Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1159-861/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-04
Bylos Nr.: 2A-1159-861/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05834-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Donata Kravčenkienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: Z. V.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“, M. M.

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1159-861/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05834-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) ieškovo Z. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. V. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“ ir M. M. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Z. V. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis nuo pasirašymo momento 2013 m. lapkričio 21 d. atsakovų M. M. ir UAB „Baltic arms“ reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir 2013 m. lapkričio 21 d. M. M. ir UAB „Baltic arms“ reikalavimų teisės pirkimo - pardavimo sutartį, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad ginčo sutartys buvo sudarytos tam, kad UAB „Baltic arms“, niekada neturėjusi jokių sutartinių ar kitokių santykių su UAB „FF Lizingas“, taptų BUAB „FF Lizingas“ kreditore ir įtakotų nurodytos įmonės bankroto procedūras, taip pat ir įsigyti iš BUAB „FF Lizingas“ reikalavimus į UAB „Skomė“ akcininkus Z. V. bei kontrolinio 53,6 proc. UAB „Skomė“ akcijų paketo savininkę Ellora 4522899 Ltd. Faktinį vadovavimą BUAB „FF Lizingas“ bankroto procesui kreditorių komiteto pirmininko UAB „Baltic arms“ direktorius J. M. įvairiapusiškai panaudojo savo ir savo bendrininkų interesams. J. M. vadovaujama UAB „Skomė“ inicijavo UAB „FF Lizingas“ bankroto bylą, o J. M. vadovaujama UAB „Baltic arms“ sudarė ginčo sutartys. Be šių sutarčių sudarymo UAB „Baltic arms“ nebūtų galėjusi sudaryti jų pagrindu ir kitų sutarčių, kurių pasekmių dėka veikiama prieš ieškovą. Taip pat teismui buvo nepagrįstai pateiktas pareiškimas dėl UAB „FF lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Tikrieji tokių J. M. vadovaujamų UAB „Baltic arms“ ir UAB „Skomė“ veiksmų tikslai yra UAB „Skomė“ akcininkų Z. V., R. V. ir jų vadovaujamų įmonių UAB „Infoverslas“ bei Ellora 4522899 Ltd, iki 2009 m. drauge valdžiusių 70,4 proc. visų UAB „Skomė“ akcijų, taip pat UAB „FF Lizingas“ eliminavimas iš didelės vertės turto UAB „Skomė“ akcininkų ir/ar kreditorių, siekis juos privesti prie bankroto ir eliminuoti iš akcininkų ginčų. Tai įgyvendinti UAB „Baltic arms“ vardu, neatskleidžiant ir nenaudojant tam įmonės UAB „Skomė“, be ginčo sutarčių ar kokios nors kitos sutarties, kurios pagrindu UAB „Baltic arms“ taptų BUAB „FF Lizingas“ kreditore, o vėliau - ir kreditorių komiteto pirmininke, neįmanoma. Bylų ieškovai ar jų teisių perėmėjai atvirai deklaruoja jų tikruosius tikslus, nes išsiieškoti iš Z. V. dirbtinai priteisiamų skolų jie nesitiki, nes kiek beprisiteistų, nėra jokios tikimybės išieškoti priteistas sumas. Suinteresuotumą neatskleisti savo tikrųjų santykių su J. M. ir jo vadovaujamomis UAB „Baltic arms“ bei UAB „Skomė“ turi ir bankroto administratorius UAB „Admivita“, pateikusi nemotyvuotą prašymą teismui dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo atsakovo UAB „Skomė“ atžvilgiu, nors bankroto administratorius privalėjo ginti kreditorių interesus tenkinti jų finansinius reikalavimus, o ne mažinti jų sumokėjimą. Bylų nagrinėjimai kontroliuojami M. šeimos narių. Taigi, ginčo sutartys pažeidžia teisėtus ieškovo interesus ir teises tinkamai gintis ginčuose dėl UAB „Skomė“ valdymo, taip pat ir teisminiuose ginčuose, kilusiuose iš BUAB „FF Lizingas“ bankroto bylos dalyvių santykių, nes tokiu būdu J. M. vadovaujamos UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ siekė įgyti ir įgijo didelius finansinius reikalavimus į ieškovą, sudarant jam finansines problemas, apribojant gydymosi ir pragyvenimo lėšas, apsunkinant žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidų atstovaujant teismuose sumokėjimą.

3. Ieškovo teigimu, ginčo sutartys pripažintinos negaliojančiomis CK 1.78 str. 1 d., 3 d. ir 5 d. ir kitais pagrindais, prašant teismą konstatuoti niekinio sandorio faktą ir pašalinti šio niekinio sandorio teisines pasekmes, nes sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Nurodo, kad sutartys CK 1.81 str. 1 d. pagrindu pripažintinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai ar gerai moralei. Nebuvo jokios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančios priežasties UAB „Baltic arms“ sudaryti ginčo sutartis su atsakovu M. M., kad įsigyti rizikingą reikalavimą į bankrutuojančią įmonę UAB „FF Lizingas“. Tikrasis ginčo sutarčių sudarymo tikslas - veikimas prieš ieškovą, siekiant dirbtinai eliminuoti iš UAB „Skomė“ akcininkų, sukurti finansines problemas, likviduoti, dalyvauti didelės vertės UAB „FF Lizingas“ turto išpardavime ir/ar pasisavinime per šios įmonės bankroto procedūras. Tai daryta išskirtinai tik dėl to, kad išlaikyti neteisėtą UAB „Skomė“ valdymą, kuris buvo nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Šiuo atveju CPK 1.80 str. 2 d. numatytos taisyklės dėl restitucijos taikymo netaikomos, nes abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pastebi, kad UAB „Skomė“ pateikė ieškinį dėl UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo, net nebūdama jos kreditore. Vilniaus apygardos teismo sprendimai dėl UAB „Skomė“ ir UAB „FF Lizingas“ ginčų teismuose dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir UAB „Skomė“ skolos priteisimo UAB „FF Lizingas“ įsiteisėjo jau po 2013 m. lapkričio 13 d., t. y. jau po 2013 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo. Tapusi BUAB „FF Lizingas“ kreditorių komiteto pirmininke, UAB „Baltic arms“ vadovavo BUAB „FF Lizingas“ bankroto procedūrai. UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos nagrinėjimas teisme ir bankroto procedūros buvo dirbtinai tęsiami, tęsiant šios įmonės likvidavimą, nors joje nebebuvo jokio turto, naudojant ją, kaip instrumentą teisminiams ginčams su Z. V. ir jo atstovaujama Ellora 4522899 Ltd inicijuoti ir tęsti. Tokią priežastį atvirai Kauno apygardos teismui nurodydavo drauge su J. M. vadovaujamomis UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ veikianti BUAB „FF Lizingas“ bankroto administratorė UAB „Admivita“, kad būtų dirbtinai pratęstas UAB „FF Lizingas“ likvidavimas. Taigi, ginčo sutartys patvirtina jų sudarymo slepiamus tikslus, prieštarauja viešojo intereso gynimui bankroto byloje ir CK 1.5 str. nustatytiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

Žemesnės instancijos teismas

4. Dėl nurodytų aplinkybių, ginčo sutartys pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir CK 1.86 str. 1 d. pagrindu, kaip tariami sandoriai, atsakovės UAB „Baltic arms“ sudaryti tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), taip pat ir CK 1.87 str. 1 d. pagrindu, kaip apsimestiniai sandoriai, sudaryti pridengti kitam sandoriui, t. y. siekiui likviduoti ir/ar apsunkinti šiam atsakovui oponuojančių UAB „Skomė“ akcininkų ginčus dėl UAB „Skomė“ valdymo. Taip pat sutartys pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis ir CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, nes sudarytos šių sutarčių šalių atstovų, visų pirma, UAB „Baltic arms“ ir jos vadovo J. M. piktavališko siekio sudaryti šiuos sandorius kitais, t. y. nedeklaruojamais tikslais. Šiuo atveju apgaulė, sudarant ginčo sutartis, pasireiškė šių sutarčių šalių tylėjimu, t. y. aplinkybių, kurias laiku sužinojęs ieškovas būtų laiku ėmęsis teisminės gynybos veiksmų, jų neatskleidimu ir šios bylos atsiliepimuose į ieškinius, visiškai į juos neatsikertant. Taip pat sutartys sudarytos pažeidžiant ir CK 1.82 str. (juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas) 1 d. reikalavimą, nes sudaryti akivaizdžiai rizikingi (įsigyjant reikalavimą į įmonę, kuriai tik iškelta bankroto byla) ne įmonės įstatuose numatytam tikslui - pelno siekimui - pasiekti. Tad šios ginčo sutartys sudarytos pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujant juridinio asmens tikslams. Pastebi, kad ginčo reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia CK 6.305 str. ir 6.306 str., kuriuose nenumatyta, kad reikalavimo teisė galėtų būti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku. Reikalavimo teisės perleidžiamos reikalavimo teisių perleidimo sutartimis, kurių sudarymą ir vykdymą reglamentuoja CK VI skyrius. Ginčo pirkimo-pardavimo sutartimi parduodama ir perkama reikalavimo teisė į UAB „FF Lizingas“, kuri yra ginčo reikalavimo perleidimo sutarties dalykas. Negalima pirkti tai, kas jau įvykdyta reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, arba atvirkščiai – perleisti reikalavimo teisę, kuri jau parduota. Šių ginčo sutarčių turinys neleidžia vienareikšmiškai nustatyti kuri buvo sudaryta pirmiau, taip pat neleidžia nustatyti, ar mokėta du kartus po 50 000 Lt, ar vieną kartą, ir pagal kurią ar abi sutartis mokėta.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Baltic arms“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo dalyje dėl 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties ir dėl 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisės pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis bylą nutraukti CPK 293 str. 1 p. pagrindu, jeigu byla nebūtų nutraukta šiuo pagrindu, ieškinį atmesti. Taip pat prašo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 4 000 Eur baudą, 50 proc. sumos lygiomis dalimis skiriant atsakovams, bei iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodo, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančia ginčo reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, pagal kurią cedentas atsakovas M. M. perleido cesionarijui atsakovei iš 2011 m. liepos 20 d. paskolos sutarties kylančią reikalavimo teisę į skolininkę likviduotą dėl bankroto LUAB „FF lizingas“, kurios didžiausias akcininkas ir vadovas - direktorius buvo ieškovas Z. V.. Ieškovas taip pat prašo pripažinti negaliojančia 2013 m. lapkričio 21 d. sutartį, kurioje šalys susitarė dėl cesijos sutartimi perleidžiamos reikalavimo teisės kainos. Realiai cesijos sutartis ir 2013 m. lapkričio 21 d. sutartis yra vienas susitarimas dėl reikalavimo teisės perleidimo. Tai patvirtina cesijos sutarties 1.3 p., kur nustatyta, kad reikalavimo teisės perleidimo kaina ir jos sumokėjimo tvarka nustatoma atskira sutartimi tarp pradinio kreditoriaus, t. y. cedento atsakovo M. M. ir naujojo kreditoriaus, t. y. cesionarijaus atsakovės.

7. Atsakovės teigimu, byla dėl cesijos sutarties ir dėl 2013 m. lapkričio 21 d. sutarties pripažinimo negaliojančiomis nutrauktina CPK 293 str. 1 p. pagrindu, kadangi patikslintu ieškiniu reiškiamas materialiųjų teisinių padarinių negalintis sukelti reikalavimas, kuris negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra tinkamas teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Ieškovas nenurodė, kokią įtaką jo padėčiai turėjo sudarytos sutartys, taip pat kokie materialiniai teisiniai padariniai jam hipotetiškai galėtų atsirasti tenkinus ieškinį.

8. Paaiškina, kad ginčo sutarčių šalys yra pradinis kreditorius cedentas atsakovas M. M. ir naujasis kreditorius cesionarijus atsakovė UAB „Baltic arms“. Skolininke šios cesijos sutarties kontekste buvo LUAB „FF lizingas“, kuri buvo skolinga atsakovui M. M. pagal 2011 m. liepos 20 d. paskolos sutartį 50 000 Lt paskolos, palūkanas ir kt. Ieškovas jokia forma ir jokia apimtimi šiuose teisiniuose cesijos santykiuose nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti, sutartyse nebuvo tariamasi nei dėl ieškovo teisių, nei dėl pareigų ginčijamų sutarčių šalių ar skolininkės LUAB „FF lizingas“ atžvilgiu ar pan. Be to, sutartys negalėjo turėti įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai, kadangi jau buvo prasidėjęs vykdymas pagal 2011 m. liepos 20 d. paskolos sutartį, kurios įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Patenkinus ieškinį, ieškovo padėtis niekaip nepasikeistų, kadangi ieškovas neįgytų nei teisių, nei pareigų cesijos sutarties ir 2013 m. lapkričio 21 d. sutarties šalių atsakovų ir / ar skolininkės LUAB „FF lizingas“ atžvilgiu. Kita vertus, nenutraukus bylos, ieškinys atmestinas, kadangi nėra pagrindo cesijos sutartį ir 2013 m. lapkričio 21 d. sutartį (iš tikrųjų tai yra viena sutartis) pripažinti negaliojančiomis. Jokių argumentų ir įrodymų, dėl kurių ginčo sutartys galėtų būti pripažintos negaliojančiomis, ieškovas nepateikė.

9. Pažymi, kad cesijos sutartis ir 2013 m. lapkričio 21 d. sutartis buvo sudarytos teisėtai, šios sutartys neprieštarauja įstatymams ir 2011 m. liepos 20 d. paskolos sutarčiai. Taip pat sudarant ginčo sutartis nebuvo CK 6.102 str. 1-3 d. d. numatytų aplinkybių, kai draudžiama perleisti reikalavimą, t. y. perleisto reikalavimo atveju ne tik buvo galimas, bet ir buvo vykdomas išieškojimas, reikalavimas nebuvo perleistas teisėjui, prokurorui ar advokatui, reikalavimas nebuvo neatsiejamai susijęs su kreditoriaus - cedento atsakovo M. M. - asmeniu. Ieškovas taip pat nenurodo, kad buvo įstatyme numatytų kliūčių sutartims sudaryti. Ieškinio nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad trijų mėnesių terminui paskolintų 50 000 Lt LUAB „FF lizingas“ nei iki 2011 m. spalio 20 d., nei kada nors vėliau negrąžino. Pažymi, kad antstolė R. V. iškėlė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau išieškotina suma nebuvo išieškota, kadangi skolininkė LUAB „FF lizingas“, atstovaujama ieškovo Z. V., skundė antstolės veiksmus, po to skundė teismų procesinius sprendimus atmesti skundus dėl antstolės veiksmų ir kt. Taigi cesijos sutartimi ir 2013 m. lapkričio 21 d. sutartimi cesionarijui atsakovei buvo perleista ne tik galiojanti, bet ir priverstinai vykdytina reikalavimo teisė, kurios vykdytinumas patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

10. Teigia, kad LUAB „FF lizingas“ bankroto byla baigta, Kauno apygardos teismo sprendimas pripažinti LUAB „FF lizingas“ veiklą pasibaigusia dėl bankroto priimtas 2021 m. gruodžio 23 d., o pati įmonė 2022 m. vasario 7 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro. Teismu procesiniai sprendimai yra seniai įsiteisėjusios, todėl šioje byloje negali būti iš naujo vertinamos ar juo labiau revizuojamos.

11. Pažymi, kad nei ieškovas Z. V., nei pradinis ieškovas Ellora 4522899 Ltd. nėra UAB „Skomė“ akcininkai. Be to, UAB „Skomė“ ne tik nebuvo ginčo sutarčių šalimi, bet ir nėra kitaip susijusi su šiomis sutartimis, todėl cesijos sutartis ir 2013 m. lapkričio 21 d. sutartis niekaip nesusijusi su ieškovo nurodomais ginčais su UAB „Skomė“. Pradinis ieškovas Ellora 4522899 Ltd. jau daugiau kaip dvylika metų, nuo 2011 m. balandžio 21 d., t. y. daugiau kaip 2,5 metų iki ginčijamų sutarčių sudarymo, nėra UAB „Skomė“ akcininkas, kadangi pradinis ieškovas Ellora 4522899 Ltd. 2011 m. balandžio 21 d. 187 500 vnt. UAB „Skomė“ paprastųjų vardinių akcijų (toliau - ir PVA) perleido susijusiai „ofšorinei“ įmonei Ltd. Bismarck Limited, kuri šias akcijas 2013 m. rugpjūčio 23 d. perleido kitai susijusiai „ofšorinei“ įmonei Divine Consult Ltd. Perleidimo sutarčių teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Z. V. taip pat jau daug metų nėra UAB „Skomė“ akcininkas, kadangi jo turėtos UAB „Skomė“ 217 vnt. PVA už skolas buvo parduotos varžytinėse dar 2018 m. gruodžio 13 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu. LUAB „Infoverslas“, kurio akcininku buvo ieškovas Z. V., o direktore buvo ieškovo Z. V. žmona R. V., taip pat jau daug metų nėra UAB „Skomė“ akcininke, kadangi R. V. prašymu ši įmonė bankrutavo ir buvo likviduota dėl bankroto dar anksčiau, negu LUAB „FF lizingas“. UAB „Baltic arms“ bankroto byloje nedalyvavo, jokių ieškinio reikalavimų šioje byloje R. V. nereiškia, todėl neaišku kokių, anot ieškovo, neteisėtų su LUAB „Infoverslas“ susijusių tikslų siekė atsakovė.

Atsiliepimas

12. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė sandorio negaliojimo pagrindų, į kuriuos nukreipia CK 1.78 str. 1, 3 ir 5 dalys. Taip pat nėra pagrindo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.81 str. 1 d. pagrindu kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei. Cesijos sutarties ir 2013 m. lapkričio 21 d. sutarties šalys sudarė šią sutartį vadovaudamosi sutarčių laisvės ir kitais sutarčių teisės principais. Tai reiškia, kad cesijos sutartis ir 2013 m. lapkričio 21d. sutartis per se neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei. Sutartys taip pat neprieštarauja viešojo intereso gynimui bankroto byloje ir CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Tokie teiginiai neturi jokio pagrindo, yra deklaratyvūs, ieškinyje neatskleidžiama, kur galima įžiūrėti bent hipotetinį sąlyčio tašką tarp viešo intereso bankroto bylose bei cesijos sutarties ir 2013 m. lapkričio 21d. sutarties. Nepagrįsti ir ieškovo teiginiai, kad sutartys yra tariami sandoriai, sudaryti dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str. 1 d.), ir apsimestiniai sandoriai, sudaryti kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 str. 1 d.), kadangi šių sandorio negaliojimo pagrindų kumuliacija negalima. Be to, tokie sandoriai yra ne niekiniai, bet nuginčijami sandoriai. Taip pat nepagrįsti, deklaratyvūs teiginiai dėl CK 1.91 str. 1 d. ir CK 1.82 str. 1 d. Pastebi, kad CK 1.91 str. 1 d. numatytais pagrindais sandorį gali ginčyti kita sandorio šalis, o ne pašaliniai asmenys, kuriems sandoris nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, kokiais yra šios bylos ieškovai. Atsakovė niekada nėra prašiusi ar įgaliojusi Z. V. rūpintis atsakovės interesais, ginčyti atsakovės sudarytus sandorius ar pan. Sprendimas įsigyti reikalavimo teisę buvo ekonomiškai pagrįstas, kadangi LUAB „FF lizingas“ prievolės įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo daikto - 224,23 kv. m. bendro ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka. Atsakovės, kaip privilegijuoto kreditoriaus, kreditoriniai reikalavimai LUAB „FF lizingas“ bankroto procese buvo tenkinami iš įkeisto turto.

13. Kadangi cesijos sutartis ir 2013 m. lapkričio 21 d. sutartis yra vieningas susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, nėra pažeisti ir CK 6.305 str. ir 6.306 str., kuriuose nenumatyta, kad reikalavimo teisė galėtų būti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku. Cesijos sutartis ir 2013 m. lapkričio 21 d. sutartis buvo realiai įvykdytos. 2013 m. lapkričio 21 d. atsakovė sumokėjo atsakovui M. M. 2013 m. lapkričio 21d. sutartyje nustatytą 50 000 Lt sumą. Tai patvirtina 2013 m. lapkričio 21 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė teismo nutartimi pripažinta LUAB „FF lizingas“ kreditoriumi 71 737,30 Lt sumai. Cesijos sutarties teisėtumas ir / ar vykdytinumas Z. V. iniciatyva praeityje jau buvo tikrinamas teisme ir visos pretenzijos buvo atmestos.

14. Atsakovės nuomone, ieškovui Z. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį bei už bylos vilkinimą skirtina 4 000 Eur bauda, 50 proc. šios baudos lygiomis dalimis skiriant atsakovams.

Atsiliepimas

15. Atsakovas M. M. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Nurodo, kad su UAB „FF lizingas“ 2011 m. liepos 20 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu tuometinio UAB „FF lizingas“ buvusio vadovo Z. V. prašymu paskolino 50 000 Lt, išmokėdamas šias pinigines lėšas grynaisiais pačiam Z. V. asmeniškai į rankas pagal tą pačią dieną išduotą kasos pajamų orderį, kuriame nurodytas piniginių lėšų paėmimo pagrindas – minėta paskolos sutartis. Nurodyto sandorio pagrindu ieškovas įsipareigojo paskolintas pinigines lėšas grąžinti per 3 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo visos sumos perdavimo momento, tai yra nuo 2011 m. liepos 20 d. Minėta paskolos sutartis ir kasos pajamų orderis buvo pasirašyti paties ieškovo Z. V.. Suteiktos paskolos grąžinimą skolininkas užtikrino, pateikdamas atsakovui pareikštinės Hipotekos lakštą. Tam, kad užtikrinimas įgytų galią atsakovas savo lėšomis pareikštinį hipotekos lakštą įformino vardiniu. Ieškovas paskolos sutarties, joje sutartu terminu neįvykdė, tai yra - laiku negrąžino paskolintų piniginių lėšų ir nesumokėjo numatytų palūkanų. Atsakovo nuomone, ieškovas nesąžiningai pasinaudojo giminystės ryšiais savo naudai, turėjo savų tikslų ir skolos išieškojimo procesus akivaizdžiai vilkino žinodamas, kad atsakovui bylinėtis yra nepatogu ir finansiškai nuostolinga. Nutartis dėl įkeisto turto arešto buvo priimta 2011 m. lapkričio 16 d., tačiau skolininkas aktyviai priešinosi ir visus teismų sprendimus ir/ar nutartis skundė. 2012 m. gruodžio 5 d. įsiteisėjus teismo sprendimui dėl skolos priteisimo buvo užvesta vykdomoji byla dėl priverstinio vykdymo. Skolininkas, o tiksliau jo tuometinis vadovas Z. V., turėjo tikslą vilkinti ir priverstinio vykdymo veiksmus, tai yra priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto, todėl toliau teikė nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, kuriuos teismai atmesdavo. Matydamas, kad priverstinis išieškojimas skolininko vadovo Z. V. tyčia yra vilkinamas išgalvotais argumentais, verčiant atsakovą papildomai patirti finansinius nuostolius, atsakovas 2013 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Atsiradus galimybei parduoti reikalavimo teisę ir atgauti bent skolą (nežiūrint į tai kiek piniginių lėšų kainavo teismų procesai) atsakovas sudarė ieškovo ginčijamą sandorį. Atitinkamai buvo padaryti įrašai (dėl kreditoriaus pasikeitimo) hipotekos registre.

17. Pažymi, kad už ginčijamą sandorį buvo atsiskaityta tinkamai ir savalaikiai, todėl ieškovo argumentai, kad ginčijamas sandoris buvo apsimestinis, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir logikai. Sudaręs ginčijamą sandorį atsakovas išvengė dar didesnių finansinių nuostolių skolininko bankroto procese, kuris prasidėjęs 2013 metais baigėsi tik po 9 metų, tai yra 2022 metų sausio mėnesį. Atsakovas atgavo paskolos sutartimi perleistas pinigines lėšas, kurių negražino ir nesiruošė grąžinti ieškovo Z. V. vadovaujamas skolininkas, kuris šiuo metu jau yra likviduotas. Ieškovas, reikalaudamas pripažinti sandorį negaliojančiu ne tik nenurodo, kokios konkrečiai imperatyvios teisės normos buvo pažeistos, tačiau taip pat nepateikia, koks yra visuomenės interesas įsikišti į atsakovų santykius. Ieškovas nurodo tik deklaratyvius argumentus, susijusius išskirtinai tik su tariamai jo paties pažeidžiamomis teisėmis, interesais. Atsakovui nėra žinoma apie neva tikrąjį sandorio tikslą, apie jokius papildomus ir/ar piktavališkus susitarimus. Sudarydamas sandorį, atsakovas turėjo norą ir išreiškė savo valią - perleisti turimą reikalavimo teisę, sudarius sandorį gavo naudą – atgavo paskolintas lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

18.1 pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad pareikšto ieškinio reikalavimai negalės sukelti materialinių padarinių ieškovui, kadangi ieškovas yra, be kita ko, ir buvęs UAB „FF lizingas“ (skolininko į kurį perleisti reikalavimai vadovas), dėl šių jo buvusių pareigų, gali būti taikoma atsakomybė prieš buvusius įmonės kreditorius, todėl teismas atmetė atsakovo UAB „Baltic arms“ prašymą nutraukti civilinę bylą;

18.2 nustatė, kad ieškovas reiškia reikalavimus ir prašo pripažinti negaliojančiomis nuo pasirašymo momento 2013 m. lapkričio 21 d. M. M. ir UAB „Baltic arms“ reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir 2013 m. lapkričio 21 d. M. M. ir UAB „Baltic arms“ reikalavimo teisės pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal ginčijamas sutartis matyti, kad pradinis kreditorius M. M. perleido reikalavimo teises į UAB „FF lizingas“ naujajam kreditoriui UAB „Balti arms“, Z. V. buvo bankrutavusios UAB „FF lizingas“ kreditoriumi. Bankroto byloje patvirtinti atsakovo Z. V. finansiniai reikalavimai. 2014 m. spalio 8 d. bankrutuojančios UAB „FF lizingas“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1 ir kiti pateikti įrodymai taip pat nuosekliai patvirtina, kad Z. V. dalyvavo UAB „FF lizingas“ bankroto procese kaip kreditorius. Aplinkybių, kad Z. V. buvo sutarties kontrahentų M. M. bei UAB „Baltc arms“ kreditorius, ieškovas byloje neįrodinėja;

18.3 teismas nurodė, kad ieškovas sandorio tariamumą įrodinėja aplinkybėmis, jog atsakovas UAB „Baltic arms“ buvo suinteresuotas įsigyti reikalavimo teises į UAB „FF lizingas“ iš atsakovo M. M., nes norėjo dalyvauti UAB „FF lizingas“ bankroto procese. Pažymėjo, kad vertinant ar sandoris buvo tariamas turi būti nustatyta, ar sandorio dalyviai, šio ginčo atveju atsakovai UAB „Baltic arms“ ir M. M. ketino vykdyti ginčo sutartis - 2013 m. lapkričio 21 d. M. M. ir UAB „Baltic arms“ reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir 2013 m. lapkričio 21 d. M. M. ir UAB „Baltic arms“ reikalavimo teisės pirkimo – pardavimo sutartį, kuriomis pradinis kreditorius M. M. perleido reikalavimus į skolininką UAB „FF lizingas“ naujajam kreditoriui;

18.4 prie ginčo sutarčių, atsakovas M. M. taip pat pateikė 2023 m. lapkričio 21 d. UAB „Baltic arms“ išduotą kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį matyti, jog UAB „Baltic arms“ atsakovui M. M. už perleistus ginčo reikalavimus į UAB „FF lizingas“ sumokėjo 50 000 litų sumą, reikalavimas perleistas į UAB „FF lizingas“ 50 000 Lt skolą, palūkanas, delspinigius, 139, 10 Lt žyminį mokestį bei draudimo įmokas, t. y. prievoles pagal 2011 m. liepos 20 d. paskolos sutartį. Minėtas įrodymas patvirtina, kad piniginės lėšos už reikalavimo perleidimą buvo apmokėtos, t. y. prievolę už perleistą reikalavimą atsikaityti atsakovas UAB „Baltic arms“ įvykdė. Duomenų, kad buvęs UAB „FF lizingas“ kreditorius M. M. buvo kažkaip susijęs su UAB „Baltic arms“ į bylą nepateikta. Ieškovo apeliavimas į tai, kad UAB „Baltic arms“ motyvas įsigyti reikalavimo teisę į skolininką UAB „FF lizingas“ buvo susijęs su tuo, jog UAB „Baltic arms“ galėtų dalyvauti UAB „FF lizingas“ bankroto procese neįrodo, kad sandoris buvo sudarytas dėl akių, neketinant jo, vykti. Priešingai byloje esantys duomenys patvirtina, kad už perleistą reikalavimą ne tik buvo apmokėta, tačiau ir savo teises į įgytą reikalavimą UAB „Baltic arms“ realizavo UAB „FF lizingas“ bankroto procese;

18.5 nėra pagrindo vertinti, kad 2013 m. lapkričio 21 d. M. M. ir UAB „Baltic arms“ reikalavimo teisės perleidimo sutartis ir 2013 m. lapkričio 21 d. M. M. ir UAB „Baltic arms“ reikalavimo teisės pirkimo – pardavimo sutartis buvo tariami sandoriai, todėl šiuo pagrindu ieškinio netenkino;

18.6 ieškovas iš esmės nenurodė, kokiam kitam sandoriui nuslėpti galėjo ar buvo sudarytas reikalavimo teisių perleidimas. Tai, kad buvo sudarytos dvi sutartys tos pačios dienos data dėl to paties dalyko neįrodo, kad sandoris buvo tarimas, nes viena sutartis papildė kitą, pagal 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisės pirkimo – pardavimo sutarties 2. 1. punktą matyti, kad jame nurodyta, jog pirkėjas įsipareigoja pardavėjui už perleidžiamą reikalavimo teisę per 2 dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti kainą, lygią 50 000 Lt, pagal 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Kitų aplinkybių dėl ko minėtos sutartys turėtų būti vertinamos kaip apsimestiniai sandoriai ieškovas neįrodė;

18.7 ieškovas byloje taip pat įrodinėjo, kad yra pagrindas taikyti CK 1. 80 straipsnio nuostatas, kur nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ieškovas byloje be kita ko, teigė, kad nėra pateikti duomenys, jog skolininkui UAB „FF lizingas“ buvo tinkamai pranešta apie tai, kad jo skolinis įsipareigojimas M. M. perleistas naujam kreditoriui UAB „Baltic arms“. Teismo vertinimu, apie reikalavimo perleidimo faktą skolininkas UAB „FF lizingas“ vėliausiai sužinojo, kai buvo patvirtintas UAB „Baltic arms“ finansinis reikalavimas UAB „FF lizingas“ bankroto byloje. Pagal reikalavimo pobūdi tai nėra reikalavimas susijęs kreditoriaus asmeniu, todėl laikytina, jog skolininkas UAB „FF lizingas“ buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą;

18.8 teismas nenustatė nei vieno iš ieškovo nurodomo sandorio negaliojimo pagrindo, kaip minėta, ieškovo iš esmės nurodomos faktinės aplinkybės, jog UAB „Baltic arms“ iš atsakovo M. M. perėmė reikalavimą į skolininką UAB „FF lizingas“ dėl to, kad galėtų dalyvauti šio skolininko bankroto procese, savaime nereiškia jog sandoriai sudaryti dėl akių, yra apsimestiniai ar prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Realios pasekmės sudarius sandorius jų kontrahentams kilo, UAB „Baltic arms“ pervedė buvusiam kreditoriui M. M. sumas už reikalavimo teisės perleidimą, naujasis kreditorius UAB „Baltic arms“ savo teises į skolininką realizavo jo bankroto procese. Taip pat nenustatyta, jog sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pagal ginčo sutartis matyti, kad jose apibrėžtas sutarties dalykas, aptarti šalių įsipareigojimai bei jų vykdymo tvarka. Akivaizdaus sutarčių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms nenustatyta;

18.9 teismas nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių ir atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui atmetė;

18.10 teismas priteisė atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19. Apeliantas (ieškovas) Z. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, sudarant sąlygas byloje nagrinėti ir ieškinio reikalavimus dėl 2020-05-14 BUAB WFF Lizingas" ir UAB „Baltic arms" Reikalavimų teisių perleidimo sutarties dalies, kuriomis UAB „Baltic arms" perėmė iš BUAB „FF Lizingas" reikalavimus į Z. V. ir Ellora 4522899 Ltd pagal šios sutarties Priede Nr. 3 nurodytus teismo vykdomuosius dokumentus, taip pat 2020-06-15 BUAB „FF Lizingas" ir advokatės J. M. atstovavimo sutarties civilinėje byloje Nr.e2-817-432/2017; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

19.1 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šios bylos esmės, nesidomėjo nurodytomis ieškinio reikalavimą pagrindžiančiomis aplinkybėmis, nevertino pateiktų įrodymų visumos ir jų turinio, o paskelbė savo nuomonę, kad ieškovas tariamai neatskleidė, dėl ko atsakovai sudarė ginčo sandorius. Teismai šią nepagrįstą išvadą padarė šališkai;

19.2 teismas, pažeisdamas CPK 14 str. 2 d. ir 235 str. 2 d. reikalavimus, sprendime abiejų ieškovų argumentus, kad UAB „Baltic arms“ iki 2013-11-21, t. y. ginčo sandorių sudarymo, neturėjusi jokių sutartinių ar kitų santykių su UAB „FF Lizingas“. Šiuos apsimestinius ginčo sandorius sudarė siekdamas apsunkinti ieškovų, kaip UAB „Skomė“ akcininkų, finansinę padėtį ir teisminius ginčus dėl UAB „Skomė“ valdymo susigrąžinimo iš UAB „Skomė“ 2009-05-20 neteisėtai užvaldžiusių asmenų - UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ direktoriaus J. M., jo vadovaujamos UAB „Baltic arms“, jo žmonos J. M., jų sūnaus M. M. ir kitų nurodytų asmenų;

19.3 teismas nevertino tikrųjų J. M. vadovaujamų UAB „Baltic arms“ ir UAB „Skomė" veiksmų tikslų;

19.4 neteisėtas UAB „Skomė“ valdymas tęsiamas įmonės direktoriui J. M. išregistravus Ellora Ltd iš UAB „Skomė“ akcininkų registro, panaudojant suklastotus Ellora Ltd dokumentus ir suklastotą antspaudą bei įregistravus jos akcijas „Bismarck Limited“ vardu. Taip pat tęsiant neteisėtą valdymą, panaudojant vis kitus suklastotus dokumentus, ir tokiu būdu Ellora 4522899 Ltd (buvęs pavadinimas - Ellora Ltd) akcijas valdant net nuo 2014-12-06 neegzistuojančios įmonės Divine Consult Ltd vardu. Dėl šių veikų J. M. 2020-09-11 FNTT pranešimu ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00139-12 pareikšti įtarimai, kuriuo nustatyta, kad šias Ellora 4522899 Ltd akcijas per kitus asmenis ar tiesiogiai „Bismarck Limited“ ir „Divine Consult Ltd“ vardu valdo J. M.;

19.5 teismas nepasisakė dėl ieškovo teiktų paaiškinimų, kad UAB „Baltic arms“ tam, kad taptų bankrutuojančios UAB „FF Lizingas“ kreditoriumi, neturėjusi jokio sąžiningo ir pagrįsto intereso dalyvauti BUAB „FF Lizingas“ bankroto procese, išleido mažiausiai 50000 Lt (14481 Eur), kad įsigytų trečios eilės kreditorinį reikalavimą į įsiteisėjusiomis teismo nutartimis paskelbtą bankrutuojančią įmonę BUAB „FF Lizingas", kas prieštarauja UAB „Baltic arms" įstatuose įtvirtintiems įmonės veiklos tikslams — pelno siekiui. Dėl to, ne kad pasipelnytų, bet tik taptų BUAB „FF Lizingas" bankroto bylos dalyve, UAB „Baltic arms" patyrė nuostolius;

19.6 teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo UAB „Baltic arms“ nuomone ir atsisakė nagrinėti ieškinio reikalavimus dėl pastarųjų dviejų sutarčių, motyvuojant tuo, kad juos galima nagrinėti kitoje byloje, t. y. atskirai nuo reikalavimų dėl 2013-11-21 M. M. su UAB „Baltic arms“ sutarčių. Ši teismo nuomonė nepagrįsta, nes reikalavimų dėl pastarųjų dviejų ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pašalinimas iš šios bylos dirbtinai trukdo atskleisti bylos esmę - šių sutarčių viseto sudarymą, siekiant sukurti finansines problemas ieškovams ir UAB „Skomė“ akcininkams Z. V. ir Ellora 4522899 Ltd;

19.7 sprendime ginčo sutartis teismas vertino tik per atsakovo M. M. interesų aiškinimąsi, tačiau jų nevertino per atsakovo UAB „Baltic arms“ interesus, tuo neatskleidė bylos esmės - UAB „Baltic arms“, bet ne M. M. ginčo sutarčių sudarymo tikruosius tikslus;

19.8 siekiant išsiaiškinti tikruosius J. M. tikslus, pastarajam siekiant UAB „FF Lizingas bankroto bylos iškėlimo, ko pasėkoje buvo sudarytas Sutarčių visetas, teismo prašyta liudytojais apklausti E. Š. ir R. Š., bet teismas nesutiko;

19.9 2023-02-09 nutartimi šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas pakeitė ieškovę Ellora 4522899 Ltd j jos procesinių ir materialių teisių perėmėją Z. V.. Tačiau pažeisdamas šią įsiteisėjusią teismo nutartį, teismas nuosekliai ignoravo ir pažeidinėjo šią teismo nutartį, nors nurodytu ieškovo pakeitimu ieškovų skaičius byloje nesumažėjo, tik vienas jų buvo pakeistas jos teisių perėmėju. Tai, kad ieškovės Ellora 4522899 Ltd teisių perėmėju tapo kitas ieškovas Z. V., nesumažina ieškovų skaičiaus byloje, jų pažeistų ir byloje ginamų teisių. Abu ieškovai - ne tik BUAB „FF Lizingas“ kreditoriai ir skolininkai, bet ir UAB „Baltic arms“ direktoriaus J. M. neteisėtai valdomos UAB „Skomė“ akcininkai (Ellora 4522899 Ltd - net kontrolinio akcijų paketo savininkė), Z. V. - ir neteisėtai išregistruotas valdybos pirmininkas;

19.10 teismas pasisakė tik dėl vieno ieškovo Z. V. ieškinio reikalavimų, tačiau nepasisakė dėl ieškovo Ellora 4522899 Ltd (teisių perėmėjo) ieškinio reikalavimų, pažeistų pastarojo teisių ir pareigų;

19.11 teismas šališkai ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti teisme nagrinėjimui priimtą 2022-08-19 ieškinio patikslinimą ir papildymą dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiomis nuo pasirašymo momento 2020-05- 14 BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ Reikalavimų teisių perleidimo sutarties dalis, kuriomis UAB „Baltic arms“ perėmė iš BUAB „FF Lizingas“ reikalavimus į ieškovus Z. V. ir Ellora 4522899 Ltd. Teismas taip pat šališkai atsisakė priimti nagrinėjimui ir 2023-08-29 patikslintą ieškinį pateiktą paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl Sutarčių-1 sudarymo UAB „Baltic arms“ patirtų nuostolių;

19.12 ieškovams apie BUAB „FF Lizingas“ reikalavimų į ieškovus perleidimą nepranešta, civilinėje byloje Nr.e2-817-432/2017 teismui nepateikti kiti Sutarties-2 priedai bei kaina. UAB „Admivita“ 2022-02-15 raštu atsisakė teikti ieškovams BUAB „FF Lizingas " dokumentus, kas patvirtina UAB „Admivita“ suinteresuotumą neatskleisti savo tikrųjų santykių su J. M. ir jo vadovaujamomis UAB „Baltic arms" bei UAB „Skomė“;

19.13 teismas nevertino ieškinio argumentų ir dėl Z. V. sveikatos būklės aktualiu laikotarpiu.

Atsiliepimas

20. Atsakovė UAB „Baltic arms“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

20.1 nurodo, jog priešingai nei teigia apeliantas, teismas nepažeidė CPK 14 str., 21 str., 235 str., 260 str. ir kitų CPK straipsnių reikalavimų, atskleidė bylos esmę, įvertino tiek apelianto, tiek atsakovų teiktus argumentus ir įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą;

20.2 pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 178 str., kuriame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus;

20.3 nurodo, kad didžiąją pradinio ir patikslinto ieškinių dalį užėmė bei didelę apeliacinio skundo dalį užima nesusijusių su Cesijos ir Pirkimo - pardavimo sutartimis dalykų dėstymas. Toks yra apelianto modus operandi - apeliantas yra parengęs tekstą, kuriame dėstomas jo asmeninis požiūris į įvairius dalykus. Nurodomos aplinkybės, kurios neegzistavo ar egzistavo kitokios, minimi ir paprastai neteisingai interpretuojami teismų procesiniai sprendimai;

20.4 skunde nepateikiama argumentų ir įrodymų, kad buvo įstatyme numatytų kliūčių Cesijos ir Pirkimo - pardavimo sutartims sudalyti, apsiribojant abstrakčiais samprotavimais bei niekuo nepagrįstais teiginiais;

20.5 cesijos ir pirkimo - pardavimo sutartimis cesionarijui atsakovei UAB „Baltic arms“ buvo perleista ne tik galiojanti, bet ir priverstinai vykdytina reikalavimo teisė, kurios vykdytinumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Cesijos ir Pirkimo - pardavimo sutartys buvo realiai įvykdytos. 2013 m. lapkričio 21 d. atsakovė UAB „Baltic arms“ sumokėjo atsakovui M. M. Pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytą 50 000,00 Lt sumą. Tai patvirtina 2013 m. lapkričio 21 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini);

20.6 pažymi, kad atsakovė UAB „Baltic arms“ niekada nėra prašiusi ar juo labiau įgaliojusi apeliantą Z. V. rūpintis atsakovės UAB „Baltic arms“ interesais, ginčyti jos sudarytus sandorius ar pan.;

20.7 atsakovės UAB „Baltic arms“ sprendimas įsigyti reikalavimo teisę buvo ekonomiškai pagrįstas. Apeliantas klaidina teismą, teigdamas, esą atsakovė UAB „Baltic arms“ įsigijo trečios eilės finansinį reikalavimą, kuris nebuvo patenkintas. Nurodo, kad atsakovas M. M. buvo privilegijuotas kreditorius, kadangi LUAB „FF lizingas“ prievolės pagal 2011 m. liepos 20 d. paskolos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo daikto - 224,23 kv. m. bendro ploto patalpų R3-1, R3-2, R3-4 nuo 55-1 iki 55-9, nuo 55-15 iki 55-24, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka;

20.8 atsakovės UAB „Baltic arms“, kaip privilegijuoto kreditoriaus, kreditoriniai reikalavimai LUAB „FF lizingas“ bankroto procese buvo tenkinami pirmiausia, t. y. be eilės iš įkeisto turto. Apeliantui, kuris buvo itin aktyvus LUAB „FF lizingas“ bankroto bylos dalyvis, ši aplinkybė buvo žinoma;

20.9 LUAB „FF lizingas“ bankroto byla yra baigta Kauno apygardos teismo sprendimas pripažinti LUAB „FF lizingas“ veiklą pasibaigusia dėl bankroto priimtas 2021 m. gruodžio 23 d., o pati įmonė 2022 m. vasario 7 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro;

20.10 apeliantas klaidina teismą, esą cesijos ir Pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo metu, t. y. 2013 m. lapkričio 21 d., pradinis ieškovas Ellora 4522899 Ltd. buvo UAB „Skomė“ akcininkas. Iš tikrųjų pradinis ieškovas Ellora 4522899 Ltd. nuo 2011 m. balandžio 21 d., t. y. daugiau kaip 2,5 metų iki ginčijamų sutarčių sudarymo, nėra UAB „Skomė“ akcininkas. Pradinis ieškovas Ellora 4522899 Ltd., kuris, kaip konstatuota įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, 2011 m. balandžio 21 d. 187 500 vnt. UAB „Skomė“ paprastųjų vardinių akcijų (toliau - ir PVA) perleido susijusiai ofšorinei Naujosios Zelandijos įmonei Ltd. Bismarck Limited, kuri šias akcijas 2013 m. rugpjūčio 23 d. perleido kitai susijusiai ofšorinei Belizo įmonei Divine Consult Ltd;

20.11 su cesijos ir pirkimo - pardavimo sutartimis niekaip nesusijęs ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00139-12, kuris buvo nutrauktas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu. 2021 m. sausio 26 d. nutartimi Nr. IBPS-V-18170-21 Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00139-12 dėl J. M. pareikštų įtarimų pagal B K 182 str. 2 d. (3 veikos), 300 str. 3 d., 245 str., 246 str. 2 d. nutrauktas BPK 212 str. 1 p. pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

20.12 apeliantas jokių jo sveikatos būklės ypatumų cesijos ir pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo metu, t. y. 2013 m. lapkričio 21 d. nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismui net nebūtų buvę apie ką pasisakyti.

21. Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

21.1 nurodo, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra argumentuotas ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais, kurie buvo aptarti teismo posėdžio ir teismo tinkamai įvertinti;

21.2 pažymi, kad už perleistą reikalavimo teisę į skolininką su atsakovu buvo atsiskaityta tinkamai ir savalaikiai, todėl apelianto argumentai, kad ginčijamas sandoris buvo apsimestinis, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir logikai. Sudaręs ginčijamą sandorį atsakovas ne tik atgavo visą paskolos sumą, bet išvengė dar didesnių finansinių nuostolių skolininko bankroto procese, kuris prasidėjęs 2013 melais baigėsi tik po 9 metų, tai yra 2022 metų sausio mėnesį. Akcentuoja, kad atgavo visą paskolos sutartimi suteiktą piniginių lėšų sumą - 50 000 Lt, kurios negrąžino ir nesiruošė grąžinti šiuo metu jau yra likviduotas Z. V. vadovaujamas skolininkas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

23. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

24. CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių kitų duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog yra išimtinės aplinkybės, sąlygojančios žodinio teismo proceso poreikį. Nagrinėjamu atveju neiškilo būtinybė nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, todėl ieškovo prašymas netenkintinas. Netenkinus prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, netenkinamas ir ieškovo prašymas dėl liudytojų apklausos.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

25. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendimu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesiaiškino šios bylos esmės, nesidomėjo nurodytomis ieškinio reikalavimą pagrindžiančiomis aplinkybėmis, nevertino pateiktų įrodymų visumos ir jų turinio. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

26. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

27. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-9-1075/2024). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-9-1075/2024).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmos instancijos teismo sprendimą, sprendžia, kad jame padarytos teisinės išvados yra tinkamai ir pakankamai motyvuotos, pagrįstos byloje surinktų įrodymų visetu.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmetė, teismas nenustatė nei vieno iš ieškovo nurodomo sandorio negaliojimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus teisingai nurodė, kad byloje nenustatyta, jog sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pagal ginčo sutartis matyti, kad jose apibrėžtas sutarties dalykas, aptarti šalių įsipareigojimai bei jų vykdymo tvarka. Akivaizdaus sutarčių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms nenustatyta.

30. Išanalizavus visus byloje esančius duomenis, dar kartą išklausius šalių paaiškinimus, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, atsižvelgė ir vertino šalių paaiškinimus, vertino visus byloje esančius duomenis, aplinkybė, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo neatskleista bylos esmė.

31. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas Z. V. reiškia reikalavimus ir prašo pripažinti negaliojančiomis nuo pasirašymo momento 2013 m. lapkričio 21 d. M. M. ir UAB „Baltic arms“ reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir 2013 m. lapkričio 21 d. M. M. ir UAB „Baltic arms“ reikalavimo teisės pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal ginčijamas sutartis matyti, kad pradinis kreditorius M. M. perleido reikalavimo teises į UAB „FF lizingas“ naujajam kreditoriui UAB „Balti arms“, Z. V. buvo bankrutavusios UAB „FF lizingas“ kreditoriumi (UAB „FF Lizingas“ bankroto byla iškelta 2013 m. lapkričio 13 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-4988-560/2013, proceso Nr. 2-55-3-00501-2013-7). Bankroto byloje patvirtinti atsakovo Z. V. finansiniai reikalavimai. 2014 m. spalio 8 d. bankrutuojančios UAB „FF lizingas“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1 ir kiti pateikti įrodymai taip pat nuosekliai patvirtina, kad Z. V. dalyvavo UAB „FF lizingas“ bankroto procese kaip kreditorius. Aplinkybių, kad Z. V. buvo sutarties kontrahentų M. M. bei UAB „Baltc arms“ kreditorius, ieškovas byloje neįrodinėja.

32. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino jo išdėstytus argumentus, jog ginčo sutartys buvo sudarytos siekiant nuslėpti tikruosius sutarties šalių ketinimus, t. y. kad UAB „Baltic arms“ siekė ne perimti skolą, bet ieškovo teigimu, UAB „Baltic arms“ siekis buvo dalyvauti UAB „FF lizingas“ bankroto procese. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

33. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017). Paprastai tariamieji, priešingai negu, pvz., prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).

34. Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiškinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiškinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti šalims tam tikras teises ir pareigas, nepripažįstami sandoriais. Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą – atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

35. Įvertinus byloje esančius duomenis matyti, kad ieškovas sandorio tariamumą įrodinėja būtent aplinkybėmis, jog atsakovas UAB „Baltic arms“ buvo suinteresuotas įsigyti reikalavimo teises į UAB „FF lizingas“ iš atsakovo M. M., nes norėjo dalyvauti UAB „FF lizingas“ bankroto procese.

36. Nustatyta, kad atsakovas M. M. pateikė 2023 m. lapkričio 21 d. UAB „Baltic arms“ išduotą kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, jog UAB „Baltic arms“ atsakovui M. M. už perleistus ginčo reikalavimus į UAB „FF lizingas“ sumokėjo 50 000 litų sumą, reikalavimas perleistas į UAB „FF lizingas“ 50 000 Lt skolą, palūkanas, delspinigius, 139, 10 Lt žyminį mokestį bei draudimo įmokas, t. y. prievoles pagal 2011 m. liepos 20 d. paskolos sutartį. Vertintina, kad prievolę už perleistą reikalavimą atsikaityti atsakovas UAB „Baltic arms“ įvykdė. Pritariant pirmosios instancijos teismui, ieškovo argumentas, kad UAB „Baltic arms“ motyvas įsigyti reikalavimo teisę į skolininką UAB „FF lizingas“ buvo susijęs su tuo, jog UAB „Baltic arms“ galėtų dalyvauti UAB „FF lizingas“ bankroto procese neįrodo, kad sandoris buvo sudarytas dėl akių, neketinant jo vykdyti. Kaip jau minėta, už perleistą reikalavimą buvo apmokėta, bylos medžiaga patvirtina, kad savo teises į įgytą reikalavimą UAB „Baltic arms“ realizavo UAB „FF lizingas“ bankroto procese.

37. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai vertino, jog ginčo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes jos yra apsimestiniai sandoriai. Teigia, jog teismas nevertino tikrųjų ieškovo nurodytų J. M. vadovaujamų UAB "Baltic arms“ ir UAB „Skomė" veiksmų tikslų. Teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas iš esmės nenurodė, kokiam kitam sandoriui nuslėpti galėjo ar buvo sudarytas reikalavimo teisių perleidimas. Apeliantas tokių aplinkybių nepagrindė ir apeliaciniame skunde.

39. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį apsimestiniu laikomas sandoris, jeigu jis sudarytas kitam sandoriui pridengti; apsimestinio sandorio atveju taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).

40. Sudarant apsimestinį sandorį yra pridengiamas kitas sandoris, o šalių siekiamas tikslas parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Dėl to, siekiant įrodyti, kad sandoris apsimestinis, įrodymais reikia pagrįsti šalių siekiamą tikslą, t. y. ko realiai buvo siekiama sudarant apsimestinį sandorį.

41. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apelianto argumentu, jog apsimestiniai ginčo sandoriai sudaryti siekiant apsunkinti ieškovų, kaip UAB „Skomė“ akcininkų, finansinę padėtį ir teisminius ginčus dėl UAB „Skomė“ valdymo susigrąžinimo. Vien ieškovo nesutikimas su teismo bylos faktinių aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis nereiškia ir nepatvirtina teisės nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, pažeidimo, taip pat skundžiamo teismo procesinio sprendimo neteisėtumo. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas savo valią sudaryti ginčo sandorius įrodė savo nuosekliais paaiškinimais, byloje esančiais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs, pagrįstai sprendė, jog buvo sudarytos dvi sutartys tos pačios dienos data dėl to paties dalyko ir tai neįrodo, kad sandoris buvo tarimas, nes viena sutartis papildė kitą. Teismas pagrįstai nustatė, kad pagal 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisės pirkimo – pardavimo sutarties 2. 1. punktą matyti, jog pirkėjas įsipareigoja pardavėjui už perleidžiamą reikalavimo teisę per 2 dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti kainą, lygią 50 000 Lt, pagal 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Nustatyta, kad UAB „Baltic arms“ pervedė buvusiam kreditoriui M. M. sumas už reikalavimo teisės perleidimą, naujasis kreditorius UAB „Baltic arms“ savo teises į skolininką realizavo jo bankroto procese. Vertinant ginčo sutartis matyti, kad jose apibrėžtas sutarties dalykas, aptarti šalių įsipareigojimai bei jų vykdymo tvarka. Pritariant pirmosios instancijos teismui, akivaizdaus sutarčių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms nenustatyta.

42. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Šia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad perleidžiant reikalavimą perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013, 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023).

43. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad cesijos ir pirkimo - pardavimo sutartimis atsakovei UAB „Baltic arms“ buvo perleista galiojanti bei priverstinai vykdytina reikalavimo teisė. Sutartys buvo realiai įvykdytos. 2013 m. lapkričio 21 d. atsakovė UAB „Baltic arms“ sumokėjo atsakovui M. M. pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytą 50 000,00 Lt sumą. Vertintina, jog cesijos ir pirkimo — pardavimo sutarčių šalys atskleidė viena kitai visas reikšmingas aplinkybes ir viena kitai jokių pretenzijų nereiškė. Apeliaciniame skunde taip pat nepateikiama argumentų ir įrodymų, kad buvo įstatyme numatytų kliūčių cesijos ir pirkimo - pardavimo sutartims sudaryti. Aplinkybė, jog iki cesijos ir pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo atsakovė UAB „Baltic arms“ ir skolininkas LUAB „FF lizingas“ neturėjo sutartinių santykių ir nevykdė bendros veiklos niekaip nepagrindžia apelianto nurodomų argumentų.

44. Apelianto teiginiai, jog atsakovė UAB „Baltic arms“ sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį, kadangi įsigijo trečios eilės kreditorinį reikalavimą, kuris nebuvo pilnai patenkintas, atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovė paaiškino, kad UAB „Baltic arms“ sprendimas įsigyti reikalavimo teisę buvo ekonomiškai pagrįstas. Nurodo, kad atsakovas M. M. buvo privilegijuotas kreditorius, kadangi LUAB „FF lizingas“ prievolės pagal 2011 m. liepos 20 d. paskolos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo daikto - 224,23 kv. m bendro ploto patalpų R3-1, R3-2, R3-4 nuo 55-1 iki 55-9, nuo 55-15 iki 55-24, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2013 m. lapkričio 21 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo sudarytos cesijos ir pirkimo - pardavimo sutartys, atsakovas M. M. perleido atsakovei hipotekos reikalavimą ir hipotekos kreditoriumi vietoj atsakovo M. M. tapo atsakovė UAB „Baltic arms“; Hipotekos registre padaryti atitinkami pakeitimai. Atsakovės UAB „Baltic arms“, kaip privilegijuoto kreditoriaus, kreditoriniai reikalavimai LUAB „FF lizingas“ bankroto procese buvo tenkinami pirmiausia, t. y. be eilės iš įkeisto turto.

45. Apeliantas taip pat nurodo, kad cesijos ir pirkimo - pardavimo sutartys laikytinos negaliojančiomis, kadangi atsakovas M. M. nepranešė skolininkui LUAB „FF lizingas“ apie reikalavimo perleidimą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog skolininkas LUAB „FF lizingas“ dėl pranešimo gavimo ir/ar siuntimo reiškė pretenzijas. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog apie reikalavimo perleidimo faktą skolininkas UAB „FF lizingas“ vėliausiai sužinojo, kai buvo patvirtintas UAB „Baltic arms“ finansinis reikalavimas UAB „FF lizingas“ bankroto byloje.

46. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas iš minėtų įrodymų padarė teisingą išvadą, kad byloje nenustatyta nei vieno iš ieškovo nurodomo sandorio negaliojimo pagrindo.

47. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmetė apelianto prašymą liudytojais apklausti E. Š., R. Š., advokatą U. P..

48. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d., 2023 m. spalio 31 d. protokolinėmis nutartimis atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl liudytojų apklausos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes ir nagrinėjamoje byloje užtikrino racionalų procesą, atsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad apeliantas nepagrindė tokio prašymo nurodant, kokias šiai konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes prašomų kviesti liudytojų parodymai patvirtins ar paneigs.

49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, atitinkamai interpretuodamas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus apeliantui, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo.

Dėl procesinė bylos baigties

50. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

51. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo byla išnagrinėta teisingai.

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

53. Atsakovė UAB „Baltic arms“ pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 722,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą priteistina iš ieškovo atsakovės naudai (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apelianto (ieškovo) Z. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Baltic arms“, į. k. 110786047, iš ieškovo Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 722,50 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėRamunė MikonienėLinas Zinkevičius