- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-2755-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05704-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- B. Š., J. B.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo, tretieji asmenys – B. Š., J. B. (J. B.), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydama panaikinti (i) 2022 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 30-1025/21 „Dėl laikinosios globos N. B. nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“; (ii) 2022 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 30-1024/21 „Dėl laikinosios globos N. B. nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Įsakymai) bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Skundžiami 2022 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai yra neteisėti ir naikintini, kadangi, visų pirma, 2013 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vaiko N. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina B. Š.; antra, šiuo metu yra priimta ir galiojanti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartis, kuria teismas leido paimti nepilnamečius vaikus N. B. ir N. B. iš jų tėvų B. Š. bei J. B.; trečia, taip pat yra galiojantys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymai Nr. 30-1024/21 ir Nr. 30-1025/21, kuriais vaikams buvo nustatyta laikinoji globa ir globėja buvo paskirta ieškovė E. Š. (vaikų močiutė). Ieškovės nuomone, nepanaikinus ar kitaip nepakeitus nurodytų teismo nutarčių, negalima direktoriaus įsakymu keisti vaiko gyvenamosios vietos, nes ji nustatyta teismo keliu ir gali būti keičiama tik teismo, o ne direktoriaus įsakymu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Ginčijami Įsakymai buvo priimti atsižvelgiant į 2022 m. vasario 9 d. gautą pranešimą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba), kuriuo buvo prašoma panaikinti mažamečiams N. B. ir N. B. laikinąją globą nuo 2022 m. vasario 11 d., kadangi 2022 m. vasario 7 d. buvo priimtas sprendimas mažamečius N. ir N. B. grąžinti vienam iš tėvų – J. B.. Šiuo pagrindu atsakovė privalėjo priimti ginčijamus Įsakymus dėl laikinosios globos panaikinimo ir Įsakymai buvo priimti vadovaujantis aktualiais teisės aktais.
2.2. Be to, 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-853-984/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su tėvu J. B. ir priteisė iš B. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
3. Trečiasis asmuo B. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
3.1. Nurodė, kad ginčijami Įsakymai negalėjo būti priimti, kol nebuvo panaikinti teismo priimti procesiniai dokumentai. Be to, vaikai yra labai pripratę prie ieškovės, tėvo bijo, nes vaikai tėvo yra skriaudžiami. Tuo tarpu būdami pas močiutę (ieškovę) vaikai jaučiasi saugiai.
4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog nepalaiko ieškovės ieškinio ir prašė ieškinį atmesti.
4.1. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų tėvas J. B. vykdė atvejo vadybos plane iškeltus uždavinius, bendradarbiavo su pagalbą teikiančiais specialistais, palaikė ryšį su vaikais, buvo motyvuotas keisti savo elgesį. Tuo tarpu vaikų motina B. Š. vengė specialistų pagalbos ir nesilaikė atvejo vadybos plane iškeltų uždavinių, atsisakė bendradarbiauti ir priimti pagalbą ir tik dabar pradeda bendradarbiauti su specialistais ir priimti jų pagalbą.
4.2. Paaiškino, jog priėmė sprendimą dėl laikinosios globos pabaigos, kadangi atsirado įstatymuose numatyti vaiko laikinosios globos pasibaigimo pagrindai, todėl priėmė sprendimą vaikus N. B. ir N. B. perduoti tėvui. 2022 m. vasario 8 d. Tarnyba Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė nurodymą panaikinti minėtų vaikų laikinąją globą nuo 2022 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. vasario 10 d. priėmė Įsakymus. Tarnybos vertinimu, Įsakymai ir Tarnybos sprendimas grąžinti vaikus tėvui turi teisines pasekmes ir turi būti vykdomi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškovės E. Š. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 216,32 Eur bylinėjimosi išlaidų - žyminį mokestį ir pašto išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šiuo klausimu aktualius teisės aktus – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos VII dalies XVIII skyrių, reglamentuojantį nepilnamečių globos ir rūpybos klausimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Vaiko globos organizavimo nuostatus, - nurodė, kad tuo atveju, kai atvejo vadybininkas ar kiti atvejo vadybos procese dalyvaujantys specialistai nustato, jog vaiko tėvų elgesys pakito ir neliko realaus pavojaus vaikui, Tarnybos teritorinis skyrius teikia nurodymą savivaldybės administracijos direktoriui, ir būtent savivaldybės administracijos direktorius, o ne teismas ar kita institucija, per 3 darbo dienas turi priimti įsakymą dėl laikinosios globos pabaigos. Pažymėjo, jog savivaldybės administracijos direktoriui Globos nuostatų 64 punktas nesuteikia diskrecijos teisės spręsti dėl Tarnybos teritorinio skyriaus nurodymo pagrįstumo ir įpareigoja savivaldybės administracijos direktorių imtis konkretaus veiksmo, t. y. per 3 darbo dienas priimti įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos.
7. Teismas, atsižvelgė į teisinį reglamentavimą bei į byloje nustatytas aplinkybes, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi 2022 m. vasario 9 d. Tarnybos Nurodymą (Globos nuostatų 63.1 punktas), nepraleisdama Globos nuostatų 64 punkte įtvirtinto 3 darbo dienų termino bei šio teisės akto jai suteiktos kompetencijos, priėmė skundžiamus Įsakymus, sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas skundžiamus Įsakymus, teisės normų nepažeidė. Ieškovės argumentus, kad skundžiami Įsakymai negalėjo būti priimti, kadangi tuo metu nebuvo panaikintos ir galiojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. ir 2021 m. kovo 4 d. nutartys, atmetė kaip nepagrįstus.
8. Taip pat teismas, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reiškė reikalavimus panaikinti du Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 10 d. įsakymus, t. y. 2 neturtinio pobūdžio reikalavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 82 straipsniu (kuriame reglamentuojamas žyminio mokesčio indeksavimas) ir atsižvelgęs į tai, kad ieškinio pateikimo teismui metu (2022 m. kovo 10 d.) apskaičiuotas vartotojų kainų indeksas buvo lygus 117,60, priteisė iš ieškovės valstybės naudai 176 Eur (117,60 x 2 x 0,75). Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteisė 40,32 Eur patirtų pašto išlaidų sumą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). T. y. iš ieškovės valstybės naudai pirmosios instancijos teismas priteisė bendrą 216,32 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (žyminis mokestis ir pašto išlaidos).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantė (ieškovė) ieškovė E. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalimi, liečiančia žyminio mokesčio (176 Eur sumos) priteisimą ir prašo šioje dalyje sprendimą panaikinti. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti bylą teisme nenustatydamas jokių ieškinio priėmimui trukdančių veiksmų / trūkumų, tame tarpe ir žyminio mokesčio prasme, ir vykdė bylos nagrinėjimo procesą pagal teismui pateiktą ieškinį, ieškovei mokėtinas ar teismo nustatytas žyminis mokestis nebuvo atidėtas, ieškovė nuo jo mokėjimo nebuvo atleista, todėl, išnagrinėjus bylą, iš ieškovės neteisėtai ir be pagrindo buvo priteistas žyminis mokestis.
9.2. Ieškovė sutinka su iš jos valstybei priteista 40,32 Eur pašto išlaidų suma.
Atsiliepimas
10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniu skundu nėra keliami klausimai dėl skundžiamų Įsakymų teisėtumo bei pagrįstumo, prašo teismo spręsti apeliacinio skundo pagrįstumą vadovaujantis aktualiais teisės aktais bei teismų praktika.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalies, kuria iš ieškovės valstybės naudai buvo priteistas 176 Eur žyminis mokestis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl iš jos priteisto 176 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, nurodydama, jog teismui pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje (ieškinio priėmimo stadijoje) nenustačius, kad turi būti mokamas žyminis mokestis, nenustačius ieškinio trūkumų, t. y. nenustačius ieškovei pareigos sumokėti žyminį mokestį, taip pat nesprendus atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo / žyminio mokesčio atidėjimo klausimo, laikytina, kad žyminis mokestis neturėjo būti mokamas, o byla yra iš esmės yra administracinio pobūdžio.
15. Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu; tai visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).
16. CPK 80 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio, mokėtino už tam tikrus procesinius veiksmus, dydį, įvertinus bylos ginčo pobūdį (turtinis, neturtinis ginčas ar ypatinga teisena), t. y. žyminio mokesčio kvalifikavimas pagal CPK nustatytinas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis – yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ginčas yra kilęs dėl dviejų neturtinio pobūdžio reikalavimų – panaikinti du Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, byloje nekilo ginčo dėl priteistos žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarkos (t. y. žyminio mokesčio sumos – 176 Eur), tačiau kilo ginčas, ar nagrinėjamu atveju apskritai žyminis mokestis turėjo būti mokamas.
18. Apeliantės nuomone, šis ginčas yra administracinio pobūdžio, kadangi ginčijami viešojo subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, todėl žyminis mokestis apskritai neturėjo būti mokamas. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti.
19. Visų pirma pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad E. Š. su analogišku reikalavimu – panaikinti 2022 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus iš pradžių - 2022 m. kovo 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau 2022 m. kovo 10 d. nutartimi E. Š. skundą dėl įsakymų panaikinimo buvo atsisakyta priimti, teismui konstatavus, kad skundžiami Įsakymai, pagal keliamo ginčo pobūdį, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pareiškėjos skundas negali būti priimtas administraciniame teisme ir nagrinėjamas administracinio proceso nustatyta tvarka. Teismas papildomai pažymėjo, jog pagal nuosekliai formuojamą praktiką, ginčai, kylantys iš globos (bei rūpybos) teisinių santykių, savo prigimtimi yra civiliniai (šeimos) teisiniai santykiai, tad pareiškėjos keliamas ginčas susijęs su Civilinio kodekso nuostatų įgyvendinimu ir tokio pobūdžio ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
20. Antra, tas pačias aplinkybes konstatavo Specialioji teisėjų kolegija 2022 m. liepos 21 d. nutartyje, Vilniaus miesto apylinkės teismui kreipiantis dėl rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su analogišku reikalavimu – dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 8 d. Įsakymų panaikinimo. Šiuo atveju Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi pareikšto ieškinio pagrindą (faktinį bei teisinį) ir dalyką, susiklosčiusias aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta ir tarp jų tėvų vykstančiu ginču, vėlgi konstatavo, kad keliamas ginčas negali būti „susiaurintas“ kaip tik iki tam tikrų administracinių procedūrų teisėtumo patikrinimo, keliamo ginčo atveju vyrauja civiliniai (ne administraciniai) teisiniai santykiai ir byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.
21. Atitinkami aukščiau nurodyti Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimai dėl nagrinėjamo ginčo teismingumo, t. y. kad byla nagrinėjamu atveju nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (dėl aukščiau nurodytų argumentų), reiškia, kad tokiai bylai nagrinėti taikytinos Civilinio proceso kodekso nuostatos, bet kita ko, reglamentuojančios ir žyminio mokesčio sumokėjimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė yra atstovaujama profesionalaus atstovo – advokato, tad teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ieškovės atstovui, kaip savo srities specialistui, turėjo būti aiškios ir suprantamos, todėl ieškovės argumentas, jog žyminis mokestis neturi būti mokamas nagrinėjamoje byloje, kadangi ginčas yra daugiau administracinio pobūdžio, laikytini nepagrįstais.
22. Taip pat laikytinas nepagrįstu apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo stadijoje nepasinaudojus trūkumų institutu ir nenustačius ieškovei termino žyminio mokesčio sumokėjimui, taip pat nesprendus žyminio mokesčio atidėjimo /atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimo, ieškovė neturi pareigos žyminio mokesčio mokėti.
23. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas, sutinka, jog pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, kadangi nenustatė ieškinio trūkumo jau pirminėje proceso stadijoje ir atitinkamai nenustatė ieškovei termino šiam trūkumui pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti. Kita vertus, šis procesinio pobūdžio pažeidimas buvo ištaisytas galutiniu teismo procesiniu sprendimu, įpareigojant ieškovę sumokėti tą žyminį mokestį, kuris ir turėjo būti sumokėtas pateikiant ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, tokį žyminį mokestį būtų įpareigotas sumokėti atsakovas.
24. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju greta CPK 93 straipsnio 1 dalies taikytina ir CPK 96 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią tuo atveju, jei ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.
25. Taip pat pažymėtina, kad CPK 83 straipsnyje, kuriame numatyti atvejai, kuomet ieškovai ir/ar atsakovai, pareiškėjai, apeliantai ir pan. yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra numatyta, kad tokio pobūdžio bylose, kaip nagrinėjama byla, kuomet skundžiami administracinio pobūdžio aktai dėl globos nustatymo / panaikinimo ir pan., nagrinėjamose bendra ginčo teisenos tvarka, ieškovai / pareiškėjai būtų atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Vėlgi pažymėtina, kad ieškovė yra atstovaujama advokato, kuris teisinį reglamentavimą, tame tarpe ir reglamentuojantį žyminio mokesčio mokėjimo / atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atvejus, turi išmanyti ir, atstovaudamas ieškovę, teikti teismui procesinius dokumentus, atitinkančius CPK reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai).
26. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės į valstybės biudžetą buvo priteista 176 Eur žyminio mokesčio suma, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimas skundžiamoje dalyje paliekamas nepakeistas.
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo dalies) teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) E. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.