- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- 2S-119-562/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05834-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- Z. V., „Ellora 04522899“ Ltd
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“, M. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) Z. V. ir „Ellora 04522899“ Ltd. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V. ir „Ellora 04522899“ Ltd. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“ ir M. M. dėl reikalavimų teisės perleidimo sutarčių (ar jos dalių) pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Z. V. ir „Ellora 04522899“ Ltd. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydami: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. lapkričio 21 d. M. M. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic arms“ reikalavimo teisės perleidimo sutartį; 2) pripažinti negaliojančiomis nuo pasirašymo momento 2020 m. gegužės 14 d. BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ reikalavimų teisių perleidimo sutarties dalis, kuriomis UAB „Baltic arms“ perėmė iš BUAB „FF Lizingas“ reikalavimus į ieškovus Z. V. ir „Ellora 04522899“ Ltd. pagal šios sutarties priede Nr. 3 nurodytus teismo vykdomuosius dokumentus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškiniu ieškovai taip pat prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti išieškojimo vykdymą UAB „Baltic arms“ naudai 2013 m. lapkričio 21 d. M. M. ir UAB „Baltic arms“ reikalavimų teisių perleidimo sutarties ir 2020 m. gegužės 14 d. BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ reikalavimų teisių perleidimo sutarties pagrindu: 1) iš „Ellora 04522899“ Ltd. pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017, įskaitant ir šios bylos atsakovei UAB „Baltic arms“ išduotą 2021 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pažymą dėl teismo sprendimo civilinėse ir komercinėse bylose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 53 str. nuostatas daliai dėl 17 377,20 Eur sumos ir 6 proc. metinių procesinių išieškojimo; 2) iš Z. V. – pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus civilinėse bylose Nr. 2-429-466/2017, Nr. B2-420-413/2017, Nr. e2-1405-450/2017, Nr. A2-1821-577/2016, Nr. B2-420-413/2017, Nr. 2-1049-480/2016, Nr. 2-825-254/2016. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog 2021 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties pagrindu atsakovei UAB „Baltic arms“ 2021 m. kovo 4 d. buvo išduota pažyma dėl teismo sprendimo civilinėse ir komercinėse bylose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 53 str. nuostatas. Ieškovai teigė, UAB „Baltic arms“ siekia iškelti Ellora 04522899“ Ltd. nemokumo bylą dėl nedidelės įmonės skolos be įmonės ir direktoriaus žinios. Teigė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo byloje nebegalima būtų įvykdyti, jei nesąžiningai veikianti UAB „Baltic arms“ pasiektų įmonės nemokumo teisme Londone pagal nesąžiningai ir neteisėtai gautą pažymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovų Z. V. ir „Ellora 04522899“ Ltd. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nutartis grindžiama šiais argumentais:
3.1. Teismas sprendė, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nagrinėjamoje byloje buvo – teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
3.2. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos (grėsmės), pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovai nepaaiškino ir nepateikė jokių įrodymų, kodėl šiuo konkrečiu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius nurodytus vykdymo veiksmus, palankaus ieškovams teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Be to, ieškovai prašo stabdyti išieškojimo vykdymą pagal išduotus vykdomuosius dokumentus nurodytose bylose, tačiau konkrečiai nenurodo pagal kuriuos vykdomuosius dokumentus, kokiose vykdomosiose bylose ir kurių antstolių vykdomus išieškojimo veiksmus prašoma sustabdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Ieškovai Z. V. ir „Ellora 04522899“ Ltd. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį be motyvų, todėl nutartis turėtų būti panaikinta CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Teismo motyvai, jog nenurodytos prašomos sustabdyti vykdomosios bylos bei jas vykdantys antstoliai, yra tik formalūs. Kiekvienoje civilinėje byloje teismo išduotas vykdomasis dokumentas yra unikalus ir vienintelis dėl konkretaus bylos dalyvio reikalavimo.
4.2. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino esminės aplinkybės, jog atsakovė UAB „Baltic arms“ Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teisingumo Teismo Nemokumo ir Įmonių teismui pateikė 2022 m. birželio 27 d. peticiją, kuria teismui pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje teismo išduota 2021 m. kovo 4 d. pažyma, atitinkanti 2017 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-817- 432/2017 rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, kad „Ellora 04522899“ Ltd. turi grąžinti ieškovui BUAB „FF Lizingas“ priteistą sumą. Byloje Nr. CR-2022-001933 Jungtinėje Karalystėje UAB „Baltic arms“ prašo teismo nurodytą bylą pripažinti bankroto byla ir likviduoti įmonę „Ellora 04522899“ Ltd. 2022 m. birželio 27 d. peticijos reikalavimai patvirtina, kad UAB „Baltic arms“ nesąžiningai ir ne pagal paskirtį naudoja 2021 m. kovo 4 d. pažymą. UAB „Baltic arms“ prašė pažymą išduoti Reglamento Nr. 1215/2012 pagrindu, tačiau pagal Reglamento 1 straipsnio 2 dalies b) punkto sąlygą šis reglamentas nėra taikomas bankrotui, su nemokių bendrovių ar kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams ir panašioms byloms. Nesustabdžius 2021 m. kovo 4 d. pažymos vykdymo Jungtinėje Karalystėje, „Ellora 04522899“ Ltd. gali būti iškelta bankroto byla, paskirtas administratorius - likvidatorius, kuris perimtų įmonės valdymą iš Z. V. ir veiktų suderintai su UAB „Baltic arms“ Lietuvos teismuose vykstančiuose ginčuose dėl neteisėtai užvaldyto didelės vertės turto UAB „Skomė“ valdymo. Ieškovų nuomone, nepriėmus teismui nutarties dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, dėl nurodytų priežasčių, akivaizdžiai būtų apsunkintas galimai palankaus ieškovams sprendimo civilinėje byloje įvykdymas bei akivaizdu, kad jis gali tapti nebeįmanomu, nes iki teismo sprendimo priėmimo ieškovė „Ellora 04522899“ Ltd. gali būti likviduota.
4.3. Akcentuoja, jog dėl teisminių ginčų yra kenkiama ieškovo Z. V. sveikatai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo Z. V. sveikatai dar ne vienerius metus atsakovės UAB „Baltic arms“ bus daromas labai didelis neigiamas poveikis, dėl ko įgyvendinti teismo sprendimą šioje byloje gali būti neįmanoma ir dėl galimos letalinės baigties.
Atsiliepimas
5. Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovai neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams palankaus teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, o ieškovų atskirojo skundo motyvai tokios pirmosios instancijos teismo nurodytos išvados nepaneigia.
5.2. Nurodo, kad ieškovai nei viename iš savo procesinių dokumentų nenurodė kaip jų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ar galėtų būti susijusios su ieškinio reikalavimu pripažinti negaliojančia atsakovų 2013 m. lapkričio 21 d. sudarytą sutartį. Ši sutartis sudaryta 2013 metais ir ginčijama tik dabar, o atsakovui nėra žinomos civilinės bylos, kurių pagrindu yra išduoti vykdomieji raštai ir šiuo metu yra vykdomi išieškojimai iš ieškovo Z. V., nes atsakovas nebuvo minimų bylų dalyvis.
5.3. Priešingai nei teigia ieškovai atskirajame skunde, nutartyje yra nurodyti išsamūs motyvai ir argumentai dėl kokių priežasčių teismas ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, todėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nėra.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „Baltic arms“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą nutraukti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantai neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Atskirojo skundo motyvai tokios teismo išvados nepaneigia.
6.2. Pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo kontekste turi būti vertinama, jeigu būtų priimtas galimai apeliantams palankus teismo sprendimas, ar būtų įmanomas atgręžtinio reikalavimo įvykdymas. Žinoma, tokia situacija yra tik hipotetinė, kadangi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantų turtinė padėtis negali niekaip pasikeisti, nes išieškojimas iš ieškovės „Ellora 4522899“ Ltd. Lietuvoje iš viso nevyksta, o išieškojimas iš ieškovo Z. V. pagal civilinėse bylose Nr. 2-429-466/2017, Nr. B2-420-413/2017, Nr. e2-1405-450/2017, Nr. A2-1821-577/2016, Nr. B2-420-413/2017, Nr. 2-1049-480/2016, Nr. 2-825-254/2016 išduotus vykdomuosius dokumentus vyksta tik formaliai, kadangi išieškotojų iš ieškovo Z. V. ir vykdomųjų bylų yra žymiai daugiau, ieškovas deklaruoja neturintis turto, o išieškojimas iš jo periodinių pajamų (rentos ir pensijos) yra tik simbolinis. Be to, atsakovė yra sėkmingai veikianti bendrovė ir galėtų įvykdyti bet kokį atgręžtinį reikalavimą prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių kontekste.
6.3. Nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma. Byloje apie tai nėra duomenų, nes ieškovai tokių duomenų net neteikė, kad atgręžtinio reikalavimo atveju išieškojimas iš atsakovės nebūtų įmanomas. Ieškovai, ginčydami 2020 m. gegužės 14 d. sutartį, net nesiekia jokių teisinių pasekmių, neprašo restitucijos taikymo ir kt. Taigi hipotetinis sprendimo įvykdymo atgręžimas yra dar labiau hipotetinis, nes išnagrinėjus civilinę bylą, nepriklausomai nuo bylos baigties, sprendimo įvykdymo atgręžimas nebūtų aktualus.
6.4. Pažymi, kad nutarties dalis, kurioje atmestas ieškovų prašymas sustabdyti išieškojimą iš ieškovo Z. V. pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus nenurodytų teismų civilinėse bylose Nr. 2-429-466/2017, Nr. B2-420-413/2017, Nr. e2-1405-450/2017, Nr. A2-1821-577/2016, Nr. B2-420-413/2017, Nr. 2-1049-480/2016, Nr. 2-825-254/2016, taip pat pagrįsta ir teisinga, kadangi ieškovai nenurodo, kokia gali būti grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Nei pradiniame 2022 m. kovo 14 d. ieškinyje, nei 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, nei atskirajame skunde ieškovai iš viso nieko nenurodo apie tai, kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti susijusios su ieškinio reikalavimu pripažinti negaliojančia 2013 m. lapkričio 21 d. sutartį. Ši sutartis nesusijusi nei su Vilniaus miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. e2-817-432/2017, nei su nurodytų teismų civilinėmis bylomis Nr. 2-429-466/2017, Nr. B2-420-413/2017, Nr. e2-1405-450/2017, Nr. A2-1821-577/2016, Nr. B2-420-413/2017, Nr. 2-1049-480/2016, Nr. 2-825-254/2016.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Nurodo, jog atskirojo skundo argumentai, kad nutartis yra nemotyvuota, todėl yra absoliutus sprendimo (t. y. nutarties) negaliojimo pagrindas, neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė išsamius argumentus ir motyvus, kodėl atmeta apeliantų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
10. Ieškovai atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį be motyvų, todėl nutartis turėtų būti panaikinta CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
11. CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas netenkino reiškiamų reikalavimų.
12. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė savo argumentaciją, kuria remiantis sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nutarties motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė esminius bylos teisinius argumentus bei nagrinėjamam klausimui aktualią teismų praktiką, taip pat argumentavo, kodėl netaiko laikinųjų apsaugos priemonių, o būtent, jog neįrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad ieškovams galimai palankaus teismo sprendimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Atkreiptinas dėmesys, jog vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kurio tikėjosi ieškovai, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas priėmė nemotyvuotą nutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus nutarties negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y., sustabdyti išieškojimo vykdymą UAB „Baltic arms“ naudai 2013 m. lapkričio 21 d. M. M. ir UAB „Baltic arms“ reikalavimų teisių perleidimo sutarties ir 2020 m. gegužės 14 d. BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ reikalavimų teisių perleidimo sutarties pagrindu: 1) iš „Ellora 04522899“ Ltd. pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017, įskaitant ir šios bylos atsakovei UAB „Baltic arms“ išduotą 2021 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pažymą dėl teismo sprendimo civilinėse ir komercinėse bylose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 53 straipsnio nuostatas daliai dėl 17 377,20 Eur sumos ir 6 proc. metinių procesinių išieškojimo; 2) iš Z. V. – pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus civilinėse bylose Nr. 2-429-466/2017, Nr. B2-420-413/2017, Nr. e2-1405-450/2017, Nr. A2-1821-577/2016, Nr. B2-420-413/2017, Nr. 2-1049-480/2016, Nr. 2-825-254/2016.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-1120/2020). Diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui turi teismas.
15. CPK 145 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių, kurias gali pritaikyti teismas, rūšys. Ieškovai pirmosios instancijos teismo prašė pritaikyti 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo proceso sustabdymą.
16. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymą procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019).
17. Visų pirma, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015).
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovų ieškinys yra prima facie pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčo dėl ieškinio prima facie pagrįstumo nėra, apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos plačiau nepasisako.
19. Kaip minėta (nutarties 15 punktas), pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas, bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas turėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-169-881/2021).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-53-943/2021). Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-173-302/2020).
21. Akcentuotina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingu atveju (t. y. pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018; 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-272-910/2022).
22. Šiuo atveju, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovai nepaaiškino ir nepateikė jokių įrodymų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius nurodytus vykdymo veiksmus, palankaus ieškovams teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Atitinkamai teismas vertino, jog ieškovai neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės. Ieškovai atskirajame skunde ginčydami šį teismo argumentą nurodo, jog teismas nevertino esminių ieškovų argumentų, o grėsmė pasireiškė tuo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iki teismo sprendimo priėmimo, ieškovė „Ellora 04522899“ Ltd. gali būti likviduota. Galimai palankaus ieškovams sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir dėl ieškovo Z. V. sveikatos būklės, kuri blogėja būtent dėl šios bylos.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog su šiuo ieškovų atskirojo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai konkrečiai nenurodė, pagal kuriuos vykdomuosius dokumentus, kokiose vykdomosiose bylose turi būti sustabdyti vykdymo veiksmai.
24. Antra, ieškovai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kurie pagrįstų būtinybę tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovų nurodyti argumentai apie ieškovo Z. V. sveikatos būklę bei apie tai, jog ieškovė „Ellora 04522899“ Ltd. gali būti likviduota, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o tokie argumentai laikytini nepakankamais tam, jog būtų taikoma pašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, kuri, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais bei neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, patys ieškovų argumentai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto esmės, nes laikinosios apsaugos priemonės pagal savo pobūdį sudaro prielaidas sklandžiai įvykdyti teismo sprendimą, tuo atveju jei jis būtų palankus ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Šiuo atveju, iš pateiktų ieškovų argumentų neaišku, kaip prašomos laikinosios apsaugos priemonės turėtų užtikrinti sklandų galimai palankaus sprendimo vykdymą.
25. Kartu pažymėtina, kad pati priverstinio vykdymo esmė suponuoja tai, jog asmuo, kurio atžvilgiu vykdomi priverstinio vykdymo veiksmai, neišvengiamai patirs neigiamų turtinių padarinių ir kitų nepatogumų, todėl vien tik deklaratyvūs teiginiai apie galimą sprendimo pasunkėjimą, apie tai, jog dėl ginčo blogėja ieškovo sveikata, nėra pakankama priežastis taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti vykdymo veiksmus.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai, be deklaratyvių tiek prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirojo skundo teiginių, nenurodė jokių esminių aplinkybių ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga – grėsmė tikėtinai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Priešingas šio ginčo aiškinimas t. y. besąlyginis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir vykdomosios bylos sustabdymas, nesant būtinybės atlikti tokius veiksmus, akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumą. Vykdomąją bylą galima sustabdyti tik įstatymo leidėjo numatytais išimtiniais atvejais, kai pareiškėjo reikalavimų negalima užtikrinti kitais būdais, arba kai tai yra vienintelė priemonė, galinti apsaugoti pareiškėją nuo grėsmės jai tikėtinai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui.
27. Svarbu pažymėti dar ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada sukelia mažesnius ar didesnius suvaržymus, todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikytų tokia apimtimi, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Atsižvelgiant į tai, visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių pernelyg didelio pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeistų šalių lygiateisiškumo, ekonomiškumo, proporcingumo principus, be to, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamų tikslų įgyvendinimo (užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą), nes neegzistuoja realus jų taikymo pagrindas – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas arba beprasmis.
28. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo veiksmų sustabdymą, atsižvelgė į šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo specifiką ir nenukrypo nuo nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsakius į esminius atskirojo skundo argumentus, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).
30. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas vertina, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Atsakovė UAB „Baltic arms“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias sudaro 484 Eur, priteisiant šias bylinėjimosi išlaidas proporcingai iš kiekvieno iš ieškovų. Atsakovė teismui pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
32. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
33. Teismas, įvertinęs prašomų priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų 484 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį, bylos sudėtingumą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15-8.16 punktais, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti proporcingai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidos pagrįstos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15-8.16 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantų (ieškovų) Z. V. ir „Ellora 04522899“ Ltd atskirąjį skundą atmesti
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“, juridinio asmens kodas 110786047, 242 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 242 Eur bylinėjimosi išlaidas iš „Ellora 04522899“ Ltd., juridinio asmens kodas 04522899, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.