Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irgita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, civilinėje byloje Nr. e2-2292-657/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irgita“ ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno gatvių apšvietimas“ dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. T-318 panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Irgita“ pateikė ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, kuriuo prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. T-318; pripažinti negaliojančia Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2016 m. birželio 28 d. sudarytą miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį.Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartyje nurodė, kad ieškinyje ieškovė nenurodė ieškinio sumos, nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio ir neišreiškė nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, taip pat teismas nustatė terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Nustatytu terminu Kauno apygardos teisme gautas ieškovės UAB „Irgita“ pareiškimas dėl trūkumų šalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad ne visi Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai buvo ištaisyti. Teismas nustatė, kad ieškovė išreiškė nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, taip pat kad ji nurodė, jog ieškinys įkainotinas 0 Eur žyminiu mokesčiu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė nustatytu terminu Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartyje nurodytus trūkumus pašalino tik iš dalies (išreikšta nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių), o kitų trūkumų (nenurodyta ieškinio suma, nesumokėtas žyminis mokestis) nepašalino, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Irgita“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:ieškovė, šalindama ieškinio trūkumą dėl ieškinio įkainojimo, nurodė ieškinio sumą – 0 Eur. Ieškovė savo pareiškime nurodė argumentus ir motyvus, kodėl ieškinys įkainotinas 0 Eur; teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo suteikė ieškovei teisę pačiai įkainoti ieškinį, ieškovė tai ir padarė – įkainojo ieškinį;teismas, nesutikęs su ieškovės ieškinio įkainojimo argumentais, privalėjo priimti papildomą nutartį ir nustatyti kitokią ieškinio sumą. Nagrinėjamu atveju teismas nemotyvavo, kodėl nesutinka su ieškovės nurodyta ieškinio suma, neišaiškino, kaip ji turi būti apskaičiuota, be to, teismas neįvardijo ieškinio sumos; teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 86 straipsnio 1 dalies normos, kurioje nurodyta, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu, pastarajai neištaisius ieškinio trūkumų: neįkainojus ieškinio ir nesumokėjus nustatyto žyminio mokesčio.CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis), todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nustatyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams (CPK 111 straipsnis).Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, ieškinys turi atitikti ir specialiuosius ieškinio reikalavimus. Palyginti su kitais procesiniais dokumentais, papildomi reikalavimai ieškinio turiniui nurodyti CPK 135 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, be to, jog teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje taip pat nurodama: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti. Kaip minėta, ieškinyje, jeigu jis turi būti įkainotas, turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis). Turtiniuose ginčuose ieškinio suma turi būti nurodyta dėl jos įtakos nustatant bylos rūšinį teismingumą, apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnis) ir nustatant nagrinėtinos bylos kategoriją. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį ar priešieškinį mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį ir pan.). Taigi žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.Tais atvejais, kai iš ieškinio turinio aišku, kokio dydžio turtinio pobūdžio reikalavimas yra reiškiamas atsakovui, atskiras ieškinio sumos neįvardijimas nėra kliūtis priimti ieškinį, ir ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikomas. Bendros ieškinio sumos nenurodymas, kaip ieškinio trūkumas, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, jei ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimuose nurodo, kokio dydžio reikalavimą reiškia, o bendrą ieškinio sumą teismas gali patikslinti ir po ieškinio priėmimo.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nurodė, kad už ieškovės ieškinį turi būti sumokėtas žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas nustatė, kad vienas iš ieškinio reikalavimų – pripažinti negaliojančia Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ 2016 m. birželio 28 d. sudarytą miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutartį – yra turtinio pobūdžio, todėl ieškovė turėjo nustatyti ieškinio sumą ir sumokėti už šį reikalavimą žyminį mokestį, nes už neturtinį reikalavimą yra sumokėjusi 41,00 Eur žyminį mokestį. Teismas atkreipė dėmesį, kad preliminarią ieškinio sumą ieškovė turi galimybę nustatyti įvertinusi nuostolius pagal su atsakove Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. kovo 18 d. sudarytos miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sutarties kainą, kuri ieškovei yra žinoma.Apeliantė įkainojo turtinio pobūdžio reikalavimus 0 Eur suma ir už turtinio pobūdžio reikalavimus žyminio mokesčio nesumokėjo.Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantė trūkumų nepašalino, todėl ieškinį laikė nepaduotu.Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės laikyti apeliantės ieškinį nepaduotu, nes ji ieškinio turtinio pobūdžio reikalavimus įkainojo 0 Eur suma, todėl neturėjo pareigos primokėti žyminio mokesčio dalies už turtinio pobūdžio reikalavimus. Ieškovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė konkretaus žyminio mokesčio dydžio, todėl teigia, kad teismas suteikė teisę jai pačiai nuspręsti, kokio dydžio žyminiu mokesčiu apmokestintinas ieškinys. Ieškovės nuomone, teismui nesutikus su ieškinio suma, teismas turėjo pats nustatyti ieškinio sumą ir nurodyti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, o jei ieškinio sumą teismui buvo sunku nustatyti, tai teismas turėjo taikyti CPK 86 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais sutinka.Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatė terminą trūkumams – nustatyti ieškinio sumą ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, apskaičiuotą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį 1 punktą, – pašalinti, tačiau nenurodė konkrečios sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, įkainojusi ieškinio sumą 0 Eur, teismo nurodytą trūkumą – nustatyti ieškinio sumą – pašalino, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ieškovė neįkainojo ieškinio, laikytinas nepagrįstu. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog apeliantė neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo pasiūlymą nustatyti preliminarią ieškinio sumą pagal galimus nuostolius. Ieškovė pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodė, kodėl ieškinio suma įkainota 0 Eur; pažymėjo, kad ieškiniu neprašo taikyti restitucijos ar kitaip perskirstyti turto, kad paslaugos pagal ginčo sutartį nėra suteiktos, tik pradėtos teikti, ieškovė neprašo jų atkurti, be to, nereikalauja grąžinti ar kitaip perskirstyti lėšų. Esant tokiai procesinei situacijai, kai pirmosios instancijos teismas nustatė terminą ieškinio trūkumui – primokėti žyminį mokestį – pašalinti, tačiau nenurodė konkrečios sumos ir pateikus pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriame nurodyta, kodėl žyminis mokestis neprimokėtas, nėra pagrindo laikyti ieškinio nepaduotu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovės atliktu ieškinio įkainojimu ir sumokėto žyminio mokesčio dydžiu, turėjo nurodyti motyvus ir nustatyti naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl reikalavimų pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pirmasis ieškinio reikalavimas – neturtinio, o antrasis – turtinio pobūdžio. Šio argumento ieškovė neginčija, tačiau, ieškovės teigimu, turtinio ieškinio reikalavimo sumą nustatyti sunku.Jei ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų apmokestinimo žyminiu mokesčiu, būtent teismui tenka procesinė pareiga rašytinio proceso tvarka preliminariai nustatyti žyminio mokesčio dydį (CPK 86 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje O. A., G. D. A., E. G., A. L., A. L., V. L., V. T., A. Š., J. T., R. V. ir A. Š. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-94/2011).Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas šių procesinių veiksmų neatliko, t. y. preliminariai nenustatė žyminio mokesčio dydžio, o 2016 m. liepos 13 d. nutartimi, atkreipęs dėmesį į tai, kad preliminari ieškinio suma ir žyminio mokesčio dydis nustatytini pagal galimus nuostolius, kurių dydis apskaičiuotinas atsižvelgus į ginčijamos sutarties kainą, įpareigojo ieškovę nurodyti ieškinio sumą. Toks teismo nurodymas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nevertintinas kaip tinkamas CPK 86 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos būtent teismui preliminariai nustatyti žyminio mokesčio dydį vykdymas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atskirąjį skundą tenkina iš dalies, skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.