Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V. ir „Ellora“ Ltd. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“ ir M. M. dėl reikalavimų teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009).

9. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis). Šis ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad pateiktas ieškinys turi trūkumų, t. y. nesumokėtas žyminis mokestis už pareikštą neturtinį reikalavimą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Už kiekvieną ieškinio reikalavimą neturtinio pobūdžio mokama po vieną šimtą eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Pagal CPK 82 straipsnio 1 dalį nustatytas žyminis mokestis indeksuojamas, atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis nei 110.

12. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

13. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) Z. V. laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi, anot apelianto, ieškovai, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, turi būti atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl reikalavimų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra tiesiogiai susijęs su jau 2021 m. gruodžio 23 d. išnagrinėta bankroto byla Nr. B2-36-143/2021, t. y. sudėtinė šios bylos dalis, kurioje nagrinėjamos bylos ieškovai yra minėtos bankroto bylos dalyviai – Z. V. yra teismo patvirtintas bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ kreditorius ir skolininkas, 85 proc. akcijų savininkas ir buvęs direktorius, ieškovas „Ellora 4522899“ Ltd. – bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ teismo patvirtintas kreditorius ir skolininkas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto nurodytais argumentais neturi pagrindo sutikti.

14. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodoma, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ir restruktūrizavimo bylose. Būtent bankroto ir restruktūrizavimo bylose nurodyti asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. situacijose, kai ieškovas (vadovas, kreditorius ir pan.) reiškia reikalavimus (turtinius/neturtinius) bankrutuojančiai įmonei arba ginčijami sandoriai, kurių šalimi buvo betarpiškai pati bankrutuojanti įmonė ir pan. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovai ginčija 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimų teisių perleidimo sutartį, kurios šalimis buvo M. M. ir UAB „Baltic arms“. Nepaisant to, kad ginčijama reikalavimų teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Baltic arms“ tapo bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ kreditore ir kreditorių komiteto pirmininke, betarpiškai yra susijusi su bankrutavusia UAB „FF Lizingas“, kurios vadovu ir akcininku buvo ieškovas Z. V., tačiau dar kartą pabrėžtina, kad ginčijamos reikalavimų teisių perleidimo sutarties šalimi bankrutavusi UAB „FF Lizingas“ nebuvo. Ta aplinkybė, kad ginčijama sutartimi buvo perleista reikalavimo teisė į bankrutavusią UAB „FF Lizingas“, nekeičia situacijos vertinimo.

15. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad žyminis mokestis nagrinėjamoje byloje neturi būti ieškovų mokamas, kadangi ši civilinė byla yra betarpiškai susijusi su jau išnagrinėta bankroto byla Nr. B2-36-143/2021, nepaisant to, kad pati bankrutavusi UAB „FF Lizingas“ į šią bylą nėra įtraukta, kadangi jau yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, apeliacinės instancijos teismo vertintina kaip nepagrįsta, kadangi, kaip jau yra minėta, bankroto byla Nr. B2-36-143/2021 yra užbaigta teismo sprendimu, kaip nurodė pats ieškovas, bankrutavusi UAB „FF Lizingas“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, taigi, bankroto procedūros, susijusios su bankroto procesu minėtoje byloje, jau yra pasibaigusios. Tuo tarpu šis nagrinėjamoje byloje ginčijamas sandoris – 2013 m. lapkričio 21 d. M. M. ir UAB „Baltic arms“ reikalavimų teisių perleidimo sutartis - nebuvo ginčytas ir ieškinys nebuvo pareikštas pačioje UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje. Taip pat svarbu pažymėti, jog tokio ieškinio pareiškimas (buvimas) jau išnagrinėtoje bankroto byloje nebūtų pakeitęs bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro fakto arba trukdęs užbaigti bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ bankroto procesą.

16. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

17. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi (patikslintą 2022 m. kovo 25 d. nutartimi) ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, dėl to ieškovams nustatytinas naujas terminas (iki 2022 m. birželio 1 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams Z. V. ir „Ellora“ Ltd. terminą iki 2022 m. birželio 1 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartyje.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.