Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V. ir įmonės ,,Ellora 4522899“ Ltd ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“ ir M. M. dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-589-1125/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05834-2022-5) pagal ieškovų Z. V. ir Anglijos ir Velso įmonės ,,Ellora 4522899“ Ltd (toliau – ,,Ellora“ Ltd) (toliau abu kartu – ieškovai) 2022 m. kovo 14 d. pateiktą ieškinį, kuriuo ieškovai prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. lapkričio 21 d. M. M. ir UAB „Baltic arms“ sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. rezoliucija pareiškimą dėl ieškinio papildymo priėmė ir nustatė atsakovams 20 d. terminą atsiliepimams pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

10.3. Apeliacinis procesas dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria ieškovai buvo įpareigoti pateikti įrodymus, nutrauktinas, nes nurodyta nutarties dalis pagal CPK nėra skundžiama ir negali būti apeliacijos dalyku.

10.4. Teismas pagrįstai nustatė terminą pareiškimo dėl ieškinio papildymo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1847-640/2022 pripažino, kad ieškinio reikalavimas dėl 2020 m. gegužės 14 d. sutarties dalies pripažinimo negaliojančia yra turtinis reikalavimas, apmokamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1847-640/2022 nustatė ieškovams terminą sumokėti 2 788 Eur (2 725 Eur už turtinį reikalavimą + 63 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) žyminį mokestį. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-724-790/2022 atmetė ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties ir ją paliko nepakeistą, nustatė ieškovams terminą iki 2022 m. rugsėjo 1 d. sumokėti 2 788 Eur žyminį mokestį. Ieškovai nurodytoje byloje žyminio mokesčio nemokėjo, o šioje byloje pateikė 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimą dėl ieškinio papildymo, kuriuo pareiškė analogišką nagrinėtam nurodytoje byloje reikalavimą pripažinti negaliojančia 2020 m. gegužės 14 d. sutarties dalį.

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo

11. Pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo išsiuntimo dienos.

12. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė 2022 m. gruodžio 5 d., atskirasis skundas dėl šios nutarties gautas 2022 m. gruodžio 23 d. ir teismo priimtas 2022 m. gruodžio 28 d. Atsižvelgdamas į skundžiamos nutarties turinį, pirmosios instancijos teismas nenustatė termino atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti, o 2023 m. sausio 6 d. persiuntė bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, apie tai informuodamas byloje dalyvaujančius asmenis. Atsakovė UAB ,,Baltic arms“ 2023 m. sausio 18 d. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad atskirasis skundas atsakovei išsiųstas 2023 m. sausio 6 d., o atsiliepimas į jį pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino atsiliepimui pateikti, įvertinęs šalies teisę pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, pasisakyti visais byloje nagrinėjamais klausimais (CPK 42 straipsnis) ir būti išklausytai, apeliacinės instancijos teismas atsiliepimą į atskirąjį skundą priima.

Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų įrodymų

14. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti nauji įrodymai – išrašas iš ieškovo sąskaitos Swedbank banke; ieškovės ,,Ellora“ Ltd 2022 m. rugpjūčio 31 d. balansas; duomenys apie Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teisingumo Teismo Nemokumo ir Įmonių Teisme vykstantį procesą pagal UAB „Baltic arms“ peticiją dėl ieškovės ,,Ellora“ Ltd likvidavimo. Ieškovas nurodo, kad šie duomenys pagrindžia, jog ieškovų turtinė padėtis yra bloga, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad apelianto prašomi prijungti prie bylos įrodymai nėra susiję su apeliaciniu procesu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėjimo nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, teismas jo nenagrinėjo, todėl ir įrodymai, pateikiami grindžiant atitinkamus apeliacinės instancijos teismui formuluojamus naujus prašymus, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje juos atsisako priimti ir jų byloje nevertina.

Dėl bylos esmės

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė ieškovams terminą pareiškimo dėl ieškinio papildymo trūkumams pašalinti – sumokėti 2 725 Eur žyminį mokestį ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškimu dėl ieškinio papildymo reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiomis nuo pasirašymo momento BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimų teisių perleidimo sutarties dalis yra tiesiogiai susijęs su pirminiu ieškinio reikalavimu pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento M. M. ir UAB „Baltic arms“ 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Atskiruoju skundu ši teismo nutartis ginčijama, argumentuojant, kad: 1) byloje nepanaikinus procesinio sprendimo priimti pareiškimą dėl ieškinio papildymo, teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamą nutartį nustatyti pareiškimo dėl ieškinio papildymo trūkumus; 2) teismas turėjo atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo dėl blogos ieškovų turtinės padėties; 3) teismas šioje byloje ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio papildymo jau priėmė, todėl negalėjo nustatyti pareiškimo trūkumų, o dėl reikalavimų sąsajumo tesimas pasisakys toliau nagrinėdamas bylą. Apeliacinio nagrinėjimo ribas sudaro skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas nurodytų atskirajame skunde keliamų klausimų aspektu.

Dėl ieškinio trūkumų nustatymo po ieškinio priėmimo teisme

20. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Jeigu paduotas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

21. CPK 296 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas ieškinio pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tokiu atveju ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nurodytos teisės normos taikymo, teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai (t. y. dėl kurių bylos apskritai negalima išnagrinėti iš esmės) ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi aiškinimo, kad terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus gali būti nustatytas ne tik sprendžiant klausimą dėl šio procesinio dokumento priėmimo, bet ir vėlesnėse proceso stadijose (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-724-790/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2755-855/2022; kt.).

22. Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą ir jo pagrindu formuojamą teismų praktiką, tokiu atveju, kai po ieškinio priėmimo paaiškėjo, kad jis neatitinka ieškinio turiniui įstatymo keliamų reikalavimų, gali būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti ir, nustatytų trūkumų nepašalinus per teismo nustatytą terminą, ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu.

23. Atsižvelgiant į nurodytą, atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, rezoliucija priėmęs pareiškimą dėl ieškinio papildymo, neturėjo teisinio pagrindo nustatyti šio procesinio dokumento trūkumų ir termino jiems šalinti nepanaikinęs procesinio sprendimo dėl pareiškimo priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys teisinio reglamentavimo turinio.

Dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų 2022 m. kovo 14 d. paduotą ieškinį, kuriuo ieškovai prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. lapkričio 21 d. M. M. ir UAB „Baltic arms“ sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį. 2022 m. rugpjūčio 19 d. ieškovai pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio papildymo, kuriuo suformulavo papildomą reikalavimą, prašydami pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimų teisių perleidimo sutarties dalis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. rezoliucija priėmė pareiškimą ir persiuntė jį atsakovams atsiliepti, tačiau 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo dėl ieškinio papildymo trūkumams pašalinti, tarp jų – sumokėti žyminį mokestį. Teismas konstatavo, kad iš esmės ieškovai pareiškė naują turtinio pobūdžio reikalavimą, už kurį mokėtinas 2 725 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis).

25. Atskirajame skunde neginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškimu dėl ieškinio papildymo pareikštas reikalavimas iš esmės vertintinas kaip savarankiškas turtinis reikalavimas, taip pat neginčijama teismo išvada, kad už tokį turtinį reikalavimą mokėtinas 2 725 Eur žyminis mokestis. Atskirajame skunde argumentuojama, kad teismas jau buvo rezoliucija priėmęs naują ieškinio reikalavimą, todėl negalėjo nustatyti termino trūkumams šalinti ir žyminiam mokesčiui sumokėti; taip pat, kad teismas turėjo atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo dėl blogos ieškovų turtinės padėties.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už papildomą ieškinio reikalavimą sumokėti.

27. Pirma, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, įstatymas nedraudžia teismui, priėmusiam procesinį dokumentą (ieškinį) ir vėliau pastebėjusiam, kad už jį nesumokėtas mokėtinas žyminis mokestis, įpareigoti pareiškėją (ieškovą) jį sumokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu; tai visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą; žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020). Žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą nesumokėjimas vertinamas kaip esminis procesinis ieškinio trūkumas (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-67-440/2023, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-531-430/2020; kt.).

28. CPK 86 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinio reikalavimai padidinami, trūkstama žyminio mokesčio suma primokama pagal padidintą ieškinio sumą; jeigu šalis žyminio mokesčio neprimoka, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas visas arba ta reikalavimų dalis, už kurią žyminis mokestis neprimokėtas (CPK 86 straipsnio 3 dalis).

29. Taigi, teismas, spręsdamas ieškinio ar papildomų jo reikalavimų priėmimo klausimą, turi nustatyti, ar už ieškinį (papildomus reikalavimus) yra sumokėtas įstatymų nustatyto dydžio žyminis mokestis. Jeigu ieškinio priėmimo stadijoje teismas nenustato, kad mokėtinas žyminis mokestis nėra sumokėtas, CPK įtvirtina, kad teismas gali įpareigoti pareiškėją pašalinti tokį ieškinio trūkumą ir priėmus ieškinį (papildomus reikalavimus). CPK 296 straipsnio 1 dalies 8 punkte tiesiogiai nustatyta, kad teismas palieka pareiškimą (ieškinį) nenagrinėtą, jei yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų, – neapmokėtų reikalavimų dalyje; šio punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jei šalis per teismo nustatytą terminą trūkumo nepašalinta, t. y. nesumoka trūkstamo žyminio mokesčio (CPK 296 straipsnio 2 dalis).

30. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini kaip nepagrįsti ir teisinio reglamentavimo neatitinkantys atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo įpareigoti ieškovų sumokėti už pareiškimu dėl ieškinio papildymo pareikštą naują turtinį reikalavimą mokėtino papildomo žyminio mokesčio.

31. Antra, reikalavimas pridėti duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas (CPK135 straips­nio 2 dalis), netaikomas, kai ieškovas nuo žyminio mokesčio yra atleistas (CPK 83 straipsnis) ar kai prašoma atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis). CPK 83 straipsnyje įtvirtinti įstatymo nustatyti pagrindai, kuriems esant byloje dalyvaujantys asmenys gali būti atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį (visą ar jo dalį) už atitinkamus procesinius dokumentus. CPK 84 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą; prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

32. Nagrinėjamu atveju iš pareiškimo dėl ieškinio papildymo, kuriuo, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir šioje byloje neginčija ieškovas, iš esmės buvo pareikštas savarankiškas turtinis reikalavimas, nenustatyta, kad ieškovai būtų nurodę įstatymo numatytą pagrindą, kuriuo jie būtų atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis), arba būtų sumokėję dalį žyminio mokesčio bei pateikę prašymą atleisti nuo likusios dalies nurodyto mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) ar būtų prašę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 84 straipsnis) bei būtų pateikę tokį prašymą pagrindžiančius argumentus bei įrodymus. Atitinkamai, atsižvelgiant į nurodytą prieš tai, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad už pareikštą papildomą reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis, pagrįstai įpareigojo ieškovus sumokėti mokėtiną žyminį mokestį ir nustatė terminą tam padaryti. Prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pareiškimas yra dispozityvumo principo, reiškiančio, kad šalys dėl savo procesinių teisių (ne)įgyvendinimo sprendžia pačios, išraiška, todėl teismas, negavęs atitinkamų prašymų, neturėjo pareigos bei teisės žyminio mokesčio mokėjimą ieškovams atidėti ar atleisti nuo jo dalies mokėjimo savo iniciatyva.

33. Nepateikus prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už papildomą ieškinio reikalavimą mokėjimo ar atidėti šio mokesčio mokėjimą, teismas neturėjo pagrindo šio klausimo nagrinėti ir, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, nenagrinėjo.

34. Šio apeliacinio nagrinėjimo objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už pareikštą papildomą reikalavimą mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą ieškovai pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškę, o apeliaciniame procese negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 338 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisme atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pagrindo atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti šio mokesčio mokėjimą peržengia apeliacinio proceso pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties nagrinėjimo ribas. Dėl to atskirajame skunde formuluojamo naujo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar prašymo atidėti jo mokėjimą už pareiškimu dėl ieškinio papildymo pareikštą reikalavimą pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nevertina. Atitinkamai, su šiuo klausimu susiję argumentai šiame apeliaciniame procese nėra teisiškai reikšmingi ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

35. Pažymėtina, kad nurodyta išvada dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo neužkerta kelio ieškovams pirmosios instancijos teismui įstatymų nustatyta tvarka pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) ar atidėti tokio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis).

Dėl įpareigojimo pateikti įrodymus apie reikalavimų sąsajumą

36. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai iš esmės pareiškė naujus reikalavimus, tačiau juos deklaravo ir teikė kaip ieškinio reikalavimų papildymą, todėl teismas nustatė terminą ieškovams pateikti įrodymus, kad reiškiamas naujas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su pirminiu ieškovų reikalavimu, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

37. Atskirajame skunde, ginčijant šią teismo nutarties dalį, nurodoma, kad tokie įrodymai ir paaiškinimai jau buvo pateikti teismui ieškinyje (ieškinio 3-5 dalyse) ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškime dėl ieškinio papildymo (pareiškimo 1 dalyje), be to, teismas šioje byloje ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio papildymo jau priėmė, todėl dėl jų sąsajumo pasisakys toliau nagrinėdamas bylą.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atskirajame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

39. Pirma, kaip jau buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje, pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo priėmimas neužkerta kelio teismui nustatyti terminą jo vėliau paaiškėjusiems trūkumams šalinti, todėl atmestini kaip teisinio reglamentavimo neatitinkantys atskirojo skundo argumentai, kad teismas negalėjo nustatyti termino nurodytam trūkumui šalinti.

40. Antra, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dispozityvumo principo įgyvendinimas civiliniame procese suponuoja ieškovo teisę padidinti ar sumažinti pradinio ieškinio reikalavimus, pakeisti pradinio ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką jau iškeltoje teismo žinioje esančioje civilinėje byloje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). Pagal CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-36-464/2023). Todėl teismas, gavęs patikslintą ieškinį, turi atsižvelgdamas į procesinio dokumento turinį nustatyti, ar procesiniu dokumentu keičiamas ieškinio dalykas ir pagrindas, ar siekiama tik padidinti / sumažinti ieškinio reikalavimus. Ieškovas turi teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką nepareikšdamas naujo ieškinio, jis tik negali kartu pakeisti jų abiejų (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1035-642/2022). Nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 141 straipsnio 4 dalis). Nuspręsti, ar ieškinio patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo, sprendžiančio pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo priėmimo klausimą, diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1122-196/2017 ir joje nurodyta teismų praktiką; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-102-1097/2023).

41. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pirminiu pareikštu ieškiniu ieškovai prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. lapkričio 21 d. M. M. ir UAB „Baltic arms“ sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Tuo tarpu pateikdami pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo papildymo ieškovai pareiškė papildomą atskirą ieškinio reikalavimą, prašydami pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. sudarytos reikalavimų teisių perleidimo sutarties dalis, kuriomis UAB „Baltic arms“ perėmė iš BUAB „FF lizingas“ reikalavimus į ieškovus pagal sutarties priede Nr. 3 nurodytus teismo vykdomuosius dokumentus. Taigi, kaip matyti iš formuluojamų reikalavimų, ieškovai, pildydami ieškinio reikalavimus, iš esmės išplėtė teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas, į vieną teisminį procesą siekdami įtraukti dviejų atskirų, skirtingų asmenų sudarytų sandorių teisėtumo tyrimą. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio reikalavimai, kai ginčijami du atskiri ir skirtingų asmenų sudaryti sandoriai, iš esmės galėtų būti keliami skirtingose atskirose bylose. Tokiu atveju keltinas klausimas dėl to, ar toks esminis ieškinio dalyko ir pagrindo išplėtimas pateikiant papildomą reikalavimą neapsunkins bei neužvilkins proceso, nepažeis proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principų atsižvelgiant į tai, jog dviejų sandorių teisėtumo tikrinimas vieno proceso metu galėtų būti pateisinamas tik tokiu atveju, jei yra pakankama šių reikalavimų tarpusavio sąsaja. Dėl to pripažintina, kad teismas, spręsdamas dėl šių reikalavimų (ne)nagrinėjimo vienoje byloje, turi vertinti naujai pareikšto reikalavimo sąsajas su pirminiu ieškinio reikalavimu ir konstatuoti pagrindus, kuriems esant šiuos reikalavimus tikslinga bei pagrįsta nagrinėti kartu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė ieškovams terminą pateikti duomenis apie reikalavimų sąsajumą.

42. Šios išvados nepaneigia atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad tokie įrodymai ir paaiškinimai buvo pateikti teismui ieškinyje (ieškinio 3-5 dalyse) ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškime dėl ieškinio papildymo (pareiškimo 1 dalyje). Kaip matyti, iki šiol pateiktuose ieškovo minimuose procesiniuose dokumentuose buvo dėstomos faktinės ginčo aplinkybės, iš esmės siejamos su pirminiu ieškiniu ginčijamu sandoriu bei grindžiant jo neteisėtumą, o ieškinio papildyme – su nauju reikalavimu ginčijamu sandoriu, tačiau nebuvo nurodyta ir argumentuota, kodėl šie du reikalavimai dėl skirtingų sandorių ginčijimo turėtų būti nagrinėjami kartu, vienoje byloje. Šias abejones papildomai sustiprina faktinė aplinkybė, kad atskiras ieškinys dėl 2020 m. gegužės 14 d. sutarties dalies pripažinimo negaliojančia buvo pareikštas Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus apygardos teismui 2022 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1847-640/2022 nustačius ieškovams terminą sumokėti 2 788 Eur žyminį mokestį ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos teismo nutartį palikus nepakeistą, ieškovai nustatyto žyminio mokesčio nesumokėjo, o pateikė 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškimą dėl ieškinio papildymo nagrinėjamoje byloje, keldami reikalavimą dėl 2020 m. gegužės 14 d. sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Taigi, patys ieškovai buvo inicijavę atskirą bylą dėl reikalavimo, kurį reiškia kaip papildomą nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, pripažintinas pagrįstu teismo įpareigojimas argumentuoti ir pagrįsti poreikį šiuos savo pobūdžiu savarankiškus reikalavimus nagrinėti kartu, t. y. įrodyti reikalavimų sąsajumą.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

44. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

45. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Dėl to visų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims ir atlyginimo (ne)priteisimo klausimas spręstinas išnagrinėjus ginčą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo spręsti dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

46. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic arms“ atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams Z. V. ir „Ellora“ Ltd 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti pareiškimo dėl ieškinio dalyko ir pagrindo papildymo trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartyje. Išaiškinti, kad minėti reikalavimai turi būti įvykdyti pirmosios instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.