- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2-272-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00053-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“ dėl nuostolių atlyginimo ir sutarties sąlygos pripažinimo niekine ir negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Laugina“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo ieškovės ir atsakovės UAB „Kontmena“ (toliau – atsakovė) sudarytos 2018 m. gegužės 30 d. Turto nuomos sutarties (toliau ir – sutartis) 8.2 punktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio, kitas šios sutarties sąlygas paliekant galioti nepakeistas; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 76 642,01 Eur patirtų nuostolių; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 76 642,01 Eur vertės atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir turtines teises bei pinigines lėšas (leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškove), esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, areštuojamą turtą pavedant surasti ir aprašyti antstoliui.
3. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Paaiškino, kad tikėtinai palankaus teismo sprendimo atveju yra teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, nes, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali netrukdomai perleisti šiuo metu jai nuosavybės teise priklausantį turtą, sumažinant savo mokumą. Dėl to ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas taptų neįmanomas arba labai apsunkintas. Ieškovės teigimu, atsakovės nesąžiningumą patvirtina rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad atsakovė neteisėtai subnuomojo ir galimai toliau subnuomoja ieškovės turtą bei iš šios veiklos gauna pajamų. Nesąžiningumas pasireiškia ir tuo, kad, sužinojusi apie ieškovės ketinimą nutraukti nuomos sutartį, atsakovė ne tik negrąžino ieškovei turto, bet ir toliau jį subnuomojo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: areštavo 76 642,01 Eur vertės atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir turtines teises bei pinigines lėšas (leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškove), esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, areštuojamą turtą pavedant surasti ir aprašyti antstoliui.
5. Teismas nustatė, kad, preliminariai įvertinus ieškovės ieškinio pagrįstumą, nėra pagrindo teigti, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl ieškinys yra prima facie pagrįstas.
6. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškinys reiškiamas bankrutuojančio juridinio asmens, nepagrindžia sprendimo įvykdymo apsunkinimo, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovės, kaip bankrutuojančio juridinio asmens, kreditorių reikalavimų tenkinimui užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi esminės reikšmės. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovės elgesys dėl galimai neteisėtos ieškovės turto subnuomos, taip pat ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto negrąžinimo rodo atsakovės nesąžiningumo tikimybę, todėl konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, ir prašymą patenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės reikalavimo prigimties, preliminariai nevertino tokio reikalavimo pagrįstumo protingumo, teisingumo principų turinio kontekste. Vien tai, kad apeliantė gavo 76 642,01 Eur pajamų iš ieškovei priklausančio ir apeliantės naudai įkeisto turto subnuomos, savaime nereiškia, jog tokias pajamas būtų gavusi ir ieškovė, ar kad ieškovė apskritai būtų vykdžiusi tokio tipo ūkinę komercinę veiklą. Apeliantė pajamas iš jos naudai įkeisto turto subnuomos gavo teisėtai – sutartis buvo sudaryta su ieškove, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kuris turto subnuomai davė sutikimą, įtvirtintą sutarties 8.2. punkte. Sutartis yra pasibaigusi, todėl jos panaikinimas atgaline data neturėtų būti nagrinėtinas teisme, nes sutarties punkto panaikinimas nesukels jokių materialiųjų padarinių sutarties šalims.
7.2. Ieškovė neprašo modifikuoti kitų sutarties sąlygų, nes iš atsakovės gavo daugiau nei 80 000 Eur nuomos mokesčio (daugiau nei 20 000 Eur buvo avanso bei daugiau nei 60 000 Eur vykdant teismo sprendimą dėl nuomos mokesčio priteisimo). Ieškovė, teigdama, kad patyrė nuostolių dėl atsakovės vykdytos subnuomos, kurią sutartis leido, elgiasi nesąžiningai. Tokiu atveju ieškovė apeliantei turėtų grąžinti pagal sutartį gautas pajamas, nes sutartis buvo sudaryta siekiant eliminuoti ieškovės patiriamas sąnaudas turtui išlaikyti ir prižiūrėti bei gauti pajamas iš turto (sub)nuomos. Ieškovė nenori prisiimti turto priežiūros ir išlaikymo išlaidų. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų apie atsakovės patirtas 71 047,16 Eur dydžio turto priežiūros išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas.
7.3. Nėra įrodyta grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Skundžiamos nutarties išvados prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1444-943/2020, nagrinėjant bylą tarp tų pačių šalių padarytoms išvadoms. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė gali slėpti turtą, vengti teismo sprendimo vykdymo. Tarp ieškovės ir atsakovės vyksta teisminiai ginčai, susiję su ginčo sutarties vykdymu. Apeliantė nevengia vykdyti teismų sprendimų – yra atsiskaičiusi su ieškove pagal sprendimus, kuriais ieškovei iš atsakovės priteistos sumos.
7.4. Reikšminga aplinkybė yra ta, kad ginčo suma, kurią prašoma priteisti ieškiniu, yra beveik dvidešimt kartų mažesnė už reikalavimo teises, kurias atsakovė turi į ieškovę (patvirtintų kreditorinių reikalavimų apimtis).
7.5. Apeliantė (atsakovė) yra parodžiusi visą jai žinomą ieškovės turtą nemokumo administratoriui Mindaugui Krupavičiui, kuris jo (dalies) tiesiog neperima ir tuo manipuliuoja, siekdamas kenkti atsakovei ir neteisėtai nevykdyti ieškovės kreditorių komiteto 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dėl ieškovės turto pardavimo. Nemokumo administratoriui neaprodyta tik nedidelė dalis menkaverčio ieškovės turto, kurio buvimo vieta atsakovei nėra žinoma.
7.6. Vienašališkai iš atsakovės perimtu vertingu turtu (butais Nidoje) ne tik naudojasi pats nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius, tačiau juos nuomoja tretiesiems asmenims. Tuo tarpu ieškovės turto, kuris nemokumo administratoriui nėra reikalingas, jis iš atsakovės neperima bei kaltina atsakovę turto neperdavimu ir neva neteisėtu subnuomojimu.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus: nurodė reikalavimų teisinį ir faktinį pagrindą, pateikė ieškinio reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui įvertinti ieškovės ieškinį kaip preliminariai pagrįstą. Atsakovės argumentai, susiję su ieškinio nepagrįstumu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Be kita ko, atsakovės argumentai dėl atsiskaitymo su ieškove, atsakovės kreditorinio reikalavimo ieškovės bankroto byloje dydžio nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu.
Atsiliepimas
8.2. Atsakovės teiginiai, kad ji ieškovės nemokumo administratoriui stengiasi perduoti ieškovei priklausantį turtą, tačiau šis sąmoningai atsisako tą turtą perimti, yra nepagrįsti. Ieškovės nemokumo administratorius yra suinteresuotas perimti (susigrąžinti) visą ieškovės turtą, tačiau atsakovė atsisako jį perduoti arba sąmoningai skundžia visus nemokumo administratoriaus veiksmus, susijusius su turto perėmimu, kitais būdais trukdo atlikti turto perėmimą. Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad ji siekė perduoti ieškovei turtą.
8.3. Aplinkybė, kad atsakovė yra nesąžininga, nes neteisėtai naudojasi ieškovės turtu ir vengia šį turtą grąžinti ieškovei, yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (pvz., Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1149-1120/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-49-555/2021). Šiuose teismų procesiniuose sprendimuose yra konstatuota, kad tolesnė ieškovės turto nuoma (subnuoma) – negalima.
8.4. Apeliantės nesąžiningumas pasireiškia ir tuo, kad ji, sužinojusi apie ieškovės ketinimą nutraukti nuomos sutartį, ne tik negrąžino ieškovei turto, bet ir toliau jį subnuomojo. Be to, iki šiol nėra grąžinusi ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, kuris atsakovei buvo perduotas nuomos sutarties pagrindu. Dėl to yra pagrindas manyti, kad atsakovė ir toliau neteisėtai naudojasi šiuo turtu bei galimai jį subnuomoja. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra pakankamai didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
12. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016, kt.).
14. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais įrodinėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą: prašymą dėl įrodymų pateikimo, prašymą dėl bylos sustabdymo ar atidėjimo, 74 134,96 Eur mokėjimo nurodymą, raštą dėl turto, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pridėtų įrodymų turiniu, vadovaudamasis nutartyje aptartais kasacinio teismo išaiškinimais dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, pažymi, kad atsakovės teikiami nauji įrodymai turi teisinės reikšmės, siekiant nustatyti aplinkybes, susijusias su sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių klausimu, be to, laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos nepranešus atsakovei apie ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taigi atsakovė pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos ir jai pagrįsti reikalingų įrodymų. Ieškovė su atsakovės prie atskirojo skundo pridėtais įrodymais galėjo susipažinti ir dėl jų savo poziciją išdėstyti atsiliepime į atskirąjį skundą. Nurodytų motyvų pagrindu atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai priimami ir vertintini, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).
18. Atsakovė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinyje išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo teigti, kad ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai dėl sutarties sąlygos pripažinimo niekine ir negaliojančiu ab initio (nuo pradžios), nuostolių atlyginimo yra akivaizdžiai nepagrįsti, kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo teisių gynimo būdą. Pažymėtina tai, kad dėl ieškovės materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. ištyrus abiejų ginčo šalių pateiktus įrodymus, nustačius reikšmingus bylai faktus ir juos teisiškai kvalifikavus. Dėl to sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovės nurodomos aplinkybės dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nuostolių (ne)pagrįstumo, (ne)galimumo pripažinti negaliojančia sutarties nuostatą, yra civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Nenustačius aplinkybių, iš kurių jau šioje proceso stadijoje būtų aišku, kad ieškovės ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo.
20. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pripažinę, kad egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
22. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, t. y. kad ji ėmėsi ar gali imtis veiksmų, siekdama slėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jai priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus pripažįsta pagrįstais.
23. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
24. Teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
25. Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-798/2021; 2021 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1043-881/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021).
26. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės, kaip bankrutuojančio juridinio asmens, kreditorių reikalavimų patenkinimui užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi esminės reikšmės, be to, atsakovės elgesys dėl galimai neteisėtos ieškovės turto subnuomos, taip pat ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto negrąžinimas, rodo atsakovės nesąžiningumo tikimybę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pakankamo pagrindo pritarti tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.
27. Ieškovės nurodomas atsakovės elgesys dėl galimai neteisėtos ieškovės turto subnuomos, dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto negrąžinimo yra susijęs su bylos nagrinėjimu iš esmės, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra ir negali būti nagrinėjama iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į bylą pateikti įrodymai liudija, jog tarp ieškovės ir atsakovės vyksta keletas teisminių ginčų, susijusių su ginčo sutarties vykdymu. Tai, kad yra kilęs šalių ginčas dėl teisės subnuomoti ieškovės turtą, savaime nepagrindžia, jog atsakovei nepalankaus teismo sprendimo atveju ši vengs teismo sprendimą įvykdyti ir (ar) tyčia apsunkins jo vykdymą. Siekiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti įrodinėjami atsakovės veiksmai, rodantys siekį išvengti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste pagrįsti nepakanka remtis byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas atlyginti nuostolius.
28. Kiti ieškovės nurodyti argumentai, kuriais motyvuojamas atsakovės nesąžiningumas, šioje proceso stadijoje neteikia pakankamo pagrindo vertinti, kad atsakovė ėmėsi ar gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo, jeigu šiuo bus patenkintas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje ieškovė nepateikė tikėtinų duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie galimą atsakovės nesąžiningumą būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t. y. apie jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, imtis kitokių nesąžiningų veiksmų tam, jog išvengtų arba apsunkintų būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei, įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Ieškovei nepagrindus tikėtinų nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, ieškinio suma, vadovaujantis pirmiau aptarta teismų praktika, taip pat negali būti savarankiškas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nenustačius antrosios būtinos sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu negali būti taikomos.
30. Pažymėtina tai, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingu atveju (t. y. pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).
31. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju nustatytomis aplinkybėmis netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, todėl yra pagrindas apskųstą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.