- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- e2-16-464/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00053-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Euromisa“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Euromisa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria jos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Laugina“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Kontmena“ dėl nuostolių atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Euromisa“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą šio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2347-852/2023 dėl paaiškėjusių naujų bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, taip pat dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai).
2. Nurodė, kad civilinė byla Nr. e2-2347-852/2023 buvo pradėta pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) ,,Laugina“ ieškinį atsakovei UAB ,,Kontmena“ dėl 2018 m. gegužės 30 d. turto nuomos sutarties 8.2 papunkčio pripažinimo negaliojančiu, 101 642,01 Eur nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-382-881/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikino ir ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Nagrinėjant bylos dalį iš naujo, šalys 2023 m. birželio 29 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti jų 2023 m. birželio 28 d. sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovė pripažino ieškovės 42 257,79 Eur reikalavimą ir sutiko su tokio dydžio ieškovės finansinio reikalavimo patvirtinimu atsakovės nemokumo byloje. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartimi šalių sudarytą taikos sutartį patvirtino ir šią bylos dalį nutraukė.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjos teigimu, po teismo nutarties patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį priėmimo jai tapo žinomos tokios ginčo teisingam išnagrinėjimui aktualios faktinės aplinkybės, kad ieškovės ir atsakovės nemokumo administratoriai M. K. ir A. S. yra geri pažįstami. Atsakovės nemokumo administratorius, nenorėdamas pyktis su ieškovės nemokumo administratoriumi, sutiko sudaryti taikos sutartį, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Be to, priimant nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, buvo pažeisti atsakovės ir jos kreditorių, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, interesai, sumažinant jų finansinių reikalavimų, patvirtintų BUAB ,,Kontmena“ nemokumo byloje, patenkinimo galimybę. Todėl prašo atnaujinti procesą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti, taikos sutarties netvirtinti ir, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjai UAB ,,Euromisa“ 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti – nurodyti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad byloje priimtu procesiniu sprendimu teismas nusprendė dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų, koks sprendimas, pareiškėjos manymu, turėtų būti priimtas dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų atnaujintame šalių ginče dėl nuostolių atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad prie pareiškėjos prašymo pridėta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1571-880/2023 patvirtina, kad pareiškėja į BUAB „Kontmena“ nemokumo bylos nagrinėjimą įtraukta kaip buvusios kreditorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „NT Lietuvoje“ teisių perėmėja pagal šių juridinių asmenų 2023 m. birželio 6 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Tokia aplinkybė kelia papildomų abejonių dėl pareiškėjos suinteresuotumo bylos, kurios nagrinėjimą prašoma atnaujinti, baigtimi.
5. Pareiškėja UAB ,,Euromisa“ 2023 m. spalio 30 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą, kuriame ji nesutiko su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartyje nustatytais šalintinais trūkumais ir prašė teismo pačiam pasinaikinti nutartį. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-442-650/2023 buvo nustatyti analogiški, kaip ir šioje byloje, prašymo atnaujinti procesą trūkumai. Pareiškėjos nuomone, teismas turėtų susipažinti su toje byloje pateiktu atskiruoju skundu ir jame išdėstytais argumentais, kurie yra aktualūs sprendžiant ir jos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjos UAB ,,Euromisa“ prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-23477-852/2023 procesą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėja 2023 m. spalio 30 d. pateiktame prašyme (pasiūlyme) nenurodė jokių teisinių ar faktinių argumentų, kodėl teismas turėtų pasinaikinti 2023 m. spalio 23 d. nutartį, todėl tokio pareiškėjos prašymo netenkino.
8. Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių papildomų duomenų ar argumentų, siekdama pašalinti teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi nustatytus trūkumus, nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą padaryti išvadą, kad civilinėje byloje, kurią prašoma atnaujinti, priimtu procesiniu sprendimu buvo nuspręsta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų, taip pat nenurodė, koks sprendimas turėtų būti priimtas dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų atnaujintame ginče. Kadangi šie esminiai trūkumai nustatytu terminu nebuvo pašalinti, todėl prašymą atnaujinti procesą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėja UAB ,,Euromisa“ atskirajame skunde prašo: (1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu išaiškinti, ar CPK 115 straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo negali būti skundžiama atskiruoju skundu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisės į teisminę gynybą principui; (2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį ir prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismo nutartis, kuria pareiškėjai buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti, yra iš esmės analogiška Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. eA2-442-650/2023, kurioje buvo nustatyti tokie patys kito pareiškėjos paduoto prašymo atnaujinti procesą trūkumai. Nors pareiškėja kartu su 2023 m. spalio 30 d. prašymu pateikė ir jos Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-442-650/2023 teiktą atskirąjį skundą dėl toje byloje priimtos analogiškos 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties, teismas šių argumentų neįvertino ir padarė nepagristą išvadą, kad 2023 m. spalio 30 d. prašymas yra be motyvų.
9.2. Prašymo atnaujinti procesą turinys ir forma atitinka tokiems prašymams keliamus reikalavimus. Pareiškėja aiškiai nurodė argumentus ir aplinkybes, patvirtinančias, kad byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, teismas nusprendė ir dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų. Prašyme aiškiai nurodyta, kad atsakovės nemokumo administratorius A. S., net neperėmęs bendrovės dokumentų, jos vardu nepagrįstai prisiėmė 42 257,79 Eur dydžio piniginę prievolę kitai bankrutuojančiai bendrovei, taip pažeisdamas atsakovės ir jos kreditorių, be kita ko, ir UAB „Euromisa“, interesus. Kreditoriams dėl tokių administratoriaus A. S. neteisėtų veiksmų sumažėjo tikimybė atgauti skolas iš atsakovės BUAB ,,Kontmena“. Pareiškėja savo prašyme aiškiai suformavo ir jo dalyką, t. y. prašė atnaujinti išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2347-852/2023 procesą, atsisakyti patvirtinti taikos sutartį, panaikinti nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, atnaujinus procesą bylą nagrinėti iš esmės ir ieškovės ieškinį atmesti.
9.3. Savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje kitoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017 procesas buvo atnaujintas. Todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta dar ir dėl to, kad buvo nesivadovauta Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais analogiškoje byloje, kurioje pasisakyta analogiškais teisės klausimais.
9.4. CPK 115 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisės į teisminę gynybą principui. Tik pats pirmosios instancijos teismas, kaip vienintelė ir galutinė instancija, sprendžia dėl trūkumų egzistavimo, o toks teisinis reguliavimas paneigia asmens teisę į apeliaciją, kuri turi būti iškreiptai įgyvendinama per skundus dėl dokumento grąžinimo jį pateikusiam asmeniui.
Atsiliepimas
10. Ieškovė LUAB ,,Laugina“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
10.1. Pagrįsta teismo išvada, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, priimtu procesiniu sprendimu teismas nusprendė dėl jos materialiųjų teisių ar pareigų. Aplinkybė, kad pareiškėja yra vienos iš bylos šalių kreditorė, ar pareiškėjos nurodytas tuometinis atsakovės nemokumo administratoriaus veiksmų vertinimas savaime nereiškia, kad byloje buvo nuspręsta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų.
10.2. Nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei 2023 m. spalio 30 d. prašyme, nei atskirajame skunde pareiškėja nenurodė, dėl kokių konkrečiai jos materialiųjų teisių ar pareigų buvo nuspręsta Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2347-852/2023.
10.3. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1415-464/2017 ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl nėra pagrindo nagrinėjamą bylą spręsti taip pat, kaip anksčiau išnagrinėtą bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 16 punktas; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, 20 punktas).
12. Prašymai atnaujinti procesą turi būti paduodami ir nagrinėjami laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 370 straipsnyje yra reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka, t. y. teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) visų pirma išsprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) po to prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas (CPK 370 straipsnio 2–3 dalys); 3) jeigu šis prašymas patenkinamas, atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Kiekvienoje iš šių procesinių stadijų turi būti atliekami tik jai priskirtini veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024, 46 punktas).
13. CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pradinėje stadijoje – sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą.
14. Iš minėtos teisės normos dispozicijos matyti, kad prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje teismui pakanka įsitikinti tik tuo, ar šis prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus formaliuosius turinio ir formos reikalavimus, taip pat tai, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų pagrindų, kuriuos nustačius prašymą priimti atsisakoma. Jeigu teismas padaro išvadą, kad būtina taikyti trūkumų šalinimo institutą ir jį taiko, o prašymą padavęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trūkumų neištaiso, prašymas dėl proceso atnaujinimo laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės UAB ,,Euromisa“ prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2347-852/2023 skundžiama nutartimi pripažino nepaduotu ir grąžino jį apeliantei, prieš tai 2023 m. spalio 23 d. nutartimi taikęs procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutą bei konstatavęs, kad teismo nurodymai neįvykdyti. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo poziciją dėl būtent tokio jos prašymo turinio įvertinimo, teigia, kad prašyme atnaujinti procesą yra nurodytos ir aplinkybės, kuriomis vadovaudamasi ji įrodinėja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą procesui atnaujinti, ir yra aiškiai suformuluotas šio prašymo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo įvardyti trūkumai nesudarė kliūties tokį prašymą priimti netaikant trūkumų šalinimo instituto.
16. Kaip matyti, apeliantė savo prašyme įvardijo du savarankiškus faktinius bei teisinius pagrindus, kuriais grindžiamas jos siekis pakartoti civilinės bylos Nr. e2-2347-852/2023 procesą – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir to paties straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl trūkumų pašalinimo, vertino, kad prašymo dalis, grindžiama CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, yra ydinga, nes nenurodytos aplinkybės, kurios leistų padaryti išvadą, jog byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, buvo nuspręsta dėl apeliantės materialiųjų teisių ar pareigų ir nėra aišku, kaip apeliantė yra susijusi su ta byla.
17. Viena vertus, tokie nutarties motyvai iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teismas jau pradinėje, t. y. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje siekė įsitikinti apeliantės paduoto prašymo pagrįstumu, o tai nėra suderinama su šios nutarties 12 punkte aptartomis tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimo taisyklėmis, nustatytomis CPK 370 straipsnyje. Prašymo priėmimo momentu negali ir neturi būti sprendžiama dėl jo pagrįstumo, tai atliekama vėlesnėje – prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo – stadijoje (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Ar prašyme nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą procesui atnaujinti, ar jų nurodyta pakankamai ir ar jos teisiškai svarbios bei patvirtinančios vienokius ar kitokius faktus, lemiančius proceso atnaujinimo poreikį, teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, nenagrinėja ir nevertina.
18. Kita vertus, prašyme atnaujinti procesą apeliantė nurodė, kad 2023 m. birželio 28 d. taikos sutartį bylos šalių vardu pasirašę jų nemokumo administratoriai buvo seni pažįstami ir turėjo asmeninių interesų, kad taikos sutartimi atsakovė, kurios kreditore yra pareiškėja, nepagrįstai pripažino 42 257,79 Eur ieškovės reikalavimą, kad taikos sutarties sąlygos neatitiko atsakovės kreditorių interesų ir su jais nebuvo derintos, kad atsakovė, pripažindama ieškinio dalį, nepagrįstai padidino kreditorinių reikalavimų dydį ir kartu pažeidė apeliantės, kaip kreditorės, teises, sumažėjus apeliantės ir kitų atsakovės kreditorių galimybei atgauti skolą iš bankrutavusios atsakovės.
19. Taigi, apeliantė nurodė prašymo atnaujinti procesą faktinį pagrindą, iš kurio galima identifikuoti, kokiomis aplinkybėmis yra grindžiamas šis prašymas, o išvadą, ar nurodytos aplinkybės yra pagrįstos įrodymais ir ar jos yra pakankamos procesui išnagrinėtoje byloje atnaujinti pagal prašyme įvardytus teisinius pagrindus, būtų galima padaryti tik atlikus CPK 370 straipsnio 2 dalyje numatytus procesinius veiksmus bei teismo posėdyje išnagrinėjus šį prašymą. Todėl, kitaip nei buvo spręsta pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartyje, šiuo konkrečiu atveju nebuvo prielaidų taikyti trūkumų šalinimo institutą vien dėl to, kad teismas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje suabejojo šio prašymo pagrįstumu.
20. Prielaidų taikyti trūkumų šalinimo institutą nebuvo ir dėl prašyme suformuluoto jo dalyko. Apeliantė aiškiai nurodė, kokio procesinio rezultato yra siekiama, t. y. prašoma netvirtinti taikos sutarties, panaikinant 2023 m. liepos 17 d. nutartį, kuria ši taikos sutartis buvo patvirtinta, išnagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti.
21. Apibendrinant argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, 2023 m. spalio 23 d. nutartimi nustatęs apeliantei terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, suklydo. Atitinkamai, nebuvo ir pagrindo atsisakyti priimti apeliantės prašymą dėl neištaisytų trūkumų, nes tokių trūkumų nėra. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
22. Apeliantės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar CPK 115 straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo negali būti skundžiama atskiruoju skundu, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisės į teisminę gynybą principui, atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas jokių aplinkybių, keliančių abejonių dėl CPK 115 straipsnio 5 dalies atitikties Konstitucijai ir būtinybės dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą, neįžvelgia. Priešingai nei teigia apeliantė, teisė į apeliaciją asmeniui, kurio procesiniam dokumentui yra nustatyti trūkumai, nėra užkertama, šis asmuo turi teisę skųsti teismo procesinį dokumentą, kuris yra priimamas kaip tokios nutarties neįvykdymo rezultatas, ką šiuo atveju apeliantė ir padarė, pateikdama atskirąjį skundą.
23. Ieškovės LUAB ,,Laugina“ prašymas priteisti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nesprendžiamas, nes bylos dėl proceso atnaujinimo procesas dar nėra pasibaigęs. Šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos procesinę baigtį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Euromisa“ prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.