- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- 2-724-790/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00315-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- Z. V., bendrovės „Ellora 4522899 Ltd.“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. ir bendrovės „Ellora 4522899 Ltd.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Z. V. ir bendrovė „Ellora 4522899 Ltd.“ kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiomis nuo pasirašymo momento uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis, kuriomis UAB „Baltic arms“ perėmė iš BUAB „FF Lizingas“ reikalavimus ieškovams pagal šios sutarties priede Nr. 3 nurodytus teismo vykdomuosius dokumentus.
2. Ieškovai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus jie yra atleisti nuo pareigos mokėti žyminį mokestį, nes šioje byloje kilęs ginčas – tai sudėtinė UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti 2 788 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai pagrindžiančius dokumentus.
4. Teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimai dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis yra turtinio pobūdžio. Nors ieškovai neprašo taikyti restitucijos, teismas, pripažinęs jų ginčijamą sandorį niekiniu, turės savo iniciatyva išspręsti šį klausimą. Patenkinus ieškinį, reikalavimo teisė į ieškovų skolą pagal vykdomuosius raštus grįžtų UAB „FF Lizingas“, kuri šiuo metu yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir neegzistuoja. Tokiu būdu, teismui pripažinus sandorį negaliojančiu, ieškovai išvengtų piniginės prievolės. Taigi, ieškinio reikalavimai yra turtiniai, nes jų patenkinimas akivaizdžiai turėtų įtakos šios bylos šalių turtinėms teisėms ir interesams. Todėl mokėtinas žyminis mokestis turi būti apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Ieškovai nurodo, kad ieškinio suma yra 142 508,62 Eur, todėl už ieškinį mokėtini 2 725 Eur žyminio mokesčio. Ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones; už šį prašymą mokėtinas 63 Eur žyminis mokestis.
5. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad jie turi būti atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktais. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami bankrutuojantys asmenys, tačiau ieškovams nėra iškelta bankroto byla. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Ieškovai nurodo, kad ši civilinė byla yra susijusi su jau išnagrinėta bankroto byla Nr. B2-36-143/2021, tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis minėta nuostata, nes ši bankroto byla yra užbaigta teismo sprendimu, o bankrutavusi UAB „FF Lizingas“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi buvo atsisakęs priimti ieškinį, nurodęs, kad ieškovai nepagrindė, kokias jų teises pažeidė ginčijama sutartis, tačiau apeliacinės instancijos teismas šią nutartį panaikino. Atskirajame skunde ieškovai buvo nurodę, kad tuo atveju, jeigu ieškinys, teismo nuomone, turi trūkumų, teismas privalėtų nustatyti terminą jiems pašalinti. Tačiau teismas nenurodė jokio ieškinio trūkumo, be kita ko, susijusio su žyminio mokesčio nesumokėjimu. Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, skundžiama nutartimi negalėjo būti nustatyti ieškinio trūkumai.
6.2. Teismas nustatė netinkamą mokėtino žyminio mokesčio dydį. Ieškinyje nurodyta, kad ginčijamos sutarties kaina nėra žinoma, nes ji nėra nurodyta sutartyje.
6.3. Ieškovai atleistini nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip UAB „FF Lizingas“ kreditoriai ir skolininkai nepaisant to, kad ši bendrovė yra išregistruota iš viešojo registro, kadangi ginčas byloje kilo iš bankroto bylos dalyvių santykių, kurie nebūtų susiklostę, jeigu bankroto byla nebūtų iškelta. Ginčai, kilę iš UAB „FF Lizingas“ bankroto proceso dalyvių tarpusavio santykių, tęsiasi ir yra nagrinėjami teisme. Kitoje byloje, susijusioje su UAB „FF Lizingas“ bankrotu, Vilniaus apygardos teismas įpareigojo UAB „FF Lizingas“ (ieškovės) teisių perėmėją sumokėti žyminį mokestį, kadangi pradinė ieškovės teisių ir pareigų perėmėja nebuvo UAB „FF Lizingas“ bankroto proceso dalyvė. Šiuo atveju abu ieškovai yra bankroto proceso dalyviai, todėl tos pačios sudėties teismas turėtų būti nuoseklus ir taikyti tuos pačius reikalavimus bylų dalyviams.
6.4. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nėra nustatyta, kad bankroto bylos dalyviai nebegali spręsti teismuose iš bankroto bylos kilusių ginčų, kai bankrutuojanti bendrovė yra išregistruojama ar kad tokiu atveju nėra taikoma šioje teisės normoje nustatyta lengvata. Ginčijama sutartis buvo sudaryta, kai UAB „FF Lizingas“ nebuvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ginčijama teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė ieškovams terminą pašalinti ieškinio trūkumus ir už ieškinį sumokėti žyminį mokestį, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Vis dėlto, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
9. Viena iš CPK nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, asmuo, teikiantis ieškinį, kartu turi pateikti teismui duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, laikoma, jog procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
10. Reikalavimas už atitinkamus procesinius dokumentus sumokėti žyminį mokestį nėra savitikslis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų, be kita ko, netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų naudojamas kaip paskutinė priemonė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020). Siekdamas užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, įstatymų leidėjas CPK imperatyviai nustatė už atitinkamus procesinius dokumentus mokėtinų žyminių mokesčių dydžius, taip pat reglamentavo žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarką.
11. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, tam tikrais įstatyme aiškiai išvardytais atvejais asmuo gali būti visiškai atleidžiamas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Tokios aplinkybės, kurioms esant į teismą besikreipiantis asmuo nėra saistomas pareigos sumokėti žyminį mokestį, yra išdėstytos CPK 83 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje išvardyti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai yra skirti palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), taip pat su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-859-464/2021).
12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ieškovai atskirajame skunde įrodinėdami, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jiems terminą pašalinti ieškinio trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį, remiasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nurodyta, kad bankroto ar restruktūrizavimo bylose nuo žyminio mokesčio yra visiškai atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys. Grįsdami savo poziciją, ieškovai nurodo, kad, nors jų inicijuojamoje byloje nedalyvaus bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro UAB „FF Lizingas“, ieškovai yra šios bendrovės kreditoriais ir skolininkais, o jų keliamas ginčas yra susijęs su minėtos bendrovės bankroto byla – tuo atveju, jeigu UAB „FF Lizingas“ nebūtų iškelta bankroto byla, nebūtų susiklostę ir teisiniai santykiai, dėl kurių ieškovai reiškia reikalavimus teikdami ieškinį. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti ieškovus nuo pareigos mokėti už ieškinį žyminį mokestį vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu įstatymų leidėjas siekė, jog jame nurodyti asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti. Ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamos bankrutuojančios ir restruktūrizuojamos įmonės (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011; 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2012; 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2283/2013).
14. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1857/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2014; kt.). Kartu teismų praktikoje detalizuota, kad ši teisės norma yra skirta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtent tos bankrutuojančios bendrovės, kuriai reiškiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamą ar potencialų kreditorių, tuo atveju kai reiškiamas turtinis reikalavimas, susijęs būtent su šios bankrutuojančius įmonės (esančios atsakove byloje) skoliniu įsipareigojimu ieškovui. Nurodytu pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. lems šios bankrutuojančios (ar restruktūrizuojamos) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-116-370/2019, 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16-943/2021).
15. Įvertinus ieškovų pareikšto ieškinio turinį, matyti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai siekia nuginčyti bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis, kuriomis UAB „Baltic arms“ buvo perleistos UAB „FF Lizingas“ reikalavimo teisės ieškovų atžvilgiu. Tačiau ieškinyje nėra suformuluota jokių reikalavimų, susijusių su UAB „FF Lizingas“ skolinių įsipareigojimų ieškovams priteisimu. Todėl ieškinio patenkinimas šiuo atveju nenulems jokių naujų UAB „FF Lizingas“ prievolių ieškovams atsiradimo, o tai savo ruožtu reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškovų nurodytą CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą. Nors ieškovai, kaip minėta, nurodo, kad jų iniciuojama byla yra tiesiogiai susijusi su UAB „FF Lizingas“ bankroto procesu, tokios jų nurodytos aplinkybės, vertinant jas šios nutarties 13–14 punktuose pateiktų išaiškinimų kontekste, nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl aptariamos nuostatos taikymo. Kaip matyti iš pateiktų išaiškinimų, aptariama nuostata nėra taikoma dėl tokių reikalavimų, kurie, nors ir yra tam tikru būdu susiję su bankroto procesu, nesukelia bankrutuojančiam asmeniui turtinių prievolių ieškovų atžvilgiu.
16. Ieškovų pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jiems terminą pašalinti ieškinio trūkumus, nepagrindžia ir jų nurodytos aplinkybės, kad teismas jau antrą kartą sprendžia jų teikiamo ieškinio priėmimo klausimą ir kad pirmą kartą spręsdamas šį klausimą teismas nekonstatavo, jog ieškovai turi pašalinti kokius nors ieškinio trūkumus. Kaip teisingai nurodė ieškovai, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi buvo atsisakęs priimti jų pateiktą ieškinį, pripažinęs, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukels ieškovams jokių teisinių padarinių. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovų pateiktą atskirąjį skundą, 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi panaikino šią pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl ieškovų pareikšto ieškinio priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo pagrindą iš naujo vertinti, ar ieškovų pareikštas ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, o nustatęs, kad šių reikalavimų nebuvo laikomasi – nustatyti ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina ir tai, kad terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus gali būti nustatytas ne tik sprendžiant klausimą dėl šio procesinio dokumento priėmimo, bet ir vėlesnėse proceso stadijose (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).
17. Priešingai nei nurodo ieškovai, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo vertinti, kad teismas netinkamai nustatė mokėtiną žyminio mokesčio sumą, kadangi ieškovai nurodė ieškinyje, jog ginčijamos reikalavimo teisių perleidimo sutarties kaina nėra žinoma. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, patys ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma sudaro 142 58,62 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydį, pagrįstai atsižvelgė į šią ieškovų nurodytą sumą. Pažymėtina, kad ieškovai atskirajame skunde neginčija teismo padarytų išvadų, kad ieškovų pareikšti reikalavimai yra turtiniai ir kad šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas proporcingai atsižvelgiant į jų nurodytą ieškinio sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė ieškovams terminą pašalinti ieškinio trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį. Ieškovų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia tokių pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nutartyje nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, šia nutartimi ieškovams nustatomas naujas terminas sumokėti 2 788 Eur už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius duomenis pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovams Z. V. ir bendrovei „Ellora 4522899 Ltd.“ terminą iki 2022 m. rugsėjo 1 d. sumokėti už ieškinį mokėtiną 2 788 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.