Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. C. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai ir terminas juos pašalinti. 2020 m. sausio 15 d. byloje pateiktas kito asmens (A. J. C.) ieškinys atsakovui antstoliui Donatui Kisieliui. 2020 m. sausio 21 d. nutartimi A. J. C. ieškinys antstoliui Donatui Kisieliui laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir perdavė A. J. C. procesinio dokumento (ieškinio) ir ieškovo A. C. ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. 2020 m. vasario 20 d. nutartimi nustatyti A. J. C. procesinio dokumento trūkumai ir terminas juos pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

15. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4623-861/2020, kuria nustatyti ieškinio trūkumai ir terminas juos pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. sausio 2 d. ieškovas A. C. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo (b. l. 1–36). 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai ir terminas jiems pašalinti (b. l. 38–40). 2020 m. sausio 15 d. byloje gautas ieškinys, kuriame ieškovu nurodytas A. J. C., o atsakovu antstolis Donatas Kisielius (b. l. 43–77). 2020 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovo A. J. C. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (b. l. 79). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-354-430/2020 panaikino 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir perdavė A. J. C. procesinio dokumento (ieškinio) ir ieškovo A. C. ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė A. J. C. ieškinio trūkumus ir terminą juos pašalinti.

18. Apeliantas pateikė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui papildomą dokumentą – 2020 m. vasario 17 d. Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento atsakymą A. C. dėl informacijos apie ikiteisminį tyrimą. 2020 m. kovo 16 d. apeliantas pateikė teismui dar papildomų dokumentų – 2020 m. kovo 9 d. Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento atsakymą A. C. dėl informacijos apie ikiteisminį tyrimą; 2020 m. kovo 6 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atsakymą A. C. dėl informacijos apie ikiteisminį tyrimą; skelbimą iš internetinės svetainės (www.aruodas.lt) apie turto pardavimą. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė priežasčių dėl kokių priežasčių šiuos papildomus dokumentus teikia apeliacinės instancijos teismui prie atskirojo skundo medžiagos, taip pat neįrodė, kad šie papildomi dokumentai turėtų įtakos (reikšmės) pateikto atskirojo skundo teisingam išsprendimui, taip pat neįrodyta šių dokumentų pateikimo būtinybė vėliau nei buvo priimta skundžiama teismo nutartis, dėl to šiuos pateiktus papildomus dokumentus atsisakytina prijungti.

19. 2020 m. kovo 16 d. apeliantas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus prie atskirojo skundo. Pabrėžtina, kad CPK įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik išimtinais atvejais – pagal naujai pateiktus, įrodymus (CPK 314 straipsnis). Apeliacijos ribas apibrėžia atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-65-460/2018). Apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas, tuo tarpu terminas, per kurį galima keisti (pildyti) atskirąjį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima ir grąžina juos apeliantui, kaip pateiktus nesavalaikiai (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis).

20. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).

21. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti besikreipusiam į teismą asmeniui šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

23. Nagrinėjamu atveju 2020 m. sausio 15 d. byloje, kurioje ieškovu pagal pradinį ieškinį yra A. C., gautas kito fizinio asmens (A. J. C.) procesinis dokumentas – ieškinys. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė A. J. C. pateiktam ieškiniui trūkumus, t. y. konstatavo, kad ieškinyje nėra nurodyta ieškinio suma ir sumokėtas žyminis mokestis, o atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimo nėra pagrindo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.

25. Kaip minėta, ieškinyje, jeigu jis turi būti įkainotas, turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis). Turtiniuose ginčuose ieškinio suma turi būti nurodyta dėl jos įtakos nustatant bylos rūšinį teismingumą, apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnis) ir nustatant nagrinėtinos bylos kategoriją. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, dėl to žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį ar priešieškinį mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį ir pan.). Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.

26. Nagrinėjamu atveju iš A. J. C. pateikto ieškinio turinio matyti, jog ieškinyje nenurodyta ieškinio suma, tačiau nurodytas konkretus turtinis reikalavimas, t. y. reikalavimas panaikinti turto pardavimo iš varžytinių aktą 2019 m. spalio 25 d. vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453 ir taikyti restituciją. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškinyje minimas ir ginčo dalyku esantis turtas varžytinėse parduotas už 29 000 Eur. Tokią ieškinio sumą, apeliantas nurodė ir atskirajame skunde, dėl to laikytina, jog ginčo atveju būtent tokia suma yra A. J. C. pateikto ieškinio suma.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai iš ieškinio turinio aišku, kokio dydžio turtinio pobūdžio reikalavimas yra reiškiamas atsakovui, atskiras ieškinio sumos neįvardijimas nėra kliūtis priimti ieškinį, ir ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikomas. Bendros ieškinio sumos nenurodymas, kaip ieškinio trūkumas, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, jei ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimuose nurodo, kokio dydžio reikalavimą reiškia, o bendrą ieškinio sumą teismas gali patikslinti ir po ieškinio priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1640-196/2016). Taigi, šiuo atveju ieškinio sumos nenurodymas ieškinyje nebuvo esminis trūkumas.

28. Tačiau skundžiama nutartimi nustatytas ir kitas ieškinio trūkumas, t. y. įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį, atmetus ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.

29. Byloje nustačius, jog pagal A. J. C. ieškinį ieškinio suma yra 29 000 Eur, ieškinį pateikus elektroninėmis ryšio priemonėmis, su pateiktu ieškiniu turėjo būti sumokėtas 653 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Šio žyminio mokesčio (ar jo dalies) apeliantas nesumokėjo, tačiau prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, taip pat dėl sunkios finansinės padėties, o neatleidus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iš esmės sumažinus žyminio mokesčio sumą. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos prašymus kaip nepagrįstus.

30. Pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, bendroji taisyklė nustato tik dalinį atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. nenumato galimybės nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenį atleisti visiškai. Nagrinėjamu atveju A. J. C. nesumokėjo dalies žyminio, taip pat nenurodė sumos, kuri būtų laikoma kaip protinga sumokėti valstybės rinkliavą. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti A. J. C. prašymą visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

31. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis turi būti atleistas nuo žyminio ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad jis yra vartotojas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 83 straipsnis apibrėžia kategorijas bylos šalių, kurios atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Teismas pažymi, kad remiantis nurodyta teisės norma ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo galėtų būti atleistas tik tuo atveju, jeigu byloje būtų ginčijamos atsakovo ieškovui taikomos nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos, kurių nustatymo kriterijai yra apibrėžti CK 6.228⁴ straipsnyje, tačiau A. J. C. nesiremia ieškinyje minėtame straipsnyje nustatytomis teisės normomis, nereikalauja teismo pripažinti tam tikras sutarties sąlygas nesąžiningomis ir todėl negaliojančiomis. Priešingai, A. J. C. ieškiniu prašo teismo panaikinti turto pardavimo iš varžytinių aktą ir taikyti restituciją, dėl to pripažintina, kad pagal tokį nagrinėjimą ieškinį, ieškovas nėra atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

32. CPK 84 straipsnis nustato, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą; prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Pagrindas tenkinti dalyvaujančio byloje asmens prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo yra šio asmens pateikti įrodymai ir kiti duomenys, kurie leidžia spręsti, jog asmens turtinė padėtis iš tiesų sunki. Įrodinėjimo pareiga tenka dalyvaujančiam byloje asmeniui, prašančiam atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už procesinio dokumento nagrinėjimą (CPK 12, 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog teismas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo kiekvienu atveju sprendžia individualiai.

33. Nagrinėjamu atveju A. J. C. tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde tvirtina, kad jo finansinė padėtis yra itin sunki, jis yra pensininkas, gauna pensiją, neturi kitų pajamų ar santaupų, dėl to prašo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už ieškinį, jį sumažinus. Taip pat nurodo, kad kitose bylose dėl sunkios finansinės padėties buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas A. C., dėl to, tuo pačiu pagrindu, turi būti atidėtas mokėjimas ir A. J. C..

34. Pirmiausia pažymėtina, kad CPK nuostatos nenustato galimybės atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, prieš tai dar sumažinus mokėtino žyminio mokesčio dydį, dėl to šiuo atveju galėtų būti atidėtas tik 653 Eur žyminis mokestis, jei tam yra pagrįstos aplinkybės. Apeliantas skunde nurodo, kad buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pagrįstas aplinkybes, dėl kurių jam turėjo būti atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka, nes, kaip jau buvo minėta, CPK normos suteikia teismui teisę, bet ne pareigą, įvertinus konkrečius konkrečioje byloje dalyvaujančio asmens pateiktus duomenis, spręsti, ar yra pagrindas atidėti jam žyminio mokesčio mokėjimą, ar tokio pagrindo nėra. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. J. C. pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, konstatavo, kad tokio pagrindo nėra. Apeliantas šią teismo išvadą paneigiančių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė, atskirajame skunde iš esmės atkartojo savo prašymo pirmosios instancijos teismui argumentus ir motyvus, kuriuos jau išnagrinėjo ir įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nors apeliantas faktiškai buvo pateikęs teismui tik įrodymą – vieną banko sąskaitą išrašą, kitų įrodymų teismui neteikė.

35. Pabrėžtina ir tai, kad skunde nurodytos aplinkybės, jog kitam asmeniui (t. y. A. C.) buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas kitoje civilinėje byloje, neturi teisinės reikšmės šiai nagrinėjamai bylai, kadangi šiuo atveju vertinamas A. J. C. prašymo pagrįstumas (motyvai) ir jo finansinė padėtis, o ne A. C.. Taip pat klausimui dėl žyminio mokesčio atidėjimo neturi reikšmės pats ieškinio pagrindas, t. y. ieškinyje nurodytos faktinės ginčo aplinkybės, kurias A. J. C. išsamiai nurodė tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde.

36. Apeliantas skunde nurodė dar papildomą atskirą pagrindą, kuriuo, jo manymu, turėtų būti panaikinta skundžiama teismo nutartis, t. y., jog visi procesinių dokumentų trūkumai turėjo būti nustatyti iš karto, o procesinio dokumento trūkumų nurodymas vėlesnėse nutartyse neatitinka trūkumų šalinimo instituto esmės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka, kadangi, kaip jau minėta, žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų, dėl to teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą privalo patikrinti ar žyminis mokestis sumokėtas, ar sumokėtas tinkamo dydžio (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad žyminis mokestis nesumokėtas, ar sumokėtas nepakankamo dydžio, teismas rašytine nutartimi turi įpareigoti asmenį jį (žyminį mokestį) sumokėti ar primokėti. Pabrėžtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju A. J. C. ieškinio trūkumai nustatyti šio ieškinio priėmimo stadijoje, dėl to šie apelianto argumentai vertinami kaip teisiškai nepagrįsti ir atmestini.

37. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

38. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų nustatymo ir žyminio mokesčio klausimus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

39. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi A. J. C. nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, dėl to A. J. C. nustatytinas naujas terminas (iki 2020 m. balandžio 2 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad, neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, teismas turi teisę procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto A. J. C. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą

Nustatyti A. J. C. terminą iki 2020 m. balandžio 2 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje.