sumokėta iš šeimos pinigų, konkrečiai – saugotų jos brolio. Teismo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, kad pas jį buvo 20000 Lt, tai buvo ieškovės pinigai, atidavė pinigus atsakovui, pinigai buvo panaudoti buto pirkimui, šalys nei taškėsi pinigais, nei labai taupė, kažkiek buvo taupoma. Abejoti liudytojo A. D. parodymais nėra pagrindo, kadangi kiti apklausti liudytojai nurodė, kad yra vežę šalių įduotus pinigus į Lietuvą - liudytoja R. N. parodė, kad kartą vežė pinigus iš Anglijos, 2000 svarų, juos padavė ieškovė, pinigus ji atidavė ieškovės broliui; liudytoja J. M. parodė, kad vežė keletą kartų pinigus į Lietuvą, yra padavusi pinigų ieškovės broliui; liudytojas S. M. parodė, kad abu deklaruodavo, jog taupė būstui, kiekvieną kartą veždavo 2000 svarų, apie 10000 Lt, tris kartus vežė tikrai, gal 4, perdavė ieškovės broliui. Atsakovo motinos dėl sveikatos būklės apklausti teisme nebebuvo galimybės.

Liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad šalys ketino įsigyti būstą, jam taupė, ieškovė pirma grįžo į Lietuvą, ieškojo buto, tą klausimą derindama su atsakovu, kuris dar buvo užsienyje (liudytoja R. N. parodė, kad ieškovė grįžo anksčiau, prasidėjo buto paieškos, tada grįžo atsakovas ir nusipirko butą). Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad visgi avansas už ginčo butą buvo sumokėtas iš ieškovės pas brolį saugotų pinigų, t. y. iš bendrų šeimos pinigų.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip pat pateikė versiją, kad atsakovas šeimos pinigus atidavė motinai, už ką ši iš savo lėšų nupirko ginčo butą. Atsakovas įrodymų, paneigiančių tokią galimybę, teismui nepateikė. Taip pat pastebėtina, kad 2012-10-26 pavedimas už ginčo butą atliktas iš V. E. S. banko sąskaitos, kurios naudotoju buvo ir atsakovas. Atsakovas dėl to paaiškino, kad mama ruošėsi mirti, todėl jį prijungė prie sąskaitos, nes mamos mirties atveju taip būtų paprasčiau. Tačiau gali būti ir taip, kad ši sąskaita, atidaryta atsakovo motinos vardu, buvo naudojama atsakovo sutaupytoms lėšoms Lietuvoje saugoti. Nei tokią galimybę patvirtinančių, nei paneigiančių įrodymų, jei tokie egzistuoja, byloje nepateikta. Nors V. E. S. atlikti už ginčo butą mokėjimo nurodymai, atrodo, patikimai pagrindžia, iš kokių lėšų buvo pirktas butas, atsižvelgiant į sudėtingą tarp šalių susiklosčiusią situaciją, darbo ir pajamų užsienyje faktą, liudytojų parodymus, vienareikšmiškai vertinti atsakovo pateiktus mokėjimo nurodymus bei kitus rašytinius įrodymus yra sudėtinga. Nėra aišku, kokie piniginiai santykiai iki ginčo sandorio buvo tarp atsakovo ir jo motinos V. E. S., taip pat kokie piniginiai santykiai buvo šalių šeimoje, t. y. ar lėšos buvo valdomos bendrai, ar atskirai, kaip buvo tariamasi dėl jų panaudojimo. Kita vertus, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl sutaupytų lėšų fakto, o liudytojų parodymais tikėtinai pagrindė tik 20000 Lt atidavimo atsakovui prieš perkant ginčo butą faktą, net ir liudytojų parodymais nenustatyta, kad pas fizinius asmenis buvo sukaupta daugiau lėšų, nei jau nurodyta suma, kurios būtų buvusios susigrąžintos iš saugojimo prieš įsigyjant ginčo butą. Todėl įvertinus įrodymų visumą byloje negalima daryti išvados, kad ginčo butas buvo įgytas vien iš šeimos lėšų, nors ir labai tikėtina, kad šeima turėjo sutaupiusi piniginių lėšų.

Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.90 str. 2 d.).

Šeimos turtas yra nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams šeimos gyvenamoji patalpa; kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus (CK 3.84 str. 2 d.). Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.86 str. 1 d.). Sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės (CK 3.86 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju šalių vaikas lieka gyventi su ieškove, ieškovė ir vaikas gyvena ginčo bute, kuris pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe, atsakovas dėl uzufrukto nustatymo neprieštaravo, todėl nustatytinas uzufruktas ginčo butui ieškovės ir šalių vaiko naudai.

Ieškovė taip pat teikė reikalavimą padalinti bute esančius baldus ir kitus daiktus. Bendrą daiktų kainą nurodė 14630,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad dalis daiktų jau buvo perkamame bute, santuokoje įgytų daiktų vertę nurodė 2620,00 Eur. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad dalis baldų bute buvo jį įsigyjant, dalis jų buvo parduota, kažkiek baldų buvo įsigyta vėliau. Byloje nėra ginčo, ar tam tikri daiktai yra, ar ne.